- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-156-245/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21366-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, D. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
– iš D. K. nuspręsta išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 760 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 7 d. apie 13.02 val. važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 2,64 promilių alkoholio kraujyje).
2. Kauno apylinkės teismas, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, 2018 m. spalio 16 d. nuosprendyje konstatavo, kad D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, jį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgęs į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. K. paskyrus 60 parų arešto bausmę. Taip pat teismas įvertinęs byloje esančią VšĮ „E.“ pažymą apie automobilio „Volvo“ vertę, nusprendė iš nuteistojo D. K. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 760 Eur.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. prašo pakeisti skundžiamą 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo ir paskirtą arešto bausmę sumažinti iki 45 parų bei nustatyti ją atlikti poilsio dienomis, taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės ir konfiskuotino turto vertę sumažinti iki 2000 Eur.
3.1. Skunde keliamos abejonės dėl nuteistajam paskirtos arešto bausmės pagrįstumo ir teisėtumo. Nuteistojo nuomone jam paskirta 60 parų arešto bausmė yra aiškiai per griežta ir skirta pažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnius. Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Skiriama bausmė kaltam asmeniui turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos, turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius. Skundo autoriaus nuomone, bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir skiriant trumpesnį areštą. O atsižvelgus į tai, kad augina nepilnametį sūnų, kuriam yra 9 metai, arešto bausmę skirti atlikti savaitgaliais.
3.2. Taip pat skunde apeliantas nesutinka ir su konfiskuotino turto verte, nes jo manymu teismas nepagrįstai rėmėsi automobilio verte, kurią pateikė VšĮ „E.“. Pastarosios įmonės pateikta transporto priemones vertė yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. Jų duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobilių, todėl reali rinkos vertė nebūtinai yra tokia pati. Skunde apeliantas pažymi, kad transporto priemones prikimo – pardavimo sutartyje, transporto priemonės vertė yra 2000 Eur, todėl konfiskuotino turto vertė turėtų būti 2000 Eur.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, prokurorė siūlė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama nuteistojo D. K. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su nuteistajam paskirta arešto bausme, prašant ją sušvelninti, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Taip pat prašoma sumažinti konfiskuotino turto vertę.
6.1. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6.2. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Atsižvelgdamas į komentuojamo straipsnio nuostatas, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat teismas įvertina ir tai ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. K. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus bei tikslus, jo stadijas, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. kaltu visiškai neprisipažino ir dėl apdarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas 2 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Kauno apskrities nepriklausomybės ligų centre yra įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2016 m. sausio 12 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, jog nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
8. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą sankciją – areštą. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu bei tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pakeičiant jam paskirtą bausmę švelnesne – 45 parų arešto, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
9. Aukščiau išdėstytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Minėta, jog praeityje nuteistasis buvo teistas, administracine tvarka baustas taip pat ne kartą, jam yra nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Šios aplinkybės neleidžia manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – 60 parų areštas yra per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Aptartas D. K. elgesys neabejotinai atskleidžia itin atsainų nuteistojo požiūrį tiek į visuomenėje priimtas elgesio normas, tiek ir į įstatymais vairuotojams keliamus reikalavimus, todėl švelninti jam paskirtos bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nuteistajam D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Šios baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo pagrįstumas neginčijamas ir apeliaciniame skunde, tačiau nesutinkama su konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos nustatymu.
11. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl konfiskuotino turto nustatė, jog automobilis „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G. K., todėl konfiskuoti šį turtą nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis nusprendė iš nuteistojo išieškoti konfiskuotiną vertę, nustatant, kad ji atitinka 3760 Eur. D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi automobilio verte, kurią pateikė VšĮ „E.“, nes pateikta transporto priemonės vertė yra rekomendacinio pobūdžio. Apeliantas nurodo, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog automobilio vertė yra 2000 Eur ir prašo konfiskuotino turto vertę sumažinti iki minimos 2000 Eur sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio vertė yra nustatyta, o šią aplinkybę nuginčijančių įrodymų nėra. Taip pat nepateikta ir apelianto minima automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kurią apeliantas teigė pateiksiąs, todėl apygardos teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo mažinti konfiskuotino turto vertę.
12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.