Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-513-739/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-05-14
Bylos Nr.: I-513-739/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00376-2011-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas: A. B., A. A. P.
Atsakovas: Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus
Trečiasis asmuo: Mažeikių
Advokatai: Algimantas Pileckis

Kategorijos

13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
14.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-513-739/2014Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00376-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 14.6.;74 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Algimantui Pileckiui, atsakovo atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir A. A. P. skundą atsakovams Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių r. sodininkų bendrijai „Papartis“ dėl Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. gegužės 19 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei įpareigojimo Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pradėti savavališkos statybos bei jos padarinių šalinimo procedūrą, atstatant padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, neturtinės žalos, metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai, galutinai suformulavę skundo reikalavimus, teismo priimtu patikslintu skundu (toliau- skundas)(95-106 b.l., III t.) prašo:

1) panaikinti Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-19 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jūsų prašymo“ bei įpareigoti Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pradėti savavališkos statybos bei jos padarinių šalinimo procedūrą – atstatant padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo;

2) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus kiekvienam pareiškėjui priteisti po 15 000 Lt neturtinės žalos;

3) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus priteisti 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo;

4) priteisti turėtas išlaidas dėl bylinėjimosi ir atstovavimo teisme (102-112 b. l. II t., 95-104 b. l. II t.).

Pareiškėjai ir jų atstovas skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja A.B. sodininkų bendrijoje „Papartis“ ( toliau – SB „Papartis“) 1980 metais gavo sodo sklypą, vėliau jį privatizavo ir jame pasistatė sodo namą. Pro jos sodo sklypą ėjo keliukas, kuris baigėsi akligatviu ties jos sklypo pabaiga. Kai pareiškėjas A. A. P. SB „Papartis“ nusipirko sodo sklypą, šalia jo kelio nebuvo. 2004 metų pavasarį SB ,,Papartis“ dabartinėje Gilių gatvėje, kuomet prasidėjo pasiruošimas statybų darbams naujai suformuotuose sklypuose, buvo neteisėtai nutiestas kelias, kurio anksčiau nebuvo.Tiesiant šį kelią dalis pareiškėjų sklypų buvo užpilti žvyru, dėl to sunyko pareiškėjų vaiskrūmiai ir daržovės. Nurodė, kad dėl neteisėto kelio nutiesimo pareiškėjai kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau ginčo nepavyko išspręsti. Pareiškėjai Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai 2011-03-24 pateikė prašymą apginti viešąjį interesą, tačiau jis buvo perduotas nagrinėti atsakovui, kuris 2011- 05-20 raštu „Dėl Jūsų prašymo“, atsisakė pradėti kelio(pravažiavimo)savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo procedūras. Pareiškėjai, jų atstovas teigia, kad atsakovas pažeidė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatų 8, 14 punktus. Taip pat, pareiškėjų nuomone, atsakovas pažeidė ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio l ir 3 dalis, 28 straipsnį, 48 ir 49 straipsnius bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, 24 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjai mano, kad kelio savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra turi būti pradėta. Pareiškėjai teigia, kad, nors 1992 metais šalia sklypo Nr. 186 buvęs namų valdos žemės sklypas ir buvo priskirtas SB „Papartis“ teritorijai bei vėliau padalintas į devynis savarankiškus sklypus, tačiau net ir tada, kaip ir anksčiau, privažiavimas į šiuos sklypus buvo pro sodų sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ir jų atstovas nesutinka su skundžiamame rašte išdėstytais teiginiais, jog naujai suformuotų žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal sodo išplanavimo projektą. Jie nurodo, kad tuometės sklypo savininkės A. B. bei SB „Papartis“ pirmininko V.Vilko pasirašytame ir 1992-05-30 patvirtintame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, pažymėtas šalia sklypo einantis 4 metrų pločio kelias – pravažiavimas, neįrodo ir nepatvirtina to fakto, kad tuo metu, kai sklypą nusipirko naujasis savininkas A. A. P., šalia sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) realiai buvo 4 metrų kelias – pravažiavimas. Pareiškėjas A.A. P. nurodė, kad 1997-11-05 SB „Papartis“ pirmininko pasirašytame žemės sklypo plane Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame parodyti keliai – pravažiavimai prie 1992 metais suformuotų sklypų, jis nepasirašė, o ten esantis parašas yra suklastotas. Pareiškėjai nurodė, kad pirminiuose patvirtintuose dokumentuose yra nurodyta, kad kelias, einantis palei sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigia akligatviu, todėl mano, kad negalėjo būti atliekami kelio, kurio nėra, tvarkymo (lyginimo) darbai. Jie mano, kad veiksmai – didelio kiekio žvyro atvežimas ir jo paskleidimas toje vietoje, kur kelio nebuvo, tikrai gali būti traktuojami tik kaip naujo kelio tiesimas. Pareiškėjai nurodė, kad dėl neteisėto kelio nutiesimo, jie susigadino sveikatą, teko gydytis ligoninėse, neteko įprastos ramybės, patyrė daug nepatogumų, didelį stresą, nebegalėjo ramiai miegoti, nes kankino nerimas ir depresija, dėl to labai nukentėjo ir jų gyvenimo kokybė, sutriko normalus ankstesnis gyvenimas. Dėl to pareiškėjams padaryta neturtinė žala. Ją teismo prašo atlyginti. Pareiškėjų atstovas prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo - Lietuvos Respublikos atstovas - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius teismui 2014-04-11 pateiktame atsiliepime (108-113 b. l., III t.)prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovų atsakovų atstovė paaiškino, kad ginčijamu 2011-05-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Raštas) atsakovas atsisakė pradėti savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrą dėl galimai neteisėtai nutiesto kelio šalia žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių SB „Papartis“, Naikių k., Mažeikių r. sav. Toks sprendimas priimtas, atlikus patikrinimą vietoje, išnagrinėjus pareiškėjų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus pateiktus dokumentus, žemės sklypų planus, įvertinus SB „Papartis“ pirmininko A. N. ir buvusio pirmininko V. V. paaiškinimus, ir nustačius, jog 2004 metais buvo tiesiamas ne naujas kelias, o sodininkų pageidavimu, užpilant žvyrą, tvarkomas gruntinis pravažiavimas, kuriuo nuo 1992 metų patenkama į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 24-635) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 13-353) (redakcijos, galiojusios 1992-1993 m.) numatė, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriuje yra SB „Papartis“ išplanavimo schema, iš kurios matyti, kad buvusios namų valdos teritorija (šalia A. B. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) padalinta į 9 sklypus (Nr. (duomenys neskelbtini)), numatant pravažiavimą tarp jų. Minėta sodų sklypų išplanavimo schema nustatyta tvarka nebuvo patvirtinta, tačiau remiantis būtent šia planine medžiaga miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis pardavė paminėtus 9 sklypus privatiems asmenims. Suformuoti sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teigė, kad tuometės sklypo savininkės A. B. bei sodo bendrijos pirmininko V.V. pasirašytame ir 1992-05-30 patvirtintame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane yra parodytas šalia sklypo einantis 4 metrų pločio kelias - pravažiavimas. Pareiškėjas A. A. P. žemės sklypą įsigijo iš A. B. 1997-10-14 pirkimo – pardavimo sutartimi. Teigė, kad A. B. įsigijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plane parodytas šalia sklypo einantis 4 metrų pločio kelias - pravažiavimas. Pagal tokį pat planą ji sodo žemės sklypą pardavė A. A. P. Nurodė, kad ginčo kelias - pravažiavimas buvo numatytas SB „Papartis“ išplanavimo schemoje, kuria vadovaujantis parduoti 9 žemės sklypai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti atitinkamai 1993, 1994, 1997, 2001 metais. Atsakovas padarė išvadą, kad nuo to laiko sklypų savininkai keliu - pravažiavimu, einančiu šalia pareiškėjų žemės sklypų (Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), patekdavo į jiems nuosavybės teise priklausančius sodo sklypus. Remiasi buvusio SB „Papartis“ pirmininko V. V. teisme apklausto liudytoju parodymais, nurodė, kad 2004 metais kelias-pravažiavimas buvo pažvyruotas: atvežtas ir paskleistas žvyras, kad būtų pagerinta nuo 1992 metų esančio kelio - pravažiavimo kokybė ir būtų patogiau patekti į aukščiau minėtus žemės sklypus. Teigė, kad tokiais darbais joks naujas inžinerinis statinys nebuvo sukurtas ar pastatytas (įrengtas). Mano, jog SB „Papartis“ atlikti kelio - pravažiavimo, esančio šalia pareiškėjų žemės sklypų, pažvyravimo darbai (dangos viršutinio sluoksnio pakeitimas ar regeneravimas). Teigė, kad tokie darbai yra paprastasis remontas, kuriam neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atliktas kelio paprastasis remontas nėra savavališka statyba. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra teisės pažeidimo, todėl nėra pagrindo savavališkos statybos fakto konstatavimui ir savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros vykdymui. Teigė, jog pareiškėjų reikalavimas iš atsakovo priteisti kiekvienam pareiškėjui po 15000,00 Lt (iš viso 30000,00 Lt) neturtinės žalos - nepagrįstas, nes nėra viešosios atsakomybės sąlygų. Nurodo, kad pareiškėjų pareiškimą dėl neteisėtai nutiesto kelio atsakovas gavo 2011-04-21 ir visas aplinkybes išsamiai išnagrinėjo bei atsakymą pareiškėjams pateikė per Viešojo administravimo įstatymo nustatytą terminą (20 darbo dienų), todėl pareiškėjų teiginį, kad atsakovas jau kelerius metus pažeidinėja jų teises ir daro žalą, laiko nepagrįstu. Akcentuoja, jog pareiškėjai nenurodo, kokią žalą patyrė dėl atsakovo Rašto; nepateikia prašomos žalos dydžio pagrindimo. Pareiškėjų pateikti išrašai iš medicininių dokumentų niekaip nepatvirtina, kad sveikatos sutrikimai atsirado tik nuo 2004 metų, ir juo labiau neįrodo, kad apsilankymus pas gydytojus 2005, 2006, 2011 metais sąlygojo atsakovo veiksmai ar neveikimas. Atsakovų atstovė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų skundas atmetamas.

Byloje kilo ginčas dėl Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-19 sprendimo, įforminto raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir Raštas), kuriuo buvo nuspręsta nepradėti savavališkos statybos ir padarinių šalinimo procedūros dėl kelio (pravažiavimo), esančio SB „Papartis“, Naikių k., Mažeikių r., pagrįstumo ir teisėtumo, neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjų ginčijamu Raštu atsakovas – Valstybinės teitorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius(toliau – ir Inspekcijos skyrius) nustatė, kad pareiškėjų kaip savavališka statyba nurodytas kelias SB „Papartis“, kuris ribojasi su pareiškėjų žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas 1992 metais, o 2004 metais buvo vykdomi ne naujo kelio tiesimo darbai, o seno kelio tvarkymo ( lyginimo) darbai, todėl atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir statybos darbų teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad jog nėra pagrindo pradėti savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo procedūrą.

Iš proceso dalyvių paaiškinimų žodžiu ir raštu, bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1980-02-08 Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr.63 tuometinio Mažeikių kolektyvinio sodo „Papartis“ steigimui kolūkio „Lenino keliu“ teritorijoje buvo skirtas žemės sklypas( 1111-13 b.l., III t.).Pagal kolektyvinio sodo „Papartis“ generalinį planą (šio plano fragmento kopija pateikta byloje) pro pareiškėjos A.B. sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ėjo kelias( pravažiavimas), kuris baigėsi ties namų valdos teritorija (206 b.l. , I t., 26 b.l , III t.).Vėliau buvusi namų valdos teritorija buvo padalinta į devynis sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), numatant pravažiavimą tarp jų. Šias aplinkybes patvirtina kolektyvinio sodo „Papartis“ lapų išdėstymo schema - lapai Nr. 1 ir Nr.4 bei generalinio plano fragmento kopija ( 208-209 b.l , I t., 15-17 b.l. , III t.), buvusių SB „Papartis“ pirmininkų A.N. ir V.V. rašytiniai paaiškinimai( 55,56 b.l., I t.). Iš liudytojo V.V. , kuris buvo apklaustas 2012-08-16 Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdyje(67 b.l , II t.) parodymų bei byloje esančių sklypų pirkimo-pardavimo dokumentų, jų planų nustatyta, kad padalinus namų valdos teritoriją į 9 sklypus, šie sklypai 1992 metais buvo pamatuoti ir paženklinti vietoje, tuo pat metu buvo suorganizuoti ir atlikti pravažiavimo tvarkymo darbai – nukastas gruntas ir pakloti akmenys – kad būtų tinkamas ir tvirtas privažiavimas į naujus sklypus. Visa tai vyko 1992–1993 metais. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. 1993-03-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp Mažeikių rajono valdybos ir A. B., įsigijusios nuosavybėn sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „Papartis“, neatskiriama dalimi yra 1992-05-30 parengtas ir SB „Papartis“ pirmininko V.V. bei tuometinės sklypo valdytojos A.B. pasirašytas sklypo planas, kuriame pažymėtas pro sklypą einantis 4 metrų pločio pravažiavimas(123-124b.l., I t.). Nors pareiškėjas A.A. P., kuris 1997-10-14 pagal pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko iš A.B. sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (49 b.l. I t.), ginčija, kad 1997-11-05 parengtas ir SB „Papartis“ pirmininko V.V. pasirašytas šio sklypo planas taip pat yra pasirašytas ir pareiškėjo bei tvirtina, kad jo parašas suklastotas, tačiau iš pareiškėjo su A.B. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dokumentų nustatyta, kad žemės sklypą pareiškėjas įsigijo pagal 1992-05-30 parengtą ir V.V. bei A.B. pasirašytą žemės sklypo planą, kuriame pažymėtas su sklypu besiribojantis pravažiavimas( 3 b.l., II t.). Todėl pareiškėjas nusipirko žemės sklypą, prie kurio jau buvo kelias. Iš byloje esančios kolektyvinio sodo „Papartis“ lapų išdėstymo schemos, lapo Nr.4, (208,209b.l.,It.) ,sklypų išdėstymo schemų( 42,43b.l. I t.), kuriose, kaip nustatyta iš SB „Papartis“ pirmininko B.V. rašytinių paaiškinimų(38 b.l. IIIt.), vienoje( 43 b.l., I t.) -nurodyti sklypų kadastriniai numeriai( Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitoje( 42 b.l. I t.) - papildomuose langeliuose įrašyti sklypams suteiktų adresų numeriai, tai yra Gilių g. Nr. (duomenys neskelbtini) ( sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Gilių g.Nr. (duomenys neskelbtini) ( sklypui Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyta, kad padalijus namų valdos teritoriją naujai suformuoti sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsidėstė vienoje paminėtuose dokumentuose pažymėto pravažiavimo pusėje, o sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) - kitoje pravažiavimo pusėje. Iš byloje esančių sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planų, kurie 1992-05-30 sudaryti ir pasirašyti SB“Papartis“ pirmininko ir tuometinių jų valdytojų, nustatyta, kad kaip ir paminėtose SB „Papartis“sklypų schemose, taip ir šių sklypų planuose dar 1992-1993 metais yra pažymėta, kad jie ribojasi su pravažiavimu (keliu)( 114-127b.l., III t.).Iš atsakovo paaiškinimų, rašytinių bylos įrodymų nustatyta ir to pareiškėjai neginčija, kad visi su ginčo keliu besiribojantys paminėti sklypai buvo privatizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo dienos laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi aptarti bylos įrodymai yra susiję bei vienas kitą papildantys, teismas įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjų ginčijamas kelias (pravažiavimas) buvo įrengtas 1992-1993 metais ir nuo tada faktiškai naudojamas patekimui į buvusioje namų valdos teritorijoje suformuotus žemės sklypus.

Pareiškėjai teigdami, kad SB „Papartis“ 2004 metais neteisėtai nutiesė kelią, iš esmės remiasi Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2004-11-9 raštu(27 b.l., It.),2011-02-07 raštu Nr.R5-250( 28 b.l., I t.), seimo nario R. V. 2005-01-31 raštu Nr. SNV-9(32 b.l., I t.), Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-01-21 raštu Nr.R2( 33 b.l., I t),2009-07-28 raštu Nr. RM.2-1105(1.24)(29-30 b.l., I t).Tačiau paminėti raštai nėra informatyvūs, kadangi juose nėra užfiksuotos konkrečios aplinkybės, patvirtinančios, kad 2004 metais SB „Papartis“ vykdė būtent ginčo kelio statybą, nes nenurodyta, kokių konkrečių kelio tiesimo darbų atlikimas užfiksuotas, tiriant pareiškėjų prašymus, kokiais teisės aktais buvo vadovautąsi sprendžiant apie projekto, leidimo atliekamiems darbams reikalingumą. Taip pat šiuose raštuose nurodyti teiginiai dėl SB „Papartis“ žemės sklypų pertvarkymo atitikimo teritorijų planavimą reglamentuojantiems teisės aktams yra grindžiami raštų surašymo metu galiojusiais teisės aktais, o ne 1992 -1993 metais, kuriais vyko pertvarkymas , galiojusia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo redakcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (redakcija, galiojusi 1992-1993 m.), kurie numatė, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims,norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą. Teismo reikalavimu papildomi duomenys byloje nebuvo gauti(2-10, 18 b.l., III t.).Tuo tarpu patys pareiškėjai savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad 2004 metais ant kelio buvo pilamas žvyras. Tą patį raštu patvirtino A.N.( 55 b.l., I t.), o apklaustas liudytoju V.V. parodė, kad 2004 metais ant paminėto kelio - pravažiavimo, kaip ir ant kitų SB „Papartis“ kelių(gatvių), buvo paskleistas ir išlygintas žvyras, tačiau jokie kiti darbai nebuvo atliekami.Todėl teismas daro išvadą, kad Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius ginčijamame Rašte pagrįstai nustatė, kad kelias-pravažiavimas, einantis šalia ir besiribojantis su sklypais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas 1992 metais, o 2004 metais jis tik buvo tvarkomas, tai yra žvyruojamas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuostatai (patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2009-12-24 įsakymu Nr. 1V-475; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011-12-29 įsakymo Nr. 1V-230 redakcija) reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbą vykdant teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą Telšių apskrities teritorijoje,jo uždavinius,funkcijas,teises ir darbo organizavimą. Pagal nuostatus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atrankos būdu tikrina, ar statybą leidžiantys dokumentai išduoti teisėtai, tikrina visų naujai statomų ir rekonstruojamų ypatingų pastatų statybos teisėtumą, atlieka ūkio subjektų (statybos dalyvių) veiklos priežiūrą (patikrinimus) ir kt., vykdo savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimo procedūras ir t.t. (8 punktas).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo(toliau-ir Statybos įstatymas)( Rašto priėmimo metu galiojusios redakcijos) 2 straipsnio 71 punktas numatė, jog savavališka statinio statyba – tai statinio statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. 2004 metais galiojusi paminėtos teisės normos redakcija numatė, kad savavališka statinio statyba - statinio statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo; nesudėtingo statinio statyba be normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas. Savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (Žin., 2010, Nr. 116-5946) (toliau - STR 1.09.06:2010 ). Ji gali būti pradėta nustačius savavališkos statybos faktą, t. y. nustačius, jog statytojas atlieka (ar atliko) statinio statybos darbus neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Pagal susisiekimo linijų klasifikaciją, sodų teritorijose esančios gatvės (keliai) priskiriamos D kategorijai (Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ III skyriaus 2.3 punktas, 1 ir 3 lentelės (Žin., 1999, Nr.27-773; 2010 Nr. 112-5699) (toliau - STR 2.06.01:1999 )). Ginčijamo Rašto rengimo metu D kategorijos keliai buvo laikomi neypatingais statiniais, nes jie nebuvo priskirti nei ypatingiems statiniams pagal statybos techninį reglamentą STR1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5904), nei nesudėtingiems statiniams pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903) (toliau - STR1.01.06:2010). Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (Žin., 2008, Nr. 9-322) (toliau - KTR 1.01:2008 ) 1 priedo 5 punkte nurodyta, kad kelio dangos viršutinio sluoksnio pakeitimas ar regeneravimas, plonasluoksnių dangų įrengimas, dangų sluoksnių įrengimas panaudojant šlamus, seno asfalto trupinius ir kt. yra paprastasis remontas. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies bei statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944) (toliau - STR 1.01.01:2010 ) 6 priedo nuostatas, atliekant neypatingo statinio paprastąjį remontą kaime ar sodininkų bendrijų teritorijoje neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Tokie pat reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento galiojo ir 2004 metais: Statybos įstatymo 23 straipsnis numatė, kad atliekant statinio paprastąjį remontą statybos leidimas neprivalomas, o statybos techninis reglamento STR 2.06.03:2001 „Automobilių keliai“ (Žin., 2002 Nr. 120-5450) (toliau - STR 2.06.03:2001F) priedo 5 punktas numatė, kad kelio paprastasis remontas tai: dangų dėvimųjų sluoksnių pakeitimas ar regeneravimas; dangų naujų dėvimųjų palengvintos konstrukcijos sluoksnių įrengimas, panaudojant šlamus, daugiasluoksnių paviršiaus apdorojimų technologiją, seno asfaltbetonio trupinius ir kt.; plonas dėvimojo sluoksnio dangų įrengimas. Nuo 2011-07-24 pagal STR 1.01.07:2010 D2 kategorijos gatvės (paskirstomoji gatvė mėgėjiško sodo teritorijose) priskiriamos II grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams, kurių paprastajam, kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Inspekcijos skyrius, nustatęs, kad ginčo kelias 2004 metais nebuvo tiesiamas, o tik buvo atliekami jo tvarkymo darbai, prilyginami paprastajam remontui, kuriam neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tai yra nesant nustatytam savavališkos statybos faktui, pagrįstai atsisakė pradėti savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo procedūrą.

Pareiškėjai teigia, kad Inspekcijos skyrius, padaręs paminėtą išvadą, pažeidė ir iki šiol pažeidinėja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio l ir 3 dalis, 28 straipsnį, 48 ir 49 straipsnius bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnį, 24 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio reikalavimus.

Inspekcijos skyrius atlieka statybos valstybinę priežiūrą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), o jo kompetencija reglamentuota Statybos įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje. Teismas nustatė, kad Inspekcijos skyrius ginčijamu raštu atsisakydamas pradėti savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo procedūras, veikė savo kompetencijos ribose, jo surašytas ginčijamas Raštas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais motyvais, o jame nustatytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai. Statybos įstatymo 28, 48, 49 straipsniai reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą, juridinių asmenų atsakomybę už savavališką statybą bei baudos dydžius, o Civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostata numatė, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Tačiau Inspekcijos skyriui nenustačius savavališkos statybos fakto, nebuvo pagrindo pradėti savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo procedūrų bei taikyti atitinkamas nuobaudas . Inspekcijos skyrius, priimdamas ginčijamą Raštą, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Be to , atsižvelgiama ir į tai, kad Inspekcija nustatė, jog ginčo kelias buvo nutiestas 1992-1993 metais, todėl byloje nebuvo pagrindo pradėti savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo procedūrų, nes Inspekcijos skyrius nenagrinėja skundų ir prašymų, jeigu nustato, jog statiniai yra pastatyti daugiau kaip prieš 10 metų( 2010-05-17 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko įsakymu Nr.1V-84 patvirtintų ir ginčijamo Rašto priėmimo metu galiojusių Asmenų prašymų, skundų(pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje taisyklių 39-(1)-4 punktas).

Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytos procedūros pažeidimų bei kitų skundžiamo akto naikinimo pagrindų. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-19 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti bei įpareigoti Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pradėti savavališkos statybos bei jos padarinių šalinimo procedūrą – atstatant padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Pareiškėjai teismo prašo iš atsakovo – Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus – kiekvienam pareiškėjui priteisti po 15 000 Lt neturtinės žalos. Pareiškėjai nurodė, jog gindami savo teises ir siekdami įrodyti, jog ginčo kelias yra savavališka statyba, patyrė daug rūpesčių, kurie sugadino sveikatą, teko gydytis ligoninėse, neteko įprastos ramybės, padidėjo stresas, nebegalėjo ramiai miegoti, nes kankino nerimas ir depresija, dėl to labai nukentėjo ir jų gyvenimo kokybė ir sutriko normalus ankstesnis gyvenimas.

Žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo teisinis pagrindas yra nustatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), 2008 metų sausis–balandis, p. 90–109). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos atsiradimo faktas turi būti konstatuojamas nustačius pareiškėjų nurodytos valdžios institucijos (šiuo atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ) neteisėtus veiksmus. Todėl pirmiausia siekiant nustatyti, ar pareiškėjai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatyti valdžios institucijos (šiuo atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) neteisėti veiksmai.Neteisėtumui pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.271 str.). Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas nenustatė, kad Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius priimdamas 2011-05-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė pardėti savavališkos statybos ir jos padarinių šalinimo procedūras, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatyta esminė viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai. Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos), kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, kadangi, kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlygos, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjų reikalavimą dėl neturtinės žalos bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško vykdymo priteisimo nėra pagrindo, todėl šie pareiškėjų reikalavimai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia PranckienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė