- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- II-934-951/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00582-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. M.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021-02-05 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate buvo gautas K. M. skundas. Jame buvo nurodyta, kad nuo 2020 metų vasaros kaimynė iš (duomenys neskelbtini) melagingai pranešinėja vaiko teisių apsaugos tarnybai ir policijai apie neprižiūrimą jos mažametį vaiką, keliamą triukšmą, ją vadina narkomane, alkoholike, teigia, kad ji vaikui neduoda valgyti, tokiu būdu ją įžeidinėja. Pranešama informacija neatitiko tikrovės, o pažeidimai niekada nepasitvirtino. Skundu buvo prašoma nustatyti asmens tapatybę ir patraukti atsakomybėn.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. M. ir V. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį. 2021 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas K. M. 2021 m. rugsėjo 15 d. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad atliktas tyrimas nėra visapusiškai objektyvus, surinkti duomenys pateikti taip, kad į specialiąsias tarnybas besikreipiantys asmenys būtų pateisinti ir jų atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena būtų nutraukta. Šie įvykiai pareiškėjai sukėlė didelės žalos, ne tik pakenkė jos garbei, reputacijai, bet ir sveikatai. Akivaizdu, kad šiuos kaimynus jos vaikas erzina. Nutarime nėra nurodyta, ar išaiškintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai 2021 m. birželio mėn. pateiktas skundas ir identifikuotas anoniminis pranešėjas, neištirtos sąsajos su šiuo įvykiu. Ji tuomet savo iniciatyva parašė prašymą atlikti atvejo vadybą, norėdama paneigti melagingą pranešimo turinį. Atvejo vadybos posėdžio metu pateikė visą faktinę informaciją apie tai, kaip ji, būdama motina, prižiūri savo vaiką, pateikė informaciją iš gydymo, ugdymo įstaigų, ir informacija apie nepriežiūrą nepasitvirtino. Nebuvo nustatytas poreikis teikti pagalbą ir priimtas sprendimas leisti jai savarankiškai rūpintis savo vaiku. Nutarime rašoma, kad jos šeimos aplinkoje nenustatyta pažeidimų, smurto, kurių pagrindu buvo kviesta policija, bet įvykiai realūs. Skunde pareiškėja neneigia, jog įvykiai realūs, bet nesutinka su tuo, kad reikėjo kviesti pareigūnus. Pareiškėjos manymu, kaimynai M. demonstruoja piktybišką elgesį ir norą parodyti savo valdžią, pagąsdinti ir „išguiti“ juos, vyksta mobingas. Todėl šiuo atveju norėtų sulaukti realios pagalbos, o ne nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nes tai tęsiasi ilgą laiką. Nori, kad situacija būtų įvertinta objektyviai, melagingi parodymai būtų pašalinti ir piktybiškai besielgiantys asmenys būtų nubausti. Jos namai tikrai nėra nei landynė, nei girtuokliavimų ar neaiškios reputacijos asmenų apsilankymų vieta. Nutarime nėra pateikta informacijos apie jos konsultaciją su psichologe telefonu, kurios manymu, toks kaimynų elgesys vienareikšmiškai padarė didelę žalą jos sveikatai, nukenčia ir vaiko savijauta ir sveikata. Pažymėta, kad J. M. melagingai teigia, jog pas juos būdavo nuolatiniai moters šaukimai ir vaiko verksmai. Tokį kaimynės elgesį pareiškėja vertina kaip piktybinį kaimynės norą jai atsikeršyti per vaiką, „suvesti sąskaitas“. Jei kartais ir pakartoja vaikui griežčiau, tai tik jo paties labui, jį drausmindama ar auklėdama. Trūksta supratimo, kad mažas vaikas, negavęs ko nori, verkia. Pareiškėjos nuomone, tokį kaimynų elgesį sąlygoja neigiamos kaimyno V. M. alkoholio vartojimo pasekmės, kuomet susikaupusį savo pyktį dėl sutuoktinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir vidinių nesutarimų kaimynė J. M. perkelia išsiliedama ant kitų. J. M. jos mažamečio vaiko akivaizdoje yra išvadinusi ją įvairiais nemaloniais epitetais, tokiais kaip „prostitutė“, „alkoholikė“, „d...“, todėl, pareiškėjos nuomone, toks kaimynės rodomas susirūpinimas suteikti pagalbą jos vaikui yra abejotinas. Atvykus pareigūnams ne vaikas sakydavo, kad jis nevalgęs, o kaimynai žemindavo ją ir niekindavo už akių. Skunde teigiama, jog niekada nėra buvę taip, kad namuose trūktų maisto. Paskutiniu metu ir ypatingai karantino metu vaikas verkdavo dėl jam ribojamų internetinių žaidimų ar kitos veiklos. Šeimoje visus klausimus stengiasi spręsti pozityviai, be smurto, piktybiškų šaukimų. Vaikas yra visokeriopai aprūpintas. Ji pati kartais emocionaliai bendrauja ir telefonu, ir kitomis ryšio priemonėmis ne tik su vaiku ar mama, bet ir su draugėmis, giminėmis, bet tai nereiškia, kad ji skriaudžia vaiką, juo nesirūpina. Kaimynų M. parodymai akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems, nėra didžia dalimi teisingi, tačiau M. argumentai traktuojami kaip svaresni ir byla nutraukiama. Skundu pareiškėja prašo teisingai, objektyviai įvertinti situaciją ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą panaikinti.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmasis veiklos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 493 str. 2 d. priimtas teisėtai ir pagrįstai. Atsiliepimu prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundo netenkinti.
Nukentėjusioji K. M. teisme parodė, kad viskas buvo tylu ir ramu, bet, gimus vaikui, prasidėjo beldimai į sieną, įspėjamieji signalai, jei vaikas mažiukas verkdavo. Naktį jis paprastai miegodavo. Jai visada būdavo tokia įtampa, nes nemalonu, kai jai siunčia tokius signalus. Ne kartą bandė pasikalbėti su V. M.. Atidariusi duris ji jo paklausė, ar jis neturėjo vaikų. Jis būdavo išgėręs alkoholio ir su juo nebuvo galima normaliai pasišnekėti. Ji kreipėsi į vaikų teises. Paskutinį pusmetį daugiausiai jie buvo namuose, nes buvo karantinas, nuotolinis mokymasis. Kai ji ir vaikas išeina, tada butas būna tuščias, ir, aišku, būna visiška ramybė. Prasidėjo skambučiai, kokius 6-7 kartus buvo iškviesta policija. Viskas prasidėjo nuo 2020 m. gegužės – birželio mėnesio, bet pirmas anoniminis skundas vaikų teisėms buvo 2020 m. birželio 18 d., o paskui prasidėjo reguliarūs policijos iškvietimai. Kiek prisimena, per tą pusę metų buvo iškvietimas liepos mėnesį, po to buvo dar kartą, po to policijos iškvietimai buvo ir po Kalėdų. Paskui dar tada, kai vaiką pamatė per akutę, kai ji išbėgo paimti siuntimo mamai, susitarė su sese, kad pažiūrės M.. Vaikas kurį laiką, trumpai pabuvo prie durų, o kaimynai, pamatę jį per akutę, iš karto vėl iškvietė pareigūnus. Tuo metu jos nebuvo, tai kaimynai pasikvietė vaiką. Vaikas paskui kūkčiodamas sakė, jog nenori būti atimtas. Jie turėjo telefoną, galėjo paskambinti jai ir paklausti, kur ji yra, bet kvietė policiją. Ji nežino, ar jie nori ją įbauginti, ar nori ją išguiti, nesupranta, ko jie nori. Tai kartojasi ne tik su ja. Kai ji gyveno, dirbo ir mokėsi (duomenys neskelbtini), ji nuomojo savo butą, tada nuomininkai sakydavo, jog jie turi problemų, nes jiems pastoviai kviečia policiją. Bute gyveno jauna, padori šeima su (duomenys neskelbtini) metų berniuku. Kai bute gyveno nuomininkai, tai pirmininkas, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) aukšto, jai sakė, jog pas ją pastoviai stovi policija. Lygiai tokie pat dalykai dabar vyksta su ja. Jei neužkirs tam kelio, tai kas tada bus. Tikrai daugiau nei du kartus buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai buvo atvažiavę 2020 m. liepos viduryje, paskui prisimena, kad iš karto po Kalėdų, t. y. 2020 m. gruodžio 26-28 dieną, paskui 2021 m. sausio 30 d., kai pamatė per akutę, kad vaikas stovi prie durų. Tikrai buvo ir dar vienas kartas, kai buvo atvažiavusi jos mama, bet policija nieko pas juos nerado. Iki vasario 5 d. tai tikrai buvo keturi policijos iškvietimai. Dar vienas kartas galėjo būti 2020 m. rudenį. Patį pirmą kartą policija buvo iškviesta 2020 m. liepą, bet ji nežino, kas ją kvietė. Tada atvažiavusi policija sakė, dėl ko jie atvažiavo, kiek pamena, tada vaikas buvo lauke. Ji per langą pakvietė vaiką, nes pareigūnai norėjo su juo pasišnekėti. Ji pasakė bendrą situaciją, kad galėjo kviesti šitie kaimynai. Policija atvyko dėl triukšmo, tačiau jie netriukšmavo. Ji paaiškino policijai, kad buvo taip, jog ji tvarkė spintą, pasakė, kad M. susitvarkytų savo žaislus virtuvėje. Buvo beldimai iš kaimynų, bet negalėjo pasakyti, kad čia tiksliai tie kaimynai. Paskui vaikas išėjo į lauką pasisupti, o ji toliau tvarkė spintą, po kiek laiko atvažiavo policija. Policija pasakė, kad norėtų pasišnekėti su vaiku, kadangi vaikas buvo kieme, ji per langą jį pašaukė. Pareigūnai nieko nenustatė, tik pasakė: „matote, esate sekama, tai tyliau kalbėkite, jei esate garsiabalsė“. Po to policija buvo kviečiama po Kalėdų, nes buvo vaiko išdykavimas, kadangi ji riboja kompiuterį, kiaurą dieną prie jo sėdėti neleidžia, tai jis „užsikaprizina“ ir pradeda šaukti, ar supykęs trenkia duris. Ji jo niekada nemuša. Tas klausimas buvo išspręstas ir pas psichologą, nes vaikas nebūtų tokios būsenos, jei prieš jį būtų smurtaujama. Ji nežino, reikėtų klausti jų, ką jie sako policijai, nes jai policija nesako, dėl ko jie atvažiuoja. Kai policija atvažiavo trečią kartą, tai tada jau jų paprašė, kad pasakytų, dėl ko atvažiavo, nes iš kur jai žinoti, ką koks anonimas pasakoja ir kokiu reikalu. Trečias kartas buvo tada, kai policija buvo iškviesta pas ją esant jos mamai. Tada vaikas kalbėjo telefonu su močiute, o vaiko tėvas iškvietė policiją. Trečias kartas, kai kaimynai iškvietė policiją, buvo sausio 30 d. Sausio 30 d. jai paskambino sesuo, nes mama buvo pas seserį, kadangi mama paskutinius du metus sunkiai sirgo, gulėjo ligoninėje, turėjo širdies operaciją, po to buvo komplikacijos ir ją ekstra reikėjo vežti į ligoninę. Kadangi sienos buvo uždarytos, reikėjo popierinio varianto, todėl reikėjo eiti į (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą, o jos sūnus M. turėjo eiti iki jos sesers, kuri gyvena netoli. Ji nubėgo siuntimo, o M. pasakė, kad eitų iki jos sesers, jis su draugu išėjo. Sūnus su savimi turėjo telefoną, kad galėtų su ja susisiekti. Jam einant, suplyšo bato padas, tai jis paskambino jai ir paklausė, ką daryti. Ji jam pasakė, kad jis grįžtų prie durų ir palauktų, nes iki to (duomenys neskelbtini) sveikatos centro nuo jų namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, nėra net kilometro. Ji grįžusi pamatė, jog vaikas pas kaimynus M., taip pat, kad pas juos policija. Tuomet vaiką labai išgąsdino, kadangi jis suprato, prie ko čia einama. Tąkart policija buvo atvykusi dėl to, nes kaimynai per akutę ar pravėrę duris pamatė vaiką. Kaip jai sakė vaikas, tada uždarė duris, paėmė telefoną, paskambino policijai, nors galėjo paskambinti jai. Davė policijai jos telefono numerį, pareigūnai iš karto paskambino jai, ji pasakė, kad yra netoli namų. Tada kaimynai turėjo galimybę prie vaiko viską apie ją išpasakoti. Kaip jai vaikas pasakojo, kai jis ten buvo, kaimynai ją visaip dergė, menkino, kad vaikui neduoda valgyti, jog jis dvi dienas nevalgęs, neprižiūrėtas. Paskui vaiko teisių specialistai klausė vaiko, ar jis pavalgęs, atsigėręs. Kadangi visko pripasakojo, kaip ji nesirūpina vaiku, tai policijos pareigūnai paklausė, ar kviesti tarnybas. Vaikų teisės atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) visi buvo užsiėmę. Policininkai prie jos stovėjo valandą laiko, nes saugojo, kad ji neišeitų iš namų. Tada, kaip ji suprato, iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo mobili komanda, nes buvo šeštadienis, patikrino, persiuntė duomenis. Kaimynai pastoviai praeidami replikuoja. Vaikas, parėjęs namo, jos klausia, kas yra prostitutė, nors jis tokių žodžių nevartoja. Ji, gyvendama viena, ant savęs tokių žodžių nesako. Jie eina ir replikuoja, arba jie taip elgiasi piktybiškai, arba jiems taip gaunasi nevalingai. 2020 m. birželio mėnesį buvo pateiktas anoniminis skundas Valstybinei vaikų teisių apsaugos tarnybai, bet nežino, kas tą skundą teikė, nes jis anoniminis. Ji dar parašė užklausą, kaip jai identifikuoti tą asmenį. Kai jie su vaiko tėvu skyrėsi, tai buvo toks pasakymas, kad jis eis per kaimynus. Jos šeimoje konfliktas vyko dėl mamos palikimo, sesės vyras sakė, kad eis per kaimynus, kad V. davė 50 eurų ir butelį, jog jis kviestų policiją, bet to negali patvirtinti, nes tai yra neįrodyta. Kodėl ji per tą pusę metų tapo tokia bloga mama, kad ją „bombina“ su policija ir su vaikų teisėmis. Anoniminio pranešimo vaikų teisėms tekstas buvo toks, kad K. M. visiškai nesirūpina savo sūnumi M., jo neprižiūri, nuolat vartoja psichotropines medžiagas, 13-15 metų niekur nedirba. Po to pranešimo Vaikų teisių skyriaus specialistai labai greitai sureagavo. Atvyko kitą ar tą pačią dieną. Ta informacija pranešime nepasitvirtino. Jos paklausė, ar reikalinga atvejo vadyba, ji nežino, kas tai yra, nes pirmą kartą su tuo susidūrė, tai parašė prašymą, kad jai reikia atvejo vadybos. Pasakė, kad iki posėdžio atneš visus dokumentus, kad įrodyti, jog nėra tokia bloga, kaip rašoma tame pranešime. Tada dar jie apžiūrėjo aplinką, ką vaikas turi ir tą procesą nutraukė. Nuo birželio 22 d. iki liepos 18 d. buvo taikoma atvejo vadyba jos pačios prašymu. Per prievartą jos atžvilgiu nebuvo jokios priežiūros iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Viskas vyksta dėl kažkokio keršto, kažkas turi interesą taip elgtis. Ji sako, kad nėra idealių motinų, tėvų, bet ji nėra tokia, kaip rašoma tuose skunduose, kaip šnekama. Nekreiptų dėmesio į tuos kaimynus M., nors ir nemalonu, kaip šneka tarpusavyje, bet kai tai išeina per institucijas. Ta pati M. dukra paskambino ir pasakė, kad ji gerai žinoma policijai. Tačiau, jei kviečia, tai todėl ir yra gerai žinoma policijai. Tai visiškai griauna jos reputaciją, nežino, kaip jai ir vaikui gyventi. Visi kaimynai buvo apklausti, nei vienas neturėjo pretenzijų, kad ji bloga motina ar blogai rūpinasi vaiku. 2021 m. sausio mėnesį kaimynai paskambino ir pasakė, kad vaikas neapsirengęs, nors jis buvo su kailine kepure, striuke ir batukais, kurių vienas jam suplyšo, o rašo, kad jis buvo su kambarinėmis šlepetėmis, tai galėjo atsidaryti duris ir pasižiūrėti. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus atvažiavo, pasikalbėjo su vaiku, pasižiūrėjo bendrą vaizdą bute, kad nėra jokių landynių. Viena specialistė sakė, kad nutraukti, nes nėra jokių pažeidimų, o kita sakė, kad turi persiųsti į (duomenys neskelbtini). Tada iškilo klausimas, kad vaiko tėvas mažai bendrauja su sūnumi. Ne tos problemos, kad nepriežiūra ir panašiai, kadangi vaikas mažai bendravo su tėvu, tai tada inicijavo atvejo vadybą. Vaiko teisių dėmesys buvo dėl tėvo nebendravimo su vaiku, nes tai, dėl ko buvo kviečiama policija, nepasitvirtino. Kaip jai pasakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, jie gavo papildomos informacijos, kadangi buvo apklaustas vaiko tėvas. Buvo surašytas planas dėl bendravimo, o daugiau ji turėjo nuteikti vaiką, kad ateina tėvas, daugiau pripratinti jį prie tėvo. Jai atrodo, nuo vasario iki liepos mėnesio buvo paskirti socialiniai darbuotojai dėl bendravimo tvarkos su tėvu. Tą klausimą jie išsprendė ir viskas. Ji mano, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami nepagrįstai, nes ji savo vaiko neskriaudžia, jis jai vienintelis, ir ji jį labai myli, gal kartais per daug myli, palepina. Jei jį drausmina, tai tik jo paties labui. Jie jam pastoviai siunčia signalus, sako, kad iškvies vaikų teises, dėl ko ji jaučia įtampą, nes negali sudrausminti savo vaiko, o jis rodo ožius, tai pačiam vaikui yra blogai. Kaip sako, kad motina triukšmauja, tai ji yra emocionali, garsiau pašneka telefonu. Girdi už sienos vykstančius remontus, vaikų lakstymus, nežino, kas jai turėtų būti, kad paimtų telefono ragelį ir kviestų policiją, juolab kaimynui, kai galima išsiaiškinti. Iki policijos kvietimo kaimynai pas ją nebuvo atėję. Ji pati ėjo ir klausė, ar jie patys neturėjo mažų vaikų, tai jai pasakė, kad jų vaikai užaugo kaime. Rašo, kad ji gyvena tris metus, nors gyvena nuo vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini) metus. Jie praeidami labai trumpai sušnekdavo. Pas psichologą reguliariai nevaikšto, bet eina tada, kai jai reikia, kai yra problemų. Paskutinius 2-3 metus tikrai eina. Pas psichologą vaikšto dėl įvairių priežasčių, bet, jei kalbant apie kaimynus, tai ir tas prisidėjo, todėl, kad pastoviai jausdavo baimę, įtampą, grasinimus, kad iš jos atims vaiką ir panašiai. M. grasino, kad kreipsis į vaikų teises. Nerašė pareiškimo policijoje dėl grasinimų jos atžvilgiu. Rašė tik tada, kai ją „iškoliojo“, kad „veršiuosis“. Tada buvo su mama, o nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jie sako, kad ji prie jų kabinėjasi, bet ji prie jų nesikabinėja. Ji nori, kad jie ją paliktų ramybėje, įsidėtų į rozetes kištukus, nesiklausytų ir nedrumstų jos asmeninio gyvenimo. Jei užeina kaprizai, vaiką padrausmina, būna visko. Buvo adaptacijos problemų, nes keitė mokyklą, dėl to lankosi pas psichologą. Taip išeina, kad kaimynai policijos pareigūnus kvietė tris kartus. Kaimynai nemeluoja. Vienas kartas buvo vasarą, tada gruodį, o trečias kartas sausio 30 d., kai kaimynai kvietė policijos pareigūnus. Nežino pareigūnų, kurie atvyko sausio 30 d., vardų ir pavardžių, Tada atvyko trys pareigūnai. Buvo viena pareigūnė ir du vyrai pareigūnai. Kiek ji prisimena, kai jie grįžo į butą, tai vaikas puolė jai sakyti, kad nenori būti atimtas. Tada suėjo į butą, pradėjo pasakoti, pareigūnai sakė, kad jiems nepasakoti, nes vaiko teisės atvažiuos ir jiems papasakos. Ji buvo sukrėsta, nes bijojo dėl mamos priešinfarktinės būsenos, o dar grįžus laukė policija. Ji dar stebisi, kaip susitvarkė. Dar prašė policijos pareigūnų, kad atrakintų duris, nes drebėjo rankos. Kiek teko susipažinti su ataskaitomis iš policijos, tai jose yra truputį netikslumų, bet nežino, kiek jie yra reikšmingi bylai. Pavyzdžiui, kad jai grįžus sausio 30 d., jos laukė vaiko teisių specialistai ir pareigūnas, tačiau iš tiesų ji su pareigūnais laukė valandą laiko, kol iš (duomenys neskelbtini) atvyks vaiko teisių specialistai. Policininkai vaiko paklausė, ar jam viskas gerai, ar jis pavalgęs ir po to rašo, jog vaikas dvi paras nevalgęs. Neaišku, kaip jis galėjo tai pasakyti ir dėl ko jis taip pasakė, nes daugiau kalbėjo su psichologe, tai jis psichologei ir jai pasakė, kad valgęs ir žino, jog jis tikrai iš namų išėjo pavalgęs. Tas policininkas, kuris buvo, jei jis pamena tą situaciją, tai matė, kaip vaikas verkdamas, kūkčiodamas išbėgo, apsikabino ją ir pasakė, kad nenori būti atimtas. Vaikui ir jai buvo didelė trauma.
Specialiuoju liudytoju apklaustas V. M. teisme parodė, kad sutinka duoti parodymus. Pažįsta asmenį, sėdintį salėje, tai jo kaimynė, bet jie nebendrauja. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaimynė gyvena šalia esančiame dvidešimtame bute. Atrodo, kad dabar viskas yra ramiau. Čia viskas vyksta dėl vaiko saugumo. Pagal balsus, visokius piktumus vaikas yra nesaugus. Kai išgirsta tuos garsus, piktumus, nieko per daug nedaro, nes ką jie gali padaryti. Išgirdę tuos balsus, piktumus, paskambino į policiją. Policijos pareigūnams yra skambinęs vieną ar du kartus, bet neprisimena kada. Jo telefono numeris, iš kurio skambindavo pareigūnams, (duomenys neskelbtini). Visada policijai skambindavo iš šito numerio, kitų telefonų jis neturi. Policijos pareigūnams skambino gal pernai. Jei užregistruota policijos, galėjo būti, kad skambino 2020 m. gruodžio 28 d. ir kvietė policijos pareigūnus. Tą kartą kvietė policiją dėl triukšmo, dėl vaiko saugumo. Sunku pasakyti, kas ten triukšmavo. Į tą triukšmą reaguodavo, nes vaikas buvo neramus. Skambindavo dėl vaiko saugumo, kad apsiramintų, nes ten būdavo visokių šauksmų, nes visko gali būti. Kvietė policijos pagalbą, kad apramintų. Nelabai prisimena, ką nurodė budėtojui paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą. Pranešė panašiai taip, kaip parašyta išklotinėje iš Bendrojo pagalbos centro. Vaikas verkė, jautėsi nesaugus, todėl nusprendė, kad jis nesaugus. Jis pagalvojo, kad vaikas nesaugus, nes per televizorių parodo, kad vaikams visko būna, todėl, kad nebūtų blogiau, iškvietė policijos pareigūnus. Tą kartą už sienos triukšmas truko truputį ilgiau. Nebandė nueiti pas kaimynę pasikalbėti, paklausti, kas ten vyksta, gal jai reikia pagalbos. Ji triukšmauja ir su giminėmis, ten būna visko. Nežino, ką kalbėjo ir ką nustatė policijos pareigūnai. Iki gruodžio 28 d. skambučio nebuvo matęs, kad vaikas būtų buvęs sužalotas, kad būtų skriaudžiamas ar verktų, girdėjo vaiką verkiantį tik balsais. Tarp jų su kaimyne tokio pokalbio apie tai, kas ten vysta, dėl ko vaikas verkia, iki to skambučio į policiją nebuvo. Iki gruodžio 28 d. gal daugiau ir neskambino policijos pareigūnams. Iki pirmo skambučio policijos pareigūnams būdavo visko. Gali būti, kad policijos pareigūnams skambino 2021 m. sausio 30 d. Tada skambino pareigūnams, kad nusiramintų. Yra buvę, kad vaikas yra neįleidžiamas į namus. Ji vaikui neatidarė durų, nes durys buvo užrakintos. Vaikas iš laiptinės spardė savo buto duris, nes neįėjo į butą. Sunku pasakyti, ar tada kažkas buvo bute. Nežino, nepasakys, kiek laiko vaikas prastovėjo laiptinėje. Matėsi per durų akutę, kad vaikas stovi prie durų. Kitą kartą vaiką yra įsileidę pas save. Buvo policija, tada vaikas pabuvo pas juos namuose. Tą kartą, kai pro akutę pamatė vaiką, su vaiku iki atvykstant policijos pareigūnams nebendravo. Atvažiavę policijos pareigūnai atėjo pas juos ir kartu su jais užėjo vaikas. Nesakė tokių aplinkybių, kad vaikas neįleidžiamas į namus, o namuose yra mama ir, kad vaikas sakė, jog jam neduoda valgyti jau antra diena, kai skambino policijos pareigūnams. Dabar sunku pasakyti, ką pasakojo, kai kvietė policijos pareigūnus. Paskui vaikas pats pasakė, kad mama lyg ir buvo išėjusi į parduotuvę. Kitą sykį būna taip, kad pati mama būna namuose ir neįleidžia vaiko, nes jis išeina į lauką ir grįžęs nebegali įeiti. Nežino, dėl ko ji, būdama namuose, vaiko neįsileisdavo. Ten skambučio nėra, vaikas su koja paspardydavo duris. Pareina iš lauko ir į butą neįeina. Pats vaikas sakė, kad yra nevalgęs. Jis taip pasakė prieš skambinant pareigūnams, bet neatsimena, kurią dieną. Ne kasdien skambina pareigūnams. Dabar negali pasakyti, kiek kartų dėl triukšmo skambino policijos pareigūnams. Į kitas institucijas dėl vaiko nesikreipė. Pats niekada nesikreipė į vaikų teises. Jo sutuoktinė dėl vaiko ar kaimynės policijos pareigūnams neskambindavo. Ji nėra teikusi pranešimų į vaikų teises ar kitas institucijas dėl vaiko. Jo neigiamos nuomonės susiformavimui apie K. M. šeimą neturėjo jokios įtakos tai, kad K. M. buvęs sutuoktinis ir vaiko tėvas bendravo su jo dukra L. ir jos vyru F.. Nežino, jam jokių pasiūlymų iš K. M. vyro nebuvo.
Specialiąja liudytoja apklausta J. M. teisme parodė, kad sutinka būti apklausta. Nukentėjusioji K. M. yra jos kaimynė. Jos su ja nesipyksta. Jos kaimynė turi vieną vaiką, kuris, jai atrodo, eina į trečią klasę. Dabar nieko nesigirdi, bet anksčiau, kai vaikas buvo mažesnis, tai šūkaudavo. Už sienos triukšmas ir triukšmas, bet niekada nesiėmė jokių priemonių. Jos sutuoktinis jokių priemonių nesiėmė, tik paskui paskambino policijai. Neatsimena, kada jis skambino į policiją, nes policijai skambino kelis kartus. Gal pirmą kartą skambino policijai 2020 m. gruodžio mėnesį. Skambino pareigūnams ir pranešė, kad triukšmavo ant vaiko. Ant vaiko šaukė vieną kartą, kitą kartą. Būdavo didelis triukšmas. Nežino, gal vaikas neklausė. Kai išgirdo triukšmą, tai vaiko pasidarė gaila. Vaikas verkė. Nelabai prisimena, kiek laiko tarp kaimynės ir jos vaiko vyko konfliktas tą dieną, gal kokį pusvalandį iki tol, kol skambino policijos pareigūnams. Tą dieną nei ji, nei jos vyras nėjo klausti kaimynės, kas vyksta, nes pabijojo. Po skambučio buvo atvykę policijos pareigūnai. Pamena, kad jie įėjo ir kalbėjosi. Čia buvo pirmas atvejis, kai jos vyras iškvietė pareigūnus. Jos su kaimyne nesikalbėdavo, tik pasilabindavo ir viskas. Iki šito skambučio nematė vaiko sužaloto, tik tiek, kad tas vaikas smarkiai verkė. Jos vyras kelis sykius kvietė policijos pareigūnus. Antrą kartą kvietė gal po Naujų metų. Tada jos vyras kvietė pareigūnus dėl vaiko, nes tas vaikas irgi verkė, vaikas buvo mažesnis. Dabar jau vaikas didesnis, nes jau į mokyklą eina ir taip nebeverkia, kai būdavo mažesnis, tai rėkdavo. Buvo atvejis, kai vaikas stovėjo prie durų. Vaikas stovėjo gal pusvalandį, gal mažiau prie durų, nes matyt, jam niekas durų nedarė. Vaikas bandė įeiti, spardė duris, sėdėjo tarpduryje. Ko gero, tuo metu vaiko mama buvo namuose, nes paskui įleido. Vaikas buvo laiptinėje, o, kai atvyko policijos pareigūnai, ji gal buvo išėjusi į parduotuvę, bet nelabai atsimena. Neklausė vaiko, kas čia nutiko, kodėl jis čia stovi. Po to policijos pareigūnai su vaiku užėjo pas juos. Policijos pareigūnai klausė vaiko, ar jis valgęs, ar nevalgęs. Vaikas sakė, kad valgė. Jie su vaiku nebendraudavo, tik pasilabindavo. Vaikas jai nėra pasiskundęs, kad jis nevalgęs, bet pareigūnams sakė. Vaikas buvo apsirengęs, tik, jai atrodo, kad jis buvo be striukės, striukės nebuvo palikęs laiptinėje. Nežino, ar jis buvo su batais ar „tapkėmis“. Matyt, išėjo, neįleido, gal susipyko su tuo vaiku ir neįleido. Jie ten per daug nesikiša. Buvo du ar trys kartai, kai kvietė policijos pareigūnus. Tas trečias kartas buvo dėl to paties – dėl vaiko. Dabar niekas nekvietė. Nebuvo atvejų, kad kreiptųsi į kitas institucijas. Tik tada, kai pas juos buvo pareigūnai, jie pasakė, kad reikia kreiptis į vaikų teises, nes vaikas verkė, jį skriaudė, viskas girdisi už sienos. Pati į vaikų teises nesikreipė nei karto.
Liudytoja M. Ž. teisme parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta kaip buvusią klientę. Ji yra atvejo vadybininkė. Jie dirba su šeima. Gavo pranešimą iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl galimo pažeidimo. Gauna dokumentą, kuriame būna nurodyta informacija apie gautą pranešimą, apie galimą vaiko teisių pažeidimą, detalizuotą informaciją, kokiu būdu pateko, pridedamas kitas dokumentas - tai vaiko situacijos vertinimo anketa. Pranešimas rašytas sausio 30 d., o vaiko situacijos vertinimo anketa 2021 m. vasario 3 d. 2021 m. vasario 4 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi dėl atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo paskyrimo. Buvo užpildyta vaiko situacijos vertinimo anketa iš vaiko teisių skyriaus specialistų. Buvo nustatyta, kad vaiko teisės buvo neužtikrinamos vaikui bendraujant su tėvu. Pagalba buvo teikta tik dėl vaiko bendravimo su tėvu. Bendraudama su mama, pasidomėjo ir dėl kitų aplinkybių, kad gal reikia patarpininkauti dėl šito skundo. Žino, kad yra pateiktas pareiškimas policijai, bet jie šito klausimo nelietė. Pagrindinį dėmesį kreipė dėl vaiko tėvo santykio su vaiku atkūrimo, užtikrinant vaiko teises. Jų pagrindinis darbas buvo atstatyti ryšį ir užtikrinti pilnavertį vaiko bendravimą su vaiko tėvu. Negali detalizuoti dėl vaiko, nes daugiausiai bendraudavo su mama nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į buvusią karantino situaciją. Jie orientavosi į vaiko bendravimo su tėvu problemą. Mama geranoriškai atsiliepdavo ir sakydavo savo nuomonę. Taip pat bendraudavo ir su tėvu. Jų pagrindinis tikslas buvo atkurti ryšį, o nepriežiūros nenustatė. Atvejo vadyba pradėta 2021 m. vasario 5 d., užbaigta 2021 m. birželio 17 d. Iki tol su šita šeima nebuvo pažįstama, su ja nebendravo ir neturėjo duomenų, kad iki tol būtų buvusi teikta atvejo vadyba.
Liudytojas J. B. teisme parodė, kad, berods, kaimynai pranešė, jog vaikas sėdi laiptinėje, o mama išėjusi į parduotuvę. Kiek pamena, vaikas turėjo striukę. Neatsimena, ar jis buvo su batais ar be batų, bet kažkas buvo nutikę su batais, ar jie buvo suplyšę, ar sušlapę. Gal 15 min. reikėjo laukti, kol grįš vaiko mama. Vaikas negalėjo patekti į namus, nes greičiausiai neturėjo raktų. Kažką klausė, kažką su vaiku šnekėjo, bet neatsimena ką. Ne jie asmeniškai, bet budėtojas iškvietė vaikų teisių specialistus, nes, kai paaiškino situaciją, tai pasakė, kad kviečiamos vaikų teisės ir tegul specialistai pasižiūri, įvertina situaciją, kadangi jie šituo klausimu labiau kompetentingi. Žino, kad jie jų labai ilgai laukė ir niekaip nesulaukė, tai tiesiog paliko tą moterį su vaiku ir liepė laukti, nes mieste buvo daug įvykių, nebuvo kam į juos reaguoti, tai jie išvažiavo. Jiems buvo nebetikslinga laukti, nes moteris buvo blaivi. Tas berniukas sėdėjo laiptinėje, o kaimynai teigė, kad ne pirmą kartą matė laiptinėje sėdintį vaiką. Kaimynai sakė, kad neva berniukas jiems sakė, jog jis nevalgęs. Jam vaikas sakė, kad lyg ir valgė blynų. Striukės kailių netikrino. Jis realiai ir taip labai daug atsimena, nes įvykis buvo beveik prieš metus, o per dieną tų įvykių daug. Su vaiku buvo nuėję pas kaimynus. Neatsimena, ar kaimynai prie vaiko negražiai kalbėjo apie mamą. Jie visi buvo nuėję pas kaimynus. Vaikas buvo tame pačiame kambaryje, nes jam lyg davė pavalgyti traškučių. Jie buvo koridoriuje, gal ten kažkas buvo paėję į virtuvę ir kažką pasakojo. Tą butą K. M. prašė padėti atrakinti ne dėl to, kad jai rankos drebėjo, o dėl to, kad spyna sunkiai rakinosi. Neatsimena, kad vaikas kažką būtų sakęs mamai, kai ją pamatė, bet galbūt apsikabino. Nežino, ko tiksliai jie jo klausė. Ne apie tą dieną, o apie kažkurią kitą dieną kaimynai pasakojo, jog vaikas jiems sakė, kad buvo nevalgęs. Jie labai ilgai laukė vaiko teisių specialistų pas K. M. kambaryje, bet buvo labai daug įvykių, į kuriuos nebuvo kam reaguoti, tai jie ir išvažiavo, o K. M. paaiškino, kad lauktų vaikų teisių specialistų. Faktas, kad pirmoje vietoje susisiekia su tėvais. Prie ko vaikų teisių specialistai, jei pradžioje reikia surasti mamą. Ne jie asmeniškai skambino vaikų teisių specialistams, o budėtojas. Bet tikrai skambino ne vaikų teisių specialistams, o pirmiausia mamai. Kai K. M. paskambino, ji parėjo už kokių 15 min., jos kieme nebuvo. Nepamena, kad būtų kalba apie tai, jog vaikas buvo išvaromas iš namų. Skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė tam, kas iškvietė policijos ar kitas specialiąsias tarnybas, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, šioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.
Kaip rodo bylos medžiaga, 2021-02-05 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate gautas K. M. skundas, buvo prašoma nustatyti asmens tapatybę ir patraukti atsakomybėn kaimyną dėl to, kad asmuo pranešinėja vaiko teisių apsaugos tarnybai ir policijai apie neprižiūrimą jos mažametį vaiką, keliamą triukšmą, nors tokia informacija neatitiko tikrovės, o pažeidimai niekada nepasitvirtino. Taigi, byloje kilo klausimas dėl to, ar pagrįstai bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. vasaros iki 2021 m. vasario 5 d., kaimynai V. ir J. M. kvietė policijos pareigūnus K. M. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Nors nukentėjusioji iš pradžių teismui tvirtino, kad kokius 6-7 kartus jai buvo iškviesta policija, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje patikslino, kad kaimynai policijos pareigūnus kvietė tris kartus. Analogiškas aplinkybes, kad minėtu laikotarpiu policijos specialiosios tarnybos dėl pareiškėjos K. M. galimai netinkamai prižiūrimo mažamečio vaiko, namuose keliamo triukšmo buvo kviestos tris kartus, patvirtina ir byloje esanti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pateikta policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės informacija (b. l. 78-88).
Kaip rodo bylos duomenys, pirmasis pranešimas fiksuotas 2020-07-10. Pranešėjas yra privatus fizinis asmuo, kaimynas, kuris neprisistatė, pareigūnus kvietė iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Kviesdamas pareigūnus asmuo nurodė, kad šalia esančiame bute girdi moters šūkavimus, galimai bute gyvena moteris su apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaiku, ant kurio moteris pastoviai šaukia, greitosios medicinos pagalbos poreikis nežinomas. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), K. M. nurodė, jog ant sūnaus nešaukė, jo neskriaudė, netinkamai su juo nesielgė, sūnus, paruošęs pamokas, išėjo žaisti į lauką. Moteris paaiškino, kad prieš kelias dienas buvo susipykusi su viena iš seserų dėl tėvų turto ir mamos priežiūros, kad ji giminių buvo skundžiama vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl neva jos daromų pažeidimų. Taip pat moteris nurodė, kad kaimynė, dirbanti pamainomis, nuolat skundžiasi dėl dienos metu sklindančių garsų iš jos buto, nes grįžusi iš darbo dienomis miega. Grįžus iš lauko vaikui, ant jo akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti, vaikas buvo geros nuotaikos, linksmas, lengvai bendraujantis, nurodė, kad su mama nesipyko, sutaria gerai, namų aplinka netvarkinga (b. l. 82-83). Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji patvirtino, kad policija atvyko dėl triukšmo, tačiau jie netriukšmavo, ji paaiškino policijai, kad tvarkė spintą, pasakė, kad sūnus M. susitvarkytų savo žaislus virtuvėje, buvo beldimai iš kaimynų, paskui vaikas išėjo į lauką pasisupti, o ji toliau tvarkė spintą, po kiek laiko atvažiavo policija, policija pasišnekėjo su ja ir jos vaiku, bet nieko nenustatė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, teisme specialiuoju liudytoju buvo apklaustas V. M., kuris pripažino, jog telefono numeris, iš kurio skambindavo pareigūnams, yra (duomenys neskelbtini), jis gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynė, kuriai kviesdavo pareigūnus, gyvena šalia esančiame dvidešimtame bute. V. M. teigė, jog tiksliai jis neprisimena, kada kvietė pareigūnus, bet nurodė, kad pareigūnus kviesdavo dėl vaiko saugumo, jo manymu, pagal balsus, visokius piktumus vaikas yra nesaugus, skambindavo dėl vaiko saugumo, kad apsiramintų, nes ten būdavo visokių šauksmų, nes visko gali būti, todėl kvietė policijos pagalbą, kad apramintų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė teisme apklaustas V. M., ir iki pirmo skambučio policijos pareigūnams būdavo visko. Specialiąja liudytoja apklausta J. M. taip pat teisme parodė, kad už sienos triukšmas ir triukšmas, todėl jos vyras kelis sykius kvietė policijos pareigūnus, neatsimena, kada jis skambino į policiją, nes policijai skambino kelis kartus. Teigė, kad jos vyras skambino pareigūnams ir pranešė, kad triukšmavo ant vaiko, po skambučio buvo atvykę policijos pareigūnai, pamena, kad jie įėjo ir kalbėjosi, čia buvo pirmas atvejis, kai jos vyras iškvietė pareigūnus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog, kaip teismui nurodė J. M., nors iki šito skambučio jie ir nematė vaiko sužaloto, tačiau vaikas smarkiai verkė. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti V. M. ir J. M. parodymais, be to, juos iš dalies patvirtino ir pati nukentėjusioji, patvirtindama, jog ji yra garsiakalbė, o tuo metu namuose tvarkėsi, liepė susitvarkyti ir sūnui.
Iš policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklės BIRT informacijos matyti, jog antrasis skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo registruotas 2020-12-28. Kaip matyti, neprisistatę kaimynai teigia, jog girdi, kaip bute skriaudžiamas apie (duomenys neskelbtini) m. vaikas, ant kurio rėkia, ir kolioja jo mama, vaikas bėgioja po butą ir verkia, moteris gyvena viena su vaiku, vaiką skriaudžia pastoviai, mano, jog greitosios medicinos pagalbos nereikia. Patikrinimo metu K. M. policijos pareigūnams paaiškino, kad namuose nieko nevyko, tiesiog bendraudama garsiau kalbėjo, todėl kaimynai ir galėjo girdėti. Kaip nurodė pareigūnai, ant mažamečio akivaizdžių sužalojimų nebuvo, namų aplinka tvarkinga, smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta. Pareigūnai nurodė ir tai, kad pakartotinai telefonu pabendravus su K. M., moteris paaiškino, jog su vaiku žodžiu apsipyko dėl namų darbų, tačiau smurto nenaudojo, o kaimynai jautriai reaguoja į triukšmą ir policija kviesta ne vieną kartą (b. l. 84-85). Teismo posėdžio metu K. M. patvirtino, jog policija buvo kviečiama ir po Kalėdų, nes buvo vaiko išdykavimas, kadangi ji riboja kompiuterį ir kiaurą dieną vaikui prie jo sėdėti neleidžia, tai jis „užsikaprizina“ ir pradeda šaukti, ar supykęs trenkia duris, tačiau ji jo niekada nemuša. Teisme apklaustas V. M. taip pat pripažino, kad 2020 m. gruodžio 28 d. jis kvietė policijos pareigūnus, teigdamas, jog tą kartą kvietė policiją dėl triukšmo, dėl vaiko saugumo, vaikas verkė, jautėsi nesaugus, todėl nusprendė, kad jis nesaugus, pagalvojo, kad vaikas nesaugus, nes per televizorių parodo, kad vaikams visko būna, todėl, kad nebūtų blogiau, iškvietė policijos pareigūnus. Be to, liudytojas nurodė, kad tą kartą už sienos triukšmas truko truputį ilgiau. Liudytoja J. M. teisme parodė, kad jos vyras skambino policijai 2020 m. gruodžio mėnesį ir pranešė, kad triukšmavo ir šaukė ant vaiko, nežino, gal vaikas neklausė, bet, kai išgirdo triukšmą, tai vaiko pasidarė gaila, vaikas verkė, nelabai prisimena, kiek laiko tarp kaimynės ir jos vaiko vyko konfliktas tą dieną, gal kokį pusvalandį iki tol, kol skambino policijos pareigūnams, tą dieną nei ji, nei jos vyras nėjo klausti kaimynės, kas vyksta, nes pabijojo, po skambučio buvo atvykę policijos pareigūnai. Paminėti liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai iš esmės patvirtina pranešime nurodytas aplinkybes apie adresu (duomenys neskelbtini) buvusį triukšmą.
Dar daugiau, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad K. M. gyvenamosios vietos adresu policijos pareigūnai buvo kviečiami ir trečią kartą, t. y. 2021-01-30. Kaip matyti, pranešėjas skambino iš to paties telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad apie (duomenys neskelbtini) m. vaikas yra neįleidžiamas į namus, namuose yra mama, vaikas sakė, jog jau antra diena neduoda valgyti. Pranešėjas kaimynas sakė, kad vaikas visą laiką būna lauke ir šiuo metu yra. Policijos pareigūnams atliekant patikrinimą dėl įvykio aplinkybių, buvo nustatyta, kad nuvykus nurodytu adresu, vaikas buvo rastas laiptinėje, jis paaiškino, jog laukia mamos, išėjusios į parduotuvę, laukia neilgai, yra pavalgęs ir jam viskas gerai. Nuėjus į šalia esantį butą pas pranešėją V. M., šis su žmona paaiškino, kad dažnai mato, kaip vaikas laukia laiptinėje, teigė, kad mama jį išvaro iš namų, taip pat girdi jos šūkavimus ant sūnaus, todėl ir iškvietė policiją. Grįžusi K. M. teigė, kad vaikas su draugu buvo kieme, o ji tuo tarpu buvo išėjusi pas savo sergančią mamą, suplyšus vaiko batui, ji liepė vaikui laukti laiptinėje, kol ji pareis, o kaimynai iškvietė policiją. Kaip nurodyta policijos pareigūnų BIRT ataskaitų žiūryklėje, smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta, akivaizdžių sužalojimų nesimatė, fizinis skausmas nesukeltas, apie įvykį informuota Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba. Žiūryklėje nurodyta ir tai, kad 2021-02-03 papildomai pabendravus su pranešėju V. M., šis nurodė, kad 2021-01-30 pro savo buto durų skylutę pamatęs, kad laiptinėje stovi kaimynės berniukas ir negali patekti į namus, kur tuo metu buvo vaiko mama, nesidomėjo, įvykio dieną jokio triukšmo negirdėjo, o kvietė policiją, kad ši įvertintų, ar vaikas tinkamai prižiūrimas. Papildomai 2021-02-03 pabendravus su vaiko mama K. M., pastaroji nurodė, kad jokio smurto nebuvo, kaimynai policiją kviečia be pagrindo, ją šmeižia dėl netinkamos savo sūnaus priežiūros, įvykio dieną pusvalandžiui buvo išėjusi iki parduotuvės nusipirkti maisto, o sūnus liko žaisti kieme su draugu, tačiau suplyšus sūnaus batui, ji telefonu jam liepusi jos palaukti laiptinėje, kad nesušaltų, pati grįžo neužilgo, o grįžusi rado policijos pareigūnus. Smurtas fiksuotas nebuvo, smurto artimoje aplinkoje požymių nenustatyta, tyrimas neatliekamas (b. l. 86-88). Teismo posėdžio metu K. M. teigė, kad į jos namus policija buvo kviečiama ir tada, kai kaimynai vaiką pamatė per akutę, tada ji buvo išbėgusi paimti siuntimo mamai, susitarė su sese, kad pažiūrės M., vaikas kurį laiką, trumpai pabuvo prie durų, o kaimynai, pamatę jį per akutę, iš karto vėl iškvietė pareigūnus. Specialiuoju liudytoju apklaustas V. M. teisme neneigė, kad jis, 2021-01-30 per durų akutę pamatęs, jog vaikas stovi prie durų, kvietė policijos pareigūnus ir paaiškino, kad vaikas yra neįleidžiamas į namus, motina vaikui neatidarė durų, nes durys buvo užrakintos, vaikas, būdamas laiptinėje, spardė savo buto duris, nes neįėjo į butą, sunku pasakyti, ar tada kažkas buvo bute, nežino, nepasakys, kiek laiko vaikas prastovėjo laiptinėje, atvažiavę policijos pareigūnai atėjo pas juos, kartu su jais užėjo ir vaikas. Liudytojas taip pat teigė, jog būna taip, kad pati mama būna namuose ir neįleidžia vaiko, nes jis išeina į lauką ir grįžęs nebegali įeiti, nežino, dėl ko ji, būdama namuose, vaiko neįsileisdavo, ten nėra skambučio, todėl vaikas su koja paspardydavo duris, kitais kartais vaiką yra įsileidę pas save, be to, pats vaikas anksčiau, neatsimena, kurią dieną, yra sakęs, kad jis yra nevalgęs. Kaip specialioji liudytoja apklausta J. M. teisme nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, teigdama, jog buvo atvejis, kai vaikas gal pusvalandį, gal mažiau stovėjo prie durų, nes matyt, jam niekas durų nedarė, vaikas bandė įeiti, spardė duris, sėdėjo tarpduryje, laiptinėje, ji neklausė vaiko, kas čia nutiko, kodėl jis čia stovi, kai atvyko policijos pareigūnai, jie su vaiku užėjo pas juos, pareigūnai klausė vaiko, ar jis valgęs, ar nevalgęs, vaikas sakė, kad valgė. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas buvo apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas J. B., kuris teisme parodė, kad kaimynai pranešė, jog vaikas sėdi laiptinėje, o mama išėjusi į parduotuvę, kai atvyko nurodytu adresu, tas berniukas sėdėjo laiptinėje, o kaimynai teigė, kad ne pirmą kartą matė laiptinėje sėdintį vaiką, be to, kaimynai sakė, kad neva berniukas jiems pasakojo, jog jis nevalgęs, tačiau taip vaikas jiems sakė ne apie tą dieną, o apie kažkurią kitą dieną, jam pačiam vaikas pasakė, kad tą dieną lyg ir valgė blynų. Aukščiau aptarti duomenys rodo, kad teisme apklaustų asmenų parodymai dėl įvykio aplinkybių tarpusavyje iš esmės sutampa ir vieni kitiems neprieštarauja, be to, juos patvirtina ir aptarta rašytinė bylos medžiaga.
Kaip minėta, esminis veikos, numatytos ANK 493 str. 2 d., padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga, be to, ši veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šiuo atveju teismas, įvertinęs aukščiau aptartas faktines aplinkybes, taip pat specialiųjų liudytojų - V. M. parodymus, jog viską darė dėl vaiko saugumo, jo manymu, pagal balsus, visokius piktumus vaikas yra nesaugus, todėl skambino į policiją, kvietė policijos pagalbą, kad apramintų, kad net ir iki skambučių pareigūnams bute būdavo triukšmaujama, vaikas neįleidžiamas į namus; ir J. M. parodymus, jog K. M. dažnai ant vaiko šaukdavo, bute būdavo didelis triukšmas, kai išgirdo triukšmą, tai vaiko pasidarė gaila, vaikas verkė, todėl vyras skambino policijai, gali daryti išvadą, jog institucija pagrįstai nustatė, kad V. M. ir J. M. veiksmuose nebuvo subjektyviosios nusižengimo sudėties požymio – tyčios. Paminėtina, kad tokią išvadą iš esmės galima daryti ir įvertinus pačios nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad jos vaikas iš tiesų neturėjo buto raktų ir laukė laiptinėje, kad ji yra garsiakalbė, emocionali, garsiau pašneka telefonu, savo vaiką drausmina tik jo paties labui, nes jis išdykauja, o sudrausminus, supyksta, pradeda šaukti ar supykęs trenkia duris, jei vaikui užeina kaprizai, vaiką padrausmina, būna visko, buvo adaptacijos problemų, nes keitė mokyklą, dėl to lankosi pas psichologą. Be to, byloje esanti 2021-08-09 pažyma apie teikiamą psichologinę pagalbą rodo, kad K. M. su sūnumi M. M. lankosi individualiose psichologo konsultacijose, psichologinė pagalba vaikui teikiama dėl jo patiriamų emocinių ir elgesio sunkumų, vaikas išgyvena daug nerimo, pykčio jausmų, patiria savikontrolės sunkumų, be to, nurodoma, kad tikėtini ir galimi vaiko ūmaus pykčio proveržiai (pvz., šaukimas, klykimas, keiksmažodžių ar agresyvios verbalikos naudojimas) (b. l. 7). Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, svarbu nustatyti, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Šiuo atveju, esant aptartoms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, kad V. M., bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. vasaros iki 2021 m. vasario 5 d., tris kartus (2020-07-10, 2020-12-28 ir 2021-01-30) skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdamas pagalbą, žinojo, jog praneša melagingą informaciją. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad V. M., kviesdamas pagalbą, galėjo netinkamai ir klaidingai įvertinti susiklosčiusią situaciją ar per jautriai į ją reaguoti, pagrįstai manydamas, jog K. M. mažamečiui vaikui gresia pavojus ir reikalinga pagalba. Asmens baudimas už nurodytas galimai egzistuojančias aplinkybes sukeltų prielaidas bausti asmenis kaskart nepasitvirtinus jų nurodytai informacijai arba nustačius, kad pagalba nebuvo reikalinga, ir įpareigotų asmenis kreiptis pagalbos tik nesant jokių abejonių dėl pagalbos būtinumo, kas neabejotinai apsunkintų galimai reikiamos pagalbos suteikimą laiku ar nepavėluotą galimai neteisėtų veiksmų užkardymą, tuo tarpu draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-161-885/2020).
Kaip minėta, K. M., 2021-02-05 policijos komisariatui teikdama skundą, nurodė ir tai, kad kaimynė iš (duomenys neskelbtini) teikia melagingus pranešimus ne tik policijai, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad 2020 m. birželio 18 d. buvo pateiktas anoniminis skundas vaiko teisių skyriui, nežino, kas tą skundą teikė, anoniminio pranešimo vaiko teisių skyriui tekstas buvo toks, kad K. M. visiškai nesirūpina savo sūnumi M., jo neprižiūri, nuolat vartoja psichotropines medžiagas, 13-15 metų niekur nedirba, po to pranešimo Vaikų teisių skyriaus specialistai labai greitai sureagavo, atvyko kitą ar tą pačią dieną, tačiau pranešime nurodyta informacija nepasitvirtino. Teismo posėdžio metu apklausti V. M. ir J. M. tvirtino, kad jie nei karto dėl vaiko nesikreipė į kitas institucijas, tame tarpe ir į vaiko teisių skyrių. Teisme gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2021-09-28 raštas patvirtina, jog iš policijos komisariato buvo gauti pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje K. M. šeimoje (2020-05-18), dėl galimo mažamečio vaiko M. M. vaiko teisių pažeidimo ugdymo įstaigoje (2020-05-29), tuo tarpu bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. vasaros iki 2021 m. vasario 5 d., šios tarnybos Šiaulių skyriuje 2020-06-16 buvo gautas anoniminis pranešimas apie galimą K. M. mažamečio vaiko teisių pažeidimą. Šiuo atveju įstatymų nustatyta tvarka atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nustačius rizikos veiksnį, kad vaiko atstovai pagal įstatymą patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo, tačiau situaciją suvokia, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes, nuo 2020-06-22 iki 2020-07-17 K. M. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba (b. l. 32-33). Svarbu paminėti, kad rašte nurodyta, jog V. M. ir J. M. vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinomi. Tokie duomenys neleidžia teismui daryti išvados, kad V. M. ir J. M. bylai reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. vasaros iki 2021 m. vasario 5 d., būtų kreipęsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyrių, pranešdami apie galimą K. M. vaiko teisių pažeidimą. Tuo pačiu paminint, jog tiek ir iš pačios nukentėjusiosios parodymų, tiek ir iš liudytojo J. B. parodymų, taip pat ir iš policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareigūnus 2021-01-30 kvietė policijos pareigūnai, kad specialistai įvertintų galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau ne V. M. ir J. M.. Po šio patikrinimo nuo 2021-02-04 iki 2021-06-17 K. M. šeimai buvo paskirta atvejo vadyba ir dirbti su šeima paskirta atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja. Teisme kaip liudytoja apklausta M. Ž. parodė, kad K. M. šeimai atvejo vadyba pradėta nuo 2021 m. vasario 5 d., užbaigta 2021 m. birželio 17 d., iki tol su šita šeima nebuvo pažįstama, su ja nebendravo ir neturėjo duomenų, kad iki tol būtų buvusi teikta atvejo vadyba, minėtu laikotarpiu pagalba buvo teikta tik dėl vaiko bendravimo su tėvu, nes buvo nustatyta, kad vaiko teisės buvo neužtikrinamos vaikui bendraujant su tėvu. Aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasaros iki 2021 m. vasario 5 d. V. M. ir J. M. būtų kreipęsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyrių, pranešdami apie galimą K. M. vaiko teisių pažeidimą, todėl šioje dalyje ir negali būti keliamas administracinės atsakomybės klausimas V. M. ir J. M. atžvilgiu.
Teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių subjektyviųjų požymių buvimą, kas leistų daryti neabejotiną išvadą dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo, žinant, jog tokia pagalba nereikalinga, ir dėl V. M. ir J. M. kaltės padarius ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, o, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. M. ir J. M. tyčią pareiškėjos atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra ir būtinojo subjektyviosios pusės požymio, todėl atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Išnagrinėjus K. M. pateikto skundo argumentus, asmens duotus parodymus teismui, liudytojų parodymus, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti tyrimą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos K. M. skundas atmetamas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos K. M. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.