Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. F., A. S., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų V. F. ir A. S. mama K. S.. Pareiškėjos mama 1997 m. sausio 22 d. buvo surašiusi testamentą, patvirtintą Kauno r., Čekiškės seniūno V. P. (registro Nr. 26), kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausytų, kur jis bebūtų, iš ko besusidarytų, lygiomis dalimis paliko savo vaikams: dukrai V. F., sūnums A. S. ir R. S. (kuris mirė (duomenys neskelbtini) bei dukrai V. B.. Po palikėjos K. S. nei vienas iš paveldėtojų į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po K. S. mirties palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti, priėmė tik V. B.. Pareiškėja mokėjo mokesčius už palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, prižiūrėjo, remontavo statinius, keitė namo langus. Be to, pareiškėjai, po mamos mirties liko asmeniniai mamos daiktai, baldai, nuotraukos, kambarinės gėlės ir kiti namų apyvokos daiktai. Niekas kitas dėl mamos turto nėra kreipęsis dėl paveldėjimo teisės ir niekas kitas nepriėmė paveldimo turto faktiškai valdyti po mamos K. S. mirties.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2023 m. rugpjūčio 10 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą; ir kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja L. B. ir suinteresuoti asmenys V. F. ir A. S. yra K. S., mirusios (duomenys neskelbtini) vaikai. Dar vienas palikėjos sūnus – R. S., mirė (duomenys neskelbtini). K. S. 1997 m. sausio 22 d. buvo surašiusi testamentą, patvirtintą Kauno r., Čekiškės seniūno V. P. (registro Nr. 26), kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausytų, kur jis bebūtų, iš ko besusidarytų, lygiomis dalimis paliko savo vaikams: V. F., A. S., R. S. bei V. B., tačiau Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarės L. G. išduotas raštas patvirtina, kad po K. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Nekilnojamojo turto registre K. S. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad po savo mirties ji ir toliau mokėjo mokesčius už motinos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo ir remontavo.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Ištyrus byloje pateiktus pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai ir šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, teismas laiko nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėja L. B. po jos motinos K. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikėjos vaikai, suinteresuoti asmenys byloje V. F. ir A. S. prieštaravimų, kad palikimą po jų motinos mirties faktiniu valdymu priėmė pareiškėja, nepareiškė. Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jos motinos K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.