Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi pareiškėjos I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Tuskulėnų 9-7, Vilniuje, skundą, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto prieš O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurią I. J. kaltina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 18 d. gautas I. J. skundas dėl privataus kaltinimo bylos proceso iškėlimo, juo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn O. K. pagal 140 straipsnio 1 dalį. Skunde pareiškėja nurodo, kad O. K. yra kaltinama tuo, kad 2015-01-01 jai, I. J., neteisėtais O. K. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji patyrė neturtinę bei turtinę žalą. 2015-01-01, sutikus Naujuosius metus, apie 03:00 – 04:00 val., P. K. pakvietė ją bei A. G. pas save į butą, esantį Žirmūnų 113-53, Vilniuje, atsigerti arbatos bei sušilti. P. K. užplikius arbatą, į virtuvės patalpą atėjo akivaizdžiai neblaivi jo žmona O. K. bei pareiškusi, kad bus su mumis, atsisėdo prie stalo. Atbėgus į virtuvę O. K. šuniui, norėjo jį paglostyti, tačiau O. K., nespėjus prisiliesti prie šuns, piktai nurodė jo neglostyti, o vėliau paklausė, ar „nenoriu verdančiu vandeniu į veidą“. Iš karto nesuprato, ką ji turėjo omenyje bei perklausė, ar tikrai teisingai išgirdo. Tuo metu O. K. paėmė kątik užplikytos arbatos puodelį ir bandė apipilti veidą, tačiau jai pasisukus, norint išvengti traumos, apipylė dalį krūtinės ir kairįjį petį, po ko metė puodelį į galvą bei pradėjo kumščiais mušti per galvą ir pečius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas nepriimtinas ir jis kartu su kita rašytine medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareikimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 34 str. privačiam kaltintojui įstatymas nustato pareigą būti aktyviam procese – teikti įrodymus, palaikyti kaltinimą. Vadinasi šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus proceso dalyvis renkant įrodymus ir jis negali būti įpareigojamas pats savo iniciatyva įrodymus rinkti. Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus, pats teismas koreguoti kaltinimo negali, nes taip teismas prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį.

Įvertinus 2015-05-15 I. J. pateiktą skundo dėl privataus kaltinimo bylos proceso iškėlimo ir jo priedų turinį, formą, nustatytos aplinkybės, trukdančios teismui nagrinėti bylą, kurios išdėstomos žemiau.

Skunde plačiai aprašoma, jog 2015-01-01, sutikus Naujuosius metus, apie 03:00 – 04:00 val., P. K. pakvietė ją bei A. G. pas save į butą, esantį Žirmūnų 113-53, Vilniuje, atsigerti arbatos bei sušilti, bei, kad tuo metu O. K. paėmė ką tik užplikytos arbatos puodelį ir bandė apipilti veidą, tačiau lieka neaišku, kada tiksliai arba kuriuo galimu laiku ar laikotarpiu buvo atlikti neteisėti O. K. veiksmai.

Skunde teigiama, kad O. K. paėmė ką tik užplikytos arbatos puodelį ir bandė apipilti veidą, tačiau jai pasisukus, norint išvengti traumos, apipylė dalį krūtinės ir kairįjį petį, po ko metė puodelį į galvą bei pradėjo kumščiais mušti per galvą ir pečius, tačiau, kokiais konkrečiais O. K. nusikalstamais veiksmais kaltina pareiškėja taip ir neatleista.

Pažymėtina, kad pateiktame kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, jų eiliškumas, pasekmės, o ne visa vakaro istorija.

Kartu su privataus kaltinimo skundu teismui turi būti pateikiami originalūs dokumentai arba tinkamai patvirtintos jų kopijos, t.y. nepateikus šių dokumentų originalų, jų netinkamai patvirtinti nuorašai neturi juridinės galios (pavyzdžiui, žr. 2013 m. gegužės 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. PK-1709-668/2013). Prie skundo pridėti rašytiniai įrodymai (2015-04-02 pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. 11-48-4195 nuorašas; Sugihara grožio terapijos ir chirurgijos klinikos informacijos nuorašas; Nurodymo pervesti įmokėtus pinigus grynuosius pinigus nuorašas; Teisinės pagalbos sutarties nuorašas) neatitinka teismui teikiamų dokumentų reikalavimų, t. y. jie nėra originalūs, nėra patvirtinti juos išdavusio asmens (organizacijos) ar pareigūno, turinčio teisę patvirtinti dokumentų nuorašus; be to, prie skundo pridėtos foto nuotraukos, tačiau skunde nenurodoma foto nuotraukų padarymo aplinkybės, jį daręs asmuo, kas yra svarbu tokio įrodymo leistinumo naudoti bylose išsprendimui.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog I. J. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 407, 412 straipsniu, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti I. J. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą ir jo priedus grąžinti pareiškėjai.

Išaiškinti I. J., kad skundo (pareiškimo) grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.