Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, viešoji įstaiga Vilkpėdės ligoninė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškėja aiškina, kad 1992 m. Vilniaus miesto geležinkelininkų ligoninė buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tačiau Vilniaus miesto geležinkelininkų ligoninės bendrabutyje esantis ginčo butas nebuvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, nebuvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apskaitą.

5. Nurodo, kad 1997 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja įsigijo vieną kambarį tame pačiame bendrabutyje su bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtą indeksu 19N1/m, turintį 20,99 kv. m bendro ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini) Vilnius); šis kambarys yra paskutinis, bendrojo naudojimo patalpų (koridoriaus) gale ir yra tiesiai priešais kambarį, kuriame pareiškėja gyveno bei rengėsi jį privatizuoti. Taigi, įsigijusi kambarį, plane pažymėtą indeksu 19N1/m, pareiškėja naudojosi ir iki šiol naudojasi abejomis patalpomis, t. y. tiek patalpomis, pažymėtomis numeriu 26, tiek ir patalpomis, pažymėtomis numeriu 27.

6. Anot pareiškėjos, ji atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kasacinio teismo praktikoje nurodytas įgyjamosios senaties sąlygas, t. y. nėra įgijusi ginčo buto jokiu kitu teisiniu nuosavybės atsiradimo pagrindu, valdo jį teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, todėl yra pagrindas pripažinti pareiškėją įgijusią nuosavybės teisę į ginčo butą įgyjamosios senaties pagrindu.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo 2025 m. liepos 15 d. nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju, nesant ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

12. Remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

13. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (buvęs buto adresas (duomenys neskelbtini) Vilnius), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėja nurodo, kad prasidėjus valstybės turto privatizacijai, jai, pagal Butų privatizavimo įstatymą, buvo leista privatizuoti kambarį (butą), kuriame ji gyveno, ką pareiškėja 1993 m. ir ėmėsi daryti, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo baigta. Teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti dokumentai: 1993 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto geležinkelininkų ligoninės protokolas Nr. 2; 1993 m. lapkričio 9 d. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas; 1993 m. lapkričio 27 d. pareiškėjai adresuotas mokėjimo pranešimas; buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Buto techninio inventorizavimo byla Nr. 13493, kurioje pareiškėja nurodyta buto savininke. Kita vertus, pati pareiškėja pripažįsta, kad ginčo butas nebuvo privatizuotas nustatyta tvarka, jai nenuvykus pas notarą sudaryti sutarties. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nors pareiškėja ir nesudarė ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau pareiškėja ir toliau gyveno ginčo bute, kuriame gyvena iki šiol, juo rūpinosi/rūpinasi, mokėjo/moka mokesčius.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į ginčo butą pareiškėja būtų įgijusi vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų (kaip minėta, nors pareiškėja buvo pradėjusi privatizavimo procedūrą, tačiau ji nebuvo baigta). Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog butas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi valdymo ar kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

20. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad aptariamą nekilnojamąjį turtą pareiškėja pradėjo valdyti teisėtai (iš pradžių butą leidus jai naudoti, o vėliau – privatizuoti) ir valdo jį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti nuosavybės teisės į pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (buvęs buto adresas (duomenys neskelbtini) Vilnius), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 12,28 kv. m bendro ploto, įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnis).

21. Tenkindamas pareiškimą teismas įvertino ir tai, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek VĮ Turto bankas nereiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos reikalavimų, taip pat nebuvo gauta prieštaravimų iš kitų asmenų (apie posėdžio vietą ir laiką buvo paskelbta viešai specialiame teismo tinklapyje), taip pat tai, kad ginčo butą pareiškėjai jau buvo leista privatizuoti, pradėtos privatizavimo procedūros, tačiau jos neužbaigtos dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (buvęs buto adresas (duomenys neskelbtini) Vilnius), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 12,28 kv. m bendro ploto.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registrui.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.