Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji E. K. ir E. G. , veikdami bendrininkų grupėje, E. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. balandžio 24 d. apie 23:50 val. Pakruojo mieste, Vienybės a. 1, kultūros centro salėje, tai yra viešoje vietoje, matant aplinkiniams, tyčia, dėl mažareikšmės dingsties, sumušė nepilnametį nukentėjusįjį K. J. , gimusį 1995, tai yra E. K. sudavė ne mažiau dviejų kartų kumščiu nukentėjusiajam į galvą, o šiam nugriuvus, E. G. spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į nenustatytą kūno vietą, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam K. J. kairiojo žandikaulio sinuso šoninės sienelės lūžį, poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir kairėje viršutinės lūpos pusėje, dėl ko nukentėjusiojo K. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų, taip nesunkiai dėl chuliganiškų paskatų sužalojo K. J. ir savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis E. K. 2011 m. balandžio 29 d. apie 14 val. Pakruojo mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, neteisėtai, tai yra apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, iš nukentėjusiojo V. L. įgijo jam priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodį ir elektroninės bankininkystės PIN kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to, tą pačią dieną, apie 14:16 val. Pakruojo mieste, L. g., pasinaudojęs S. D. kompiuteriu, kurio IP adresas 78.58.1.117, UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) internetinėje svetainėje www.smscredit.lt V. L. vardu melagingai užpildė registracijos formą ir paraišką 750 litų paskolai gauti, pasinaudojęs neteisėtai įgytais ir laikomais AB banke „Swedbank“ elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo V. L. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, neteisėtai save identifikavo kaip V. L. ir tokiu būdu prisijungė prie V. L. vardu AB banke „Swedbank“ atidarytos sąskaitos Nr. LT elektroninės sistemos ir neteisėtai atliko finansinę operaciją, pervesdamas iš šios sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) banko sąskaitą, esančią AB banke „Swedbank“, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad sutinka su UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) paskolos sutarties sąlygomis, kurių MD 5 kodas AA40C987CB4E95B3BF94D97026AF3595, tokiu būdu apgaule sudarydamas UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) 750 litų paskolos sutartį su V. L. , o UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) pervedus 750 litų į nukentėjusiojo V. L. asmeninę sąskaitą, neteisėtai atliko finansines operacijas svetima, nukentėjusiajam V. L. priklausančia, elektronine mokėjimo priemone – banko mokėjimo kortele, 2011 m. balandžio 29 d. apie 15:10 val. ir 2011 m. balandžio 30 d. apie 15:03 val. bankomate, esančiame Pakruojo mieste, Vytauto Didžiojo g. 32, pasiimdamas iš šios banko sąskaitos 750 litų, tokiais savo veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, UAB „SMScredit.lt“ padarydamas 750 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamasis R. S. , žinodamas, kad kaltinamasis E. K. 2011 m. balandžio 29 d., neteisėtai pasinaudojęs V. L. elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, apgaule V. L. vardu sudarė 750 litų paskolos sutartį su UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“), o UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) pervedus 750 litų į V. L. banko sąskaitą, neteisėtai atliko finansinę operaciją, tai yra dalį pinigų išėmė, tą pačią dieną, tiksliai nenustatytą valandą, Pakruojo mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš E. K. paėmė dalį jo apgaule užvaldytų pinigų – 300 (tris šimtus) litų, tokiu būdu įgijo nedidelės vertės nusikalstamu būdu gautą turtą.

Be to, kaltinamasis E. K. 2011 m. gegužės 4 d. apie 15 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, P. seniūnijoje, G. kaime, D. K. gyvenamojoje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuo virtuvėje esančio stalo pagrobė M. V. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „NOKIA X3“ su jame buvusia atminties kortele bendros 500 litų vertės ir SIM kortele 5 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. V. 505 litų turtinę žalą.

Nukentėjusiojo K. J. sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino įvykdęs šiuos nusikaltimus ir parodė, kad 2011 m. balandžio 24 d., Velykų išvakarėse, nuėjo į šokius, vykusius Pakruojo kultūros namuose. Buvo išgėręs 2 butelius alaus, jautėsi apsvaigęs. Apie 23 val., jam rūkant lauke, tarp pašto ir kultūros namų, prie jo priėjo E. G. ir pasakė, kad šiokiuose yra vaikinukas, kuris „kabinėjasi“. E. G. nesakė, kad tai K. J. . Jis E. G. paprašė parodyti tą vaikiną ir jie abu iškarto nuėjo į šokių salę. Šokiai dar vyko, degė muzikos šviesos. Nukentėjusysis buvo netoli muzikos aparatūros. Su E. G. prie nukentėjusiojo, kuris stovėjo nugara į juos, priėjo apie 1 metro atstumu. E. G. parodė ranka į nukentėjusįjį ir pasitraukė į šoną. Jis iš karto, nesiaiškindamas aplinkybių, smogė kumščiu nukentėjusiajam į pakaušį. Po pirmo smūgio nukentėjusysis bandė suktis. Tada jis nusisuko nuo nukentėjusiojo, po kurio laiko vėl atsisuko į nukentėjusįjį ir dar kartą jam smogė į galvos sritį. Matė, kad pataikė į pakaušį. Abu kartus pataikė jam į pakaušį. Po antro smūgio nukentėjusysis nukrito ant grindų. Po to kažkas nukentėjusiajam spyrė iš kojos. Kas jam spyrė nežino, nematė. Kad nukentėjusiajam buvo spirta iš kojos, sužinojo iš nukentėjusiojo draugų. Be to, suduodamas smūgius į pakaušį, žandikaulio sulaužyti negalėjo. Nukentėjusiajam pasakė, kad jam galėjo spirti vienas iš G., nes G. užsiminė apie konfliktą, bet kuris iš G., jis nesakė. Pripažino, kad sužalojo nukentėjusįjį, kad jį sumušė be jokios priežasties. Kad būtų žinojęs, jog nukentėjusysis yra K. J. , nebūtų taip pasielgęs. Nukentėjusiojo civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, sutiktų atlyginti 2500 litų, kadangi ne jis vienas smūgiavo. Vienintelės jo pajamos – 400 litų pašalpa, netekus tėvo. Labai gailisi nusikaltęs. Jei būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs.

Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, kad 2011 m. balandžio 24 d. buvo šokiuose, kurie vyko Pakruojo kultūros namuose. Į šokius atėjo apie 21 val. Šokiuose buvo su broliu ir drauge R.. Buvo blaivus. Neprisimena, kad būtų išėjęs iš šokių salės ir kalbėjęsis su E. K. . Jokio pokalbio su E. K. nepamena, negalėjo su juo kalbėtis. Kodėl E. K. taip sako, jis nežino. Kažkuriuo momentu šokdamas pamatė, kaip E. K. priėjo prie rateliu šokančių jaunuolių ir nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį. Jam atrodo, kad smūgis buvo į pakaušį, nes po jo nukentėjusysis susilenkė. Tuo metu jis broliu ir drauge R. buvo apie 2 metrų atstumu nuo nukentėjusiojo ir E. K. . Po to smūgio jis priėjo arčiau prie nukentėjusiojo pažiūrėti, matė ant nukentėjusiojo rankų kraują. E. K. tuo metu išėjo iš salės. Po šokių su E. K. susitikęs nebuvo, nes iš karto nuvažiavo į Linkuvą. Nukentėjusįjį K. J. pažįsta iš matymo, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę. Nukentėjusiajam jis nieko nedarė, jam nesudavė nei karto, bet su mama pasitarė ir sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalą, nes yra liudininkas, kuris teigia matęs, kaip jis spyrė. Akistatos su juo metu liudytojas E. V. nurodė, kad jis įvykio metu vilkėjo raudoną striukę. Jis neturi raudonos striukės, raudoną striukę turi brolis. Įvykio metu vilkėjo tik „maikutę“. Iš liudytojos K. D. sesers girdėjo, kad K. daromas spaudimas. Sakydamas paskutinį žodį, prašė skirti mažesnę bausmę.

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2011 metų balandžio mėnesį, per Velykas, buvo diskotekoje, kuri vyko Pakruojo kultūros namuose. Šokių, kurie baigiasi 24 val., pabaigoje, šokdamas ratelyje su draugais E. V. , E. M. , K. D. prie „didžėjų“ aparatūros, pajuto smūgį iš nugaros pusės į kairę galvos pusę, labiau į šoną. Tiksliai pasakyti, kuo jam buvo smogta, negali, bet atrodo, kad kumščiu. Nepamena, kas jam smūgiavo, nepamena kiek kartų. Prieš pat smūgį matė, kad prie jo stovi E. K. . Prisimena tik vieną smūgį. Dar pamena, jog buvo tualete, prausėsi veidą, o po to išėjo į lauką. Kažkas iš draugų pasiūlė nueiti prie E. K. ir pasikalbėti. Jis buvo priėjęs prie E. K. . E. K. jo atsiprašė ir pasakė, kad su juo kartu buvo ir E. G. , kuris išvažiavo. E. K. dar jam sakė, kad E. G. pasakė, kad jis neva prie jo kabinėjosi ar apkalbėjo, todėl jis jam ir smogė. E. K. jam sakė, kad jis smūgiavo du kartus, o G. spyrė koja. Kad jam spyrė E. G. , jam sakė ir E. V. bei E. M. . E. V. jam sakė, kad E. G. spyrė į galvą. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 35-36, 38), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, tame tarpe ir tai, kad po smūgio sukosi pažiūrėti, kas jam sudavė, ir pamatė E. G. ir už jo stovintį E. K. (t. 1, b.l. 38). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytose apklausose nurodyti du smūgiai yra iš liudytojų parodymų. Taip jam sakė E. M. ir E. V. . Jis pats pajuto tik vieną smūgį ir daugiau nepamena. Dėl sumušimo jam skilo žandikaulis, bėgo kraujas, veido kairė pusė buvo mėlyna. Skausmą juto 3-4 dienas. Iki šiol nejaučia viršutinių dantų. Lankėsi pas medikus Pakruojyje, Šiauliuose ir Vilniuje. Gydytojai siūlė daryti operaciją. Jie sakė apie galimas komplikacijas, kad gali iškristi dantys. Juto nepatogumus. Dėl neturtinės žalos dydžio palieka spręsti teismui. E. K. jo atsiprašė, o E. G. ne.

Nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą S. J. , teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja, parodė, kad buvo praeitų metų Velykų pirmoji diena. Išleido sūnų su draugais į šokius Pakruojo kultūros namuose ir laukė grįžtančio. Sūnus grįžo tuoj po 24 val. Jis paprašė nedegti šviesos ir pasakė, kad jį sumušė. Abu nuėjo į kitą kambarį, ji uždegė šviesą ir pamatė, kad pusė sūnaus veido ištinusi. Sūnui buvo bloga, silpna, jį pykino, kelis kartus vėmė. Ji norėjo iškviesti „greitąją“, tačiau sūnus pasakė, kad nori atsigulti. Kadangi ji yra slaugytoja, paguldė sūnų į lovą, sugirdė vaistus ir pradėjo klausinėti, kas atsitiko, kad sūnus neužmigtų. Sūnus sakėsi, kad jam smūgį sudavė E. K. , be to, draugai sakė, kad kitas kaltinamasis jam spyrė. Draugai jam sakė, kad neva Karolis kažkada yra „prisišnekėjęs“ dėl kaltinamojo mažo ūgio ir jis prisiprašė E. K. tokiu būdu padėti. Kitą dieną kreipėsi į ligoninės priimamąjį ir policiją. Medikai nustatė, kad sūnui lūžo žandikaulis, siūlė operaciją, tačiau pasakė, kad ji nelabai ir padės, todėl jos atsisakė. Sūnus iš šokių grįžo blaivus. Dėl sūnaus sužalojimo patyrė turtinės žalos, nes reikėjo vykti pas medikus, kainavo vaistai. Likusį 4730 litų ieškinį sudaro reikalavimas atlyginti neturtinę žalą. Dėl šio įvykio sūnus labai išgyveno, yra sugniuždytas. Jie kreipėsi į psichologus. Nebeleidžia sūnaus į šokius, jis ir pats nebeina. Išoriniai sužalojimai matėsi apie 20 dienų.

Nepilnametis liudytojas E. V. parodė, kad tą vakarą, tikslios dienos nepamena, vyko diskoteka kultūros namuose. Į šokius atėjo apie 21-22 val. Kompanijoje buvo jis, K. J. , E. M. , K. D. su draugėmis. Baigiantis šokiams, apie 24 val., šokdamas šalia K. J. , pamatė, kaip prie jo priėjo E. K. ir E. G. . E. K. paklausė „kuris“ ir E. G. parodė į K.. Tada E. K. trenkė kumščiu K.i į galvą, pataikė į plaukuotą galvos pusę. E. K. smūgiavo nukentėjusiajam stovėdamas už nugaros. K. sukosi į jį, klausdamas „už ką“, tada gavo antrą smūgį ir suklupo ant žemės. Tada E. G. spyrė, tiksliau kojos keliu sudavė, Karoliui į galvos sritį. Po tų smūgių nukentėjusysis pats išėjo iš šokių salės, o kur buvo kaltinamieji nebematė. Po to matė, kaip K. J. kalbėjosi su E. K. , bet jų pokalbio negirdėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 52), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka. Nurodė, kad kaltinamasis E. G. įvykio metu vilkėjo raudonos spalvos striukę arba megztinį. Jis paaiškino, kad buvo sumuštas jo draugas, todėl jis patyrė stresą, duodamas pirminius parodymus buvo pasimetęs, todėl galėjo nurodyti, kad E. K. smogė tris smūgius, bet po to visas detales prisiminė ir patikslino, kad E. K. sudavė du smūgius.

Nepilnametė liudytoja K. D. parodė, kad įvykis buvo 2011 metais per Velykas. Kultūros namuose vyko diskoteka. Šokių pabaigoje, apie 23 val. – 23:30 val., jai šokant su K. J. ir draugais ratelyje, staiga atėjo E. K. su E. G. ir E. K. trenkė K. iš nugaros. Jos nuomone, K. to smūgio negalėjo matyti. Po to K. nukrito ant žemės ir tada E. G. spyrė nukentėjusiajam, kuris tuo metu gulėjo ant žemės, tik nematė, kur pataikė. Matė tik judesį koja. Ji tikrai pažino, kad tai buvo E. G. . Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 53), ji paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu apie E. G. smūgį koja nepasakė tyrėjai, nes tik po tos apklausos prisiminė visas aplinkybes, be to, jos per apklausą tyrėja apie smūgius koja neapklausinėjo. Papildomai apklausta nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apie E. G. nepasakojo, nes bijojo sakyti tiesą. Ji tikrai viską matė. Niekas jos neprašė vienaip ar kitais parodyti, jokio poveikio nedarė.

Nepilnametis liudytojas G. M. parodė, kad tą vakarą buvo šokiuose, bet paties įvykio nematė. Baigiantis šokiams buvo sujudimas ir žmonės kalbėjo, kad primušė nukentėjusįjį. Be to, jis tualete matė sumuštą K., jam iš nosies bėgo kraujas, skruostas buvo ištinęs, tačiau su nukentėjusiuoju apie įvykį nekalbėjo. Matė, kad po to nukentėjusysis kalbėjosi su E. K. , bet jų pokalbio negirdėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 54), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu G. M. nurodė, kad tualete nukentėjusysis K. J. jam sakė, kad jam trenkė E.. Po to K. lauke kalbėjosi su E.. Apie ką jie kalbėjosi negirdėjo. Grįžtant namo K. jam pasakojo, kad E. prašė E. G., kad jis pastumtų šokių metu K. link jo ir taip būtų išprovokuotos muštynės, bet taip išėjo, kad E. K. iškarto trenkė K..

Liudytojas M. S. parodė, kad buvo šokiuose, tačiau muštynių nematė. Po įvykio matė salėje kraujo dėmes, o tualete kruvinu veidu K.. Paklausus K., kas atsitiko, jis atsakė, kad trenkė „Kalakutas“, tai yra E. K. , kurio pravardė yra „Kalakutas“.

Nepilnametis liudytojas E. M. parodė, kad tą vakarą su draugais, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis K., šoko ratelyje. Jis buvo toliau nuo K., todėl nepastebėjo, kaip jis buvo sumuštas, tik padėjo jam atsikelti nuo grindų. Nukentėjusiajam bėgo kraujas. Nepamena, ar prie nukentėjusiojo buvo kuris nors iš kaltinamųjų. Po įvykio kalbėjosi su K., kuris jam pasakė, kad jį sumušė E. su savo draugu, kurio vardas E..

Liudytoja R. A. parodė, kad tą vakarą, kai buvo primuštas K., šokiuose buvo su broliais G.. Jokių konfliktų nebuvo, abu G. buvo blaivūs. K. J. matė gulintį ant žemės, nuo jo tada buvo apie 5 metrų atstumu. Šalia jos buvo ir abu G.. Gal ir buvo momentų, kad ji su G. išsiskyrė per šokius, dabar to nepamena.

Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK tyrėja ir atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje. Kadangi apklausos vyko senai, nepamena liudytojų duotų parodymų, jie užfiksuoti apklausos protokoluose. Nebūtų apklausinėjusi nepilnamečių liudytojų, jei jie būtų buvę streso būsenoje.

Liudytojas V. P. parodė, kad per praeitų metų Velykas buvo šokiai kultūros namuose ir jis matė kaip nukentėjusysis J. išėjo iš salės susiėmęs už veido. Šokiuose matė E. K. ir E. G. . Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 56), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, tame tarpe ir tai, kad matė, jog E., pravarde „Kalakutas“, sudavė vieną kartą ranka K.į pečių sritį.

Liudytojas D. Š. parodė, kad yra E. G. draugas ir nėra matęs, kad jis vilkėtų raudonos spalvos striukę, jis dažniausiai vilki tamsios spalvos rūbais. E. G. apie įvykį jam nėra pasakojęs.

Liudytoja G. G. parodė, kad ji yra kaltinamojo E. G. motina. E. raudonos striukės neturi ir nėra turėjęs. Jos nuomone, liudytojai E. V. ir K. D. yra paveikti, nes prieš teismo posėdį buvo susitikę pas advokatą su nukentėjusiuoju, jo motina ir seneliu ir ji užsiminė, kad liudytojo E. V. parodymai nevienodi, o mergaitė teigė, kad nepažino jaunuolio, kuris stovėjo prie E. K. , ir tas jaunuolis nesudavė K. J. , o sekančią dieną teismo posėdžio metu liudytojas E. V. dar kartą pakeitė parodymus, o K. D. papasakojo, kad E. tikrai spyrė.

Nepilnametis liudytojas V. V. G. parodė, kad jis yra kaltinamojo E. G. brolis. Jis su broliu ir drauge R. A. buvo šokiuose, kurie vyko per praeitų metų Velykas. Į šokius atėjo apie 21 val. Šokiuose matė susistumdymą, tačiau kas kam sudavė nematė. Jam matant brolis niekam nesudavė. Pastoviai brolio nestebėjo. Iš šokių su R. išėjo apie 23:30 val. Tai jau buvo po matyto susistumdymo. Išeidamas sutiko E. K. , kuris kažką klausė „ar tu spyrei“ ar panašiai. Su broliu vėl susitiko po vidurnakčio prie restorano ir kartu grįžo namo. Tą vakarą brolis buvo apsirengęs džinsais ir tamsiu džemperiu. Brolis raudonos spalvos striukės neturi, tokią striukę turi jis. Broliui ši striukė netiktų, nes jam būtų per didelė, kadangi jis yra gerokai žemesnis. Prieš kelias savaites matė, kaip brolis kalbėjosi su V., tačiau apie ką jie kalbėjosi negirdėjo, nes sėdėjo automobilyje.

Liudytojas A. D. parodė, kad yra nepilnametės liudytojos K. D. tėvas. Jis dalyvavo dukters apklausoje, kai ją apklausinėjo policijoje, tačiau nepamena apie ką ji davė parodymus. K. yra persirgusi erkiniu encefalitu ir Laimo liga, todėl yra labai jautri. Su K. yra kalbėjęs apie įvykį, tačiau ji nieko konkretaus nepasakė. Dukra nėra linkusi išsigalvoti ir meluoti, ji yra už teisybę. Negirdėjo, kad dukrai būtų daromas koks nors spaudimas.

Liudytojas V. L. parodė, kad kažkur prieš tris savaites vakare važiavo su E. ir V. V. G. iš Šiaulių. Jis vairavo automobilį. Pakeliui sustojo parūkyti. Netrukus į tą pačią aikštelę atvažiavo automobilis „BMW“, kuriuo važiavo jo buvęs klasiokas D. P. , tais pačiai metais kaip ir jis „Atžalyno“ gimnaziją baigusi V. ir dar vienas vaikinas, kurio nepažino. Girdėjo kaip E.kalbėjo su V. apie teismą.

Liudytoja V. J. parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, o du kaltinamuosius (E. K. ir E. G. ) pažįsta iš matymo. Ji yra liudytojos K. D. netikra sesuo. Ji buvo globojama jos šeimoje. Kamilė jai yra sakiusi, kad vyksta teismas dėl muštynių. Apie tai, kokius parodymus ji davė tesime, kalbėtis neteko. Nei kas buvo sumuštas, nei kas mušė K. jai nesakė. Apie tai, kad jai daromas koks nors spaudimas taip pat nekalbėjo. Su kaltinamuoju E. G. yra tekę kalbėtis apie šią bylą. Tą dieną, prieš kokias dvi savaites, su draugu D. P. ir broliu važiavo iš Ginkūnų į Pakruojį. Pakeliui sustojo aikštelėje, nes kažkas nutiko su automobilio ratu. Aikštelėje stovėjo kitas automobilis, kuriame buvo kaltinamasis ir V. L. . Su kaltinamuoju buvo kalba apie seserį K. D. . Kaltinamasis aplinkiniais keliais pasakė, kad kažkas K. liepė pakeisti parodymus, o ji atsakė, kad nežino – gal liepė, o gal ne. Dar buvo kalbėta apie kažkokias striukes, bet ji nesigilino, jai tai buvo neįdomu. Tuo kalba ir buvo baigta.

Liudytojas D. P. parodė, kad tą dieną su V. J. ir jos broliu V. J. važiuojant iš Šiaulių priverstinai sustojo aikštelėje, esančioje prie kelio Šiauliai – Pakruojis, nes užkaito jo automobilio stabdžiai. Aikštelėje prie jų priėjo kaltinamasis E. ir V. L. . Virmantas pasisiūlė padėti, su juo bandė tvarkyti ratą, o V. su E. šnekėjosi jiems už nugaros. Iš E. pusės buvo pasakyti tokie žodžiai, kad teisme K. kažkas liepė pakeisti parodymus, o iš V. pusės buvo atsakyta, kad gal buvo liepta, gal ne. Daugiau kalbos apie tai nebuvo.

Iš 2011-04-25 S. J. protokolo – pranešimo matyti, kad ji kreipėsi į policiją pranešdama, kad 2011-04-25 apie 0:30 val. į namus grįžo sumuštas nepilnametis sūnus K. J. (t. 1, b.l. 9).

Iš 2011-05-04 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – kultūros namus, esančius Pakruojo mieste, Vienybės a. 1, nusikaltimų tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (t. 1, b.l. 12-12-16).

Iš specialistų išvadų Nr. G 502/11(04) ir pG 75/11-502/11(04) matyti, kad nukentėjusiajam K. J. ne mažiau trijų trauminių poveikių kietais bukais paviršiais pasekmėje, paveikus kairės ausies kaušelį, kairį skruostą ir viršutinės lūpos kairę pusę, buvo padaryti sužalojimai - kairiojo žandikaulio sinuso šoninės sienelės lūžis, poodinė kraujosruva kairiame skruoste, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje ir kairėje viršutinės lūpos pusėje, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų (t. 1, b.l. 18, 20).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymos bei prie jos pridėtų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam K. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 382,18 Lt (t. 1, b.l. 22, 25).

Iš kvitų matyti, kokias išlaidas turėjo nukentėjusysis K. J. (t. 1, b.l. 42-42-44).

Iš akistatos tarp kaltinamųjų E. K. ir E. G. protokolo matyti, kad akistatos metu E. G. sutiko su E. K. parodymais ir nurodė, kad galėjo kalbėti E. K. apie jaunuolį, kad jis prie jo kabinėjasi (t. 1, b.l. 73).

Nors kaltinamasis E. G. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamų nusikaltimų, nurodydamas, kad nukentėjusiojo K. J. nemušė, tačiau šie jo parodymai paneigti iš esmės nuosekliais ir vienodais nukentėjusiojo K. J. , o taip pat liudytojų E. V. ir K. D. parodymais. Liudytojai E. V. ir K. D. vieninteliai iš visų teisme apklaustų asmenų (be nukentėjusiojo ir kaltinamųjų) matė, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis K. J. , parodymus davė teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo, nes šiuos parodymus patvirtina ne tik liudytojų S. J. , G. M. ir E. M. , girdėjusių apie nukentėjusiojo K. J. sumušimo aplinkybes iš paties nukentėjusiojo ar liudytojų E. V. ir K. D. , parodymai, tačiau ir kaltinamojo E. K. , nuosekliai tvirtinusio, kad su nukentėjusiuoju ėjo „išsiaiškinti“ paprašytas E. G. , kad kartu su juo link nukentėjusiojo ėjo būtent E. G. , kad būtent E. G. jam parodė nukentėjusįjį, kad po jo smūgių nukentėjusiajam dar buvo spirta, parodymai. Netikėti šiais kaltinamojo E. K. parodymais teismas taip pat neturi pagrindo, nes kaltinamųjų E. K. ir E. G. santykiai iki įvykio buvo geri, todėl kaltinamasis E. K. neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį E. G. . Nukentėjusiojo K. J. , o taip pat liudytojų E. V. ir K. D. parodymus, be to, patvirtina ir specialistų išvados, iš kurių matyti, kad sužalojimai nukentėjusiajam K. J. buvo padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių kietais bukais paviršiais pasekmėje, paveikus kairės ausies kaušelį, kairį skruostą ir viršutinės lūpos kairę pusę (t. 1, b.l. 18,20). Vadinasi, be tų dviejų smūgių, kuriuos nukentėjusiajam sudavė E. K. , nukentėjusiajam buvo suduotas dar vienas, trečiasis, smūgis, apie ką kalbėjo ir kaltinamasis E. K. . Nors liudytojų E. V. ir K. D. parodymuose yra šiokių tokių neatitikimų, apie kuriuos baigiamojoje kalboje pasisakė kaltinamojo E. G. gynėjas advokatas Anatolij Šichovcov, tačiau jie, atsižvelgus į tai, kad liudytojai yra nepilnamečiai, tiek įvykio metu, tiek apklausos pas tyrėją metu galimai buvo veikiami streso, šie nepilnamečiai liudytojai nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nors buvo pagrindas manyti, kad tokie liudytojai pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotų išsamesnius parodymus (BPK 184 str. 1 d. 3 p.), o teisiamajame posėdyje šie liudytojai buvo apklausti, kai buvo praėję metai laiko po įvykio, nelaikytini esminiais. Neesminiai parodymų neatitikimai negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti šiuos parodymus, nes stresinės aplinkybės turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 2K-190/2006). Be to, natūralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirti. Tai priklauso ne tik nuo konkretaus asmens gebėjimų suvokti ir įsiminti informaciją, to asmens būsenos įvykio metu, kitų aplinkybių, susijusių su įvykiu (intensyvumo, stebėjimo nuotolio ir laiko, įvykio vietos apšvietimo ir t.t.), tačiau ir asmens, fiksuojančio parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į nusikalstamos veikos specifiką – teismų praktikoje pastebima, kad nusikaltimus jaunimo pasilinksminimo vietose (ypač viešosios tvarkos pažeidimus) labai sunku atskleisti, kadangi faktiškai įvykį matę asmenys, dažnai nepilnamečiai, nenori liudyti tokiose bylose dėl galimų nepatogumų ar net pavojaus sau (neigiamos kaltininkų ir jų draugų reakcijos, ribotos galimybės vėliau lankytis toje pačioje pasilinksminimo vietoje ir pan.). Tai patvirtina ir liudytojos K. D. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nesakiusi apie E. G. , kadangi bijojusi. Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie paneigtų liudytojų E. V. ir K. D. parodymus, kad kaltinamasis E. G. spyrė nukentėjusiajam K. J. . Kaltinamasis E. G. ir liudytoja G. G. (kaltinamojo E. G. motina) parodė, kad, jų nuomone, liudytojai E. V. ir K. D. buvo paveikti, tačiau nenurodė jokių tai patvirtinančių faktinių aplinkybių, išskyrus kaltinamojo E. G. parodymus, kad liudytojos K. D. sesuo (netikra) V. J. jam yra sakiusi, kad kažkas daro spaudimą K, kad ji pakeistų parodymus. Tačiau šiuos kaltinamojo E. G. parodymus paneigė liudytojai V. J. ir D. P. , kurie patvirtino, kad pokalbis tarp kaltinamojo E. G. ir liudytojos V. J. buvo, tačiau V. J. apie jokį spaudimą liudytojai K. D. nesakė, nes apie tai nieko nebuvo girdėjusi, o tik į kaltinamojo E. G. teiginį, kad kažkas liepė pakeisti parodymus K, atsakiusi, kad ji nieko apie tai nežino – gal liepė, o gal ne. Tai, kad jokio spaudimo liudytojai K. D. nebuvo daroma, patvirtino ir jos tėvas - liudytojas A. D. . Dėl šių priežasčių teismas kaltinamojo E. G. ir liudytojos G. G. parodymus apie galimą poveikį nepilnamečiams liudytojams E. V. ir K. D. vertina kaip jų faktiniais duomenimis nepagrįstą nuomonę. Liudytojas V. L. , kuris buvo pakviestas paliudyti apie kaltinamojo E. G. ir liudytojos V. J. pokalbį, tik patvirtino, kad buvo toks pokalbis apie teismą, tačiau nepatvirtino aplinkybės, kad liudytojai K. D. buvo daromas spaudimas, todėl teismas šio liudytojo parodymų išsamiau neanalizuoja. Dar viena aplinkybė, kuria rėmėsi kaltinamasis E. G. ir jo gynėjas įrodinėdami, kad liudytojo E. V. parodymais tikėti nėra pagrindo, yra tai, kad šis liudytojas tvirtino, kad įvykio metu kaltinamasis E. G. buvo apsirengęs raudoną striukę, nors pastarasis tokios iš viso neturi, o raudoną striukę turi kaltinamojo brolis V. V. G.. Iš tikrųjų liudytojas E. V. teisme parodė, kad kaltinamasis E. G. įvykio metu vilkėjo raudonos spalvos striukę arba megztinį, o daugiau duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, bylos nagrinėjimo metu surinkta nebuvo, tačiau ši aplinkybė nėra esminė, nes liudytojas galėjo paprasčiausiai suklysti, kadangi teisme apie įvykį jis pasakojo praėjus daugiau nei metams laiko po įvykio, o, be to, šalia kaltinamojo E. G. įvykio metu galėjo būti koks nors kitas asmuo, kuris buvo apsirengęs raudona striuke (tuo labiau, kad kaltinamojo brolis V. V. G., kuris taip pat buvo šokiuose, tokios spalvos striukę turi) ar kitu rūbu, todėl neatmestina galimybė, kad liudytojas E. V. , atsižvelgus į visus įvykio niuansus, kurie buvo aptarti aukščiau (apšvietimą, įvykio dinamiką, stresą ir kt.), galėjo suklysti kalbėdamas apie kaltinamojo apsirengimą. Dėl to, kad po įvykio praėjo daug laiko, teismui nepavyko nustatyti, kaip įvykio metu buvo apsirengęs kaltinamasis E. G. , nors buvo apklausta nemažai liudytojų, tačiau apklaustieji negalėjo atsiminti, kuo vilkėjo E. G. . Iš kaltinamojo E. G. parodymų taip pat darytina išvada, kad jis ir pats gerai nepamena, kaip įvykio metu buvo apsirengęs, nes paaiškino, kad apie tai, jog įvykio metu vilkėjo „maikute“, nes buvo šilta, atsiminė tik tada, kai apie tai pasikalbėjo su broliu V. V. G.. Tačiau liudytojas V. V. G. teisiamojo posėdžio metu šios aplinkybės nepatvirtino ir parodė, kad jo brolis E. G. įvykio metu vilkėjo tamsiu džemperiu, o ne „maikute“. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vadovaujasi liudytojų E. V. ir K. D. parodymais, duotais teisme. Liudytojai M. S., R. A. ir V. P. tik patvirtino faktą, kad šokių metu buvo sumuštas nukentėjusysis K. J. , todėl išsamesnės jų analizės teismas neatlieka. Teismas išsamiau nevertina ir liudytojų D. Š. , R. G. ir V. V. G. parodymus, kadangi jie nurodė tik neesmines faktines aplinkybes.

Kaltinamųjų E. K. ir E. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų, kadangi jie viešoje vietoje – kultūros centro salėje, viešo renginio – diskotekos – metu, matant kitiems asmenims, tyčiniais įžūliais veiksmais, kurie pasireiškė nepilnamečio nukentėjusiojo K. J. sumušimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams – nukentėjusiajam, kitiems įvykį mačiusiems asmenims, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, nes buvo sutrikdytas nukentėjusiojo K. J. ir kitų įvykį mačiusių asmenų poilsis. Nors byloje nėra duomenų, kad dėl šio įvykio šokiai būtų buvę nutraukti (jie turėjo baigtis ir baigėsi iš karto po įvykio, tai yra apie 24 val.), tačiau, be jokios abejonės, jie buvo sutrikdyti – nemažai žmonių matė šį įvykį, nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės ir spardomas, nukentėjusysis kraujavo.

Kaltinamųjų E. K. ir E. G. veiksmai sutrikdant nukentėjusiojo K. J. sveikatą teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes kaltinamieji E. K. ir E. G. nukentėjusįjį K. J. sumušė dėl mažareikšmės dingsties – tariamo E. G. įžeidimo ar pastūmimo, matant šokių salėje buvusiems asmenims, tarp kurių buvo nepilnamečių, tuo pademonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nukentėjusiajam K. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų (t. 1, b.l. 18, 20). Kaltinamieji E. K. ir E. G. , suduodami smūgius kumščiais (E. K. ) ir kojomis (E. G. ) nukentėjusiajam K. J. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, bei kitas kūno vietas, tokia jėga, kad lūžo žandikaulis, suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad šiais jų veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir norėjo šių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Veikos kvalifikavimui nėra svarbu, nuo kurio iš kaltinamųjų smūgių lūžo nukentėjusiojo žandikaulis, kadangi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, todėl ir pasekmės inkriminuojamos jiems abiems.

Neteisėtas disponavimas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis,

neteisėtas finansinių operacijų atlikimas ir sukčiavimas

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino įvykdęs šiuos nusikaltimus ir parodė, kad 2011 m. balandžio 29 d. jam kilo mintis pasinaudoti V. L. , su kuriuo kartu mokėsi, bankininkystės duomenimis ir jo vardu pasiimti kreditą. Žinojo, kad jis AB banke „Swedbank“ turi sąskaitą, į kurią jam pervesdavo pašalpą. Tą pačią dieną jie susiskambino su V. L. telefonu ir jie susitiko. Atvykęs į Pakruojį V. L. pasakė, kad neturi prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų. Tada jis palydėjo V. L. iki banko, kur jis išsiėmė internetinės bankininkystės dokumentus. Jis pasakė V. L. , kad jam draugas turi pervesti pinigus, todėl jam reikia pasinaudoti jo banko sąskaita. V. L. jam padavė internetinės bankininkystės dokumentus, pasą ir prisijungimo kodus. R. S. buvo kartu, bet jis nežinojo, kad nori apgauti V. L. , apie tai R. S. sužinojo tik tada, kai paėmė pinigus iš bankomato. Su visais internetinės bankininkystės duomenimis jis nuėjo pas E. P. , tačiau jis nemokėjo prisijungti. Tada jis susiskambino su T. D. , gyvenančiu L. gatvėje, ir nuėjo pas jį. V. L. liko laukti laiptinėje, o R. S. išėjo į miestą. Prie V. L. banko sąskaitos jam padėjo prisijungti T. D. . Jis turėjo matyti, kad bankininkystės dokumentai ne jo ir jis jungiasi ne prie savo sąskaitos. Tiksliai neatsimena visų operacijų, kurias atliko, tik pamena, kad suvedė V. L. internetinės bankininkystės duomenis, pervedė 1 centą ir po 20 minučių į jo mobilaus ryšio telefoną, kurį buvo nurodęs, paskambino atstovas iš banko ir pasakė, kad pinigus – 750 litų – pervedė. 750 litų buvo maksimali suma, todėl ją ir nurodė paraiškoje. Po to nuėjo prie bankomato, esančio prie „Kanrugės“ parduotuvės, iš kurio, pasinaudojęs banko kortele, kurios kodą pasakė pats V. L. , išėmė 500 litų. R. S. iš jų davė 300 litų, o 10 litų davė V. L. kelionei į namus. Kitą dieną su ta pačia banko kortele, kurią V. L. jam buvo palikęs, nusiėmė dar 250 litų. Iš viso per du kartus paėmė 750 litų. Pinigus išleido. V. L. nesakė, kad jo vardu paėmė kreditą. Tokį sukčiavimo būdą sugalvojo pats. Pripažino, kad tokiu būdu apgaule padarė žalą UAB „SMScredit.lt“. UAB „4finance“ (buvęs pavadinimas UAB „SMScredit.lt“) civilinį ieškinį pripažino.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad praeitų metų balandžio mėnesį, dienos nepamena, su E. K. nuėjo prie bankomato, esančio prie „Kanrugės“ parduotuvės, ir E. K. jam užsiminė, kad „susuks bizniuką“. Po to sulaukė E. K. draugo V. L. , kuris atvažiavo iš Žeimelio. V. L. iki tol nepažinojo. Jie (E. K. ir V. L. ) nuėjo į „Hansabanką“ (AB banką „Swedbank“), o jis tuo metu buvo mieste. Po jie susitiko ir nuėjo pas E. P. , bet E. K. nepasisekė prisijungti prie kompiuterio, ir tada jie (E. K. ir V. L. ) išėjo pas T. D. , o jis išėjo namo. Vėliau vėl susitiko prie „Kanrugės“ bankomato, iš kurio E. K. išėmė 500 litų, iš kurių 300 litų davė jam. Jis įtarė, kad E. K. nori paimti kreditą kito asmens vardu tik tada, kai kartu nuėjo pas E. P. ir E. K. nepavyko prisijungti prie kompiuterio. UAB „SMScredit.lt“ 300 litų negrąžino. Prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Liudytojas E. P. parodė, kad jam paskambino E. K. ir paprašė leisti pasinaudoti kompiuteriu. Jis minėjo, kad nori pasiimti kreditą. Jis sutiko. Tada E. K. atėjo, o jis kompiuterį išnešė į koridorių. E. K. bandė prisijungti prie UAB „SMScredit.lt“ puslapio, bet jam nepavyko. Tada jis atidavė kompiuterį iš išėjo. Nematė kieno vardu norėjo prisijungti.

Iš 2011-09-05 nukentėjusiojo V. L. protokolo-pareiškimo matyti, kad tą dieną jis kreipėsi į policiją parnešdamas, kad jam paskambino iš UAB „SMScredit.lt“ ir pranešė, kad jis yra skolingas šiai bendrovei 1370 litų. Jis nurodė, kad jokio kredito neėmė. Tada skambinęs vyriškis nurodė telefono numerį, kuriuo buvo skambinta į UAB „SMScredit.lt“, o vėliau paimtas kreditas. Šiuo telefonu naudojasi E. K. , kuriam vieninteliam buvo davęs savo banko sąskaitos internetinės bankininkystės duomenis (t. 1, b.l. 119).

Iš 2011-09-05 įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo V. L. bendrabučio kambarys, esantis Pakruojo rajono savivaldybėje, Ž. miestelyje, N. g., apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (t. 1, b.l. 120-123).

Iš 2011-09-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. L. policijos pareigūnui pateikė savo banko sąskaitos išrašą (t. 1, b.l. 124).

Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2011-04-29 iš šios sąskaitos buvo pervestas 0,01 Lt UAB „SMScredit.lt“ (paskirtis MD 5 kodas AA40C987CB4E95B3BF94D97026AF3595), tą pačią dieną iš UAB „SMScredit.lt“ į šią sąskaitą buvo gauta 750 litų (kredito sutarties Nr. 89971701); 2011-04-29 apie 15:10 val. iš bankomato, esančio Pakruojyje, Vytauto Didžiojo g. 32, buvo paimta 500 litų, o 2011-04-30 apie 15:03 val. iš to paties bankomato buvo paimta 250 litų (t. 1, b.l. 125-128).

Iš UAB „SMScredit.lt“ pažymų matyti, kad 2011-04-29 14:16 val. V. L. vardu užregistruota UAB „SMScredit.lt“ internetinėje svetainėje. Registracijos metu pateiktas mobilaus ryšio telefono ir elektroninio pašto adresas. V. L. registracija patvirtinta 2011-04-29, iš jo banko sąskaitos į UAB „SMScredit.lt“ banko sąskaitą pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad sutinkama SMScredit.lt paskolos sąlygomis. 2011-04-29 14:29 val. V. L. vardu gauta paraiška 750 litų kreditui gauti. Patikrinus registraciją ir paskolos paraišką, 2011-04-29 V. L. suteikta 750 litų dydžio paskola 20 dienų laikotarpiui, ją pervedant į paraiškoje nurodytą banko sąskaitą. UAB „SMScredit.lt“ padaryta 1300,01 Lt turtinė žala (t. 1, b.l. 130-135).

Iš vartojimo kredito sutarties matyti šios sutarties bendrosios sąlygos (t. 1, b.l. 139-143).

Kaltinamojo E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai, tai yra apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu (melagingai nukentėjusiajam nurodydamas, kad šių duomenų jam reikia tik tam, kad būtų galima jam pervesti pinigus), iš nukentėjusiojo V. L. įgijo jam priklausančios elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodį ir elektroninės bankininkystės PIN kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, apgaule, neteisėtai pasinaudodamas kitos asmens elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, UAB „SMScredit.lt“ internetinėje svetainėje užpildydamas paraišką 750 litų kreditui gauti V. L. vardu, įgijo svetimą - UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) – turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, o, be to, neteisėtai, tai yra apgaule ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu (nenurodydamas nukentėjusiajam V. L. tikro jo elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo tikslo), neteisėtai atliko finansines operacijas svetima, nukentėjusiajam V. L. priklausančia, elektronine mokėjimo priemone – banko mokėjimo kortele, iš bankomato per du kartus paimdamas pinigus, be to, neteisėtai pasinaudojęs nukentėjusiojo V. L. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis – vartotojo vardo ID, prisijungimo slaptažodžiu ir elektroninės bankininkystės PIN kodais, pervedė iš nukentėjusiojo V. L. banko sąskaitos registracijos patvirtinimo mokestį – 0,01 Lt į UAB „SMScredit.lt“ (dabartinis pavadinimas UAB „4finance“) banko sąskaitą.

Nukentėjusiojo M. V. mobilaus ryšio telefono vagystė

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą ir parodė, kad 2011 m. gegužės 4 d. šventė su draugais M. V. , V. S. , E. Ž. , A. Š. pas D. K. G. kaime. Buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Visiems sumigus, paėmė nuo stalo mobilaus ryšio telefoną „NOKIA X3“, priklausantį M. V. , ir įsidėjo į kišenę. Atsikėlus nukentėjusiajam ir pasigedus telefono, visi vieni kitus apieškojo, tačiau telefono pas jį nerado, todėl telefoną parsivežė namo ir pardavė D. G. už 60 litų. Telefonas buvo su SIM kortele ir atminties kortele. Blaivus nusikaltęs nebūtų. Nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad telefonas „NOKIA X3“ dingo, kai praeitų metų gegužės mėnesio pirmomis dienomis jis su E. K. , V. S. ir kitais draugais buvo išvažiavę „baliavoti“ į kažkokį kaimą prie Pašvitinio. Telefoną pasidėjo ant stalo, nuėjo miegoti, o pabudęs nerado. Vieni pas kitus bandė ieškoti, bet nerado, todėl kreipėsi į policiją. Po kelių dienų policijos pareigūnai telefoną grąžino. Telefoną buvo įvertinęs 500 litų. Jis buvo su SIM kortele ir atminties kortele. Kortelių neatgavo, bet dėl jų pretenzijų nereiškia. Civilinio ieškinio nereiškia. E. K. atleidžia už padarytą žalą.

Liudytojas D. G. parodė, kad datos nepamena, iš „Kalakuto“ (kaltinamojo E. K. ) už 60 litų nupirko mobilaus ryšio telefoną. Jis sakė, kad telefonas nevogtas.

Iš 2011-05-10 nukentėjusiojo M. V. protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją pranešdamas, kad 2011-05-04 išgertuvių metu dingo jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas „NOKIA X3“ su SIM kortele ir atminties kortele, padaryta 500 litų turtinė žala (t. 1, b.l. 83).

Iš garantinio talono ir kvito matyti, kad mobilaus ryšio telefonas buvo įsigytas 2011-05-03 už 500 litų (t. 1, b.l. 87).

Iš 2011-10-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas D. G. policijos pareigūnui pateikė mobilaus ryšio telefoną „NOKIA X3“ (t. 1, b.l. 101), kuris buvo apžiūrėtas (t. 1, b.l. 102-103) ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam M. V. (t. 1, b.l. 104).

Kaltinamojo E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai neatlygintinai užvaldė (pagrobė) svetimą – nukentėjusiajam M. V. priklausantį – turtą, kurio vertė viršiją 3 MGL dydžio sumą, bet neviršiją 250 MGL dydžio sumos (BK 190 str.).

Kaltinamasis R. S. teisiamas pirmą kartą (t. 1, b.l. 199), pirmą kartą padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, R. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija jo elgesiu nusiskundimų nėra gavusi (t. 1, b.l. 204), gyvena su tėvais, savo šeimos neturi (t. 1, b.l. 205), dirba pagal verslo liudijimą, kas teismui suteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. S. ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, nors R. S. baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 200), esant laiduotojos – kaltinamojo R. S. motinos L. S. , – prašymui perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, ir teismui konstatavus, kad laiduotoja L. S. verta teismo pasitikėjimo, nes yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba UAB „D.“ valytoja, valo banko Pakruojo skyriaus patalpas, banko Pakruojo skyriaus charakterizuojama gerai, ir gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kadangi yra jo motina, gyvena kartu, kaltinamasis R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.). R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, nes nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, laiduotoja L. S. uždirba tik 250 litų per mėnesį, išlaiko nepilnametį sūnų S. S. , gimusį 2002 metais.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems E. G. ir E. K. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis E. G. teisiamas pirmą kartą (t. 1, b.l. 187), padarė vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.) ir vieną nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Pakruojo seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (t. 1, b.l. 193), savo šeimos neturi, gyvena su tėvais (t. 1, b.l. 194), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 188-189), mokosi Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyriuje, mokymo įstaigoje charakterizuojamas patenkinamai, už bendrabučio vidaus tvarkos taisyklių nepaisymą baustas papeikimu, nedirba (t. 1, b.l. 196), darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b.l. 195), nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje, o tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl, atsižvelgus į tai, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė, E. G. už abu nusikaltimus baustinas laisvės atėmimo bausme. Bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. taisyklėmis, taikant bausmių apėmimą, nes šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Kadangi E. G. teisiamas pirmą kartą, nepadarė sunkių nusikaltimų, mokosi, per daugiau nei metus laiko po nusikaltimų padarymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, todėl šios aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamojo E. G. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str. 1 d.). Parenkant bausmės dydžius ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis E. G. nusikalto pirmą kartą. Parenkant apribojimus atsižvelgtina į tai, kad E. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi.