Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-05-22 · Civilinė byla Nr. e2-7772-1205/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-05-22Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-06-19Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-22
Bylos Nr.
e2-7772-1205/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01117-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Račkauskienė
Ieškovas
S. T.-N.
Atsakovas
T. N.
Advokatai
Vigintas Strička
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7772-1205/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01117-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 22 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Gitanai Bajarūnaitei,dalyvaujant ieškovės S. T.-N. atstovui advokatui Vigintui Stričkai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. T.-N. ieškinį atsakovui T. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė S. T.-N. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nutraukti tarp T. N. ir S. T.-N. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę T.-N., o atsakovui – N. pavardę, priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuoką su atsakovu užregistravo (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Nepilnamečių vaikų neturi. Kreditorių neturi. Santuokos metu bendro turto neįgijo. Ieškovė nereikalinga išlaikymo, todėl jį priteisti neprašo. Gyvenant santuokoje atsakovas neturėjo jokio atsakomybės jausmo, visiškai nesirūpino šeimos reikalais, neprisidėjo prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo. Šiuo metu šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas nebeįmanomas dėl atsakovo kaltės, nes jis nesirūpino šeima, naudojo smurtą prieš ieškovę. 2025 m. kovo 1 d. atsakovas nesunkiai sutrikdė ieškovei sveikatą, dėl ko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad ieškovė iš atsakovo patyrė fizinį smurtą, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė atsakovo buvo rimtai sužalota, kai kreipėsi į jį teisinės pagalbos, sunkiai šnekėjo, buvo gydomas žandikaulis, kadangi jos teigimu jis buvo lūžęs. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, dalintino turto neturi, kreditorių neturi. Prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Atsakydamas į klausimą paaiškino, kad nors pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą žemės sklypas su statiniais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaip S. T.-N. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turtas yra įgytas 2011 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, iki santuokos su atsakovu sudarymo, kai šalys dar net nebuvo pažįstamos. Ieškovė patikino atstovą, kad bendro dalintino turto šalys neturi. Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas atsakovo atžvilgiu, jam yra uždrausta bendrauti su ieškove. Santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Rašytiniais įrodymais bei ieškovės atstovo paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovės S. T.-N. ir atsakovo T. N. santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Nepilnamečių vaikų nėra. 2025 m. kovo 2 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovės pareiškimą (skundą) dėl nusikalstomos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, dėl galimo atsakovo smurto prieš ieškovę. 2025 m. kovo 17 d. nutarimu ieškovė pripažinta nukentėjusiąja, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog S. T.-N. nusikalstama veika padaryta fizinė ir moralinė žala.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad šalys kartu nebegyvena, atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus ieškovės sveikatos sutrikdymo, ieškovė prašė neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl sprendžia, jog šioje byloje šalims susitaikyti galimybių nėra ir terminas susitaikyti neskirtinas.

Dėl kaltės dėl santuokos iširimo

6. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis).

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

8. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo ir jo kaip sutuoktinio kaltės nustatymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas nesirūpino šeimos reikalais, neprisidėjo prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo, panaudojo prieš ieškovę fizinį smurtą, dėl ko jo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas, bet to, byloje yra rašytiniai įrodymai apie Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariate atliekamą ikiteisminį tyrimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame ieškovė pripažinta nukentėjusiąja. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau elektroniniu paštu teismui nurodė, kad su skyrybomis sutinka, kaltės klausimo nekomentavo, nepaneigė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra neteisingos.

9. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra patvirtinta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis žiauriai elgėsi su sutuoktine (CK 3.60 straipsnio 3dalis). Darytina išvada, kad atsakovas nevykdo savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes neprisideda prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo, žiauriai elgiasi su sutuoktine, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnis).

10. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina po santuokos sudarymo ir šiuo metu turima pavardė – „T.-N.“, atsakovui - „N.“ (CK 3.69 straipsnis). Nors atsakovas elektroniniu paštu atsiųstame laiške teismui nurodė prieštaraujantis, kad ieškovei būtų palikta jo pavardė, pažymėtina, kad sutuoktinis turi teisę po santuokos nutraukimo pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai santuoka nutraukiama dėl to sutuoktinio kaltės (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju santuoka nutraukiama dėl atsakovo T. N. kaltės, todėl ieškovė S. T.-N. turi teisę pasilikti santuokinę pavardę.

11. Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, santuokos metu turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi, todėl šie klausimai nutraukiant santuoką nesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Ieškovei yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktos pažymos matyti, kad už suteiktą advokato Viginto Stričkos teisinę pagalbą ieškovei valstybė patyrė 241,66 Eur išlaidas, todėl ši suma priteistina valstybei iš atsakovo. Taip pat valstybės naudai iš atsakovo priteistinas byloje mokėtinas 114 Eur žyminis mokestis ir 18,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 282, 385 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59, 3.60 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti S. T.-N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotą santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo T. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. T.-N. palikti pavardę „T.-N.“, T. N. – pavardę „N.“.

Priteisti iš atsakovo T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 241,66 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 66 ct) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 114,00 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų) žyminį mokestį ir 18,29 Eur (aštuoniolikos eurų 29 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šias sumas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas mokant žyminį mokestį išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662, įmokos kodas mokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (šiuo atveju – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui) santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja Kristina Račkauskienė