Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. e2S-509-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-09-28Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
e2S-509-324/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13931-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
S. T.
Ieškovas
R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-509-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13931-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23498-454/2018 pagal atsakovės S. T. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei S. T. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovui R. L. dėl išlaikymo pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su dukra V. L., gim. (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5210-896/2016 buvo nutraukta šalių santuoka. Ginčo dėl bendravimo tvarkos nebuvo, todėl nutraukiant santuoką konkreti bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Pradėjus gyventi skyrium, kilo nesutarimai dėl ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra, todėl būtina nustatyti bendravimo su ja tvarką.

3. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5210-896/2016 nepilnametei dukrai V. L. nustatytą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 155 Eur kas mėnesį, priteisiant iš atsakovo dukrai išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra.

4. Šalys pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko V. L. bendravimo tvarka su tėvu ir priteistas išlaikymas, patvirtino šalių 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį.

5. Atsakovė pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė išduoti vykdomąjį dokumentą pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties 2.1, 2.2 ir 2.11 punktus. Nurodė, kad ieškovas nevykdo taikos sutarties 2.1, 2.2 ir 2.11 punktais prisiimtų įsipareigojimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

7. Nurodė, kad pasikeitus darbo krūviui ieškovas fiziškai nespėja grįžti iš darbo ir dėl to trečiadienį vaiko pasiimti negali, tačiau apie tai tinkamai praneša atsakovei. Penktadieniais ieškovas pasiima vaiką tik po užsiėmimų, tačiau tinkamai informuoja atsakovę apie negalėjimą bendrauti nustatytu grafiku. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas nori bendrauti su vaiku, nespėja vaiko pasiimti ne piktavališkai, o dėl darbo aplinkybių, o atsakovė nepagrindė vykdomojo rašto išdavimo būtinybės. Šalys neteikė savo pasiūlymų dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti patikslintą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo vykdomus įsipareigojimus pagal taikos sutartį įrodo ieškovo 2018 m. spalio 3 d. atsiųsta trumpoji sms žinutė. Tuo metu taikos sutartis nebuvo įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo ja vadovautis vertinant, jog ieškovas tinkamai informavo atsakovę apie negalėjimą pagal taikos sutarties 2.1 punktą pasiimti dukters.

10.2. Sudarydamas taikos sutartį ieškovas išreiškė savo valią ir patvirtino, kad nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka jam tinkama ir jis jos laikysis, tačiau nepraėjus nei savaitei nuo taikos sutarties sudarymo ieškovas jos nesilaikė. Tik bylą nagrinėjant teisme atsirado teiginiai apie jo darbą ir pasikeitusį darbo krūvį bei fizines kliūtis grįžti iš darbo trečiadieniais iki 17 valandos, nors užimtumas ir darbo specifika ieškovui buvo žinoma jau taikos sutarties sudarymo metu.

10.3. Netenkindamas ieškovės prašymo, teismas paneigė lygias tėvų teises ir pareigas savo vaikams bei suteikė galimybę ieškovui nevykdyti jo iniciatyva sudarytos taikos sutarties dėl bendravimo su nepilnamete dukra sąlygų. Esant nustatytai bendravimo tvarkai atsakovė pagrįstai tikisi, kad atitinkamu metu dukra pasirūpins ieškovas, todėl planuoja savo darbo laiką, vizitus pas gydytojus ir pan. Ieškovas pripažino, jog bendravimo tvarkos tinkamai nevykdo, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados iš esmės neteisingos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 646 straipsnyje reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Nurodyto straipsnio 3 dalis numato, kad, jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnametės dukters V. L. bendravimo tvarka su tėvu ir priteistas išlaikymas, ir patvirtino šalių 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytą taikos sutartį, kurios 2 punktu nustatė R. L. bendravimo tvarką su dukra šiomis sąlygomis: R. L. bendrauja su dukra kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos ne vėliau kaip iki 17:00 val. ir grąžinant dukrą sekančią dieną į jos ugdymo įstaigą 8:00 val. Šiuo bendravimo laikotarpiu R. L. įsipareigoja užtikrinti, kad dukra būtų laiku nuvežta į popamokinę veiklą (būrelius) ir iš jų paimta, o taip pat pasirūpinti, kad dukra atliktų namų darbus, užtikrinti kitus jos poreikius. Jeigu R. L. negali bendrauti numatytą dieną su dukra, privalo ne vėliau kaip pirmadienį iki 20:00 val. apie tai įspėti pareiškėją sms žinute (2.1 punktas); lyginių savaičių savaitgaliais pareiškėjas bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą penktadienį ne vėliau kaip 17:00 val. iš jos ugdymo įstaigos ir grąžindamas dukrą atitinkamą pirmadienį 8:00 val. į jos ugdymo įstaigą. Šiuo bendravimo laikotarpiu atsakovas įsipareigoja užtikrinti, kad dukra būtų laiku nuvežta į popamokinę veiklą (būrelius) ir iš jų paimta, taip pat pasirūpinti, kad dukra atliktų namų darbus, užtikrinti kitus jos poreikius (2.2 punktas). Taikos sutarties 2.11 punktu šalys susitarė, kad visais atvejais R. L. apie negalėjimą bendrauti su dukra V. nustatytu grafiku ne vėliau kaip prieš parą laiko privalo informuoti S. T. sms žinute. Pareiškėjas R. L. informavo apeliantę sms žinute apie negalėjimą pasiimti dukrą taikos sutarties 2.1 ir 2.2. punktuose nustatytu laiku.

12. Nesutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino 2018 m. spalio 3 d. ieškovo žinutę apie negalėjimą paimti dukrą dėl pasikeitusio darbo grafiko. Procesinė aplinkybė, kad teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo tuo metu dar nebuvo įsiteisėjusi, nepaneigia taikos sutarties 2.11 punktu įtvirtinto šalių susitarimo, kad visais atvejais R. L. apie negalėjimą bendrauti su dukra nustatytu grafiku ne vėliau kaip prieš parą laiko privalo informuoti S. T. sms žinute.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos, nes tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Tuo remiantis sutiktina su apeliante, kad tėvų bendravimas su nepilnamečiu vaiku yra ne tik teisė, bet ir pareiga, tačiau, kadangi teismo nutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas siejamas su tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvena, vidine valios išraiška, teismų praktikoje pripažįstama, jog šios kategorijos bylose negalimas prievartinis teismo sprendimo vykdymo realizavimas, įpareigojant skyrium nuo vaiko gyvenantį tėvą bendrauti su vaiku (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-373-569/2018).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir jo pakeitimą tėvas ar motina gali inicijuoti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nebuvo, todėl teismas patvirtino šalių sutartą bendravimo tvarką. Kilus šalių nesutarimui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, ją pagal Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalį gali nustatyti teismas, todėl manydama, kad taikos sutartimi patvirtinta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka jos netenkina, atsakovė turi galimybę kreiptis į teismą dėl kitokios bendravimo tvarkos, kuri neprieštarautų jos bei vaiko interesams, nustatymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacine tvarka patikrintoje nutartyje nurodytais motyvais ir išvadomis, jog ieškovas, negalėdamas sutartu laiku bendrauti su vaiku, apie tai taikos sutartyje numatytu būdu tinkamai informuodavo atsakovę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą. Dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė