Panevėžio apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi ieškovės D. B. ieškinio atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismui ieškovė pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepriimtinas ir grąžintinas ieškovei.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnis nustato bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 30 str. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad gyvena Panevėžio pataisos namuose, adresu P. Puzino g. 12, Panevėžys.

Kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu ir atlieką bausmę, tai jo gyvenamąja vieta laikoma paskutinė gyvenamoji vieta iki jam taikant išvardytą priemonę (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2159-324/2012; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1806-390/2011; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-537-516/2008). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje gyvenamoji vieta apibūdinama kaip pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Ieškovei nurodyti, kad pataisos namų adresas negali būti ieškovės gyvenamosios vietos adresas pagal pirmiau nurodytus argumentus.

Kaip matyti iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų ieškovės paskutinė gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis minėta nuostata ieškinys turi būti teikiamas teismui pagal atsakovo arba ieškovės gyvenamąją vietą, todėl ieškovė kreiptis su ieškiniu į Panevėžio miesto apylinkės teismą, neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, paduodama ieškinį pažeidė teritorinio teismingumo principą. Esant šioms aplinkybėms, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Ieškovei išaiškintina, kad dėl savo reikalavimų patenkinimo ji turi kreiptis į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą adresu Vilniaus g. 9, LT-70145 Vilkaviškis, arba pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti D. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovei D. B., kad su ieškiniu ji turi teisė kreiptis į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą arba pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.