Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo P. K. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad P. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. liepos 23 d., apie 3.56 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su S. V., tyčia vieną kartą ranka smogė pastarajam į galvos sritį, padarydamas dešinio pleištakaulio, dešinio skruostikaulio lanko lūžį, t. y. sužalojimą, kuris yra vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad P. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Specifinis tokio nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos, konstatuojamos nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-367-511/2018, Nr. 2K-194-895/2020).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo P. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, yra įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neneigė ir pripažino, kad 2023 m. gegužės 27 d., apie 05.00 val. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kur įvyko dviejų kompanijų konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštines. Visi mušėsi su visais, kas kam sudavė smūgius jis nematė, labai išsigando. Pamatė ant žemės gulintį vaikiną, kuris bandė keltis ir bijodamas, kad pastarasis jam trenks ar dar kažką padarys, savo dešine koja jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, po ko tas vaikinas liko gulėti ant žemės, galimai prarado sąmonę (t. 2, b. l. 77-79, 90-91, 130-133). Teismas pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymai neturi, kadangi jie atitinka kitų proceso dalyvių parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. K., taip pat kartu su juo įvykio metu buvę ir vėliau liudytojais apklausti D. U. ir A. R. parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. lankėsi naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kuriame šoko ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tam tikru vakaro metu tarp klubo lankytojų įvyko muštinės, kurias jie bandė išskirti, tačiau nepavyko. Minėtų muštinių metu vienas iš muštinių dalyvių pribėgo prie nukentėjusiojo L. K. ir pastarajam sudavė vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, vėliau kitas asmuo, pribėgęs prie gulinčio nukentėjusiojo, jam su koja spyrė į veidą. Kartu su nukentėjusiuoju buvę D. U. ir A. R. bandė jam padėti, o vėliau buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri L. K. išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 94-96, 108-110, 113-114, 118-120). Pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir byloje esantis bei 2023 m. liepos 4 d. apžiūros protokole detaliai aptarto vaizdo įrašo turinys, iš kurio akivaizdžiai matyti, nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdis – smūgiai į veidą, o vėliau jam gulint, smūgis su koja į veidą (t. 1, b. l. 146-156). Galiausiai faktą, kad nukentėjusiojo atžvilgiu kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. spalio 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti kaltinime aptarti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, prilyginami nesunkiam sveikatos sutrikdymui (t. 2, b. l. 5-6).

Taigi, pirmiau aptartų ir tarpusavyje sutampančių proceso dalyvių parodymų ir rašytinės bylos medžiagos kontekste, neginčijamai pripažintina, kad kaltinamasis P. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukėntėjusiojo L. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Be kita ko, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis P. K. fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo dėl chuliganiškų paskatų, tokiu būdu realizuodamas jam inkriminuoto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį. Kaip buvo minėta pirmiau, byloje aptartų proceso dalyvių parodymų bei vaizdinės medžiagos pagrindu neginčijamai nustatyta, kad 2023 m. gegužės 27 d., prie „(duomenys neskelbtini)“ naktinio klubo, Vilniuje, įvyko muštinės. Minėtų muštinių metu dalyvavo ir kaltinamasis P. K. Šių muštinių metu nukentėjusysis, priešingai kaltinamajam, nebuvo puolančioje pozicijoje – jis bandė išskirti muštinių dalyvius, tačiau dėl minėtos priežasties jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Be kita ko, kaip matyti iš pirmiau paminėtų įrodymų, kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo tuo metu, kai jis gulėjo ir bandė stotis. Tai reiškia, tuo metu, kai nukentėjusysis turėjo itin ribotas galimybes apsiginti ir jokio pavojaus kaltinamajam nekėlė. Akivaizdu, kad kaltinamojo P. K. pasirinktas fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu momentas įrodo, kad nebuvo jokių smurtą pateisinančių priežasčių, o toks jo elgesys parodė aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamojo P. K. smurtiniai veiksmai yra pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti esant chuliganiškoms paskatoms.

Nors kaltinamasis P. K. nepripažino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje veikė su kitu nenustatytu asmeniu, kuris prieš tai nukentėjusiajam sudavė smūgius į veidą, tačiau kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, kaltinamasis buvo aktyvus muštinių dalyvis, kuris visą konfliktą matė ir jame dalyvavo nuo jo eskalacijos pradžios. Tuo metu, kai nukentėjusysis nuo kito asmens jam suduotų smūgių, nukrito ant žemės, kaltinamasis buvo netoliese ir iš karto pribėgo prie pastarojo bei jam spyrė į veido sritį. Akivaizdu, kad kaltinamojo nukentėjusiajam suduoto smūgio laikotarpis, o būtent – iš karto po to, kai nukentėjusysis nukrito nuo ankstesnio jam kito asmens suduoto smūgio, patvirtina, kad kaltinamasis P. K. savo suduoto smūgio pavidalu prisidėjo prie nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto smurto ir jį pratęsė. Tai reiškia, kad jis savo konkliudentiniais veiksmais bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir tokiu būdu yra atsakingas už visus nukentėjusiajam sukeltus pavojingus padarinius. Minėti pavojingi padariniai yra neginčijamai nustatyti pirmiau aptartoje specialisto išvadoje, kurioje pripažinta, kad L. K. nustatytas kairio nosikaulio lūžis, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai, apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Kairio nusikaulio lūžis, kairio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelių lūžiai galėjo būti padaryti tiesioginio trauminio poveikio metu. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie sužalojimus dešinėje veido pusėje nėra, todėl labiausiai tikėtina, kad apatinio žandikaulio kairės šakos lūžis taip pat padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu. L. K. sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2023 m. gegužės 27 d. ir tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl veido kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgam – ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo ir kartu su juo veikusio nenustatyto asmens nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad P. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent - 2023 m. gegužės 27 d., apie 04.59 val. viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kilus muštynėms, pašalinių asmenų akivaizdoje, veikdamas su nenustatytu asmeniu, nukentėjusiojo L. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad P. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

IV. Dėl skirtinos bausmės

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą įstatymų leidėjas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis P. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis ir 138 straipsnio 1 dalis), taip pat vieną tyčinę apysunkią nusikaltamą veiką (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kaltinamojo P. K. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jis savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam S. V. ir sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo su civiliniu ieškovu „(duomenys neskelbtini)“, kas teismo yra laikytina pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors kaltinamajame akte yra nurodyta, kad kaltinamojo P. K. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šia aplinkybe. Nepaneigtina, kad pats kaltinamasis P. K. viso proceso metu neginčijo, kad abiem jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo atvejais buvo išgėręs kažkiek alkoholio, tačiau jis teigė, kad jautėsi blaivus ir išgertas alkoholis įtakos jo veiksmams neturėjo. Aplinkybių, paneigiančių minėtą kaltinamojo poziciją, byloje nenustatyta – pastarojo neblaivumas po įvykių nebuvo patikrintas, tiek nukentėjusieji, tiek kiti liudytojais apklausti asmenys šios aplinkybės nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas. Kita vertus, jam dar būnant nepilnamečiu, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, buvo nutrauktas, pritaikius auklėjamojo poveikio priemones (t. 2, b. l. 25-27) baustas administracine tvarka, baudos apmokėtos (t. 2, b. l. 28-29), dirbantis (t. 2, b. l. 30). Anksčiau kaltinamajam teko gydytis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje, VšĮ Antakalnio poliklinikoje, kur jam buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas, panikos atakos (t. 2, b. l. 41).

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir pastarojo ankstesnių teistumų nebuvimo faktą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus arešto bausmę, mažesnę nei sankcijos vidurkis, - 45 paras arešto, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, - laisvės atėmimo bausmę, taip pat mažesnę nei sankcijos vidurkis – vienuolikos mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam P. K. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį arešto bausmės – 30 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei kaltinamajam P. K. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, P. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šioje nuosprendžio dalyje anksčiau aptartų ir kaltinamajam P. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, įskaitant ir jauną kaltinamojo amžių, kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam P. K. skirtinos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7 bei 9 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu ir nesilankyti naktiniuose klubuose ir baruose.

V. Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu BĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 407,47 Eur turtinės žalos, kuri buvo patirta teikiant medicinos paslaugas L. K., atlyginimo (t. 2, b. l. 11).

Civilinis ieškovas BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 21 d. su P. K. sudarė žalos privalojomo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3415, kuria P. K. per 8 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos įsipareigojo kiekvieną mėnesį atlyginti 50 Eur sumą, pirmosios įmokos metu sumokant 54,47 Eur (t. 2, b. l. 128-129).

Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje BPK 113 straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereguliuoja civilinių susitarimų tvirtinimo, tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimui atlyginti žalą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 – 6.986 straipsniai). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo įsitikinimu, tarp civilinio ieškovo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas iš esmės atitinka civiline tvarka sudarytą taikos sutartį.

Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar taikos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog išreikšta kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis, o procesas dėl civilinio ieškinio yra nutrauktinas.

Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui per atitinkamą terminą nevykdymas gali užtraukti neigiamas baudžiamojo pobūdžio teisines pasekmes pagal atitinkamas BK, Probacijos įstatymo, taip pat Bausmių vykdymo kodekse bei kituose bausmių vykdymo įstatymuose numatytas nuostatas, o patvirtinto civilinio susitarimo nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai numatyti CPK (pvz., sutartos pinigų sumos priverstinis išieškojimas per antstolį).

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 15 d. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas (t. 2, b. l. 51-55). Šios kardomosios priemonės buvo panaikintos Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu P. K. nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2023 m. liepos 26 d. P. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 80-81). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu P. K. paskirtas bausmes, subendrinti daliniu bausmių sudėjimu būdu, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnės arešto bausmės – 30 (trisdešimt) parų arešto, prilyginant vieną arešto parą vienai laisvės atėmimo dienai, ir P. K. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, P. K. paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 9 punktuose - tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės atlikimo laikotarpį; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; nesilankyti naktiniuose klubuose ir baruose.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo BĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dėl 407,47 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti tarp P. K. ir BĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 21 d. sudarytą susitarimą, kuriuo P. K. įsipareigojo BĮ „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti 407,47 Eur turtinę žalą per 8 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kas mnėsį mokant po 50 Eur, o pirmąjį kartą sumokant 54,47 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.