- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 2YT-2536-328/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00363-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2018 m. sausio 2 d. skundu (prašymu) prašo išnagrinėti prašymą ir atšaukti skolininkės asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur) įkalinimo įstaigoje areštą. Nurodė, jog pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo būtiniems daiktams, kurių įkalinimo įstaiga neužtikrina, įsigyti.
Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos misto rūmams. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, priimdamas 2017 m. gruodžio 19 d. patvarkymą, laikėsi Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje įtvirtintų dydžių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog antstolio atlikti veiksmai yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Pažymėjo, jog vien tai, kad pareiškėja atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepaneigia antstolio teisės ir pareigos imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas. Prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta vykdyti pagal 2017 m. spalio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-427-972/2017 dėl 225,96 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės S. V. išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 4). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkė atlieka laisvės atėmimo bausmę (v. b. l. 5). 2017 m. gruodžio 19 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-91-10729, kuriuo nurodė iš skolininkės vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos, esančios kredito įstaigoje, nurašyti lėšas (v. b. l. 12). 2017 m. gruodžio 19 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. 3.5.-17-11790, antstolis areštavo 225,96 Eur skolos ir 167,76 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 393,72 Eur iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išskaitant 70 proc. nuo lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 proc. nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 13).
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo atšaukti skolininkės asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur) įkalinimo įstaigoje areštą.
Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka antstoliui vykdyti perduotas vykdomasis raštas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) 4 punkto 2 dalis numato, jog priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis išieškojimą iš skolininkės vykdo pagal baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog skolininkei buvo nustatytas 5 mėnesių terminas baudai sumokėti, išaiškinta, jog to nepadarius, baudą išieškos antstolis.
Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalis numato, jog išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Susipažinus su antstolio pateiktos vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkė atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl 2017 m. gruodžio 19 d. patvarkymu Nr. 3.5.-17-11790 išieškojimą nukreipė į skolininkės pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė iš skolininkei priklausančių pajamų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka.
Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Instrukcijos 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis).
Plėtodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigose atidarytose sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos, įskaitant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Taigi remiantis formuojama teismų praktika bei vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, išieškojimas iš skolininko piniginių lėšų, gaunamų iš trečiųjų asmenų, yra galimas. Išieškojimas iš tokių lėšų, neviršijančių vienos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio, galimas atliekant Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nustatyti ribojimai išieškojimui iš piniginių lėšų taikytini pinigų sumoms (darbo užmokesčio bei kitų pajamų), likusioms po Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, taip pat piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje, antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, 2017 m. gruodžio 19 d. patvarkymo, kuriuo išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkės pingines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, turinį, pripažinti, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko turtą, nurodytą Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje, ar iš skolininko pajamų išieškojimas nėra galimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nustatyta tvarka, nėra pagrindo. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkės pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nurodydamas iš gautų pajamų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nedraudžia iš skolininkės gaunamų pajamų, neviršijančių MMA dydžio, atlikti įstatyme nustatyto dydžio išskaitas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog pareiškėjos reikalavimas atšaukti skolininkės asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur) įkalinimo įstaigoje areštą, nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 19 d. patvarkymu antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkės pajamas, nurodė iš skolininkės pajamų išskaičiuoti pinigines lėšas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog pagal skundžiamą patvarkymą antstolis išieško visas skolininkei priklausančias lėšas.
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nustatė, jog skolininkė atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, priėmė 2017 m. gruodžio 19 d. patvarkymą, kuriuo išieškojimą nukreipė į skolininkės pajamas (pinigines lėšas), esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patvarkė iš šių lėšų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjos skundą bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas išieškojimo veiksmus iš skolininkės piniginių lėšų (pajamų) nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
netenkinti pareiškėjos S. V. skundo.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui G. J..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.