- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-193-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00582-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. M.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK arba Institucija) 2021 m. vasario 5 d. buvo gautas K. M. skundas, kuriame pastaroji nurodė, kad nuo 2020 metų vasaros kaimynė iš (duomenys neskelbtini), kurios vardo ir pavardės ji nežino, melagingai pranešinėja Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir policijai apie neprižiūrimą jos mažametį vaiką, keliamą triukšmą, ją vadina narkomane, alkoholike, teigia, kad ji vaikui neduoda valgyti, taip ją įžeidinėja. Kaimynės pranešama informacija neatitinka tikrovės, pažeidimai niekada nepasitvirtino. Skundu buvo prašoma nustatyti asmens tapatybę ir patraukti atsakomybėn.
2. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. T. 2021 m. kovo 25 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdama su minėtu nutarimu, K. M. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi K. M. skundo netenkino, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2021 m. kovo 25 d. nutarimą paliko nepakeistą. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs K. M. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį, 2021 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino šią nutartį, taip pat panaikino Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2021 m. kovo 25 d. nutarimą ir bylą grąžino Institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
4. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. M. ir V. M. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, konstatavęs, kad tiriamais atvejais pranešant apie galimus pažeidimus, susijusius su vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo pažeidimais, atsakingos tarnybos trukdomos nebuvo.
Šalies argumentai
5. Nesutikdama su minėtu nutarimu, K. M. pateikė skundą Šiaulių miesto apylinkės teismui, prašydama šį nutarimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjos K. M. skundo netenkino, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėja K. M. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. U. 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą; išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą nubausti kaimynus J. ir V. M. dėl piktybiško jų elgesio jos šeimos atžvilgiu, kviečiant specialiąsias tarnybas be reikalo.
7.1. Skunde pareiškėja nurodo, kad jos kaimynų J. ir V. M. pranešimai policijai yra nepagrįsti, jų kreipimasis į specialiąsias tarnybas nėra vienkartinis, tai vyko nuo 2020 m. birželio mėnesio tendencingai, ne vieną ir ne porą kartų. Pažymi, kad teisme J. ir V. M. patvirtino, jog nė karto nepasiteiravo jos, kas vyksta, kilus neva jų abejonėms, nė karto po policijos pareigūnų iškvietimų nepasiteiravo apie padėtį jos šeimoje, neišsiaiškino, ar jų abejonės realios. Teigia, kad jos kaimynai turi pagrindą keršyti, nes 8 metus tylėjusi ir kentusi beldimą į sieną, po nepavykusių bandymų pakalbėti su pačiais M. s, ji kreipėsi į namo pirmininką ir kaimynų dukteris. Toks jos elgesys galėjo nepatikti kaimynams ir dėl to jie reguliariai be jokio pagrindo ėmė kviesti specialiąsias tarnybas.
7.2. Pasak pareiškėjos, 2021 m. sausio 30 d. atvejis rodo, kad jos kaimynų M. elgesys yra persekiojantis ir priekabiaujantis, nes tąkart su vaiku buvo sutarta, kad jis palauks jos laiptinėje keletą minučių. Be to, akivaizdžiai matyti, kad tarpinstituciniame lygmenyje informacija yra iškraipoma ir ne viskas, kas paminėta suvestinėse, yra visiška tiesa. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas J. B.. Nors policijos ataskaitose teigiama, kad 2021 m. sausio 30 d., kai mama grįžo į namus, jos laukė Vaiko teisių specialistai ir policijos pareigūnai, iš tiesų policijos pareigūnai 2021 m. sausio 30 d. iškvietė Vaiko teisių specialistų tarnybą, su ja visiškai nekalbėjo.
7.3. K. M. teigimu, ji nė karto nėra vadinusi savo vaiko negražiais vardais, žeminusi jį šaukdama, „koliojusi“, net ir J. M. teismo posėdyje patvirtino negirdėjusi, ką ji sakė savo vaikui. Be to, teismo posėdžio metu V. M. patvirtino, kad niekada nėra kalbėjęs su jos vaiku, nors apklausiami pareigūnų M. teigė, kad kalbėjo. Tai rodo, kad pastarųjų kalbomis tikėti negalima.
7.4. Nors ji pareiškime policijai nurodė, kad policijos pareigūnai ir kitos Vaiko teisių tarnybos nuo 2020 m. birželio mėnesio buvo iškviestos 6–7 kartus, o J. ir V. M. iš tikrųjų skambino policijai 3 kartus, tačiau policijos pareigūnų skambučiai ir apsilankymai po įvykio būdavo ir pakartotiniai, Vaikų teisių specialistų ir savivaldybės atvejo vadybininkų ir socialinių darbuotojų apsilankymai bei Vaikų teisių specialistų reidai, net neįspėjus jos dėl apsilankymo, bendrai sudarė jos nurodytą apsilankiusių tarnybų specialistų atvejų skaičių.
7.5. Pareiškėjos manymu, 2020 m. birželio 18 d. pranešimo Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyriui autoriai gali būti ir jos kaimynai, nes, nors teismo posėdžio metu J. M. teigė, kitoms tarnyboms pranešimų nerašiusi ir į jas nesikreipusi, paklausta teisėjos (teismo garso įrašas) pasakė, jog pati prašė 2021 m. sausio 30 d. policijos pareigūnų iškviesti Vaiko teisių tarnybą. Tai rodo, kad J. bei V. M. kreipiasi ir į kitas tarnybas. Pažymi, kad klysti galima vieną, du kartus, bet ne pastoviai. Be to, aplinkybę, kad iškvietimai buvo visiškai nereikalingi, piktybiškai sugalvoti su tikslu ją įbauginti, patvirtina ir jos kaimynų parodymai, jog nė vienas iš jų negirdėjo ir nematė, kad ji vaiką skriaustų, smurtautų prieš jį ar juo nesirūpintų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į K. M. skundą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. T. prašo skundo netenkinti, palikti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
9. Apeliacinis skundas atmetamas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde pareiškėja K. M. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. nutartį, tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą, išnagrinėti bylą ir nubausti J. bei V. M. dėl neteisėto jų elgesio kviečiant specialias tarnybas be reikalo.
11. Pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
12. ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Pažymima, kad šis administracinis nusižengimas yra padaromas tik tyčia, o melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba.
13. ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
14. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami melagingai, žinant, jog pagalba nereikalinga, o nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. M. ir J. M. tyčią pareiškėjos atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.
15. Skunde pareiškėja pažymėjo, kad J. ir V. M. kreipimasis į specialiąsias tarnybas nėra vienkartinis, tai vyko nuo 2020 m. birželio mėnesio tendencingai, ne vieną ir ne porą kartų, J. ir V. M. nė karto nepasiteiravo jos, kas vyksta, pastarieji turi pagrindą jai keršyti, nes 8 metus tylėjusi ir kentusi beldimą į sieną, ji (K. M.) kreipėsi į namo pirmininką ir kaimynų dukteris, toks jos elgesys galėjo nepatikti kaimynams ir dėl to jie reguliariai be jokio pagrindo ėmė kviesti specialiąsias tarnybas. Su šiais skundo argumentais nesutiktina.
16. Iš byloje esančių policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklių duomenų matyti, kad V. M. dėl galimo vaiko teisių pažeidimo kreipėsi tris kartus – 2020 m. liepos 10 d., 2020 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. sausio 30 d. (b. l. 82–88). Pastebėtina, kad faktą, jog kaimynai policijos pareigūnus kvietė tris kartus (o ne tendencingai, reguliariai), teismo posėdžio metu patvirtino pati pareiškėja (b. l. 69). Sutikti su K. M. skundo argumentu, kad kaimynai V. ir J. M. specialiąsias tarnybas kvietė jai keršydami, nėra pagrindo. Policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad asmuo, prisistatęs kaimynu, 2020 m. liepos 10 d. kviesdamas policijos pareigūnus, nurodė, jog bute girdi moters šūkavimus, moteris ant vaiko pastoviai šaukia; 2020 m. gruodžio 28 d. kviesdamas policijos pareigūnus nurodė, kad jis girdi, kaip bute verkia skriaudžiamas vaikas, apie 8 metų amžiaus, ant jo rėkia ir jį „kolioja“ jo mama, vaikas bėgioja po butą, verkia; 2021 m. sausio 30 d. policijos pareigūnams buvo pranešta, kad vaikas, apie 8 metų amžiaus, neįleidžiamas į namus, jis visą laiką būna lauke, ir šiuo metu yra (b. l. 82–88). Apklausiamas apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu V. M. patvirtino, kad jis tikrai kelis kartus skambino policijos pareigūnams, tačiau tai darė tik dėl vaiko saugumo, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. Į policiją paskambino todėl, kad girdėjo balsus, piktumus, triukšmą, šauksmus, vaikas buvo neramus. Jie su žmona į tai reaguodavo, kadangi vaikas verkdavo, jie sprendė, jog jis yra nesaugus, juo labiau, kad ir per televiziją rodo, jog vaikams visko būna, todėl, kad vaikui nebūtų blogiau, kvietė policijos pareigūnus. 2021 m. sausio 30 d. jis policijos pareigūnus kvietė todėl, kad vaikas negalėjo įeiti į butą, spardė buto duris. Yra ne kartą buvę, kad parėjęs iš lauko vaikas neįeidavo į namus, o kadangi nėra durų skambučio, jis spardydavo duris (b. l. 67–68). Kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta J. M. patvirtino, kad jos sutuoktinis kelis kartus skambino policijai dėl to, kad kaimynės bute nuolat būdavo didelis triukšmas, ji „triukšmavo ant vaiko“, šaukdavo ant jo. 2020 m. gruodžio mėnesį, kai išgirdo triukšmą ir smarkiai verkiantį vaiką, konfliktas tarp kaimynės ir jos vaiko galėjo vykti apie pusvalandį, jai vaiko pagailo, todėl jos vyras iškvietė policijos pareigūnus. Kitą kartą policijos pareigūnus jos vyras kvietė tuomet, kai vaikas apie pusę valandos stovėjo prie buto durų, bandė įeiti į vidų, spardė duris, tačiau jo niekas neįleido. Jie policijos pareigūnus dėl vaiko kvietė du ar tris kartus (b. l. 68).
17. Atkreipiamas dėmesys, kad pati K. M. teismo posėdyje nurodė, jog dėl to, kad ji riboja vaikui kompiuterį, neleidžia prie jo sėdėti ištisą dieną, vaikas „užsikaprizina“ ir pradeda šaukti ar supykęs trenkia duris. Ji vaiką drausmina, kai jis „rodo ožius“, pati yra emocionali, garsiau pašneka telefonu, jei vaikui užeina kaprizai, jį padrausmina. Paskutinius 2–3 metus ji lankosi pas psichologą, pas psichologą lankosi ir vaikas, nes pakeitus mokyklą jam kilo adaptacijos problemų (b. l. 64–66, 69). Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, tai, kad K. M. bute iš tikrųjų būdavo triukšmaujama, kad ji yra emocionali, garsiakalbė, tuomet, kai vaikas neklauso, išdykauja, jį drausmina, o pats vaikas supykęs pradeda šaukti, trenkia duris, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. M., skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdamas pagalbą, galėjo klaidingai įvertinti susiklosčiusią situaciją, tačiau jo manymas, jog K. M. mažamečiam vaikui gresia pavojus ir jam reikalinga pagalba, buvo pagrįstas. Duomenų, kad V. M. ir J. M. būtų turėję pagrindą dėl kokių nors priežasčių keršyti K. M., byloje nėra, todėl šis skundo argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Dėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad J. ir V. M. nė karto nepasiteiravo, kas vyksta jos šeimoje, liudytoja J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jie su kaimyne nesikalbėdavo, tik pasisveikindavo, nei ji, nei jos vyras nėjo kaimynės klausti, kas vyksta, nes bijojo (b. l. 68). Nors teismo posėdžio metu liudytoja J. M. nenurodė, kokiais žodžiais K. M. vadino savo vaiką, o V. M. patvirtino, kad niekada nėra kalbėjęs su jos vaiku, tai nėra pagrindas netikėti J. ir V. M. parodymais, nes jie dėl esminių aplinkybių sutampa, be to, jų parodymus patvirtina kiti bylos duomenys.
18. Kaip pirmiau minėta, bylos duomenimis policija 2021 m. sausio 30 d. buvo kviečiama kaimynams pamačius, jog K. M. vaikas negali patekti į namus, jo niekas neįsileidžia. Iš tikrųjų, atvykus policijos pareigūnams, K. M. vaikas buvo rastas prie buto durų, tai, kad jos vaikas laukė laiptinėje prie buto durų, kol ji grįš į namus, patvirtino ir pati K. M.. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo J. ir V. M. elgesio vertinti kaip persekiojančio ir priekabiaujančio. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas J. B. patvirtino, jog jiems atvykus pagal iškvietimą, berniukas sėdėjo laiptinėje, jo mama grįžo po maždaug 15 minučių. Taip pat nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos specialistus iškvietė budėtojas. Kadangi šie specialistai labai ilgai neatvyko, o jiems (policijos pareigūnams) reikėjo reaguoti į kitus įvykius, jie, palikę moterį su vaiku laukti vaiko teisių apsaugos specialistų, išvyko (b. l. 112–113). Liudytojas J. B. taip pat nurodė, kad pirmiausia buvo susisiekta su vaiko mama, o jai grįžus į namus, buvo ilgai laukiama atvykstant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Taigi nėra pagrindo tikėti pareiškėjos teiginiu, kad policijos pareigūnai 2021 m. sausio 30 d. tik iškvietė Vaiko teisių specialistų tarnybą, o su ja visiškai nekalbėjo. Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant V. ir J. M. atsakomybės klausimą.
19. K. M. apeliaciniame skunde taip pat nurodė mananti, kad 2020 m. birželio 18 d. pranešimo Vaikų teisių ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyriui autoriai gali būti ir jos kaimynai, nes teismo posėdžio metu J. M. pasakė, jog pati prašė 2021 m. sausio 30 d. policijos pareigūnų iškviesti Vaiko teisių tarnybą. Atsakant į šį skundo argumentą atkreipiamas dėmesys, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. rugsėjo 28 d. rašte aiškiai nurodyta, kad 2020 m. birželio 16 d. Skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie galimą mažamečio M. M. teisių pažeidimą. Taigi tai, kad J. M. 2021 m. sausio 30 d. policijos pareigūnų prašė iškviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybą, nepatvirtina pareiškėjos skundo argumento, kad J. bei V. M. kreipiasi ne tik į policiją, bet ir į kitas tarnybas. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasaros iki 2021 m. vasario 5 d. V. M. ir J. M. būtų kreipęsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių skyrių, pranešdami apie galimai pažeidžiamas K. M. vaiko teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog K. M. teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, kad jos šeimoje yra nesutarimų, dėl turtinių interesų ji nesutaria su seserimi, ir tai taip pat galėjo turėti įtakos anoniminiams skundams. Iš jos giminaičių „girdimi tokie žodžiai“, kad ji nedirba, išnaudoja mamą, naudoja psichotropines medžiagas, neprižiūri vaiko (b. l. 101–102). Taigi, neatmetama tikimybė, kad pranešimą Vaiko teisių apsaugos tarnybai galėjo pateikti ir K. M. artimieji.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2021 m. spalio 26 d. nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju V. M. ir J. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje sudėties, todėl jų atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Teismas pagrįstai konstatavo, jog Institucijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra motyvuotas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Esant visumai nurodytų aplinkybių, K. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą ir K. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.