Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. patikslintą ieškinį atsakovei J. P. ir atsakovės J. P. priešieškinį ieškovui D. P. dėl santuokos nutraukimo ir visų kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo byloje – Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovo prašymas panaikinti teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujantis tuo, kad nėra grėsmės būsimo sprendimo vykdymui, kadangi parduodama transporto priemonė BMW 5ER nėra vienintelis turtas – šalys turi ir nekilnojamojo turto, todėl patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už transporto priemonę BMW 5ER priteisimo, sprendimas galės būti įvykdytas iš karto. Ieškovas pažymėjo, kad automobilis yra nenaudojamas, tačiau už jį reikia mokėti draudimą, nenaudojama transporto priemonė nuvertėja, dėl šių priežasčių ieškovas transporto priemonę pardavinėja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis 2022 m. kovo 17 d. ir 2022 m. kovo 31 d. buvo skirtinga.

13. Pažymi, kad atsakovė įrodė ieškovo nesąžiningumą ir tai, kad ieškovas be atsakovės sutikimo siekia perleisti sutuoktiniams priklausantį bendrą turtą. Pabrėžia, kad ieškovas nėra gavęs atsakovės sutikimo perleisti automobilį, taip pat nėra kreipęsis į teismą dėl leidimo parduoti automobilį be atsakovės sutikimo išdavimo, kas reiškia, jog ieškovas neturi teisės automobiliu disponuoti kaip savu iki sutuoktinių turtas nėra padalintas, tačiau teismas, paneigdamas atsakovės, kaip automobilio bendrasavininkės nuosavybės teisę, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, leidimą ieškovui perleisti automobilį be atsakovės sutikimo išdavė, atlikdamas grubius CK 3.92 ir 3.93 straipsnių pažeidimus.

14. Akcentuoja, kad automobilis yra vienintelis ieškovui vis dar priklausantis turtas, iš kurio atsakovė galėtų išsiieškoti bent nedidelę dalį sumų, nustatytinų pagal santuokos nutraukimo byloje pareikštus reikalavimus, kas reiškia, jog ieškovui perleidus automobilį atsakovės galimybė išsiieškoti jai palankiu teismo sprendimu priteistas sumas bus dar labiau ribota.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo D. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Dėl ginčo esmės.

17. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones, paprastai jų galiojimas laike teismo nutartimi specialiai nėra apibrėžiamas ir jos galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, kai ieškinys patenkinamas, arba iki įsiteisėjimo, kai ieškinys atmetamas, jeigu teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pakeistos ar panaikintos anksčiau (CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalys).

18. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020 ir kt.).

19. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei J. P. bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir visų kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pagal atsakovės J. P. prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl transporto priemonės BMW 5ER, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo be atsakovės J. P. sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovas pateikė prašymą panaikinti teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaujantis tuo, kad nėra grėsmės būsimo sprendimo vykdymui, kadangi parduodama transporto priemonė BMW 5ER nėra vienintelis turtas – šalys turi ir nekilnojamojo turto, todėl patenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už transporto priemonę BMW 5ER priteisimo, sprendimas galės būti įvykdytas iš karto, be kita ko, automobilis yra nenaudojamas ir už jį reikia mokėti draudimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino ir skundžiama 2022 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino 2022 m. kovo 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

21. Atsakovė nesutikdama, su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog ieškovas prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė nei vienos pasikeitusios faktinės aplinkybės, kuri galėtų sudaryti pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad atsakovė įrodė ieškovo nesąžiningumą ir tai, kad ieškovas be atsakovės sutikimo siekia perleisti sutuoktiniams priklausantį bendrą turtą, nes ieškovas nėra gavęs atsakovės sutikimo perleisti automobilį, taip pat nėra kreipęsis į teismą dėl leidimo parduoti automobilį be atsakovės sutikimo išdavimo, kas reiškia, jog ieškovas neturi teisės automobiliu disponuoti kaip savu iki sutuoktinių turtas nėra padalintas. Taip pat paaiškina, kad automobilis yra vienintelis ieškovui vis dar priklausantis turtas, iš kurio atsakovė galėtų išsiieškoti bent nedidelę dalį sumų, nustatytinų pagal santuokos nutraukimo byloje pareikštus reikalavimus, kas reiškia, jog ieškovui perleidus automobilį atsakovės galimybė išsiieškoti jai palankiu teismo sprendimu priteistas sumas bus dar labiau ribota.

22. Kaip minėta, antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga šiuo atveju neegzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą panaikinti ieškovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

23. Atsakovė tiek savo prašyme atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek ir atskirajame skunde laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia ieškovo nesąžiningu elgesiu, kas, jos nuomone, kelia grėsmę būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

24. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018). Be kita ko, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai esama duomenų ir apie vienos iš šalių, šiuo atveju ieškovo, nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu, todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1143-790/2021, 12 punktas).

25. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo, šiuo atveju, atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

26. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, jog net ir ieškovui pardavus transporto priemonę, atsakovės priešieškinio reikalavimo įvykdymui grėsmė nenustatyta, kadangi atsakovė transporto priemonės nereikalauja priteisti natūra, be kita ko, atsakovės prašoma priteisti 2 966,66 Eur vertės kompensacijos už transporto priemonę suma nevertintina kaip didelė ar neįmanoma įvykdyti, nes remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovas turi nekilnojamojo turto, yra sveikas, darbingo amžiaus, išvykęs į užsienį, kas reiškia, jog atsakovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovas turi finansinių galimybių išmokėti atsakovės turto dalį atitinkančią piniginę kompensaciją. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendė, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būsimo galimai atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

27. Atsakovės argumentai, kad ieškovas be atsakovės sutikimo siekia perleisti sutuoktiniams priklausantį bendrą turtą (automobilį), iš kurio atsakovė galėtų išsiieškoti bent nedidelę dalį sumų, nustatytinų pagal santuokos nutraukimo byloje pareikštus reikalavimus, o automobilį perleidus atsakovės galimybė išsiieškoti jai palankiu teismo sprendimu priteistas sumas būtų labiau ribota, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šios aplinkybės neslepia, t. y. ketinimus parduoti automobilį yra pats aiškiai deklaravęs, nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Atsakovė į bylą nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų apie ieškovo nesąžiningus ketinimus išvengti būsimo teismo sprendimo dėl piniginės kompensacijos atsakovei išmokėjimo vykdymo (įvykdymo).

28. Tuo tarpu pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės šiuo atveju ir siekia atsakovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1283-302/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyti argumentai yra susiję su pasekmėmis, kurios gali atsirasti jei pirmosios instancijos teismas priims atsakovei palankų teismo sprendimą, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas iki šiol būtų atlikęs ar ketintų atlikti kokius nors nesąžiningus veiksmus su transporto priemone, siekdamas išvengti galimai palankaus atsakovei sprendimo įvykdymo ar vykdymas galėtų būti apsunkintas.

30. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kuriais ši grindė prašymą atmesti ieškovo prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pats teismo nutarties procesinis rezultatas – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – pagrįstas ir teisingas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovės J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.