Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-06 · Byla Nr. PK-624-276/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-06-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2017-10-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-06
Bylos Nr.
PK-624-276/2016
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00001-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Kaltinamasis
LR BK
Advokatai
Mindaugas Kukaitis
Kategorijos
PK-624-276/2016
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00001-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.8.1.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 6 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainyssekretoriaujant Rasai Zdanavičieneidalyvaujant privačiam kaltintojui A. S.jo atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, -

- kaltinamas LR BK 154 str. 2 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. privataus kaltinimo skundu kaltino pagal LR BK 154 str. 2 d. A. D. už tai, kad jo:

-1. 2012-08-18 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)" paskleisti duomenys žemina jį, A. S., jo garbę ir orumą:

<...> Tam, kad nuslėptų buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A. S. nusikaltimus...

-2. 2013-02-02 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini) " ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) straipsnyje „(duomenys neskelbtini) ", paskleisti duomenys žemina jį, A. S., jo garbę ir orumą:

<...> (duomenys neskelbtini) redaktorius A. D. nuteistas tris kartus pagal melagingus A. S. parodymus trijose baudžiamosiose bylose.

-3. 2015-05-30 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)" redaktorius A. D. įkalinimo klausimą spręs septynių Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija", paskleisti duomenys žemina jį, A. S., jo garbę ir orumą:

<...> teisme A. S. davė melagingus parodymus.

-4. 2015-06-27 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)" ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)" teiginį, kad „teisėjai masiškai klastoja nutartis A. S. naudai", paskleisti duomenys žemina jį, A. S., jo garbę ir orumą:

<...> A. S., puikiai žinodamas, kad mano parašyti teiginiai apie jį atitinka tikrovę, yra nuomonė, kuri paremta faktais, parašė melagingą skundą, t.y. padarė nusikaltimą, kuris BK įvardijamas kaip melagingas skundas.

-...>parašiau tiesą apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime... ...> 2013 m. gegužės mėn. Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad šis A. S. ..prevencinis" skundas yra melagingas.

'...> A. S. davė melagingus parodymus, kad jis neva nėra susijęs su AB „Mažeikių nafta" ir jos privatizavimu.

<...> A. S. valdomą absoliučiai korumpuotą teismų sistemą.

-5. 2015-07-04 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini) " ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) straipsnyje .. „(duomenys neskelbtini)", paskleisti duomenys žemina jį, A. S., jo garbę ir orumą:

...> Kodėl teisėjai, nieko nebijodami, klastoja savo nutartis ... Gal todėl, kad skundus nagrinėja prieš A. S., net aštuonis metus vadovavusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos -komitetui, kuris tvarkė visus teisėjų paskyrimo klausimus? <...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos" privatizavime..

...> melagingu skundu pareikalavo, kad jam būtų uždrausta rašyti straipsnius apie jo ryšius su šia įmone.

-6. 2015-08-29 savaitraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, nusprendė teismas“, paskleisti duomenys žemina jį, A. S., jo garbę ir orumą: <...> melagingų A. S. parodymų.

<...> visi keturi teisėjai klastojo savo nutartis, įrašydama melagingus duomenis, A. S. naudai.

...> apie neteisėtą A. S. dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime.

šiuose straipsnyje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina jo, A. S., garbę. A. D. ausčiau įvardintais duomenimis viešai paskelbė, jog tariamai jis, A. S. yra įvykdęs nusikaltimus ir neteisėtus veiksmus:

yra korupciniais ryšiais susijęs ir netgi valdo teisėjus, kurie priiminėja jo naudai neteisėtus sprendimus, tariamai klastoja teismo sprendimus;tariamai jis pateikė melagingą (neteisėtą) ieškinį teismui;tariamai jis davė melagintus parodymus;

tariamai jis neteisėtai dalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime.

Kaltinamasis A. D. kaltu pagal LR BK 154 str. 2 d. neprisipažino ir parodė, kad visus A. S. privačiame kaltinime nurodytus straipsnius parašė jis. Jis surinko įrodymus, kad prieš AB „Mažeikių nafta“ privatizuojant, A. S. ir jo sūnus konsultavo dukterinę „Williams“ bendrovę, už tai gavo pinigus. A. S. būdamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurdamas palankius įstatymus, padėjo „Williams“ privatizuoti AB „Mažeikių nafta“, vėliau tokia privatizacija buvo pripažinta nusikalstama Konstitucinio teismo. Jo nuomone A. S. būdamas AB „Mažeikių nafta“ akcininku, konsultavęs dėl privatizavimo, turėjo nusišalinti nuo dalyvavimo šią bendrovę privatizuojant, to nepadarė, aktyviai dalyvavo privatizacijos procese. Jis eilę kartų kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neteisėtų A. S. veiksmų privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, rašė skundus, kad A. S. meluoja savo raštuose teismams ir prokuratūrai, duoda melagingus parodymus apie savo dalyvavimą AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, kaltina melagingai jį (A. D.) jį šmeižiant, jo (A. D.) skundai buvo netenkinami prokurorų, bylos nutraukiamos, teismų sprendimai buvo palankūs A. S., jis (A. D.) buvo nuteistas už A. S. šmeižimą, jam teismo nutartimi buvo uždrausta rašyti apie A. S., todėl jam susidarė nuomonė, kad tiek prokurorai, tiek teismai yra korumpuoti, klausosi tik melagingų A. S. parodymų, todėl apie tai rašė savo straipsniuose. Kadangi jis nevykdė teismo sprendimo nerašyti apie A. S. dalyvavimą AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, jam buvo iškelta eilė baudžiamųjų bylų, jis buvo nuteistas, šiuo metu A. T. šiuos teismo nuosprendžius naikina ir jį išteisina.

Privatus kaltintojas A. S. parodė, kad jis AB „Mažeikių nafta“ privatizavime nedalyvavo, jos privatizavimo momentu akcijų neturėjo, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), komitetas privatizavime nedalyvavo, nes tuo užsiėmė Ekonomikos komitetas. Nors šie faktai A. D. buvo žinomi, teismai savo sprendimuose išaiškino kas yra dalyvavimas privatizavime, kas yra nusikalstama veika, už tokius šmeižikiškus teiginius A. D. buvo nuteistas, tačiau ir vėl savo straipsniuose rašo tuos pačius teiginius, kad jis (A. S.) jį (A. D.) melagingai skundžia, duoda melagingus parodymus, jis yra nusikalstamai susijęs su AB „Mažeikių nafta“ privatizavimu, kad įtakoja teisėjus ir prokurorus, kurie slepia jo (A. S.) nusikaltimus. Visa tai tęsiasi virš 10 metų, šie teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jį, jo garbę ir orumą.

Pagal LR BK 154 str. 1 d., 2 d. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą yra šmeižimas, kvalifikuojantis šios veikos požymis: tas, kas šmeižė asmenį, neva, šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Nusikaltimo sudėčiai yra būtini šios veiklos tikslai – skleidžiama tikrovės neatitinkančia informacija (žinomai melagingi prasimanymai) apie kitą žmogų yra siekiama paniekinti ar pažeminti tą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, šio nusikaltimo objektas garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai).

A. D. pateikdamas tokią informaciją rėmėsi savo subjektyviais samprotavimais apie teismų sistemą, joje dirbančius teisėjus ir prokurorus, jo atžvilgiu priimtus jam nepalankius teismų sprendimus. A. S. vertinimas, neva „jis valdo korumpuotą teismų sistemą“, teismo vertinama kaip asmeninė ir ne visai etiška, nepagrįsta jokiais teisiniais, logiškais argumentais. Tarp A. S. ir A. D. teisinis konfliktas vyksta pakankamai senai, A. D. atžvilgiu yra priimta eilė jam nepalankių teismo sprendimų bei nuosprendžių ir jis pasisakydamas apie teismų darbą, vertino ne A. S. veiksmus, bet pačią Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, kas, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip A. S. orumo, garbės įžeidimas ir šmeižimas. Dėl A. D. atžvilgiu priimtų jam nepalankių teismo sprendimų ar nuosprendžių yra pasisakę aukštesnės instancijos teismai, todėl teismas nevertina šių sprendimų, kurių dalis yra palankūs kaltinamajam. A. D. publikacijose akivaizdžiai išreikšta asmeninė neapykanta ne A. S., o teismams ir prokuratūrai. Teiginys, kad A. S. valdo korumpuotą teismų ir prokuratūros sistemas, vertinamas kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė, kuri susidarė įtakoje visų buvusių teismo procesų ir ikiteisminių tyrimų metu ir tai įtakojo jo, kaip žurnalisto poziciją, kurią jis ne visai etiškai išdėstė savo publikacijose.

Nustatant pačio šmeižimo turinį sudarančius požymius turi būti atribojama informacija nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad straipsniuose paskleista informacija yra žurnalisto nuomonė ir situacijos vertinimas išdėstant žurnalisto asmeninio pobūdžio informaciją, todėl šiai informacijai negali būti taikomas visiškas tiesos kriterijus, kuris taikomas faktams ir duomenims, kurių egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvi ir jai nėra taikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to paskelbta informacija (nuomonė), apie nukentėjusiojo neva valdomą teismų ir prokuratūros sistemą, kuri yra korumpuota, ar tai, kad teismai klastoja dokumentus, nėra ir negali būti traktuojama kaip šmeižianti nukentėjusiojo garbę ir orumą.

Vadovaujantis išdėstytu, teismas daro išvada, kad A. D. publikacijose paskleista informacija vertintina kaip neatitinkanti tikrovės, kadangi ji neįrodyta ir niekuo nepagrįsta, bet ji nevertinama kaip tikslas apšmeižti A. S.. Tiek Lietuvos A. T., tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika patvirtina, kad net ir tuo atveju, jei informacija paskelbta ne visiškai tiksliai ar klystant, turi būti vertinamas informacijos paskleidimo tikslas, todėl darytina išvada, kad A. D. tokiais teiginiais nepaniekino, nepažemino A. S. ir negali būti traktuojama kaip neigiamo pobūdžio.

Teismo nuomone A. D. interpretuodamas turimą informaciją, ją laikė subjektyviai patikima, išsakė savo mintis, kurių negalima laikyti realiomis žiniomis. Paskelbta informacija, kuria grindžiamas kaltinimas, vertintina bendrai visų straipsnių kontekste, nėra pareikšti kategoriški teiginiai, kad A. S. padarė sunkų ar labai sunkų, korupcinio pobūdžio nusikaltimus bei piktnaudžiavo tarnyba.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija ne tik užtikrina žmogaus teisę skleisti teisingą informaciją apie fizinį ar juridinį asmenį, bet ir gina asmenį, kuris paskleidė kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 10 str. 2 d.). A. D. savo straipsniuose analizuodamas ir vertindamas faktus, informaciją kaip žurnalistas ir įgyvendindamas šio įstatymo suteiktą teisę, neperžengė jos realizavimo ribų, tai yra rašant publikacijas jis neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti nukentėjusįjį A. S., pakirsti pasitikėjimą juo, pažeminti jo garbę ir orumą bei apkaltinti pastarąjį padarius sunkius, labai sunkius ar korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Tai paskutinė priemonė naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti tų pačių tikslų. Baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų gynybą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Šiuo atveju A. S. savo galimai pažeistas teises gali ginti ir civilinio proceso nustatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms A. D. iš kaltinimo LR BK 154 str. 2 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

A. S. 10000 eurų civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. D. iš kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras