Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Č. atstovo advokato D. D. prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-08-31 nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 274 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams be baudos, su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu. Remiantis 2000-04-11 Įstatymo dėl amnestijos akto Nr. VIII-1619 1 straipsnio 1 dalies 3 punktu, D. Č. atleista nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025-02-10 gautas pareiškėjos D. Č. atstovo advokato D. D. prašymas dėl veikos perkvalifikavimo, kuriame prašoma perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 3 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija), už kurios padarymą D. Č. nuteista 2000-08-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad pareiškėja dirbo valytoja (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja buvo staiga (duomenys neskelbtini) atleista iš savo pareigų, kadangi jai dėl 2000 m. priimto nuosprendžio nebuvo suteiktas QR kodas, motyvuojant tuo, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Taip pat nurodoma, kad pareiškėja buvo nuteista prieš beveik 25 metus, ji naujų nusikalstamų veikų nedarė, pakeitė savo gyvenimo būdą, tapo visaverte visuomenės nare, šiuo metu yra senjore, tačiau dėl gyvenimiškų aplinkybių yra priversta dirbti ir nors pareiškėjos teistumas jau seniausiai yra išnykęs, jos padaryta nusikalstama veika nėra niekaip susijusi su veikomis, nuo kurių baudžiamasis įstatymas saugo nepilnamečius asmenis, tačiau darbdavys laikosi formalios pozicijos, kad pareiškėja negali dėl tokio formalaus pagrindo eiti pareigų, nes jai nėra išduodamas QR kodas, o QR kodas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM nėra išduodamas, nes Pareiškėja yra teista už sunkų nusikaltimą pagal nebegaliojantį teisės aktą (pagal galiojantį teisės aktą tai nėra sunkus nusikaltimas). Nagrinėjamu atveju Pareiškėja yra atlikusi bausmę, teistumas jai yra išnykęs, tačiau šis prašymas yra susijęs su kita teisinę reikšmę turinčia aplinkybe, t. y. sprendžiant klausimą galėjimo ir toliau dirbti valytoja, kadangi darbdavys nurodė, jog „operatyviai“ susitvarkius šį klausimą, ji bus priimta atgal į darbą, dėl ko šio prašymo išsprendimas yra labai reikšmingas Pareiškėjai.

Prokurorė siūlė prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002-03-14 įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002-06-27 įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2003-07-09) (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje pasisakyta dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo. Numatyta, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodoma nusikalstamų veikų perkvalifikavimo tvarka. Nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio Įstatymo 4 straipsnio ir naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju Baudžiamojo proceso kodeksu. <...> (5 straipsnio 1 dalis). 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenų, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba kuriems yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., nekeisdami ir nenaikindami ankstesnių teismų sprendimų, perkvalifikuoja ir šio Įstatymo 10 bei 101 straipsniuose numatytus klausimus išsprendžia teismai naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiuos klausimus sprendžia apygardos teismai pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą.

Šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiame Įstatyme nenumatytais atvejais. O būtent, kad šiame Įstatyme nenumatytais atvejais galutinį sprendimą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo priima teismas, vadovaudamasis naujojo Baudžiamojo kodekso 3 ir kitų straipsnių nuostatomis (15 straipsnio 1 dalis).

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nagrinėjamu atveju D. Č. yra atlikusi bausmę ir teistumas jai yra išnykęs, todėl formaliai svarstyti prašymo dėl veikų perkvalifikavimo teismas neturi pagrindo. Tačiau šis perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui įsidarbinti norimame darbe, į kurį, kaip nurodyta prašyme, nepriimami asmenys teisti už sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs (ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje ir Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje, ją vertinant kartu su 51 straipsnio 1 punktu), todėl šis prašymas svarstytinas. Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

D. Č. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-08-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteista pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji padarė sukčiavimą stambiu mastu nuo 1998-01-28 iki 1998-11-05, skolinosi iš asmenų pinigus, žinodama, kad neturės galimybių grąžinti. Nurodytame straipsnyje buvo numatyta atsakomybė už sukčiavimą, padarytą stambiu mastu, sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę nuo vienerių iki dešimties metų su bauda ar be baudos, veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Tokia veika pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Pagal šį straipsnį kyla atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų. Ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę nei 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 3 dalis. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsniu, veika perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju D. Č. jau yra atlikusi bausmę ir teistumas yra išnykęs, todėl bausmė nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos D. Č. atstovo advokato D. D. prašymą tenkinti.

D. Č. nusikalstamą veiką, už kurią ji buvo nuteista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000-08-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 274 straipsnio 3 dalies, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.