Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-12-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1852-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-12-23Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-12-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
2S-1852-265/2010
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00671-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
H. D., H.
Suinteresuotas asmuo
Nacionaline
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. ŽerlauskasTeisėja L. Paulauskaitė
Civilinė byla Nr. 2S-1852-265/2010(Proceso Nr. 2-10-3-00671-2010-3)Procesinio sprendimo kategorija 121.21;
(S) 128.2KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Erikos Misiūnienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos H. D. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos H. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo su suinteresuotu asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja H. D. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. (K) nuosavybės, turėtos iki nacionalizacijos Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, nuosavybės teisių perėmėja yra M. R. po K. K. R. mirties, 1968-08-08 paveldėjimo teisės liudijimas ir iš K. (K.) R. nuosavybės teisių perėmėjos M. R. visą turtą įgijo K. B. pagal 1977-09-15 testamentą, kuriuo visas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliekamas K. B., pareiškėjos mamai. Juridinis faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. (K.) K., mirusio 1947 m., nuosavybės teisėmis valdytą turtą iki nacionalizacijos, kurio nuosavybės teisių perėmėja įstatyminė įpėdinė duktė R. M. pagal 1968-08-08 paveldėjimo teisės liudijimą, kuri pagal 1977-09-15 testamentą visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko K. B., pareiškėjos mamai. Taip pat prašo atstatyti terminą priimtam teismo sprendimui pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Pareiškime nurodė, kad Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008-03-05 raštu Nr.R4-311-(3.1) pranešė, kad norint K. B., kaip buvusio savininko teisių perėmėjos M. R. testamentinei įpėdinei, atkurti nuosavybės teises į iš K. (K.) R. Palangos mieste valdytą žemę, ji turi kreiptis į teismą dėl juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo bei dėl termino priimtam teismo spendimui pateikti atstatymo. Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 2008-11-10 raštu Nr.2-3691-(2.19) pranešė, kad pagal Nuosavybės atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p., nuosavybės teisės negali būti atkurtos asmenims, kuriems turto perėmėjai testamentu paliko turtą ir kurie sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu yra mirę, nes yra nustatytas baigtinis asmenų, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės, sąrašas.

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pažymėjo, kad į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nurodytų asmenų grupę patenka pareiškėjos motina - K. B.. K. B. mirė 2003-03-26. Šio įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nurodyti asmenys tik patys gali būti pretendentais į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą ir tik tuo atveju, jeigu šis asmuo nustatytais terminais ir tvarka yra pateikęs atkūrimą vykdančiai institucijai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šių asmenų įstatyminiai įpėdiniai pagal šio įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nuostatas negali būti pretendentais.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-09-23 nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos H. D. prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių. Nustatė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nurodyti asmenys tik patys gali būti pretendentais į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisiu atkūrimą, todėl K. B. 2003-03-26 mirus, jos duktė pareiškėja H. D. pagal šio įstatymo 2 str. 2 d. neturi teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. K. (K.) nuosavybėje turėtą žemę.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas, kaip bendrosios kompetencijos teismas, pažeidė bendrosios kompetencijos teismui priskirtinų bylų nagrinėjimo taisykles, nes aiškino, sprendė ir pasisakė apeliuojama nutartimi dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrindų, kurie priskirtini spręsti administracinių teismų kompetencijai bei kurie tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu jau yra išspręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-04 nutartimi (LR CPK 182 str.). Pažymi, kad teismas iš esmės net nesprendė šiam teismui, kaip bendrosios kompetencijos, teismui priskirtiną nagrinėti klausimą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo ir dėl terminio atstatymo priimtam teismo sprendimui pateikti, kas buvo prašoma pareiškimu, todėl pažeidė LR CPK 442 str. 1 p.

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nurodyti asmenys tik patys gali būti pretendentais į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisiu atkūrimą ir tik tuo atveju, jeigu šis asmuo nustatytais terminais ir tvarka yra pateikęs atkūrimą vykdančiai institucijai prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šių asmenų įstatyminiai įpėdiniai pagal šio įstatymo 2 str. 1 d. 5 p. nuostatas negali būti pretendentais į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl 2003-03-26 K. B. mirus, pareiškėja H. D. pagal minėto įstatymo 2 str. 2 d. neturi teisės atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko R. K. (K.) nuosavybėje turėtą žemę.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad K. B. 1991-06-17 per įgaliotą asmenį, t.y. savo dukterį pareiškėją H. D., Palangos miesto valdybai pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į R. K. (K.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą turtą (b.l. 9). R. K. (Kostas) mirė 1947 m. (b.l. 12), jo turtą paveldėjo įstatyminė paveldėtoja duktė M. R. pagal 1968-08-08 paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 42). M. R. 1977-09-15 testamentu visą savo turtą (kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų), esantį Komjaunimo g. 17, Palangos m., paliko pareiškėjos mamai K. B. (b.l. 16).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. numato dvi atskiras prielaidas, turinčias reikšmės atkuriant nuosavybės teises. Viena jų – Lietuvos Respublikos piliečio prašymo atitinkamai institucijai padavimas iki 2001-12-31, kita – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimas iki 2003-12-31. Ta pati teisės norma numato galimybę teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti. Išaiškintina, kad siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtinas abiejų minėtų sąlygų buvimas, nesant bent vienos iš šių sąlygų nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą neatkuriama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pareiškėjos H. D. apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-02-20 sprendimo byloje pagal pareiškėjos H. D. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl pareiškimo nagrinėjimo vilkinimo ir įpareigojimo atlikti nuosavybės teisės atkūrimo veiksmus, 2010-02-04 nutartimi konstatavo, jog K. B. valia dėl nuosavybės teisė atkūrimo buvo išreikšta 1992-03-20 įgaliojimo pagrindu ir yra pagrindas pripažinti, kad prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į K. R. iki nacionalizacijos valdytą žemę pateikė laiku.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja siekia atkuri nuosavybės teises į žemę asmens, su kuria jos nesieja giminystės ryšiai. Kaip jau buvo minėta, teisės aktuose įtvirtinta galimybė piliečiams, padavusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet iki 2003-12-31 nepateikusiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, kreiptis į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Taigi pareiškėja, praleidusi terminą dokumentui, įrodančiam nuosavybės teisių į žemę įgijimą, pateikti turi teisę kreiptis į teismą dėl šio termino atnaujinimo, kartu pateikdama reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena, kurios esminis bruožas yra ypatingas valstybės interesas, kai ji privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų itin kruopščiai patikrintas, o teismo teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios. Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal LR CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių pasekmių, nes K. B. 2003-03-26 mirus, jos duktė pareiškėja H. D. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. neturi teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. K. (K.) nuosavybėje turėtą žemę. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į tai, jog teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka, daro išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašomo juridinio fakto nustatymas ir praleisto termino atnaujinimas gali sukelti teisines pasekmes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-09-23 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasErika Misiūnienė