- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-60-557/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Regina Bertašienė, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-60-557/2018
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2018 m. sausio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteista pagal 182 str. 1 d. (trys epizodai), vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., 1 metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-24 nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo ir 30 MGL (1129,80 Eur) baudos bausme, ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitant laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-30 iki 2017-01-31 (vieną parą) ir suėmimo laiką, išbūtą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendį, bei bausmes, iš dalies atliktas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-28 nutartį, Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-10 nuosprendį, Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. D. nuteista už tai, kad kartu su K. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra R. D. ir K. S., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, 2016-06-27, apie 15.15 val., kartu atvyko į (duomenys neskelbtini) įmonės įrankių nuomos punktą, adresu (duomenys neskelbtini) ir, neketindami vykdyti įsipareigojimų, R. D. savo vardu su (duomenys neskelbtini) įmone sudarė įrangos priėmimo-perdavimo aktą-sutartį Nr. 18, pagal kurią iš (duomenys neskelbtini) įmonės iki 2016-06-28 16.00 val. išsinuomojo 600 Eur vertės atskėlimo kūjį „Hitachi H65SB2“, kurį paėmę išsivežė, pardavė ir (duomenys neskelbtini) įmonei negrąžino. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) įmonei priklausantį 600 Eur vertės turtą.
Be to, R. D. nuteista ir už tai, kad kartu su K. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra R. D. ir K. S., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, 2016-06-27, apie 17.00 val., kartu atvyko į (duomenys neskelbtini) įmonės įrankių nuomos punktą, adresu (duomenys neskelbtini) ir, neketindami vykdyti įsipareigojimų, R. D. savo vardu su (duomenys neskelbtini) įmone sudarė įrangos priėmimo-perdavimo aktą-sutartį Nr. 18, pagal kurią iš (duomenys neskelbtini) įmonės iki 2016-06-28 16.00 val. išsinuomojo 1300 Eur vertės vibroplokštę „BELLE“ ir 700 Eur vertės žemės gręžimo įrenginį „Stihl BT 121“ su grąžtu, kuriuos paėmę išsivežė, pardavė ir (duomenys neskelbtini) įmonei negrąžino. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą (duomenys neskelbtini) įmonei priklausantį 2000 Eur vertės turtą.
Be to, R. D. nuteista ir už tai, kad kartu su K. S. ir N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra R. D., K. S. ir N. R., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarė apgaule įsigyti svetimą turtą, t. y. išsinuomoti baidares ir jų negrąžinti, todėl 2016-08-28 N. R. davė K. S. 30 Eur baidarių nuomai, ir 2016-08-28 apie 13.30 val. atvežė R. D. ir K. S. į (duomenys neskelbtini), t. y. prie sodybos „(duomenys neskelbtini)“, kur žodinės sutarties dėl nuomos pagrindu, neketindami vykdyti įsipareigojimų, R. D. kartu su K. S., sumokėdami V. V. N. R. įduotus 30 Eur, iki 2016-08-28 21.00 val. iš V. V. paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: 400 Eur vertės dvivietę baidarę „Vista“, 500 Eur vertės dvivietę baidarę „Free Land“, 2 vnt. gelbėjimosi liemenių po 10 Eur už vnt. vertės, iš viso 20 Eur vertės, 2 vnt. hermetiškus maišus, po 15 Eur už vnt., iš viso 30 Eur vertės, 4 vnt. irklų, po 30 Eur už vnt., bendros 120 Eur vertės, iš viso 1070 Eur vertės, tačiau išsinuomotų daiktų negrąžino, bandė juos realizuoti, tačiau neradę pirkėjo, nugabeno ir laikė pas N. R. sodyboje. Tokiu būdu apgaule savo naudai R. D., K. S. ir N. R. įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1070 Eur vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji R. D. prašo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 64¹ str. ir sušvelninti jai nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę. Nurodo, kad jai paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, ir pažymi, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į lengvinančią aplinkybę, kad ji visiškai prisipažino atlikusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nepaisant to, kad ši aplinkybė buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, apeliantės nuomone, ja nebuvo remtasi, nepagrįstai nebuvo taikytas BK 64¹ str. ir skirta bausmė nebuvo sumažinta vienu trečdaliu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistoji R. D. neginčija nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, sutinka su jai paskirtos bausmės rūšimi, tačiau nesutinka su bausmės dydžiu, ir prašo taikant BK 64¹ str. jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, atsižvelgiant į tai, kad ji prisipažino ir gailisi. Būtent šiuo klausimu, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas ir pasisako.
BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K- 105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
BK 182 str. 1 d. numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Apylinkės teismas už trijų nusikalstamų veikų padarymą R. D. skyrė griežčiausias savo rūšimi, tačiau savo dydžiu už sankcijos vidurkį žymiai mažesnes laisvės atėmimo bausmes (5 mėnesius, 6 mėnesius ir 6 mėnesius). Teismas, skirdamas nuteistąją! bausmę, vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei į sunkinančią aplinkybę, t. y. kad ji nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), teismas atsižvelgė ir į lai, kad R. D. padarė tris tyčinius nusikaltimus, skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteista devintą kartą, visus kartus teista už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat daugybę kartų bausta už tokio pat pobūdžio administracinius nusižengimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, jog nuteistoji yra ištekėjusi, turi tris mažamečius vaikus, prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, savo elgesį vertina kritiškai, pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Dėl aptartų priežasčių teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, į nustatytą vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti R. D. už nusikalstamas veikas paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 182 str. 1 d. numatytas šios bausmės vidurkis.
Išanalizavęs bylos duomenis ir atsižvelgęs į nuteistosios asmenybę ir išvardytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinktu bausmės dydžiu. Nuteistosios R. D. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie R. D. nusikalstamas veikas matyti, jog ji yra daug kartų teista už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių - privačią nuosavybę. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad ji praeityje taip pat ne kartą traukta administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir už vagystes (t. 3, b. 1. 17-35). Byloje nėra duomenų apie tai, jog R. D. dirbtų ar turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės bei tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikdama bendrai su savo sugyventiniu, leidžia daryti išvadą, jog nuteistoji R. D. savo ir šeimos pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamais būdais – sukčiaudama. R. D. tyčinį nusikaltimą padarė, turėdama neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus. BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. D. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, kad ji nusikalto neišnykus teistumui. Nuteistosios R. D. nusikalstamas elgesys rodo jos susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jos padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes ji daug kartų buvo teista taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šie nusikaltimai buvo jos pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas ji daro ir toliau. Anksčiau nuteistajai skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jos nepataisė, ji ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jos antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajai neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Apeliaciniame skunde nuteistoji akcentuoja tai, jog ji dėl savo nusikalstamų veikų prisipažino ir gailėjosi, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nepakankamai atsižvelgė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiama į tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ir šią aplinkybę teismas pripažino lengvinančia jos atsakomybę. Nėra abejonės, jog ši aplinkybė lėmė tai, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajai skyrė pakankamai švelnias laisvės atėmimo bausmes, todėl dar kartą švelninti nuteistajai paskirtą bausmę remiantis ta pačia aplinkybe nėra jokio pagrindo.
Nuteistoji R. D. apeliaciniame skunde kelia klausimą, kodėl jai nebuvo taikytas BK 64¹ str. ir bausmė nesušvelninta trečdaliu, nors savo kaltę ji pripažino ir gailėjosi. BK 64¹ str. numatyta, kad jei nuteistasis prisipažįsta esąs kaltas, jam skiriama bausmė gali būti sumažinama 1/3, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi vien tai, jog asmuo prisipažįsta esąs kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam neleidžia taikyti BK 64l str. ir mažinti paskirtą bausmę, tam turi būti bent viena iš BK 64¹ str. 1 d. numatytų sąlygų: baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 str.), baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.) arba byloje priimtas baudžiamasis įsakymas (BPK 421 str.). Šiuo atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat nebuvo priimtas baudžiamasis įsakymas. Sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje nebuvo atliktas, jis ir nebuvo galimas, kadangi BPK 273 str. 2 d. numato, jog tais atvejais, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jei, be kita ko, visi kaltinamieji kaltę pripažįsta. Nagrinėjamu atveju R. D. bendrininkas N. R. savo kaltę neigė (t. 5, b. 1. 15), todėl nebuvo galimybės atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą ir atitinkamai taikyti BK 64¹ str., kuris būtų leidęs skirtas bausmes sumažinti trečdaliu.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajai R. D. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pačios nuteistosios asmenybę, už nusikaltimą paskirta bausmė nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Be to, nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos nuteistajai palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu. Pažymėtina ir tai, jog paskirtą pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę – 1 metus laisvės atėmimo, apylinkės teismas taip pat nuteistajai palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu bendrino su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis neatliktomis bausmėmis ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistosios pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistosios R. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios R. D. apeliacinį skundą atmesti.