Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

3. A. D. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę paskleisdamas straipsnius apie A. S. jį apšmeižė, t. y.: 2012 m. rugpjūčio 18 d. savaitraštyje (duomenys neskelbtini) (2012 m. rugpjūčio 18-24 d. Nr. 33 (389)) straipsnyje „Mafija visiškai užvaldė Generalinę prokuratūrą“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą: <...> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. S. nusikaltimus...;

- 2013 m. vasario 2 d. savaitraštyje (duomenys neskelbtini) (2013 m. vasario 2-8 d. Nr. 5 (412)) straipsnyje „Mafijos teisėjai, prokurorai ir žurnalistai?“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą: <...> LL redaktorius A. D. nuteistas tris kartus pagal melagingus A. S. parodymus trijose baudžiamosiose bylose;

- 2015 m. gegužės 30 d. savaitraštyje (duomenys neskelbtini) (2015 m. gegužės – birželio 5 d. Nr. 21 (526)) straipsnyje (duomenys neskelbtini) redaktoriaus A. D. įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą: <...> teisme A. S. davė melagingus parodymus;

- 2015 m. birželio 27 d. savaitraštyje (duomenys neskelbtini) (2015 m. birželio 27 d. – liepos 3 d. Nr. 25 (530)) straipsnyje „Prokuratūrai pavesta ištirti (duomenys neskelbtini) teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. S. naudai“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą: <...> A. S., puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t. y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas; <...> parašiau tiesą apie neteisėtą A. S. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) privatizavime... <...> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. S. „prevencinis“ skundas yra melagingas; <...> A. S. davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su (duomenys neskelbtini) ir jos privatizavimu; <...> A. S. valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą;

- 2015 m. liepos 4 d. savaitraštyje (duomenys neskelbtini) (2015 m. liepos 4-10 d. Nr. 26 (531)) straipsnyje „Teisėjai pridengia vienas kito nusikaltimus“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą: <...> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis ... Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš A. S., net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime; <...> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone;

- 2015 m. rugpjūčio 29 d. savaitraštyje (duomenys neskelbtini) (2015 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 4 d. Nr. 32 (536)) straipsnyje „Vilniaus apygardos teismas nėra „nusikalstamas susivienijimas“, nusprendė teismas“ paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius A. S., jo garbę ir orumą: <...> melagingų A. S. parodymų; <...> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydami melagingus duomenis, A. S. naudai; <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą (duomenys neskelbtini) privatizavime.

4. Bylą išnagrinėjus kasacine tvarka pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi A. D. skundo dalis dėl nepagrįsto nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį atmesta.

5. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. gegužės 3 d. buvo gautas A. D. pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. S., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo D. G. ir Panevėžio apygardos teismo teisėjo E. V. galimai nusikalstamų veiksmų priimant sprendimus su juo (A. D.) susijusiose bylose. Šis pareiškimas 2019 m. gegužės 8 d. buvo perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. gegužės 16 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas), BK 235 straipsnį (melagingas skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas), BK 300 straipsnį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu).

6. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas A. D. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017) ir šią baudžiamąją bylą atnaujinti. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. gegužės 16 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. S., Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo D. G. ir Panevėžio apygardos teismo teisėjo E. V., pripažinta, kad nurodyti teisėjai (jo bylose) priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, ir piktnaudžiavo tarnyba. Pareiškėjo manymu, Vilniaus apygardos teismo teisėja A. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-851/2017 nepagrįstai jį nuteisė už tariamą A. S. šmeižimą, nors pareiškėjas buvo pateikęs pakankamai įrodymų, kurie, jo manymu, įrodė, kad A. S. tiek minėtoje byloje, tiek ankstesnėse bylose davė melagingus parodymus, kad niekada nebuvo susijęs su (duomenys neskelbtini) privatizavimo procesu, bet teismas ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus, nors turėjo pareigą juos vertinti. Pareiškėjo teigimu, teisėja A. S. nagrinėjo jo skundus dėl A. S. galimai melagingų parodymų ir tris kartus suklastojo savo nutartis, jose nurodydama, kad pareiškėjo pateikti faktai tėra jo subjektyvi nuomonė, yra išgalvoti, taip pridengdama A. S. galimai nusikalstamą veiką, o pareiškėją nepagrįstai nuteisė už A. S. šmeižimą, panaikindama pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimdama apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo D. G. 2018 m. liepos 2 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nepagarbą teismui, nes savo skunde pavadino Vilniaus apygardos teismo teisėją A. S. nusikaltėle. Taip pat, pasak pareiškėjo, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartyje teisėjas E. V. nepagrįstai pateisino teisėjos A. S. veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. apkaltinamojo nuosprendžio dėl A. D. priėmimą) teismų nepriklausomumu. Remdamasis nurodytais argumentais pareiškėjas prašė atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1A-29-851/2017 (PK-624-276/2016) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

7. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P. 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. PK-624-276/2016 (1A-29-851/2017). Nutarime konstatuota, kad A. D. pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti laikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Taip pat jos negali būti laikomos ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytomis aplinkybėmis, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kurios vienos ar kartu su ankščiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas. Generalinis prokuroras taip pat nurodė, jog jokių naujų konkrečių objektyvių duomenų, kad A. S. savo veiksmais tyčia siekė duoti melagingus parodymus, arba duomenų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti teismų nešališkumu, pareiškėjas A. D. nenurodė. Nesutikdamas su šiuo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimu A. D. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

II. Skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą išnagrinėjusio teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo A. D. skundas atmetamas.

11. 2020 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo A. D. skundas dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus.

12. Baudžiamojo proceso įstatyme numatytas baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurios gali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis ir dėl kurių galima panaikinti įsiteisėjusį teismo nuosprendį ar nutartį bei atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį. Šios aplinkybės turi pasižymėti ne tik naujumu, bet ir specifine įrodomąja reikšme – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje.

13. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Baudžiamosiose bylose Nr. 1A-29-851/2017 ir Nr. 1-787-893/2018 įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais nebuvo nustatytas nei nukentėjusiuoju pripažinto A. S. parodymų melagingumas, nei pareigūnų ar sprendimus priėmusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas. Baudžiamąsias bylas instancine tvarka nagrinėję teismai vertino A. D. skunduose nurodomas aplinkybes dėl A. S. parodymų melagingumo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės teismams buvo žinomos. Sprendžiant klausimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų bylai atnaujinti. Tuo tarpu nuteistojo abejonės dėl teisėjų procesinių veiksmų teisėtumo ir atlikto įrodymų vertinimo, taip pat nesutikimas su teismų išvadomis nėra pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių BPK 444 straipsnyje numatytais pagrindais.

14. Iš A. D. pareiškimo ir skundų turinio matyti, kad 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą jis mano esant nurodytas aplinkybes, kurias prilygina naujai paaiškėjusiomis. A. D. remiasi prokuroro 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo teiginiais apie tai, kad teismo priimtas galimai neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas nėra baudžiamosios atsakomybės, kaip ultima ratio priemonės dalykas, kurios turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama ir kitomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) nėra galimybės apginti pažeidžiamus teisinius gėrius. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo vertinimu, tokie konkrečiai su pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis prokuroro nutarime nesiejami teiginiai, niekaip nepatvirtina esant naujai paaiškėjusias aplinkybes, dėl kurių galėtų būti atnaujinamos baudžiamosios bylos. Be to, kaip matyti iš 2019 m. gegužės 16 d. nutarimo turinio, jame nurodyti bendro pobūdžio teiginiai, kuriais remiasi A. D., pastarojo skunduose dirbtinai išskirti iš nutarimo konteksto. Priimtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą aiškiai konstatuota, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės siejamos išimtinai su teisėjų vykdomos veiklos vertinimu ir įsiteisėjusių teismų priimtų procesinių sprendimų kvestionavimu, nors pareiškėjas savo teise apskųsti dėl jo priimtus teismų procesinius sprendimus pasinaudojo apeliacine tvarka (kai kuriais atvejais – kreipėsi ir į kasacinę instanciją), jo teikti skundai buvo priimti ir išnagrinėti. Nutarime padaryta išvada, kad deklaratyvaus pobūdžio pareiškimo nuorodos į baudžiamojo įstatymo straipsnius nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie būtinybę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo nurodytų teisėjų veiksmų. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo manymas, jog 2019 m. gegužės 16 d. prokuroro nutarime pripažinta, jog teisėjai A. S., E. V. ir D. G. priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus ir piktnaudžiavo tarnyba, iš esmės prieštarauja minėto nutarimo turiniui.

15. Aukštesniajam teismui pateikto pareiškėjo skundo turinys leidžia daryti išvadą, kad A. D. kelia abejones dėl bylas nagrinėjusių teisėjų veiksmų teisėtumo tik todėl, kad jam iškeltose baudžiamosiose bylose buvo priimti jam nepalankūs teismo baigiamieji aktai. Kaip jau pasisakyta anksčiau, A. D. skundo teiginiai nepagrindžia jokių BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartyje tinkamai įvertino pareiškėjo A. D. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė pagrįstai konstatavęs, kad nėra pagrindo vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes kaip naujai paaiškėjusias BPK 444 straipsnio nuostatų prasme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.