Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-813/2016

Teisėja Liuba Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00873-2014-3

2016 m. birželio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam N. T., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., ir jam paskirta pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; pagal LR BK 187 str. 3 d. - areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d. 1 p., 65 str., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius LR BK 63 str. 1 d., 3 d. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 4 m. laisvės atėmimo bausmės ir 304,94 eurų baudos pridedant dalį – 6 mėnesius šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas – 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 304,94 Eur (trijų šimtų keturių eurų 94 ct) bauda.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įsikaitytas laikas, atliktas pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2015-05-21 nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Priteista iš nuteistojo N. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 234,97 Eur (du šimtai trisdešimt keturi eurai 97 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. nuteistas už tai, kad jis 2014-07-09, apie 20.53 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą 45,74 Eur vertės turtą, o būtent: būdamas parduotuvės patalpose, į 7,24 Eur vertės pirkinių krepšelį įsidėjo 2 vnt. gėrimo „7UP“ 1,5 l talpos (vieneto kaina 1,42 Eur), bendros 2,83 Eur vertės, 1 vnt. degtinės „Zelionaja Marka“ 0,7 l talpos, 9,41 Eur vertės, 2 vnt. degtinės „Stumbro 100-mečio“ 0,7 l talpos, (vieneto kaina 8,69 Eur), bendros 17,37 Eur vertės, 2 vnt. pakuočių silpnai sūdytos silkių filė 400 g (vieneto kaina 1,13 Eur), bendros 2,25 Eur vertės, 2 vnt. krabų lazdelių su padažu 150 g (vieneto kaina 1,43 Eur), bendros 2,87 Eur vertės, 1 vnt. pakuotę dešrelių „Mėgėjų“ 1 kg, 3,77 Eur vertės, viso prekių 45,74 eurų sumai, ir atvirai, matant parduotuvės darbuotojams, rankose laikydamas parduotuvės pirkinių krepšelį su prekėmis, praėjo pro kasas, už prekes nesumokėjęs. Dėl to nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., padarymą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2014-07-09, apie 20.53 val. atvirai pagrobdamas prekes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), neatsidarius parduotuvės automatinėms durims, jas atidarė jėga, taip jas sugadino ir padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 189,23 Eur turtinę žalą. Dėl to nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 str. 3 d., padarymą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde nuteistasis N. T. ginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų veikų įrodytumą, teigia, jog nusikalstamų veikų daryme nedalyvavo, ką patvirtino portretų ekspertizė. Taigi šie klausimai aukštesnės instancijos teismo išsamiai aptariami ir įvertinami.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už vagystę atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą (BK 178 straipsnis). Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Be to, išaiškinta, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė, pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suprasti, kad paima svetimą daiktą, numatyti, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėti. Taigi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir padarė pagrįstą išvadą, kad N. T. tyčia atvirai iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matant parduotuvės darbuotojams, rankose laikydamas parduotuvės pirkinių krepšelį su prekėmis, praėjo pro kasas, už prekes nesumokėjęs. Darydamas šią vagystę atviruoju būdu N. T. tyčia jėga atidarė automatines parduotuvės duris ir taip jas sugadino. Nors apeliantas teigia, kad šių nusikalstamų veikų padaryme jis nedalyvavo, tokie jo teiginiai yra paneigti surinkta bylos medžiaga.

Portretų ekspertizę atlikę teismo ekspertai pateikė išvadą (2 t., b.l. 66-71), kad yra tikimybė, jog lyginamojoje nuotraukoje su nuteistojo N. T. atvaizdu ir tiriamajame vaizdo įraše iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų yra užfiksuotas tas pats asmuo. Iš ekspertizės akto 2 priedo matyti, kad ši tikimybė paremta sutapimais net pagal 11 požymių, o skirtumų tarp vaizdinių nėra. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytoja parduotuvės darbuotoja I. N. paaiškino apie savo ir kaltininko veiksmus parduotuvėje bei vagies bandymą iš jos išeiti sugadinant automatines duris. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo poelgio, paaiškino jo motyvus, pažadėjo atlyginti parduotuvei padarytą žalą (1 t., b.l. 49). Šie jo parodymai buvo duoti prie gynėjos, kurios dalyvavimas užtikrino N. T. įtariamojo teises. Taigi iš įrodymų visumos ir proceso eigoje užfiksuotų duomenų pakanka padaryti išvadą apie N. T. kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paties N. T. parodymai, juos vertinant viso proceso metu, nebuvo nuoseklūs ir išsamūs. Nuteistasis, proceso pradžioje pripažinęs kaltę, vėliau ją pripažino tik iš dalies, o pirmosios instancijos teisme apskritai neigė. Taigi apelianto neprisipažinimas ir nerišlus, padrikas įvykio aplinkybių aiškinimas teisėjų kolegijos vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos N. T.. Jis aktyviais veiksmais tyčia ir atvirai iš parduotuvės pagrobė įvairių prekių ir tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą parduotuvės turtą. Taigi skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas visapusiška bylos aplinkybių analize, teismas įrodymus vertino tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos N. T. išlaidas iki 2016 m. gegužės 31 d. sudaro 37,64 EUR dydžio advokato užmokestis. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. T. apeliacinį skundą atmesti.