Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1256-123/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-12-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
2A-1256-123/2011
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00671-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius
Pareiškėjas
H. D.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1256-123/2011

Teisėja D. Jakštienė (Proceso Nr. 2-10-3-00671-2010-3)
Procesinio sprendimo kategorijos 121.21; 128.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. gruodžio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja H. D. prašo teismo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. (K.) R. nuosavybės, turėtos iki nacionalizacijos Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, po jo mirties pagal 1968-08-08 paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisių perėmėja yra M. R. K. (K.) R. nuosavybės teisių perėmėjos M. R. visą turtą pagal 1977-09-15 testamentą, kuriuo visas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paveldėjimo būdu įgijo K. B. Nurodo, kad archyvuose nėra išlikę pakankamai duomenų apie K. R. turėtą nuosavybę, todėl būtina nustatyti juridinį faktą. Prašo atnaujinti terminą nuosavybės teises atkuriančiai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nes dėl šios institucijos neveikimo, negalėjo laiku užbaigti nuosavybės teisių į turtą atkūrimo proceso.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-03-28 sprendimu atmetė pareiškėjos H. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Teismas nustatė, kad K. R. buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neterminuotas valdytojas (činšo teisė), o tai reiškia, kad šį turtą K. R. valdė nuomos, o ne nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nėra, nes į činšo (nuomos) teise valdytą turtą nuosavybės teisė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą negali būti atstatoma. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas pareiškėja H. D. negali tapti pretendente atkurti nuosavybės teises į turtą, nes teisė atkurti nuosavybę gali būti paveldima tik asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose. Nepatenkinus prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas netenkino prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, nes termino atnaujinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjai H. D.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja H. D. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tenkinti. Nurodo, kad nuosavybės atkūrimo pretendentė yra ne H. D., kaip nurodo teismas, o K. B. Palangos miesto apylinkės teismas nepagrįstai ėmė vertinti aplinkybes, susijusias su K. B. pretendavimu į nuosavybės atkūrimą, nes nuosavybės grąžinimo vilkinimo klausimas buvo sprendžiamas administraciniuose teismuose, kur buvo išsamiai išaiškinta dėl pretendentės K. B. tinkamumo pretenduoti į K. R. nuosavybės atkūrimą ir dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pripažino, kad K. B. valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo išreikšta ir nustatė, kad prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į K. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę ji pateikė laiku. Klaipėdos apygardos teismas 2010-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1852-265/2010 konstatavo, kad pareiškėjos H. D. prašomo juridinio fakto nustatymas ir praleisto termino atnaujinimas gali sukelti teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. R. nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į žemės sklypą, nepagrįsta, nes ji prieštarauja archyviniams dokumentams apie K. R. nuosavybės teise valdytą iki nacionalizacijos turtą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad negalima atkurti nuosavybės teisių asmenims, kuriems turto perėmėjai testamentu paliko turtą ir kurie sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu yra mirę. Atkuriant nuosavybės teises K. B., būtų pažeistos įstatymo, reglamentuojančio nuosavybės grąžinimą, nuostatos. K. B. mirus, pareiškėja H. D. neturi teisės atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. turėtą žemę. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtų surašytas žemės perleidimo aktas, kuriuo žemės sklypas nuosavybės teise perduotas K. R.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinį teisių perėmimo faktą, t. y. kad K. B. turtą įgijo testamentu iš K. R. teisių perėmėjos M. R., kuri turtą paveldėjo po K. R. mirties. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė nustatęs, kad turtą K. R. valdė nuomos, o ne nuosavybės teise, taip pat sprendė, kad pareiškėja H. D. negali tapti pretendente atkurti nuosavybės teises į turtą.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Be to, juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktu nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo –pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Į nurodytų asmenų grupę patenka ir pareiškėjos motina – K. B.. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuosavybės teisės perėmėjo institutas skiriasi nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto įpėdinių instituto. Nurodyto įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nuosavybės teisių perėmėjai specialiojo įstatymo prasme suprantami tik kaip asmenys, nurodyti įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2002-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-435/2002). Taigi įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamas baigtinis asmenų, kuriems gali būti atkurtos nuosavybės teisės, sąrašas, kalbama tik apie 2 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytus piliečius, o galimybė atkurti nuosavybės teises įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų asmenų įpėdiniams nėra suteikiama.

Apeliantė nurodo, kad nuosavybės atkūrimo pretendentė yra ne H. D., kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, o K. B. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliantės argumentu, tačiau atsižvelgia į CPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatančią, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) K. B. mirus, pareiškėja H. D. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį neturi teisės atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. turtą, o pareiškėjos H. D. reikalaujami nustatyti faktai nesukels jai teisių ir pareigų atsiradimo.

Iš byloje esančio 1935-12-18 žemės reformos valdybos nutarimo Nr. 2614 nustatyta, kad 1935 m. K. R. buvo neterminis žemės sklypo nuomininkas, pradėjęs žemę valdyti po 1876 m. Iš nutarimo matyti, kad žemės sklypas galėjo būti perleistas K. R. nuosavybės teise už 250 Lt išperkamųjų mokesčių bei sumokėjus nuomos mokesčio skolą nuo 1926-06-05 iki žemės perleidimo akto surašymo dienos. 1935-12-18 žemės reformos valdybos nutarime Nr. 2614 pažymima, kad žemės sklypas perleidžiamas už 250 Lt išperkamųjų mokesčių, paliekant galioti Kauno apygardos teismo vyr. notaro 1935-11-22 rašte Nr. 708 paminėtą įkeitimą (b. l. 28–29). Apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo surašytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo aktas, kuriuo žemės sklypas nuosavybės teise perduotas K. R.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-301/2010 išaiškino pareiškėjai H. D. teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau tai nepaneigia bendrosios kompetencijos teismo pareigos įvertinti visas aplinkybes, būtinas juridiniam faktui nustatyti ir nesant įstatyme numatytų pagrindų, reikšmingų nustatant juridinį faktą, tokį prašymą atmesti.

Kiti apeliantės nurodyti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusDanguolė Martinavičienė