Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai G. V., suinteresuotam asmeniui S. A., jos atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui H. S., VĮ Turto bankas atstovui, Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarei S. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys H. S., S. A., VĮ Turto bankas, Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad palikėjas B. S., miręs (duomenys neskelbtini), iki pat mirties gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Šiame name gimė ir augo pareiškėja. Vėliau pareiškėjos tėvams gavus butą, pareiškėja iš šio namo išsikraustė, tačiau su savo tėvu R. S. dažnai atvažiuodavo aplankyti savo senelio. Čia ji leisdavo savaitgalius, senelis pasiimdavo pareiškėją kartu su broliu iš darželio. Taip ir gyveno, kol (duomenys neskelbtini), būdamas vos 35 metų amžiaus, tragiškai žuvo pareiškėjos tėvas R. S.. Pareiškėjos motina B. S. nesutarė su savo uošviais, todėl žuvus pareiškėjos tėvui, ji griežtai uždraudė lankytis pas senelį, tačiau pareiškėja dar kartais nuvažiuodavo jo aplankyti. Vėliau pareiškėja užaugo, sukūrė savo šeimą. Senelė R. S. jai visiškai nepranešė apie senelio mirtį. Pareiškėja žinojo, kad yra gyvi senelio buvusi sutuoktinė R. S. (santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), todėl suinteresuotu asmeniu netrauktina) ir palikėjo vaikai H. S. (faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose R. S. priklausančioje namo dalyje) ir S. A., todėl pareiškėja manė, kad jie priėmė palikimą, tad senelio palikimu pareiškėja nesidomėjo ir dėl jo palikimo nustatytu terminu nesikreipė. Neseniai pareiškėjos motina aplankė R. S., kuri pasakė, kad niekas po palikėjo mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, o faktiškai palikėjui priklausanti namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, stovi neprižiūrima, netvarkoma ir faktiškai niekam nereikalinga, todėl pareiškėja nusprendė imtis iniciatyvos ir pasidomėti dėl palikėjo palikimo priėmimo savo vardu galimybių. Netrukus pareiškėja kreipėsi į teisininką, iš kurio sužinojo, kad, mirus jos seneliui, ji turėjo teisę per nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą ir priimti savo senelio palikimą. Pareiškėja G. V. norėtų gauti savo senelio turto paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau dėl susiklosčiusių įvykių visumos buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas palikėjo palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, surinkusi ir parengusi reikiamus dokumentus, pareiškėja nedelsiant kreipėsi teismą.

7. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

9. Suinteresuotas asmuo H. S. atsiliepimu į pareiškimą prašė, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog teismas privalo stabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad teisme nėra nagrinėjama civilinė byla pagal H. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu. Suinteresuoto asmens atstovas patvirtino, jog pareiškimas yra paruoštas, tačiau dar nepateiktas teismui, kadangi negauti reikalingi dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nėra pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimo, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

10. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

11. Pareiškėja, vadovaujantis CK 5.12 straipsniu, turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su paveldinčiais pirmos eilės įpėdiniais, kadangi palikimo atsiradimo metu palikėjo sūnus, pareiškėjos tėvas, R. S. buvo miręs. Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

13. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos tėvas R. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11), o senelis B. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ½ pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kita ½ dalis šio pastato priklauso R. S., su kuria B. S. išsituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13, 16). Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarė S. J. nurodė, kad nėra užvesta paveldėjimo byla; iš testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (b. l. 8-9). Suinteresuotas asmuo H. S. atsiliepime nurodė, kad jis priėmė mirusio B. S. palikimą – dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. Tai atsiliepime nurodė ir suinteresuotas asmuo S. A..

14. Teismas, spręsdamas, ar remiantis šios bylos aplinkybėmis yra pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos argumentus dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių. Pareiškėja nurodo, kad terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad apie senelio mirtį sužinojo tik praėjus dvejiems metams, nes senelė R. S. apie senelio mirtį nepranešė pareiškėjai. Be to, žinojo, kad yra gyvi senelio vaikai – suinteresuoti asmenys H. S. ir S. A., todėl manė, kad jie priėmė palikimą. Apie tai, kad dėl palikimo priėmimo jie į notarą nesikreipė, ji sužinojo visiškai neseniai ir iškart ėmėsi veiksmų, surinko dokumentus ir kreipėsi į teismą.

15. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad teisė į palikimą pareiškėjai atsirado po senelio B. S. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo praėjus daugiau nei 18 metų. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad nesikreipė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo iškart, kai sužinojo apie senelio mirtį, todėl, kad kūrė savo šeimą, nežinojo, kad ir ji turėjo teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kreiptis į teismą nusprendė sužinojusi, kad niekas palikimo nepriėmė, be to, tam atsirado daugiau laisvo laiko, sukilo prisiminimai, nes ji šiame name užaugo, taip pat sužinojo, kad ir ji turi teisę kreiptis dėl palikimo priėmimo.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Taigi, asmens teisinio išsilavinimo ar tokio pobūdžio žinių stoka savaime nepagrindžia palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

17. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris nagrinėjamu atveju, vertintinas kaip nerūpestingas ir neatidus, pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų net ir sužinojusi apie senelio mirtį, į teismą dėl termino palikimui priimti kreipėsi praėjus net 18 metų, nusprendusi, kaip pati nurodė teismo posėdyje, pabandyti kreiptis į teismą, tikintis, jog pavyks atnaujinti palikimo priėmimo procedūrą. Teismo posėdyje pareiškėja taip pat pripažino, kad palikimu nesidomėjo, nes kūrė savo šeimą, manė, kad palikimą priėmė senelio vaikai, nors, kaip nustatyta byloje, ji kartu su jais turėjo teisę priimti palikimą. Pažymėtina ir tai, kad teismai turi ieškoti pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisingo teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus ir pan. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad priimti palikimą teisę taip pat turėjo ir palikėjo vaikai – suinteresuoti asmenys šioje byloje. Suinteresuotas asmuo H. S. atsiliepime nurodė, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Tai patvirtino suinteresuotas asmuo S. S. bei teismo posėdyje jų atstovas, kuris paaiškino, kad už palikėjo namo dalį yra mokami mokesčiai, aplink teritoriją pjaunama žolė, plaunamos grindys, suinteresuotas asmuo turi raktus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo, pretenduojantis į palikimą, turi jį priimti, taip pat įtvirtino teisinę garantiją įpėdiniams, kad jų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgytos teisės nebus paneigtos.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, nelaikytinos svarbiomis, todėl negali būti pagrindu pareiškimą tenkinti ir atnaujinti terminą palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti G. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.