Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3063-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-16Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-16
Bylos Nr.
1-3063-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21366-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-3063-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21366-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; (S) 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant :prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2017-03-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹straipsnį, galutine 9 MGL dydžio bauda;

2. 2018-02-19 Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį-34 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones-specialiosios teisės vairuoti atėmimą 1 m. 6 mėn. bei konfiskuojant konfiskuotino turto vertę atitinkančią 2 200 eurų sumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, baudos sumokėjimo kvitas teismui pateiktas 2018-09-07, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. K. 2018 m. gegužės 7 d. apie 13.02 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 2,64 promilių alkoholio kraujyje), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės neprisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena nuosavame name-jis gyvena antrame aukšte, o jo mama- pirmame. Įvykio dieną (tai galėjo būti 2018 m. gegužės 7 d.) jis buvo namuose. Buvo išgėręs. Apie 13 val. kieme pradėjus loti šuniu, jis pro langą pamatė kieme stovintį automobilį. Jis išėjo į kiemą. Automobilio vairuotojas, kaip vėliau sužinojo-L., užvedė mašiną, bet nevažiavo. Kai D. K. bandė eiti link jo, L. pavažiavo nuo jo atbuline eiga. Tuomet D. K. apsisuko ir grįžo atgal į namą. Po kiek laiko vėl išėjo į lauką ir, kadangi L. dar sėdėjo automobilyje, užtvėrė tam automobiliui kelią, kad užsirašytų mašinos numerius. Išėjus į lauką D. K. mamai, jis pasakė jai, kad ši užsirašytų mašinos numerius. Matė, kaip L. kažkam skambino. Po to atvyko policija ir D. K. sulaikė. Kaip jis supranta, L. paskambino ir pasakė, kad D. K. važiavo neblaivus. Tačiau jis nevažiavo, automobilio neturi, o vairuotojo pažymėjimą yra praradęs. Užstojo L. kelią, kadangi norėjo užsirašyti numerius. Toje vietoje yra akligatvis, nėra kur toliau važiuoti. Iki įvykio nėra matęs to žmogaus, kuris iškvietė policiją. Kas tą dieną važiavo automobiliu, jis nematėm jis buvo namuose ir gulėjo. Gėrė alkoholį sekmadienį per Mamos dieną, po to ryte išgėrė alaus ir gulėjo. Su mama tą dieną bendravo, kai atvyko policija.

Liudytojas A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį per įvykį pamatė pirmą kartą. Pats A. L. yra policijos pareigūnas.

2018-05-07 jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gatvės pasuko į kairę. Po to pamatė, kad jį pasivijo mėlynos spalvos „Volvo” automobilis. A/L.sukėlė įtarimą, kad to automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Jis važiavo antra eismo juosta, nuslydo į pirmą eismo juostą, po to važiavo per dvigubą ištisinę juostą, per perėją, kurioje vos nenumušė žmogaus. Taip blaškydamasis jis (t. y. „Volvo” vairuotojas) privažiavo (duomenys neskelbtini) gatvę, parodė posūkio signalą. Liudytojas jau buvo iškvietęs pareigūnus. Tuo metu ėjo daugybė vaikų prie mokyklos. Ties (duomenys neskelbtini) gatve vyko remonto darbai, kažkaip tas automobilis pravažiavo duobę, pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) vartų neuždarė. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, stovėjo atsirėmęs. Kaltinamojo mama buvo lauke. Kaltinamasis pradėjo šaukti: „Ko stovi, kas tau, (necenzūrinis žodis), nepatinka?“ Liudytojas jam sakė: „Man nepatinka tai, kad tu girtas važinėji“. Pasakė, kad tuoj atvyks policijos pareigūnai. Kaltinamojo mama jam sakė, kad, gal pamokės, gal nereikia policijos. Kaltinamasis sakė mamai: „Nesikišk, kurva, pats susitvarkysiu“. Kaltinamasis labai koliojosi. Liudytojas įsėdo į automobilį. Kaltinamasis pro langą įkišo į automobilį savo pirštus. Liudytojas pradėjo važiuoti. Kaltinamasis koliojosi, ėjo šalia. Po to liudytojas sustojo. Kaltinamasis spyrė į mašiną. Jis keikėsi, rankomis mojavo, sakė, kad pakas liudytoją ir pan. Į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuko policijos tarnybinis automobilis. Kaltinamasis nematė patrulių. Jis pasakė, kad eina namo, sukosi ir nukrito prie policijos automobilio. Pareigūnai paklausė, kas vairavo. Liudytojas papasakojo viską pareigūnams. Jie paėmė kaltinamąjį už rankos, pasakė, kad sėstų į automobilį. K. priešinosi. Ir liudytojas padėjo pareigūnams sulaikyti jį. P. parvertė kaltinamąjį ant pilvo, išsitraukė elektros šoką. Kaltinamasis labai spardėsi ir sakė, kad nepūs į alkotesterį. S. susigrūmė su kaltinamojo motina. Kaltinamasis vairavo automobile, tai matė pats liudytojas. Jo regėjimas geras. Visą laiką kaltinamasis buvo jo akiratyje. Šiandien liudytojas vežė vaiką į mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, dėl to kaltinamasis galėjo jį ten matyti.

Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018-05-07 ji kartu su sugyventiniu važiavo jos mašina, kurią nusipirko 2016 metais. Sūnui mašinos nedavė niekada. 2016 metais nusipirko mašiną. 2017 metais sūnus padarė nusikaltimą, jam buvo atimtos teisės. Sūnus žino, kad ji neduos mašinos, todėl ir neprašo. 2018-05-07 apie 10 val. kartu su sugyventiniu vežė taisyti televizorių. Ji sėdėjo automobilio gale, laikė televizorių, o sugyventinis vairavo automobilį. Po kurio laiko, kai grįžo, lauke išgirdo triukšmą. Išėjo į lauką. Prieš tai juos buvo apvogę. Kai atvyko policija, ji pasakė, kad ji vairavo, nes vis tiek ji važiavo automobiliu. Sūnui dėjo antrankius, naudojo elektros šoką. Kai išėjo į lauką, sūnus buvo kieme. Prieš tai tą dieną sūnaus nebuvo mačiusi. Išvakarėse sūnus buvo namuose. Prieš tai sūnus dėl širdies gydėsi ligoninėje dvi savaites ir iš ligoninės buvo išėjęs prieš dvi dienas. Kai sūnus buvo policijos mašinoje, jis prašė atnešti vandens. Nematė, kur ir su kuo sūnus gėrė alkoholį. Su ja jis negėrė, nes ji negeria. Turi sūnus draugų, ji jo neseka. Galėjo sūnus su jos sugyventiniu kartu išgerti. Nuo to laiko, kai grįžo su sugyventiniu ir iki to laiko, kai išgirdo triukšmą kieme, praėjo gal dvi valandos. Automobilį grįžę paliko lauke. Automobilio raktelius sugyventinis paliko ant automobilio sėdynės. Kai buvo namuose, nestebėjo automobilio. Mašinos dokumentai buvo pas ją.

Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo gegužės mėnesį. Gavo pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo. Atvyko į įvykio vietą. Paties įvykio nematė. Įvykio vietoje buvęs liudytojas paaiškino, kad kaltinamasis pavojingai vairavo automobilį. Patikrino kaltinamojo blaivumą – jis įpūtė virš 3 promilių. Po to nuvyko priduoti kraujo. Kai atvyko, kaltinamasis skeričiavosi, mojavo rankomis. Kaltinamasis aiškino, kad jis nevairavo automobilio. Taip pat aiškino, kad jis su pranešėju yra pažįstami ir jie konfliktuoja. Kaltinamojo automobilis stovėjo, atrodo, pačiame kieme. Nepamena. Liudytojo automobilis stovėjo gatvėje. Jam atrodo, kad ta gatvė nėra pravažiuojama.Su kaltinamuoju truputį susipyko – teko jį apraminti. Jų reikalavimų kaltinamasis nevykdė. Panaudojo antrankius, tazerį. Po to kaltinamasis apsiramino. Į kiemą išėjo kaltinamojo mama. Ji aiškino, kad kaltinamasis niekur nevažiavo. Išoriškai apžiūrėjo automobilį „Volvo“. Automobilio sėdynė buvo atitraukta, o kaltinamojo mama nėra aukšta. Variklio dangčio neatidarinėjo, bet jis buvo šiltas.

Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai buvo gegužės mėnesį. Iš Kauno AVPK gavo pranešimą, kad automobilį vairuoja neblaivus vairuotojas ir paskui jį važiuoja kitas asmuo, kuris ir pranešė apie šį įvykį. Atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kaltinamasis jau buvo išlipęs iš automobilio. Gatvėje stovėjo kitas automobilis. Kaltinamasis spyrė į to automobilio priekį. Sulaikymo metu D. K. priešinosi. Jis sakė, kad nevairavo automobilio. Buvo panaudotas tazeris. Liudytojas visą laiką važiavo paskui kaltinamojo automobilį ir telefonu bendravo su budėtoju. Tik įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę pamatė, kad automobilis SAAB judėjo atgal, o kaltinamasis ėjo link to automobilio ir spyrė į automobilio priekį. Kaltinamasis kategoriškai neigė, kad jis vairavo automobilį. Automobilį jie apžiūrėjo pro langus, į vidų nebuvo įsėdę. Matė, kad rakteliai gulėjo ant sėdynės. Variklio dangtis buvo karštas. Automobilio sėdynė buvo atstumta – turėjo vairuoti automobilį aukštas žmogus. Kaltinamojo mama rėkė, kad sūnus nevairavo automobilio, kad jis buvo namie, ligoninėje. Mama aiškino, kad ji tuo automobiliu važiavo prieš 3 valandas.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018 m. gegužės 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d. (b. l. 6).

Iš 2018 m. gegužės 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad Kaune, Chemijos g. 4B, apžiūrėtas automobilis “Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis paimtas (b. l. 7-14).

VšĮ “Emprekis” pažymoje nurodyta, kad automobilio “Volvo S60 D5”, 2006 metų laidos rinkos kaina Lietuvoje yra 3760 eurų (b. l. 19).

Iš VĮ “Regitra” duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio “Volvo S60”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra G. K. (b. l. 208).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4422/2018(01) matyti, kad D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,64 promilės etilo alkoholio (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo D. K. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis D. K. 2018-05-07 apie 13.02 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę- pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę-automobilį „Volvo“. Policijos pareigūnams patikrinus D. K. girtumą, nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 2,64 promilių girtumas. Pripažintina, kad D. K. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstamas veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo D. K. parodymus, kad jis 2018-05-07 13.02 val. automobilio nevairavo, tuo metu buvo namuose, o girtas išėjo į gatvę, norėdamas užsirašyti liudytojo A. L. automobilio valstybinius numerius, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinklybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltamą veiką.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, yra tos nuomonės, kad tokiais kaltinamojo parodymais remtis nėra pagrindo. Įrodinėdamas kaltinamojo D. K. kaltę teismas remiasi tiesioginiais įrodymais, visų pirma liudytojo A. L. parodymais. A. L. yra asmuo, tiesiogiai matęs, kada ir kokiomis aplinkybėmis būdamas neblaivus kaltinamasis vairavo automobilį. Taigi iš A. L. parodymų matyti, jog pastarasis aiškiai, be jokių dvejonių patvirtino matęs, kad įvykio dieną gatvėje sutiktas „Volvo” automobilis jam sukėlė įtarimą, kad šio automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, nes automobilis važiavo antra eismo juosta, nuslydo į pirmą eismo juostą, po to važiavo per dvigubą ištisinę juostą, per perėją, kurioje vos nepartrenkė žmogaus, o A. L. važiuojant paskui šį automobilį jis matė, kad sustojus automobiliui, iš jo išlipo automobilį „Volvo” vairavęs būtent kaltinamasis D. K.. A. L., kuris yra pareigūnas, pamatęs pirmiau minėtą įtartimą automobilio „Volvo” judėjimo procesą, iškvietė policijos pareigūnus. Iš A. L. parodymų taip pat matyti, kad visą laiką kaltinamasis buvo jo akiratyje, tai yra jis automobilį „Volvo” sekė nepertraukiamai ir aiškiai matė, kaip namo kieme sustojus šiam automobiliui, iš jo išlipo kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojo A. L. parodymais, kurie dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimmo teisme metu nenustatyta, jog liudytojas yra suinteresuotas ir turi bent kokį pagrindą apkaltinti D. K.. Nėra jokių duomenų, kad ankščiau tarp pastarųjų būtų buvę kilę kokie tai konfliktai, liudytojas ir kaltinamasis iki įvykio nebuvo netgi pažįstami. Aplinkybių, leidžiančių bent jau įtarti liudytojo šališkumą, nenurodė ir pats kaltinamsis. Vien tai, kad liudytojo A. L. parodymai yra nepalankūs kaltinamajam, nereiškia, kad jie yra nepagrįsti, išgalvoti ar neobjektyvūs. Tuo tarpu kaltinamojo D. K. parodymai, kad būtent jam įtarimą sukėlė jų gatvėje (kurioje yra akligatvis) atbuline eiga besivažinėjantis A. L., kaip ir minėta pirmiau, laikytina gynybine kaltinamojo versija. Tokiu būdu teismas turi pilną pagrindą remtis liudytojo A. L. parodymais, patvirtinančiais, jog būtent kaltinamasis D. K. įvykio metu vairavo transporto priemonę „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tą aplinkybę iš esmės patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. P. ir I. S.. Pastarieji patvirtino, jog reaguodami į gautą iškvietimą atvyko į įvykio vietą, paties įvykio nematė, bet įsukus į gatvę matė, kaip kaltinamasis spardė gatvėje atbuline eigą važiuojantį liudytojo A. L. automobilį. Jiems kaltinamasis aiškino, kad jis nevairavo automobilio, taip pat aiškino, kad jis su pranešėju yra pažįstami iš ankščiau ir jie konfliktuoja. Kaltinamasis D. K. nevykdė treisėtų policijos pareigūnų nurodymų, jo elgesys buvo toks, kad pareigūnams teko panaudoti specialią priemonę tazerį. Pareigūnams priėjus prie automobilio „Volvo“ ir jį išoriškai apžiūrėjus, variklio dangtis buvo šiltas, ant sėdynės gulėjo rakteliai, o vairuotojo sėdynė buvo atstumta. Kaip nurodė liudytojai E. P. ir I. S., akivaizdžiai matėsi, kad automobilį galėjo vairuoti pakankamai aukšto ūgio žmogus. Pastaroji aplinkybė (tai yra, kad buvo atstumta vairuotojo sėdynė) paneigia liudytoja paklaustos kaltinamojo motinos G. K. duotus parodymus, kad būtent ji tą dieną prieš kelias valandas buvo vairavusi šį automobilį, kurio raktelius ant sėdynės buvo numetęs kartu su ja važiavęs jos sugyventinis. Pažymėtina, kad vairuotojo sėdynę dažniausiai atsistumti gali tik ganėtinai aukšto ūgio vairuotojas, kitaip vairuoti būtų nepatogu. Kaip matyti iš liudytojų pareigūnų E. P. ir I. S. parodymų, kad, atsižvelginiant į tai, jog kaltinamojo mama G. K. jiems rėkė vairavusi automobilį, jie įvertino tą aplinkybę, ar su atstumta sėdyne mašiną galėjo vairuoti kaltinamojo mama. O būtent – liudytoja I. S. parodė, kad automobilio sėdynė buvo atstumta ir jį turėjo vairuoti aukštas žmogus, o tuo tarpu liudytojas E. P. parodė, kad kaltinamojo mama nėra aukšta, iš ko spręstina, kad pagal jos ūgį tokia sėdynės pozicija nebuvo būtina. Tuo tarpu, teismo vertinimu, teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. K. yra ganėtinai aukšto ūgio.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas liudytojos G. K. teisiamajame posėdyje duotais parodymais nesivadovauja ir juos laiko siekiu savo sūnui, tai yra kaltinamajam D. K., padėti išvengti baudžiamoiso atsakomybės.

Dėl bausmės

Kaltinamasis D. K. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. K. kaltu visiškai neprisipažino ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas 2 kartus (b.l. 92-94), baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios (b.l. 96-99), Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2016-01-12, diagnozė-psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Žalingas alkoholio vartojimas (b.l. 105). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2018-05-17 specialisto išvados duomenimis, D. K. netikslinga skirti teiosmo psichiatrinę ekspertizę (b.l. 112).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. šiui nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas teistas už analogišką veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas kaltinamąjį D. K. charakterizuojančias aplinkybes, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės-specialios teisės atėmimo taikymo

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, jog D. K. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,39 promilės), vairavo transporto priemonę. Vairavimas transporto priemonių neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, visiškai nesigailėjo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl tikslinga D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nustatatant maksimalų 3 metų laikotarpį.

Dėl automobilio konfiskacijos

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilį “Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,64 promilių etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, nusikalstamos veikos priemone pripažinta D. K. įvykio metu vairuota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – transporto priemonė “Volvo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso G. K. (b. l. 208). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 3 760 eurų (b. l. 19).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jį nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. K. sulaikymo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

– išieškoti valstybės naudai iš D. K. konfiskuotino turto – automobilio „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 760 (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt) eurų.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas