- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-798-755/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- M. P., O. Š.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-09-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-418-724/2020 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovėms M. P., O. Š. (buv. P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą 2020-02-21 patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovių M. P. ir O. Š. solidariai ieškovo naudai 1 841,98 Eurus skolos, 3 025,55 Eurus delspinigių, 1 491,55 Eurus palūkanų ir 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 143,00 Eurus žyminio mokesčio bei 5,00 % dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad atsakovėms 2009-11-26 paskolino 6 360 Lt, kurie dabar atitinka 1 841,98 Eurus. Atsakovės įsipareigojo solidariai ieškovui sugrąžinti skolą iki 2010-02-26 bei įsipareigojo už kiekvieną uždelstą grąžinimo dieną mokėti 1% delspinigių nuo negrąžintos skolos. Pagal šią paskolos sutartį 2018-07-25 grąžino 50 Eurų, o 2019-01-14 - 30 Eurų.
3. Remdamasis sutartimi, priskaičiavo atsakovėms netesybas 1% dydžio nuo laiku negražintos skolos dalies. Jas paskaičiavo tik už pusės metų (6 mėnesių) laikotarpį, tai yra nuo 2019-06-09 iki 2019-12-09, (1841,98 Eur x 0,01 x 184 d.), kurių dydį mažino iki 3 026,47 Eur
4. Už laikotarpį nuo 2010-02-26 iki 2019-06-07 priskaičiavo 3 076,66 Eur (1841,98 Eur x18,00 % x 9 m. + 1841,98 Eur x 18,00 % : 365 d. x 102 d.) 18,00 % dydžio metų palūkanas, nes paskolos sutarties sudarymo metu - 2009-11-26 tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke. Palūkanų dydį sumažino iki 1491,55 Eurų (1841,98 Eur x18,00 % x 4 m. + 1841,98 Eur x 18,00 % : 365 d. x 182 d.), jas paskaičiavęs už laikotarpį nuo 2014-12-08 iki 2019-06-07.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu (2020-09-03) ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti 0,4 proc. delspinigius už laikotarpį nuo 2019-06-09 iki 2019-02-09, viso 1 355,70 Eur bei 1 657 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2014-06-09 iki 2019-06-08, taip pat grąžinti žyminio mokesčio permoką (34 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020-09-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Iš M. P. ir O. Š. solidariai J. V. naudai priteisė 24,26 Eur skolos, 8,92 Eur delspinigių ir 5,45 Eur palūkanų, viso 38,63 Eur bei priteisė po 1,67 Eurus bylinėjimosi išlaidų ir po 16,93 Eur valstybei.
7. Teismas nustatė, kad atsakovių teismui pateikti ieškovo ranka surašyti pakvitavimai patvirtina, kad ieškovui yra grąžinta 1 817,72 Eur, kas atitiktų 6 276,23 Litus. Prievolę vykdė viena iš solidarių skolininkių M. P.. Vieno solidaraus skolininko įvykdyta prievolė kreditoriui yra tinkama (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Todėl padarė išvadą, kad atsakovės ieškovui jo ieškinio padavimo metu buvo iš viso skolingos 24,26 Eurus, kas atitiktų 83,77 Litus ir tokią sumą priteisė iš atsakovių ieškovo naudai.
8. Delspinigius ieškovas skaičiavo tik už 6 mėnesių laikotarpį, pasirinkdamas delspinigių skaičiavimo periodą nuo 2019-06-09 iki 2019-12-09, todėl nuo negrąžintos skolos dalies, remiantis skolos sutartimi už kiekvieną uždelstą grąžinti skolą dieną turėtų būti skaičiuojami 1 procento dydžio delspinigiai. Ieškovas delspinigius sumažino iki 0,8 procento, todėl delspinigiai sudarytų 35,71 Eurą (24,26 Eur x 0,008 % x 184 d.). Teismas sprendė, kad tokio dydžio netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos negrąžintos skolos dydžiui, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl jos turi būti sumažintos iki protingos sumos.
9. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti. Teismų praktikoje netesybų dydžio skaičiavimui taikoma 0,2 procentai, todėl pripažino, kad tokio dydžio netesybos atliks nuostolių atlyginimo funkciją, todėl iš atsakovių ieškovo naudai priteisė 8,92 Eur netesybas (24,26 Eur x 0,002 % x 184 d. )
10. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo pateiktas palūkanų skaičiavimas neatitinka civiliniame kodekse numatytų kompensacinių palūkanų paskirties ir esmės. Ieškovas visą jo minėtą laiką nesiėmė visiškai jokių teisėtų priemonių skolos iš atsakovių išsiieškojimui, todėl, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, negalima ieškovo galimai patirtų nuostolių perkelti skolininkams. Kreditorius taip pat turi prisiimti dalį rizikos, juolab, kad tai nebuvo vienintelė paskolos sutartis.
11. Ieškovas ir atsakovės sutartyje nebuvo numatę jokių palūkanų, todėl teismas taikė Civilinio kodekso 210 straipsnio 1 dalies nuostatas ir priteisė įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo laiku negrąžintos paskolos dalies. Pripažinus, kad negrąžinta skola yra 24,26 Eur, nuo šios sumos paskaičiavo palūkanas. Ieškovas prašė priteisti palūkanas už periodą nuo 2014-12-08 iki 2019-06-08, t. y. už 4,5 metų, todėl jam priteisė 5,45 Eur palūkanų (24,26 Eurai x 4,5 metų x 5 %).
12. Iš atsakovių priteisė ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistinos sumos – 38,63 Eur (24,26 Eurai skola, 8,92 Eurai delspinigių ir 5,45 Eurai palūkanų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
13. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas J. V. prašo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020-09-23 sprendimą iš dalies panaikinti ir priteisti solidariai iš atsakovių M. P. ir O. Š. ieškovo J. V. naudai 1 817,72 Eur (1 841,98 - 24,26) skolos dalį, 1 346,78 Eur (1 355,70 - 8,92) delspinigių, 1 652,33 Eur (1657,78 - 5,45) palūkanų ir 5,00 procentų dydžio metų palūkanas už 4816,83 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei 108,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminį mokestį sumokėtą už apeliaciją, o taip pat ir už nuo Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2020-09-23 sprendimu priteistos 38,63 Eur sumos solidariai priteisti iš M. P. ir O. Š. J. V. naudai 5 procentų dydžio metų palūkanas už 38,63 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei nuo 38,63 Eur priteistos sumos Utenos apylinkės teismo 2020-09-23 sprendimu nepriteistą 1,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o taip pat priteisti iš atsakovių ieškovo J. V. naudai 108,00 Eur (109,00 – 1,00) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019-12-09 už ieškinį Utenos apylinkės teismui Visagino rūmai;
14.1. už priesaikos sulaužymą – už melagingų parodymų davimą Utenos apylinkės teisme Visagino rūmuose 2020-09-03 posėdžio metu, skirti pasirinkto dydžio baudą atsakovei M. P. į valstybės pajamas, nes ji nurodė, kad du kartus 2010-04-29 ieškovui grąžino po 6 000 Lt. Tokį pakvitavimą dėl 6 000 Lt/1737,72 Eur skolos dalies grąžinimo, ieškovas atsakovei 2010-04-29 parašė tik vieną vienintelį kartą ir ši suma jau yra įskaityta civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020;
14.2. grąžinti ieškovo naudai jo permokėtą 34 Eur (143 – 109) žyminio mokesčio dalį, kurios Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai civilinės bylos Nr. e2-418-724/2020, 2020-09-23 sprendimu nesugrąžino ieškovui J. V.;
14.3. nušalinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėją G. A. nuo ieškovo J. V. ateityje pateiktinų ieškinių nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nes Utenos apylinkės teismo pirmininkė I. V. dėl ieškovo abejonių dėl teisėjo G. A. padarytų ne mažiau 14 aiškių teisės normų taikymo klaidų tik viename civilinės bylos Nr. e2-418-724/2020 2020-09-03 sprendime, vis tiek 2020-10-08 neskundžiama – jau daug kartų, tokia pačia, analogiška neaiškia, nesuprantama nutartimi, kurios rezoliucinėje dalyje nutarė netenkinti pareiškėjo (ieškovo) J. V. pareiškimo ir nenušalino teisėjo nuo ieškovo kito ieškinio (civilinė byla Nr. e2-3659-724/2020) nagrinėjimo Utenos apylinkės teisme Visagino rūmuose.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagrindiniai apeliacinio skundo reikalavimai:
15.1. teisėjas priėmė šališką ir neteisingą sprendimą, neatidžiai išnagrinėjęs bylą, nes išsprendė bylą ne pagal paskutinį ieškinio patikslinimą (2020-02-21),o pagal 2019-12-12 patikslintą ieškinį bei neįvertino ieškovo parodymų duotų 2020-09-03 teismo posėdžio metu;
15.2. atsakovė M. P., 2020-09-03 bylą nagrinėjant iš esmės, pateikė tą patį rašytinį įrodymą – 2010-04-29 pakvitavimą dėl 6 000 Lt gavimo, kuris jau buvo įskaitytas kitoje byloje (Nr. e2-79-844/2020), todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad skolos atsakovių dydis yra tik 24,26 Eur;
15.3. neskyrė nesąžiningai atsakovei baudos už priesaikos sulaužymą, nes ši davė melagingus parodymus, nurodydama, kad 2010-04-29 6 000 Lt grąžino du kartus;
15.4. neteisingai paskaičiavo 0,8 proc., o ne 0,4 proc. dydžio delspinigius; neteisingai nustatė laikotarpį už kurį ieškovas reiškė reikalavimą priteisti, nes jis prašė už laikotarpį nuo 2014-06-09 iki 2019-06-08; pakartotinai neteisingai nustatė ir priteisė 5,00 proc. dydžio kompensacines palūkanas; neteisingai nustatė, kad ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimą dėl 5,00 proc. dydžio kompensacinių palūkanų priteisimo, nes 2020-02-21 patikslintame ieškinyje (CK 6.872 str. 1 d.) ir 2020-09-03 teismo posėdžio metu ieškovas reiškė reikalavimą dėl 18 proc. dydžio pelno palūkanų kaip atlyginimo (mokesčio) už paskolintus pinigus, kaip įstatyme numatytų vietos komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, paskolos sutarties sudarymo momentu buvusių 18 proc. dydžio metų palūkanų priteisimo;
15.5. neteisingai nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovių 143 Eurus sumokėto žyminio mokesčio, kai iš tikrųjų ieškovas prašė priteisti 139 Eur (143 – 34) žyminį mokestį, kadangi ieškovas prašė ir grąžinti 34 Eur permokėtą žyminio mokesčio dalį;
15.6. neatsižvelgė, kad esant atsakovių tęstiniam prievolės pažeidimui, atsakovių sumokėtas 50,00 Eur ir 30,00 Eur sumas priskaičiavo kaip į nuostolių padengimą palūkanų forma (CK 6.251 straipsnis) ir šias sumas įskaičiavo tik kaip į dalies prievolės įvykdymą – 2020-02-21 patikslintame ieškinyje;
15.7. neteisingai nustatė, kad ieškinio reikalavimai 6 360 Eurai, nors ieškovo ieškinio reikalavimai buvo mažesni – 4 855,46 Eur (2020-09-03 informacinė pažyma); skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra priteistą ieškovo naudai 5 proc. dydžio metų palūkanų už priteistą sumą; nėra priteista ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų - žyminio mokesčio už priteistą sumą; negrąžinta ieškovui 34,00 Eur (143,00 – 109,00) permokėta žyminio mokesčio dalis.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. P. ir O. P. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teikdamas apeliacinį skundą, ieškovas manipuliuoja teismų praktika, siekia neteisėtai praturtėti atsakovių sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2009-11-26 paskolino atsakovėms 1 841,98 Eur (6 360 Lt), atsakovės skolą įsipareigojo grąžinti iki 2010-02-26. Negrąžinus paskolos nustatytu terminu, pagal Sutarties nuostatas, atsakovės įsipareigojo ieškovui mokėti 1 proc. delspinigius, dėl palūkanų šalys paskolos sutartyje nebuvo sutarusios. Atsakovės nustatytu terminu paskolos negrąžino, sumokėjo ieškovui 2018-07-25 50 Eur, 2019-01-14 – 30 Eur sumą.
20. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis Nr. 3K-7-430/2013).
21. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis Nr. e3K-3-21-378/2018).
22. Byloje iškilo ginčas dėl 6 000 Lt paskolos dalies grąžinimo. Atsakovė M. P. teismo posėdžio metu pateikė atsakovo rašytą pakvitavimą 6 000 Lt sumai, kaip įrodymą apie skolos ieškovui grąžinimą. Apeliantas neigia 6 000 Lt paskolos grąžinimą. Apelianto teigimu, šis pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2010-04-29 gavo 6 000 Lt/1737,72 Eur dydžio dalį paskolos iš atsakovės M. P., jau yra įskaitytas civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 pagal kitą 27 000,00 Lt/7 819,74 Eur paskolos sutartį, todėl negali būti įskaitytas ir šioje byloje. Esant ginčui tarp šalių, aplinkybę, kad paskola yra grąžinta, grąžinta, privalo įrodyti paskolos gavėjas, t. y. – atsakovės (CPK 178 straipsnis).
23. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Bylose dėl paskolos grąžinimo atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigų paskirstymą, paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą ar jos dalį grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. Teismų praktikoje nustatyta, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-04 nutartis Nr. 3K-3-235/2009).
24. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pripažįsta, kad skolinusi pinigus iš ieškovo pagal 8 paskolos sutartis. Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020, ieškovas pripažino, kad atsakovai tame tarpe ir M. P. jam dalį skolos, t. y. 6 000 Lt grąžino 2010-04-29. Nurodytoje byloje atsakovai, nors ir teigė, kad pateiks teismui įrodymus apie skolos grąžinimą, tačiau vėliau atsisakė to ketinimo, teigdami, kad ieškovas pats pripažįsta 6 000 Lt skolos grąžinimą. Ant atsakovės šioje byloje pateikto pakvitavimo nėra nurodyta pagal kokią sutartį grąžinama skola. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Atsakovės, nors ir pateikė pakvitavimo originalą, tačiau neįrodė, kad tai ne tas pats pakvitavimas, pagal kurį 6 000 Lt atsakovės sumokėta suma buvo įskaityta kitoje byloje, todėl negalima daryti išvados, kad pateiktas pakvitavimas neginčijamai pagrindžia skolos grąžinimo faktą, o kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie skolos grąžinimą, atsakovės nepateikė (CPK 12, 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovės įrodė aplinkybę, kad 6 000 Lt skolą atsakovui grąžino ir, spręsdamas dėl ieškovo skolos dydžio, šią sumą be pakankamo atėmė iš ieškovo nurodytos skolos sumos, todėl yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą.
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal šalių 2009-11-26 paskolos sutartį viena iš atsakovių yra grąžinusi 1 817,72 Eur (2010-04-29,2018-07-25 ir 2019-01-14 mokėjimais). Apeliacinės instancijos teismas jau anksčiau yra pasisakęs, kad 2019-04-29 atsakovių sumokėta 6 000 Lt suma, nepagrįstai įskaityta kaip grąžinta skolos dalis, todėl įvykdytos prievolės suma mažintina.
26. Pagal CK 6.54 straipsnio 2, 4 dalis ,nesant šalių kitokio susitarimo, vykdant prievolę kreditoriaus gautos įmokos pirmiau skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, o tik paskiau pagrindinei prievolei įvykdyti. Pirmos instancijos teismas, skaičiuodamas skolos dydį, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Atsakovės įmokų atlikimo metu, ieškovas pagrįstai buvo priskaičiavęs palūkanas, todėl pagrįstai atsakovės 50 ir 30 Eur įmokomis dengė palūkanas, pirmosios instancijos teismas, šiomis įmokomis sumažindamas skolos sumą, pažeidė įmokų paskirstymo įstatymo nuostatas (CK 3.54 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad atsakovių skolos suma yra 1 841,98 Eur.
27. Bylos duomenimis, ieškovas 2009-11-26 pasiskolino atsakovėms 1 841,98 Eur (6 360,00 Lt). Atsakovės 2018-07-25 grąžino 50 Eur bei 2019-01-14 - 30 Eur dydžio paskolos dalis. Kaip minėta anksčiau, šalys sudarydamos paskolos sutartį šalys dėl palūkanų nesusitarė. Ieškovas prašė priteisti palūkanas kaip mokestį už naudojimąsi pinigais, t. y. pelno palūkanas ir taikyti verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, kuri paskolos sudarymo metu buvo 18 proc., kas sudaro 1 657,78 Eur sumą už laikotarpį nuo 2014-06-09 iki 2019-06-08.
28. CK 6.872 str. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, taigi įstatymas imperatyviai nurodo, kokios palūkanos skaičiuotinos šalims nesusitarus dėl jų dydžio ir jos nediferencijuojamos pagal paskolos tikslą.
29. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Sprendžiant šioje byloje dėl palūkanų dydžio teisėtumo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskola buvo sudaryta 2009-11-26 trijų mėnesių laikotarpiui iki 2010-02-26. Pagal teismui pateiktus išrašus iš Lietuvos banko viešų duomenų bazių matyti, jog paskolos sudarymo metu buvo taikoma 18 proc. palūkanų normos, todėl byloje nesant duomenų, kad paskola buvo neatlygintinė, paskolos sudarymo laikotarpiu yra pagrindas priteisti iš atsakovių 18 proc. dydžio palūkanas. Todėl iš atsakovių priteistina 89,03 Eur pelno palūkanų (1841,98 Eur x 0,18 % : 365 x 98 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės yra sumokėjusios ieškovui 2018-07-25 50 Eur, 2019-01-14 – 30 Eur, laikytina, kad šiomis sumokėtomis sumomis buvo iš dalies padengtos palūkanos, todėl iš viso iš atsakovių ieškovui priteistinos 19,03 Eur pelno palūkanos (CK 6.54 straipsnis).
30. Apeliantas, reikšdamas reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo, vadovaujasi CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, tačiau pažymėtina, jog paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Tokią išvadą leidžia daryti CK 6.872 straipsnio 2 dalies dispozityvumas. Nurodytoje normoje nustatyta, kad šalys turi galimybę susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo laikotarpio. Šiuo atveju ieškovas su atsakovais susitarė dėl skolos grąžinimo iki 2010-02-26, taip pat numatė, kad už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną bus mokami delspinigiai. Sutartyje nenumatyta, jog bus mokamos kokio nors dydžio pelno palūkanos.
31. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
32. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po paskolos grąžinimo termino praleidimo turi būti mokamos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos, jeigu paskolos sutarties šalys nėra susitarę kitaip. Jos mokamos nuo tos dienos, kurią turėjo būti sugrąžinta paskola, t. y. nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).
33. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų, mokėtinų už prievolės neįvykdymą laiku, mokėjimo ir jų dydžio, todėl, pasibaigus sutarties terminui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta 5 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų norma, kuri kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius. Ieškovas palūkanas prašė priteisti nuo 2014-06-09 iki 2019-06-08, pirmosios instancijos teismas priteisė 2014-12-08 iki 2019-06-08, todėl keistinas laikotarpis nuo kurio priteisiamos palūkanos ir ieškovo naudai jo prašomu laikotarpiu (2014-06-09 – 2019-06-08) priteisiamos 5 proc. palūkanos, paskaičiuotos nuo laiku negrąžintos paskolos dalies, kas sudaro 414,82 Eur (1 841,98 Eur x5,00 % /365x1644).
34. Šalys paskoloje sutartimi numatė netesybas - 1 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovas delspinigių dydį sumažino ir, vadovaudamasis sutartimi, priskaičiavo atsakovėms 0,4 proc. dydžio netesybas nuo laiku negražintos skolos dalies už laikotarpį nuo 2019-06-09 iki 2019-02-09, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 0,8 proc. delspinigius ir sprendė, kad ieškovo prašomos netesybos yra per didelės, jas sumažino iki 0,2 proc. Apeliantas nurodė, kad spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas turėjo įvertinti aplinkybės, kad 2015-01-01 konvertavus litus į eurus santykiu 3,4528 : 1 2009-05-11, kada ieškovas suteikė atsakovėms paskolą, buvusios prekių ir paslaugų kainos rinkoje litais, dabar, praėjus daugiau kaip 10 metų, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais, taip pat atsižvelgti, kad atsakovės buvo nesąžiningos, skolinosi pinigus trumpam 3 mėnesių laikotarpiui, o skolos negrąžina daugiau nei 10 metų, yra grąžinę tik nedidelę skolos dalį.
35. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netesybas sumažino vadovaudamasis pirmuoju netesybų mažinimo pagrindu (aiškiai per didelės netesybos).
36. Ieškovas suteikė paskolą 1 841,98 Eur ir sumažinęs netesybas iki 0,4 proc. prašė priteisti 1 657,78 Eur delspinigius. Ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 89,9 proc. paskolos, o tai, nesant byloje pakankamai duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio kreditoriaus nuostolius, leidžia netesybas vertinti kaip nepagrįstai dideles. Taip pat atsižvelgtina ir į ieškovo elgesį. Jis ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl savo paties požiūrio į skolos išieškojimą, t. y. buvo pasyvus, todėl yra ir pats atsakingas už nuostolių atsiradimą (padidėjimą). Atsižvelgus į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškovo reikalaujamų priteisti netesybų protingo dydžio, Vartojimo kredito įstatyme nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas, teismo vertinimu, yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomus priteisti delspinigius nuo 0,4 proc. iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudarytų 168,54 Eur (1841,98 Eur x 0,05 proc. x 183 d.)
37. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant įvykdytos prievolės dydį ir atitinkamai nuo jos paskaičiuojant palūkanas bei delspinigius, priteisiant ieškovui iš atsakovių 1 841,98 Eur skolos, 19,03 Eur pelno palūkanų, 414,82 Eur kompensuojamų palūkanų, 168,54 Eur delspinigių, iš viso 2 244,37 Eur skolą (CPK 330 straipsnis).
38. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti kreditoriui 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkinant ieškinį, iš atsakovių solidariai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 2 244,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-12-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priteisia iš atsakovių ieškovo naudai 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau rezoliucinėje dalyje šių palūkanų nepriteisė, todėl apeliacinės instancijos teismas jas priteisia.
39. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai neskyrė baudos už priesaikos sulaužymą atsakovei M. P., nes ji sakė netiesą, nurodydama, kad du kartus sumokėjo ieškovui 6 000 Lt. Pagal CPK 186 straipsnio 6 dalį šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia ir pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiekviena bylos šalis yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl jų paaiškinimai byloje yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas naudingo teismo sprendimo, gali teikti ne visus paaiškinimus, dalį jų nutylėti, palankiai sau vaizduoti tam tikras aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipti savo naudai. Nors apeliacinės instancijos teismas atsakovės paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus dėl aukščiau nurodytų aplinkybių vertino priešingai nei pirmosios instancijos teismas, tačiau atsakovės paaiškinimus, teismas vertina kaip atsakovės gynybinę poziciją, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos aplinkybės vyko prieš daug metų, ieškovas buvo suteikęs ne vieną paskolą atsakovei ir atsiskaitymo tvarka nebuvo aiški, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė sąmoningai melavo teismui, todėl šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti duotos priesaikos sulaužymą.
40. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Ieškovas prašo nušalinti teisėją G. A. nuo jo ieškinių nagrinėjimo ateityje. Įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui nušalinti teisėją nuo ieškovo ieškinių nagrinėjimo, be to faktas, kad teismas priėmė ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, nenurodant iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų, negali būti laikomas nušalinimo pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-21nutartis Nr. e3K-3-54-611/2018). Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, kuo pasinaudojo ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą,o ne inicijuoti teisėjo nušalinimą.
41. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimo. Nustatyta, kad pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 149 Eur (pirminė reikalavimo suma 6 360 Eur), teismo posėdžio metu jis reikalavimus sumažino iki 4 855,46 Eur, todėl prašė grąžinti 34 Eur žyminio mokesčio permoką.
42. Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, yra pagrindas laikyti jį atsisakiusiu dalies reikalavimų ir priimti nutartį civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti (CPK 140 straipsnis), atitinkamai dėl jos taikant CPK 87 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas turėjo dalį bylos nutraukti, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir dalį bylos dėl 1 504,54 Eur skolos priteisimo nutraukia.
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ieškinio reikalavimai, kurių atsisakė pats ieškovas ir kurie nebuvo nagrinėti teismo, nelaikytini galutiniais, todėl negali būti laikomi teismo atmestais, todėl bylinėjimosi išlaidos skaičiuojamos nuo galutinių ieškinio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-16 nutartis Nr. 3K-3-475/2012). Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, yra pagrindas laikyti jį atsisakiusiu dalies reikalavimų ir civilinę bylą dėl šios dalies nutraukti (CPK 140 straipsnis), atitinkamai dėl šios dalies taikant CPK 87 straipsnio 2 dalies ir 94 straipsnio 1 dalies taisykles dėl bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus bylą ir iš esmės išsprendus klausimą dėl patikslintos sumos priteisimo, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jas skaičiuojant pagal patikslintų reikalavimų apimtį.
44. Nagrinėjamoje byloje ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus ir šioje byloje jos dalį nutraukus, dėl šios dalies bylinėjimosi išlaidos paskirstomos taikant CPK 87 straipsnio 2 dalį, t. y. grąžinant ieškovui 75 proc. žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė didesnės sumos ieškinį, vėliau reikalavimus sumažino ne dėl to, kad atsakovės jį patenkino, o dėl senaties terminų ir atsižvelgęs į apygardos teismo nutartis dėl delspinigių dydžio, todėl atsisakyta reikalavimų dalis laikytina sprendimu atsakovių naudai, tad likusį žyminio mokesčio dalis ieškovui iš atsakovių nepriteisiama (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Ieškovui grąžinama 25,50 Eur (34x75/100).
45. Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi pakeitus sprendimą ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovėms – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis šiuo atveju sudaro 50 proc., todėl iš atsakovių lygiomis dalims ieškovui priteistina 54,50 Eur žyminio mokesčio (109 x 50/100) pirmosios instancijos teisme.
46. Ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 108 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina 54 Eur žyminio ieškovo sumokėto mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovės duomenų apie turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„J. V. atsisakymą dėl ieškinio dalies reikalavimų priimti ir civilinės bylos dalį dėl 1 504,54 Eur skolos priteisimo iš atsakovių M. P., ir O. Š. nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies. Iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 841,98 Eur skolą, 19,03 Eur pelno palūkanas, 414,82 Eur kompensacines palūkanas, 168,54 delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 244,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019-12-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš M. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 27,25 Eurus bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Grąžinti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,50 Eur žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš M. P. ir O. Š. į valstybės pajamas po 16,93 Eurus pašto išlaidoms atlyginti. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660 “.
Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai po 27 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.