- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-537-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01013-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Tomas Venckus, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. O. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 4 935 000 Eur turtinės žalos ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Nurodo, kad žala atsirado dėl neteisėtų Generalinės prokuratūros veiksmų, atsisakant atlikti ikiteisminį tyrimą dėl užgrobtos ieškovės mirusio tėvo M. M. 15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Prokurorai šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2, 168 straipsnius, nes esant akivaizdiems nusikalstamos veikos požymiams nepriėmė atitinkamo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėta žemė yra užgrobta, nes ji negrąžinta ir už ją neatlyginta. Ieškovės brolis J. V. M. (miręs) ir ieškovė pateikė prokurorams daug skundų dėl užgrobtos žemės, tačiau nei pagal vieną skundą nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas – visi skundai buvo atmesti; prokurorai slepia įvykdytą nusikaltimą – žemės užgrobimą.
3. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas E. R., slėpdamas faktą, kad ieškovės tėvo žemė užgrobta, priėmė 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo nutartį, kurioje tyčia melagingai tvirtino, kad M. M. žemė neužgrobta, nes už ją ieškovės broliui išmokėta kompensacija pinigais ir tuo jam atkurtos nuosavybės teisės į visą tėvo žemę, o ieškovė apgaudinėja prokurorus ir teismą, tvirtindama, kad už žemę kompensacija neišmokėta. Teisėjas E. R. žinojo, kad kompensacija neišmokėta, nes brolis negalėjo sutikti su pareigūnų savivale, todėl nepateikė banko sąskaitos, į kurią būtų pervesti 18 585 Lt. Tai nustatyta kitose ieškovės ir jos brolio bylose. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos, atsiradusios dėl melu pagrįstos teisėjo E. R. priimtos galutinės ir neskundžiamos 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, atlyginimo, tačiau teisėjai, slėpdami teisėjo E. R. melą, atmesdami ieškovės ieškinius netgi tvirtino, kad nutartyje teisėjas E. R. nemelavo, t. y. netvirtino, kad ieškovės broliui išmokėta kompensacija, kt. Dėl neteisėtų teisėjų veiksmų pateikė Generalinei prokurorei skundą, kuriuo prašė atlikti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tačiau prokurorai, nenurodydami motyvų, ikiteisminį tyrimą atlikti atsisakė.
4. Nurodo, kad turtinė žala atsirado dėl netiriamų nusikalstamų veiksmų, kuriais įteisintas ieškovės tėvo žemės užgrobimas. Prašomą priteisti 4 935 000 Eur turtinę žalą sudaro neatkurtos žemės kaina – 4 500 000 Eur (1 aro kaina 3 000 Eur) ir 29 metus negautos pajamos iš neatkurtos žemės – 435 000 Eur (iš vieno ha 1 000 Eur per metus).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nelaikyti atsakovės Lietuvos valstybės atstove.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė žalą kildina iš neteisėtų prokurorų veiksmų, būtent prokurorams atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą Generalinei prokurorei. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro M. J. 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pareiškimo“ (toliau – Raštas1), vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 42.3 ir 42.9 punktais, ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimas paliktas nenagrinėtas; taip pat išaiškinta jo apskundimo tvarka. Generalinės prokurorės pavaduotojo G. I. 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl skundo“ (toliau – Raštas2) nurodyta, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras M. J. tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai pareiškėjos (ieškovės) 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą paliko nenagrinėtą, naikinti ginčijamą atsakymą nėra pagrindo, taip pat išaiškinta apskundimo tvarka. Teismas pažymėjo, kad minėti Raštas1 ir Raštas2 yra galiojantys, jie nebuvo apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
7. Teismas, įvertinęs byloje, taip pat teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie teismų priimtus įsiteisėjusius sprendimus, nurodė, kad yra pagrindas spręsti, jog prokurorų M. J. ir G. I. veiksmai – atitinkamai palikti nenagrinėtą ieškovės pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir paliekant nepakeistą Raštą1, kai įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau nustatyta, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą yra įvertintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka, o ikiteisminio tyrimo teisėjas ir aukštesnysis teismas paliko galioti aptariamą prokurorės nutarimą – yra atlikti nepažeidžiant procesinių teisės normų, todėl nėra pagrindo konstatuoti prokurorų veiksmų neteisėtumo nurodytoje apimtyje.
8. Teismas dėl kitoje ieškovės ieškinio apimtyje nurodytų prokurorų veiksmų (ne)sprendžiant klausimo dėl procesinio sprendimo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio reikalavimus, įvertinęs prokurorų raštų turinį bei nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad skundžiamais raštais iš esmės buvo priimti prokurorų sprendimai, kuriais konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti klausimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, paliekant ieškovės prašymą nenagrinėtą pagal Aprašo nuostatas ir tuo pačiu išaiškinant galimybę šiuos priimtus prokurorų raštus dėl ieškovės pareiškimo apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau ieškovė jų neskundė. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog priimant prokurorams skundžiamus raštus buvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų.
9. Teismas nurodė, kad nenustačius esminės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkintas, taip pat nėra pagrindo spręsti dėl kaltės taikymo.
10. Teismas, įvertinęs ieškovės prašomą priteisti 4 935 000 Eur žalos atlyginimą (4 500 000 Eur žemės vertė ir 435 000 Eur negautos pajamos), nurodė, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė turėjo tokių nuostolių, kadangi nuosavybės teisių į ieškovės tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo teisėtumas patvirtintas res judicata galią turinčiu teismo sprendimu, be to, ir kitose administracinėse bei civilinėse bylose išnagrinėti ieškovės ir jos brolio skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo; skundai buvo atmesti, o priimti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję; kitose civilinėse bylose keltas valstybės civilinės atsakomybės klausimas dėl neįvykdyto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso. Teismas taip pat nurodė, kad neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas aiškiais argumentais.
11. Teismas konstatavo, kad tarp nurodomo prokuroro procesinių sprendimų (ne)priėmimo ir nuosavybės teisės įgijimo (nuostolių atlyginimo) negalima nustatyti priežastinio ryšio, nes atitinkamo sprendimo priėmimas asmeniui negarantuoja nurodomų turtinių interesų patenkinimo.
12. Teismas, įvertinęs teisės aktų, susijusių su valstybės atstovavimu teismuose, bei aplinkybę, kad ieškovė žalą kildina iš prokuroro atsisakymo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl, jos manymu, teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, sprendžiant jos mirusio tėvo M. M. nuosavybės teisių atkūrimo į 15 ha žemės klausimą, nusprendė Teisingumo ministeriją pašalinti iš proceso kaip netinkamą atsakovės atstovę ir atsakovės atstove byloje palikti tik Generalinę prokuratūrą, kuri yra įgaliota pasisakyti dėl prokuroro veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Ieškovė A. O. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, atlyginant tėvo žemės užgrobimu padarytą nurodytą turtinę ir neturtinę žalą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje negauta duomenų, kad priimdamas teismo nutartį teisėjas E. R. veikė neteisėtai, kadangi teisėjo priimta galiojanti nutartis ir yra duomenys, kad teisėjas E. R. melavo, nes žinodamas, kad už ieškovės tėvo žemę neatlyginta – kompensacija neišmokėta, jis teismo vardu tvirtino, kad kompensacija išmokėta ir tuo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo žemę ieškovės broliui, todėl žemė neužgrobta ir nereikia atlikti ikiteisminio tyrimo dėl M. M. žemės užgrobimo.
13.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad į ieškovės tėvo žemę visa apimtimi atkurtos nuosavybės teisės ieškovės broliui, vien tik parašius Kauno apskrities viršininko administracijai ant popieriaus lapo nesąmonę, kad ieškovės broliui atkuriamos nuosavybės teisės į jam tenkančią tėvo žemę, išperkant už 18 585 litų. Žemė neišpirkta ir negrąžinta, įstatymas neleido ieškovės tėvo žemę išpirkti.
13.3. Teismas nepagrindė išvados, kad teisės aktai (1991 m. birželio 18 d. Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 str., 12 str., 19 str,; Vyriausybės 1995 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1379; Civilinio kodekso 4.100 str.) nepažeisti.
13.4. Teismas nevertino ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų dėl prokurorų ir teisėjų vykdyto piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepateikė jų atmetimo motyvų.
Atsiliepimas
1. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinio argumentus bei kitus byloje esančius duomenis, skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį kaip neįrodytą, kadangi nebuvo nustatyti neteisėti prokurorų veiksmai paliekant nenagrinėtą ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
14.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad, nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų (vienos iš valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų), nėra pagrindo valstybei taikyti civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnį.
14.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Raštu1 ir Raštu2 iš esmės buvo priimti prokurorų sprendimai, kuriuose konstatuota, kad nėra pagrindo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnis), ieškovės prašymas paliktas nenagrinėtas pagal Aprašo nuostatas bei išaiškinta jų apskundimo tvarka, o prokurorų veiksmai, priimant nurodytus raštus, yra atlikti nepažeidžiant procesinių teisės normų.
Šalies argumentai
14.4. Ieškovės nurodyta subjektyvi buvusių įvykių, susijusių su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, bei su tuo susijusių teisminių procesų interpretacija negalėjo sudaryti pagrindo prokurorams teisėjų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.
14.5. Ieškovė taip pat neįrodė, kad prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala buvo patirta bei kad ši žala yra tiesioginė nurodytų prokurorų veiksmų pasekmė.
Atsiliepimas
1. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Priešingai, nei teigia ieškovė, nuosavybės teisės į ieškovės tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procedūra užbaigta Kauno apskrities viršininkui priėmus 2006 m. spalio 26 d. sprendimą. Nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumas įvertintas administracinių teismų ir dėl teisių į nuosavybę pažeidimų nebuvimo pasisakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.
15.2. Ieškovės nurodyti argumentai, kad teismas nevertino jos ieškinyje nurodytų argumentų, yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų
3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė A. O. M. 2021 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei pateikė pareiškimą, kuriuo prašė dėl pareiškime nurodytų teisėjų padarytų nusikalstamų veiksmų (nagrinėjant ieškovės bylas) įpareigoti Generalinės prokuratūros prokurorus atlikti ikiteisminį tyrimą.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras M. J. 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pareiškimo“ (Raštas1), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 42.3 ir 42.9 punktais, ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą paliko nenagrinėtą; taip pat išaiškino, kad vadovaujantis Aprašo 51 punktu šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui).
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas G. I. 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl skundo“ ( Raštas2) pareiškėjai (ieškovei) nurodė, kad Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras tinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir pagrįstai ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą paliko nenagrinėtą; pateiktame atsakyme motyvuotai pasisakyta dėl pareiškime nurodytų argumentų, todėl naikinti ginčijamą atsakymą nėra pagrindo; nurodė, kadangi ieškovės skunde minimos aplinkybės jau yra išnagrinėtos, pateikiant teisėtus ir pagrįstus atsakymus, naujų aplinkybių ieškovė nenurodė, todėl ieškovės skunde nurodytų aplinkybių nagrinėti iš naujo ar priimti kitus sprendimus, nei yra priimti, nėra pagrindo; taip pat išaiškino, kad vadovaujantis Aprašo 53 punktu, nesutinkant su šiuo atsakymu, ieškovė turi teisę jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie ieškovės inicijuotų bylų nagrinėjimą bei rezultatus, byloje esančius duomenis padarė šias išvadas: 1) prokurorų M. J. ir G. I. veiksmai – Raštu1 ir Raštu2 palikti nenagrinėtą ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėjų atžvilgiu, kai įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatyta, kad atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą yra įvertintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka – nepažeidžia procesinių teisės normų, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtumo; 2) nekonstatavus prokurorų veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo spręsti kitų civilinės atsakomybės sąlygų; 3) kadangi ieškovė žalą kildina iš prokurorų veiksmų (atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl, ieškovės manymu, teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi), Teisingumo ministerija pagal teisinį reguliavimą negali būti atsakovės valstybės atstovė byloje.
7. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė skundą grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino ieškinyje nurodytų argumentų dėl teisėjų ir prokurorų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
9. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos konstitucinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
10. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
11. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovė žalą kildina iš neteisėtų Generalinės prokuratūros veiksmų prokurorams palikus nenagrinėtą ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pareiškime nurodytų teisėjų atžvilgiu dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nagrinėjant ieškovės bylas.
12. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės nurodytų argumentų, yra nepagrįsti.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei pateikė 2021 m. birželio 6 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo pareiškime nurodytų teisėjų atžvilgiu. Kaip matyti iš byloje esančio Rašto1, minėtas ieškovės pareiškimas, vadovaujantis Aprašo 42.3 bei 42.9 punktais, paliktas nenagrinėtas; rašte nurodyta, kad ieškovė galimai neteisėtus teisėjų veiksmus kildina iš jų priimtų procesinių sprendimų, bei išaiškinta, kad prokuratūros veiklą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia prokuratūrai įgaliojimų revizuoti teismų sprendimų. Rašte1 taip pat nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra išnagrinėtas ieškovės 2019 m. lapkričio 26 d. gautas pareiškimas dėl teisėjo E. R. veiksmų priimant 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir 2019 m. gruodžio 4 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui bei atitinkamai Vilniaus apygardos teismui, tačiau nebuvo panaikintas. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės pavaduotojas G. I. Rašte2 konstatavo, kad Raštu1 ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimas pagrįstai paliktas nenagrinėtas bei išaiškino apskundimo tvarką. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl Rašto2 būtų pateikusi skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Raštas1 ir Raštas2 yra nepanaikinti ir galiojantys.
14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę byla Nr. e2-1164-912/2021 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo, 2021 m. sausio 29 d. sprendime, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-626-781/2021 paliktas nepakeistas, nustatė, kad pagal ieškovės 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškimą Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį priėmusio teisėjo E. R. atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro R. Š. 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti; dėl minėto nutarimo teisėtumo ieškovė buvo pareiškusi skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės skundo netenkino; Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovės skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
15. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo paliktas nenagrinėtas tuo pagrindu, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo E. R. veiksmų priimant 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį Vilniaus apygardos prokuroras R. Š. 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą yra atsisakęs pradėti ir šis nutarimas teismų nebuvo panaikintas bei tuo, kad teisės aktai nesuteikia prokuratūrai revizuoti teismų sprendimų.
16. Pažymėtina, kad pagal Aprašo (redakcija galiojusi nuo 2020 m. balandžio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.) 42 punktą, Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), prokuratūros kanclerio, Generalinės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) ar vedėjo, apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro, apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo), apylinkės prokuratūros padalinio vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) sprendimu prašymai ar skundai gali būti paliekami nenagrinėti, jeigu: yra kartotiniai (42.3 punktas); yra nesuprantamo turinio, neaiškūs dėl nekonkrečiai nurodyto prašymo dalyko ar aplinkybių, be kurių negalima nustatyti prašymo ar skundo dalyko, grindžiami akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais (42.9 punktas).
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, spendžia, kad ieškovė 2021 m. birželio 6 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš esmės pakartotinai siekė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo E. R. veiksmų priimant 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, todėl pagal Aprašo 42.3 punktą jos pareiškimas pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Atitinkamai prokurorai neprivalėjo dėl minėto ieškovės 2021 m. birželio 6 d. pareiškimo priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje nustatyto nutarimo. Pažymėtina, kad ieškovė Rašto2 jame nurodyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui neskundė. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad prokurorai, priimdami Raštą1 ir Raštą2, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
18. Kaip minėta, ieškovė, reikalaudama priteisti jai iš valstybės žalos atlyginimą dėl prokurorų neteisėtų veiksmų, privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, t. y. aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, tačiau ieškovė to nepadarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad prokurorų veiksmai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra įvertinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka, todėl prokurorai, gavę pakartotinį pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pagrįstai, vadovaudamiesi Aprašo nuostatomis, jį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog prokurorai veikė teisėtai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai.
19. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad į ieškovės tėvo žemę visa apimtimi atkurtos nuosavybės teisės ieškovės broliui, kad teisės aktai (1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1, 12, 19 straipsniai; Vyriausybės 1995 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1379; Civilinio kodekso 4.100 straipsnis) nepažeisti.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių į ieškovės tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo teisėtumas yra patvirtintas įsiteisėjusiu res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią turinčiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2325-142/2009, kurį Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1636-10 paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, nuosavybės teisės į ieškovės tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo procedūra užbaigta. Nuosavybės atkūrimo proceso teisėtumas įvertintas administracinių teismų ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose dėl teisių į nuosavybę pažeidimų nebuvimo pasisakyta.
21. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės; vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu egzistavimas nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimą, priimtą byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03; 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
23. Kadangi šalys neprašo priteisti viena iš kitos apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.