- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2904-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23504-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo J. A. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo išaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-19 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtas skaičiumi 0) metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, nevykdžius teismo sprendimo leisti ieškovei tai padaryti ieškovei atsakovo lėšomis.
Šalies argumentai
2. Atsakovas J. A. kreipė į teismą su prašymu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti, ar pareiškėjas turi pašalinti tik teismo sprendime nurodytus konkrečius daiktus ar ir kitus daiktus, ar teismo sprendimu atsakovui uždrausta laikyti savo bet kokius daiktus, ką reiškia bendros naudojamos teritorijos sutvarkymas ir kurioje vietoje yra teismo nurodyta bendrojo naudojimo teritorija, taip pat, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo daiktai turėjo būti patraukti ir jeigu atsirastų naujų atsakovo daiktų, ar ieškovė turėtų teisę juos pati pašalinti. Atsakovo manymu, priimtas teismo sprendimas nėra aiškus ir konkretus, nes neaišku, kokioje teritorijoje neturi likti teismo sprendime nurodytų daiktų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-10 nutartimi atsakovo J. A. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad teismo sprendimu nustatytos šalių teisės ir pareigos yra aiškios: konkrečiai pačiame sprendime dėstoma, kokie daiktai ir kurioje vietoje buvo netinkamai atsakovo laikomi. Pareiškėjo argumentai dėl naujų daiktų ir žodžių iš konteksto išėmimas dėl bendrosios nuosavybės laikytini nepagrįstais ir / ar juridiškai klaidingais, nes iš teismo sprendimo matyti, kad šioje konkrečioje civilinėje byloje pagal surinktus įrodymus bei šalių argumentus teismas sprendė dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, o užduotų klausimų atsakymas reikštų naujų sprendimo motyvų surašymą. Teismas, atsižvelgdamas nurodytas aplinkybes, sprendė, kad išaiškinus teismo sprendimą pareiškėjo prašomu būdu iš esmės pasikeistų teismo sprendimo turinys, kadangi būtų išplėsti sprendimo motyvai. Kadangi civilinio proceso kodeksas leidžia išaiškinti teismo sprendimą tik nekeičiant jo turinio, teismas pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-10 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl sprendimo išaiškinimo nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas privalėjo surengti žodinį prašymo nagrinėjimą, nes to raštu prašė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų – atsakovas J. A.. Nepaisydamas CPK 278 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos procesinės teisės normos Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo išsprendė rašytinio proceso tvarka. Vien dėl CPK 278 straipsnio 3 dalyje įtirtintos imperatyvios nuostatos pažeidimo skundžiama nutartis yra neteisėta.
5.2. Nėra aišku, ar pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimą atsakovas J. A. yra įpareigotas pašalinti bet kokius jam priklausančius daiktus – ne tik metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovininius padėklus ir smėlio krūvą.
5.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimas nėra aiškus ir dėl to, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. A. kartu su N. G. yra konkrečios bendrosios dalinės nuosavybės bandrasavininkiai. Be to, iš teismo sprendimo nėra aišku, kurioje konkrečioje teritorijoje turi nelikti teismo sprendime nurodytų daiktų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
8. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-19 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtas skaičiumi 0) metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, nevykdžius teismo sprendimo leisti ieškovei tai padaryti atsakovo lėšomis. Atsakovas J. A. kreipėsi į teismą, prašydamas išaiškinti, ar atsakovas turi pašalinti tik teismo sprendime nurodytus konkrečius daiktus ar ir kitus daiktus, ar teismo sprendimu atsakovui uždrausta laikyti savo bet kokius daiktus, ką reiškia bendros naudojamos teritorijos sutvarkymas ir kurioje vietoje yra teismo nurodyta bendrojo naudojimo teritorija, taip pat, kokiu atstumu nuo gyvenamojo namo daiktai turėjo būti patraukti ir jeigu atsirastų naujų atsakovo daiktų, ar ieškovė turėtų teisę juos pati pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-10 nutartimi atsakovo J. A. prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino. Atsakovas, nesutikdamas su minėta 2018-10-10 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
9. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo surengti žodinį prašymo nagrinėjimą, nes to raštu prašė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų – atsakovas J. A.. Nepaisydamas CPK 278 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos procesinės teisės normos Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo išsprendė rašytinio proceso tvarka, todėl vien dėl CPK 278 straipsnio 3 dalyje įtirtintos imperatyvios nuostatos pažeidimo skundžiama nutartis yra neteisėta. Šis atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas bei nesudarantis pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog teismas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat neatėmė iš atsakovo teisės būti išklausytam, nes nesutikimo argumentus dėl teismo sprendimo išaiškinimo apeliantas išdėstė atskirajame skunde. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl 2014-02-19 sprendimo išaiškinimo, iš esmės tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti faktines bylos aplinkybes bei klausimą išsprendė tinkamai. Pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
11. Apeliantas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimą būtina išaiškinti, nes nėra aišku, ar pagal sprendimą atsakovas J. A. yra įpareigotas pašalinti bet kokius jam priklausančius daiktus – ne tik metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovininius padėklus ir smėlio krūvą. Be to, iš teismo sprendimo nėra aišku, kurioje konkrečioje teritorijoje turi nelikti teismo sprendime nurodytų daiktų. Šie atskirojo skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
12. CPK 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
13. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis šia CK nuostata, atsakovas, norėdamas laikyti ir sandėliuoti jam priklausančius daiktus atsakovui ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, privalo gauti kitų bendraturčių sutikimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog prašomame išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendime taip pat aiškiai nurodyta, jog atsakovas J. A. pats asmeniškai, nesuderinęs veiksmų su kitais sklypo savininkais, neturi teisės bendroje teritorijoje kaupti savo daiktų, o norėdamas sandėliuoti jam priklausančius daiktus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, pagal CK 4.75 straipsnį turi tam gauti bendraturčių sutikimą.
14. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-19 sprendimu įpareigojo atsakovą J. A. ne tik pašalinti konkrečius daiktus, t.y. metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, bet ir ją sutvarkyti. Šiuo atveju teismo nurodymas ne tik pašalinti 2014-02-19 sprendime nurodytus daiktus iš bendros teritorijos, bet ir ją sutvarkyti, taip pat teismo sprendime nurodyti motyvai dėl CK 4.75 straipsnio nuostatos privalomumo, aiškiai leidžia suprasti, kad apeliantas, neturėdamas bendrasavininkų sutikimo, negali sandėliuoti jokių jam priklausančių daiktų visoje atsakovui ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimas šioje dalyje yra aiškus ir suprantamas.
15. Apeliantas taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimas nėra aiškus ir dėl to, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad J. A. kartu su N. G. yra konkrečios bendrosios dalinės nuosavybės bandrasavininkiai.
16. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog aplinkybė dėl bendrosios dalinės nuosavybės buvimo yra išnagrinėta bei dėl jos išsamiai ir aiškiai pasisakyta tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2014-08-20 nutartyje. Kaip jau minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo (nutarties) rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Šiuo atveju iš aukščiau nurodytų apelianto atskirajame skunde dėstomų argumentų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės buvimu, akivaizdu, jog atsakovas, prašydamas išaiškinti 2014-02-19 sprendimą, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiame teismo sprendime jau nustatytų aplinkybių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat siekia teismo motyvų platesnio atskleidimo, o ne pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus, tačiau, pažymėtina, jog toks atsakovo siekis, pagal kasacinio teismo praktiką, neatitinka sprendimo išaiškinimo instituto paskirties ir tikslų.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašomo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra aiški ir suprantama, tuo tarpu atsakovas nenurodė pagrįstų argumentų, suponuojančių sprendimo išaiškinimo poreikį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai netenkino atsakovo J. A. prašymo dėl teismo 2014-02-19 sprendimo išaiškinimo.
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018-10-10 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.