- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-263-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00218-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. K. atstovo advokato M. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 12 d. nutarties T. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. K. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 255 straipsnio 1, 5, 8 dalyse, 252 straipsnio 10 dalyje. Institucijos nutarime nurodoma, kad UAB „A.“, atstovaujama direktoriaus T. K., per 2020 metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pateikė 72 transporto priemones su jose įmontuotais akumuliatoriais ir baterijomis, tačiau iki patikrinimo nebuvo užsiregistravusi Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS GIIS), kaip transporto priemonių bei baterijų ir akumuliatorių importuotoja (tiekėja Lietuvos Respublikos vidaus rinkai) ir nustatyta tvarka nevykdė transporto priemonių bei baterijų ir akumuliatorių tiekimo vidaus rinkai apskaitos. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 34⁴ straipsnio 1 dalies 1 punktą, 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą, 34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 34¹⁴ straipsnio 1 dalies 7 punktą. Be to, įmonė tinkamai nevykdė transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių importuotojų pareigų: už dalį (25 vnt.) 2020 m. į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistų transporto priemonių nevykdė surinkimo ir tvarkymo organizavimo, švietimo, tvarkymo ir švietimo išlaidų apmokėjimo pareigų. Tuo pažeidė ATĮ 34⁴ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktus, 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5, 6 punktus. Už nusižengimo, numatyto ANK 255 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. K. paskirta 150 eurų bauda, už ANK 255 straipsnio 5 dalyje – 230 eurų bauda, už ANK 255 straipsnio 8 dalyje – 2 700 eurų bauda, už ANK 252 straipsnio 10 dalyje – 2 700 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, T. K. paskirta galutinė subendrinta 2 700 eurų bauda.
2. T. K. atstovas advokatas M. Z. nesutikdamas su Institucijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2022 m. liepos 12 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Institucijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarimo dalį - vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. K. už ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 2 700 eurų baudą sumažino iki 1 500 eurų, už ANK 252 straipsnio 10 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 2 700 eurų baudą sumažino iki 1 500 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas baudas subendrino apėmimo būdu ir T. K. paskirta galutinė subendrinta 1 500 eurų bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu T. K. atstovas advokatas M. Z. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį dalyje dėl T. K. nubaudimo pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį, 252 straipsnio 10 dalį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal minėtus straipsnius nesant jo veiksmuose nurodytų nusižengimų požymių. Taip pat pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį dalyje dėl nuobaudos paskyrimo ir T. K. paskirtą 1 500 eurų baudą sumažinti, taikant ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje kilo ginčas, ar esant aplinkybėms, jog įmonės yra pasirinkusi kolektyvinį ATĮ jai numatytų pareigų vykdymą ir šias visas pareigas vykdyti yra pavedusi sutartimis Gamintojų ir importuotojų asociacijai (toliau - GIA), ir šios įmonės vadovas pateikė klaidingus duomenis organizacijai apie į vidaus rinką išleistas transporto priemones, tokie veiksmai patenka į ANK 225 straipsnio 8 dalyje ir 252 straipsnio 10 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo kokia yra ANK 225 straipsnio 8 dalyje ir 252 straipsnio 10 dalyje numatytų nusižengimų sudėtis, o būtent išsamiai neanalizavo, ar T. K. atliko tas veikas, už kurias yra numatyta atsakomybė pagal šiuos straipsnius. Teismas negali patraukti asmens administracinėn atsakomybėn už veikas, kurios nėra įvardintos šių teisės normų sudėtyje. Teismas turėjo nustatyti, kad T. K. netvarkė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sistemoje (ANK 255 straipsnio 8 dalis) ir netvarkė baterijų ir akumuliatorių atliekų ir (ar) nedalyvavo organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas (ANK 252 straipsnio 10 dalis).
3.2. Pažymima, kad ATĮ 34⁴ straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad šiame straipsnyje nustatytas pareigas, tame tarpe ir pareigas, kurių pažeidimu yra kaltinamas T. K. (34⁴ straipsnio 1 dalies 2-5 punktai) transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti individualiai (1 punktas) ir kolektyviai - steigdami šio Įstatymo 34⁵ straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 34⁵ straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio Įstatymo 34⁵ straipsnio 1 dalyje, Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais (2 punktas); o minėto įstatymo 34¹⁵ straipsnio 2 dalyje analogiškai nustatyta, jog kad šiame straipsnyje nustatytas pareigas (tame tarpe pareigas, kurių pažeidimu yra kaltinamas T. K. – 34¹⁵ straipsnio 1 dalies 3-6 punktai), transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti individualiai (1 punktas) ir kolektyviai - steigdami šio Įstatymo 34¹⁶ straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 34¹⁶ straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio Įstatymo 34¹⁶ straipsnio 1 dalyje, Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad suklydus pateikti duomenis apie į vidaus rinką išleistų transporto priemonių kiekį organizacijai GIA, tai reiškia aplinkybes, jog T. K. netvarkė šiai daliai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sistemoje (ANK 255 straipsnio 8 dalis) ir šiai daliai netvarkė baterijų ir akumuliatorių atliekų ir (ar) nedalyvavo organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas (ANK 252 straipsnio 10 dalis).
3.3. Skunde pažymima, kad kaip ir nurodo pirmosios instancijos teismas, iš ATĮ kylančias pareigas UAB „A.“ yra perdavusi vykdyti GIA. Pati Institucija nutarime nurodė, kad „mišraus“ minėtų pareigų vykdymo būdo, kuomet jas galėtų vykdyti ir Organizacija, ir pati įmonė, teisės aktai nenumato. Įmonė, pasirinkusi kolektyvinį gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymo būdą, tai yra sudariusi sutartį su Organizacija ir pavedusi jai vykdyti Įmonės pareigas, susijusias su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimu, neturi pareigos dar ir individualiai užtikrinti nustatyto kiekio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo vietų buvimą. Pažymėtina, kad teismas neįvertino, jog analogiškai ir kitų ATĮ pareigų vykdymo atveju, visas pareigas UAB „A.“ yra pavedusi vykdyti GIA, ir jų nevykdo individualiai. Tai, kad UAB „A.“ pateikė ne visus duomenis apie į vidaus rinką išleistas transporto priemones, nereiškia, kad Organizacija, kuriai yra pavestos Įmonei tenkančių pareigų vykdymas, neatliks pareigų, kadangi net nėra įmanoma išskirti už dalį transporto priemonių - švietimo (informavimo) visuomenės gaminių atliekų tvarkymo, pareigos organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant baterijas/akumuliatorius ir transporto priemones, surinkimą ir tvarkymą ir kt. ANK 255 straipsnio 8 dalis ir 252 straipsnio 10 dalis numato griežtą atsakomybę (minimali bauda net nuo 2 700 eurų) tuo atveju, jeigu apskritai nėra dalyvaujama eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkyme ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje ar baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkyme ir (ar) organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo ir baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą sistemas. Tai pagrindžia ir teismų praktika, kadangi pagal šiuos straipsnius buvo bausti asmenys, kurie visai nedalyvauja atliekų tvarkyme nei individualiai, nei kolektyviai (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-401-919/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas Nr. A11.-3216-990/2017). Tačiau kaip matyti, UAB „A.“ dalyvauja šių atliekų tvarkyme ir sistemose, nes yra pasirašiusi sutartį su GIA ir jai perdavusi bei pavedusi šių pareigų vykdymą. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad nepaisant to, jog UAB „A.“ yra pasirinkusi kolektyvinį pareigų vykdymą, tai nereiškia tinkamo jos pareigų vykdymo, tačiau pažymėtina, jog UAB „A.“ yra perdavusi visas pareigas vykdyti GIA už ją pagal teisės aktų reikalavimus sutartiniais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė, jog T. K. atliko ANK 255 straipsnio 8 dalyje ir 252 straipsnio 10 dalyje nurodytas veikas, tai yra jog jo vadovaujama įmonė netvarkė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir nedalyvavo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sistemoje bei netvarkė baterijų ir akumuliatorių atliekų ir (ar) nedalyvavo organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas, nes visas šias pareigas ji sutartiniais pagrindais pavedė vykdyti GIA bei būdama šios organizacijos narė dalyvauja atliekų tvarkyme ir sistemose.
3.4. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, jog pareigos teikti teisingą ir tikslią informaciją pažeidimas pareiškėjui sukelia sutartinę atsakomybę prieš GIA. Šių motyvų teismas net neanalizavo. Sutartyse yra numatyta, kad Asociacija turi teisę „atlikti patikrinimą dokumentų, patvirtinančių informaciją apie nario Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektą transporto kiekį“, „atlikti patikrinimą dokumentų, patvirtinančių informaciją apie nario Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektą baterijų ir akumuliatorių kiekį“. Esant pateiktiems klaidingiems duomenims, egzistuoja sutartinė UAB „A.“ atsakomybė prieš GIA - sutarties Nr. B-16/260 7 straipsnis numato atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą; analogiškai numato ir sutarties Nr. TP-16/200 7 straipsnis. Narys tokiu atveju turi atlyginti GIA visus jos turėtus tiesioginius nuostolius. Taigi, kaip minėta, klaidingų duomenų pateikimas reiškia, jog tai sukelia nariui sutartinės atsakomybės pasekmes ir narys privalo atlyginti visus nuostolius, taip pat sumokėti delspinigius. To pirmosios instancijos teismas nevertino, neanalizuodamas, kad neteisingos ir netikslios informacijos organizacijai pateikimas nepatenka į ANK 255 straipsnio 8 dalies ir 252 straipsnio 10 dalies nusižengimo požymius, o sukelia sutartinę atsakomybę UAB „A.“.
3.5. Skundo autorius atkreipia dėmesį, jog ANK 225 straipsnio 3 dalyje ir 252 straipsnio 7 dalyje nėra kalbama apie klaidingas ataskaitas būtent per GPAIS sistemą. Pažymėtina, kad UAB „A.“ turėjo teikti ataskaitas organizacijai, o pagal sutarčių nuostatas GIA įsipareigojo „teikti už narį su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimu susijusias ataskaitas kompetentingoms institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“; „teikti už narį su baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimu susijusias ataskaitas kompetentingoms institucijoms, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka“. Akivaizdu, jog klaidingų duomenų pateikimas GIA, kuri už UAB „A.“ turėjo pateikti ataskaitas teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka veikas, numatytas ANK 225 straipsnio 3 dalyje ir 252 straipsnio 7 dalyje - klaidingų duomenų pateikimas transporto priemonių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitose; klaidingų duomenų pateikimas apmokestinamųjų gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitose. Logiška, jog T. K. veika yra klaidingų duomenų transporto priemonių tiekimo rinkai ataskaitose pateikimas, ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas, jog UAB „A.“ teikė klaidingus ir netikslius duomenis organizacijai, o ne atliekų netvarkymas ir nedalyvavimas atliekų tvarkymo sistemose. Logiška, kad už klaidingų duomenų transporto priemonių tiekimo rinkai ataskaitose pateikimą yra numatyta žymiai mažesnė bauda, nei apskritai už atliekų netvarkymą ir nedalyvavimą atliekų tvarkymo sistemose. Tas faktas, jog UAB „A.“ nebuvo įsiregistravusi GPAIS sistemoje, ir pateikė klaidingus duomenis apie į vidaus rinką išleistas transporto priemones, lygiai taip pat negali reikšti, jog T. K. atliko veikas, numatytas ANK 255 straipsnio 8 dalyje ir 252 straipsnio 10 dalyje. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į šiuos motyvus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutartį.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas T. K. skirti mažesnes nei sankcijose nustatytos minimalios baudos, ir mažesnę nei subendrintą 1500 eurų baudą. Atsižvelgtina į tai, kad UAB „A.“ neįsiregistravo GPAIS GIIS sistemoje dėl nežinojimo, nes manė, kad pakanka sudaryti sutartis su GIA ir teikti jai ataskaitas, o GIA įsipareigojo pateikti ataskaitas už narį. Sutartis su GIA UAB „A.“ sudarė dar 2016 metais, jai teikė ataskaitas ir atliko mokėjimus, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, kai tuo tarpu kitais bylų atvejais apskritai nebuvo dalyvaujama atliekų tvarkyme ir sistemose. UAB „A.“ yra linkusi ištaisyti padarytas klaidas. UAB “A.” prisiregistravo GPAIS GIIS sistemoje, teikia ataskaitas, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat į tai neatsižvelgė. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog T. K. prisipažįsta padaręs nusižengimus pagal ANK 255 straipsnio 1, 5 dalyse, taip pat pripažįsta dėl galimos klaidos teikiant ataskaitas GIA (tačiau mano, kad tai neužtraukia atsakomybės pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį, 252 straipsnio 10 dalį ir netinkamai buvo kvalifikuota veika) ir visus šiuos pažeidimus yra pasiryžęs ištaisyti. T. K. nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su Institucija ir teikė sąžiningai visą informaciją. Pažymėtina ir tai, kad padaryti pažeidimai susiję su aplinkos apsauga, tačiau realiai jokios žalos gamtai nėra padaryta, apskritai nėra įrodyta, kad pažeidimai būtų sukėlę kokią nors žalą, jokie sunkūs padariniai dėl nusižengimų padarymo nekilo, o be to, pažeidimus UAB “A.” ištaisys, ką rodo jos veiksmai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pats pirmosios instancijos teismas paminėjo, jog vidaus rinkai skirtas nedidelis skaičius automobilių. Be to, UAB “A.” skirta net 6 000 eurų pakartotinė ekonominė sankcija. Pažymėtina, jog 1 500 eurų administracinė nuobauda T. K. ir dar taikyta 6 000 eurų ekonominė sankcija įmonei sukels neapsakomai sunkius padarinius tiek T. K. ir jo šeimai (jis turi 2 nepilnamečius vaikus), tiek jo valdomai bendrovei ir 1 500 eurų nuobauda yra neproporcinga padarytiems pažeidimams, padariniams bei akivaizdžiai per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad T. K. atžvilgiu taikius atsakomybę pagal 255 straipsnio 1 dalį būtų visiškai pakakę taikyti ir nuobaudą – įspėjimą. Atsižvelgiant į šiuos motyvus, yra pagrindas teigti, kad nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenis administracinių nusižengimų ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – yra jau pasiekta ir T. K. gali būti skirta dar mažesnė bauda negu numatyta minimali sankcija ir nei pirmosios instancijos teismas ją sumažino.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į T. K. atstovo advokato M. Z. apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad T. K. atstovas savo skunde nepateikia jokių naujų aplinkybių, dėl kurių nebūtų pasisakęs ir kurių nebūtų tyręs pirmosios instancijos teismas. Apeliantas mano, kad T. K. veikoje nėra administracinių nusižengimų numatytų ANK 255 straipsnio 8 dalyje ir 252 straipsnio 10 dalyje požymių, nes savo kaip transporto priemonių ir akumuliatorių bei baterijų importuotojo pareigų, numatytų Atliekų tvarkymo įstatyme, vykdymą UAB “A.” sutartiniais įsipareigojimais yra perdavusi GIA. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 255 straipsnio 8 dalį ir 252 straipsnio 10 dalį galėtų būti traukiamas tik tuomet, jei visai nėra dalyvaujama eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkyme ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje ar baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkyme ir (ar) organizuojant baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas. Vien tik sutarties sudarymas, nereiškia tinkamo importuotojo pareigų vykdymo. Jei informacija GIA apie 25 į vidaus rinką išleistas transporto priemones su jose įmontuotomis baterijomis ir akumuliatoriais nepateikta, tai reiškia, kad GIA apie į vidaus rinką išleistas 25 transporto priemones nieko nežino ir iš įmonės negavo finansavimo šių transporto priemonių sutvarkymui, todėl nešviečia ir neinformuoja visuomenės atliekų tvarkymo klausimais, neorganizuoja šių transporto priemonių ir jose esančių baterijų (akumuliatorių) surinkimo ir perdirbimo, nefinansuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir baterijų bei akumuliatorių tvarkymo sistemų, kas suponuoja išvadą, kad UAB “A.” nevykdo ATĮ importuotojui nustatytų pareigų. ATĮ nesuteikia teisės pareigą vykdyti tik iš dalies – įmonė pareigas vykdo, arba ne.
4.2. Pažymima, kad ATĮ 34⁴ straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. ATĮ 34⁵ straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad siekdami kolektyviai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 34²² straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalyje nustatytas pareigas arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose ir 3 dalyje nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais. Kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, transporto priemonių importuotojas pavesti kam nors kitam tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas neturi teisės, kas suponuoja išvadą, kad šią pareigą turi vykdyti pats. Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291 (suvestinė redakcija nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), 3 punkte pasakyta, kad gamintojai, importuotojai, pakuočių gamintojai, užsienio valstybės asmenys ir Lietuvos Respublikoje registruoti užsienio valstybės asmenų įgaliotieji atstovai, atsakingi už Atliekų tvarkymo įstatyme elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje, Sąvade registruojasi naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, o gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290 (suvestinė redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 7 d.) 3 punkte nurodyta, kad gamintojas ir (ar) importuotojas, užsienio valstybės asmuo, Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravęs užsienio valstybės asmens įgaliotasis atstovas, atsakingas už Atliekų tvarkymo įstatyme elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir (ar) importuotojams nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje, turi naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų gaminių apskaitą, parengti ir turėti gaminių sąrašą pagal atskiras gaminių rūšis. Iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad UAB “A.” turi registruotis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje ir šioje sistemoje privalo vesti vidaus rinkai tiekiamų transporto priemonių bei jose įmontuotų baterijų ir akumuliatorių apskaitą, šioje sistemoje formuoti ataskaitas. Kadangi UAB “A.” apskaitos GPAIS nevedė, T. K. veika pagal ANK 255 straipsnio 5 dalį kvalifikuota pagrįstai.
4.3. Institucija pažymi, jog T. K. nepripažįsta padaręs administracinius nusižengimus numatytus ANK 255 straipsnio 8alyje ir 252 straipsnio 10 dalyje, todėl dar daugiau sumažinti už šiuos administracinius nusižengimus paskirtas administracines nuobaudas nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
T. K. atstovo advokato M. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad T. K. atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 255 straipsnio 5 dalyje ir 252 straipsnio 10 dalyje. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismui nagrinėjant T. K. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 255 straipsnio 5 dalyje ir 252 straipsnio 10 dalyje numatytus nusižengimus klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Be to, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje buvo išnagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, o apeliacinio skundo motyvai, kurie iš esmės analogiški kaip ir skunde dėl Institucijos nutarimo, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų. Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Taigi, remiantis EŽTT praktika, teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui reikšmingus argumentus.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog UAB “A.”, kuriai vadovauja T. K., yra pasirinkusi kolektyvinį importuotojui nustatytų pareigų vykdymą ir sutartimis pavedusi šias pareigas – pareigą nustatyta tvarka šviesti ir (ar) informuoti visuomenę gaminių atliekų tvarkymo klausimais bei pareigą organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant baterijas/akumuliatorius ir transporto priemones, surinkimą ir tvarkymą – vykdyti licencijuotai organizacijai – GIA. Minėta įmonė pateikė organizacijai duomenis, jog per 2020 metus į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido 47 transporto priemones su jose įmontuotais akumuliatoriais ir/ar baterijomis. Tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB “A.” 2020 m. į vidaus rinką išleido 72 transporto priemones. UAB “A.” direktoriaus T. K. teigimu, tik per klaidą GIA nepateikė duomenų, jog į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido dar 25 transporto priemones su jose įmontuotais akumuliatoriais ir/ar baterijomis, todėl jam kyla tik sutartinė atsakomybė prieš organizaciją už sutarčių nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartis dėl baterijų (galvaninių elementų) ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo Nr. B16-260 bei 2016 m. rugsėjo 5 d. sutartis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo Nr. TP-16/200 nustato sutartinius santykius tarp UAB “A.” ir GIA. Tačiau vien tik sutarties sudarymas, nereiškia tinkamo importuotojo pareigų vykdymo, kadangi UAB “A.” GIA informacijos apie 25 į vidaus rinką išleistas transporto priemones su jose įmontuotomis baterijomis ir akumuliatoriais nepateikė, tai reiškia, kad asociacija apie į vidaus rinką išleistas 25 transporto priemones nieko nežinojo ir iš įmonės negavo finansavimo šių transporto priemonių sutvarkymui, todėl nešviečia ir neinformuoja visuomenės atliekų tvarkymo klausimais, neorganizuoja šių transporto priemonių ir jose esančių baterijų (akumuliatorių) surinkimo ir perdirbimo, nefinansuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir baterijų bei akumuliatorių tvarkymo sistemų, kas suponuoja išvadą, kad UAB “A.” nevykdo Atliekų tvarkymo įstatyme importuotojui nustatytų pareigų. Taigi, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog T. K. vadovaujama UAB “A.” 2020 metais tinkamai nevykdė pareigos šviesti (informuoti) visuomenę gaminių atliekų tvarkymo klausimais, taip pat netinkamai vykdė atliekų, kurios susidarė naudojant šias transporto priemones ir baterijas/akumuliatorius, surinkimo ir tvarkymo organizavimo ir neapmokėjo tvarkymo išlaidų, kadangi ATĮ nesuteikia teisės pareigą vykdyti tik iš dalies.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad T. K. gali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 255 straipsnio 3 dalį, tai yra už klaidingų duomenų pateikimą transporto priemonių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitose, ir ANK 252 straipsnio 7 dalį, tai yra už klaidingų duomenų pateikimą apmokestinamųjų gaminių tiekimo rinkai apskaitos ir atliekų tvarkymo ataskaitose. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog T. K. administracinė atsakomybė pagal minėtus straipsnius galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei UAB “A.” GPAIS sistemoje būtų vedusi apskaitą ir pateikusi klaidingus apskaitos duomenis, dėl ko GPAIS sistemoje būtų suformuotos klaidingos ataskaitos. Kadangi įmonė iki patikrinimo nebuvo užsiregistravusi GPAIS ir neteikė visiškai jokių duomenų, nėra jokio teisinio pagrindo T. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 255 straipsnio 3 dalį arba ANK 252 straipsnio 7 dalį.
12. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą, jog 2019 m. rugsėjo 20 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB “A.” 2018 m. nevykdė transporto priemonių, baterijų bei akumuliatorių, išleidžiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apskaitos ir nepateikė ataskaitos apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai 2018 metais pateiktas transporto priemones bei baterijas ir akumuliatorius. Už tai įmonės direktorius T. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi, akivaizdu, kad UAB “A.” vadovas T. K. jau 2019 metais žinojo, kad turi pareigą vykdyti transporto priemonių, baterijų bei akumuliatorių, išleidžiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apskaitą ir teikti ataskaitas, tačiau nepaisant to nesiėmė jokių priemonių, kad šias pareigas vykdytų tinkamai, kaip to reikalaujama teisės aktuose.
13. Vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. K. padarė ANK 255 straipsnio 5 dalyje ir 252 straipsnio 10 dalyje numatytus nusižengimus. Marijampolės apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra visi pagrindai T. K. skirti mažesnes nei sankcijose nustatytos minimalios baudos, ir mažesnę nei subendrintą 1500 eurų baudą.
15. Iš Institucijos 2022 m. balandžio 14 d. nutarimo matyti, kad T. K. buvo paskirta subendrinta 2 700 eurų bauda. Skundžiama nutartimi teismas vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. K. už ANK 255 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 2 700 eurų baudą sumažino iki 1 500 eurų, už ANK 252 straipsnio 10 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtą 2 700 eurų baudą sumažino iki 1 500 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtas baudas subendrino apėmimo būdu ir T. K. paskyrė galutinę subendrintą 1 500 eurų baudą.
16. Aukštesnės instancijos neįžvelgia priežasčių, dėl kurių turėtų būti dar labiau sušvelninta T. K. paskirta administracinė nuobauda. Apygardos teismo vertinimu, paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Tai, kad T. K. vadovaujamai UAB “A.” paskirta 6 000 eurų bauda už tuos pačius administracinius nusižengimus, nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jam paskirtą baudą. Juolab, kad už iš esmės analogiškus administracinius nusižengimus jau buvo baustas praeityje, tačiau tai jam neužkirto kelio analogiškų veikų darymui. Švelnesnės administracinės nuobaudos, nei nustatytoji teismo priimta nutartimi, paskyrimas suformuotų pažeidėjui bei kitiems asmenims nebaudžiamumo jausmą, skatintų jį ir toliau daryti analogiško pobūdžio nusižengimus, kas visiškai nesuderinama su ANK 22 straipsnyje numatytais administracinės nuobaudos skyrimo tikslais. Atsižvelgiant į visas šias nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl ją naikinti skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. K. atstovo advokato M. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.