Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-522/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-23
Bylos Nr.
1-1032-522/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
R. V. L.
Nukentėjusysis
J. S., N. M., E. M.
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1032-522/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18359-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Valentinui Gritei,

kaltinamajam R. V. L., jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,nukentėjusiesiems J. S., N. M. ir E. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. V. L., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. L. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

R. V. L. 2021 m. birželio 5 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.15 promilių alkoholio), viešoje vietoje - A. K. neaptvertoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini)., ant pievos, atviroje vietovėje, prie pat L. gatvės kelio važiuojamosios dalies, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto vartojimu N. M. ir J. S. atžvilgiu, pašalinių žmonių, iš kurių buvo E. M., akivaizdoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis tyčia kumščiu N. M. sudavė du kartus į galvą (vieną kartą į veidą kairėje pusėje ir vieną kartą galvos kairėje pusėje už ausies), po to, suėmęs N. M. už drabužių ir suplėšydamas N. M. marškinėlius, kainuojančius 25 Eur, jį pargriovė ant žemės, sumušdamas jam nugarą ir suėmęs ranka už kaklo, smaugė nukentėjusįjį N. M., tokiu būdu nagais apdraskydamas jam kaklą. Šiais smurtiniais veiksmais R. V. L. nukentėjusiajam N. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė 25 Eur turtinę žalą. Po to R. V. L. tyčia, kumščiu J. S. sudavė vieną kartą į nugarą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, ir suplėšė jo marškinėlius, kainuojančius 15 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. 15 Eur turtinę žalą, ir dėl šių tyčinių chuliganiškų įžūlių veiksmų taip pat sukėlė didelę baimę, išgyvenimus ir nerimą nukentėjusiai E. M. dėl ten buvusių E. M. mažamečių vaikų ir vyro N. M. sveikatos, taigi tyčiniais nusikalstamais veiksmais viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įrodymai

Kaltinamasis R. V. L. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2021 m. birželio 5 d., apie 21 val. ėjo namo iš stadiono, kur žaidė krepšinį, ir pamatė ant kelio, ant pagrindinės važiuojamosios dalies N. M. kalbantį telefonu prie pat jo kiemo. Jisai pašaukė jį ateiti. Jis priėjo ir N. M. jam pradėjo priekaištauti dėl savo žmonos, jį pastūmė ir tada jam trenkė į veidą, į kairės pusės žandą. Vidinė skruosto dalis buvo prakirsta, visą vakarą kraujavo. Po smūgio jis atsitraukė vieną žingsnį atgal. Tada N. M. jį vėl puolė, suplėšė jo maikę, kelnes įplėšė, todėl jis trenkė jam atgal vieną smūgį žemiau kairio skruosto kairės pusės, nes norėjo apsiginti. N. M. buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs. N. M. nuo smūgio net nesusvyro. Jei būtų pataikęs į veidą, tai būtų likusi mėlynė. Jiems besistumdant, iš gretimo kiemo atbėgo J. S. ir jam trenkė į krūtinę. Jis nukrito ir tada jam du kartus buvo purškiamos dujos. Dujas purškė J. S.. Paskui sužinojo, kad antrą kartą N. Ž. dar purškė. Kodėl purškė dujas, nežino. Toliau jis jau nieko nebematė po įvykio, nes negalėjo matyti. Būtent, kai nukrito ir buvo purškiamos dujos, jautė, kad buvo nusegamos grandinėlės balto aukso, tiek nuo kaklo, tiek nuo rankos ir dar patyrė 5 spyrius kojomis į abi puses, šonus. Tai yra įrodyta Vilniaus klinikinėje ekspertizėje. Jokių moterų jis nematė, kitų žmonių aplink nebuvo. N. M. trenkė jam, nes buvo išgėręs. Jis J. S. visiškai nelietė, nieko nepadarė, nebent krisdamas galėjo užkliudyti. Liudininkai yra liudininkai. Visų liudininkų parodymai skirtingi. Vienintelis vientisumas yra jų tas, kad jis blogas, nes jo nemėgsta. Pavydi ir verslui, ir pinigų, ir automobilių. Paprasčiausiai yra bandoma pasipinigauti. Vienintelis žmogus, kuris šioje situacijoje yra nukentėjusysis, tai jis, nes yra daiktai prarasti, sveikatos sutrikdymas yra ir daug kitų dalykų. Civilinių ieškinių jis nepripažįsta. Jis buvo apsirengęs maikutę „Versace“, permatomą. Jis tą dieną daug ką darė, žolę šienavo, buvo nuėjęs prie upės pašnekėti su draugais, ėjo į krepšinio aikštelę, tai buvo apie 18 val. ir grįžo atgal apie 21 val. Jis buvo išgėręs 2 buteliukus alaus po krepšinio. Nuo dviejų alaus pripūtė virš vienos promilės. Atsimena, kai mama buvo atėjusi. Už parankės jį išvedė, ne už ausies. Jam kitą dieną A. K. pasakė, kad jisai buvo atėjęs, kad jisai skyrė, nes jis jau buvo nupurkštas dujomis ir jisai dar sakė, kad gavo dujų. Paskui ten buvo daug riksmų, kažkas rėkavo aplinkui ir jį parvedė namo, jis nieko nebematė. Jis nepažinojo šito žmogaus (kalba apie J. S.). Tą patį vakarą atvykus policijai išsiaiškino jo vardą ir pavardę. E. M. nematė, bet girdėjo jos balsą. Nei kaip N. Ž. atsirado, nei kaip A. K., nei kaip E. M., nematė tų žmonių, nes buvo nupurkštas dujomis. Moterų balsus atskyrė, kad E. M. buvo ten. Jos balsą girdėjo. Prie nukentėjusiojo N. M. nebuvo E. M.. Jinai gal kieme kažkur ir buvo. Liudytojus A. K. ir V. B. pažįsta, jų nematė įvykio vietoje. Mama pasirodė ne po purškimo, jinai matė tą konfliktą ir turbūt bandė skirti juos. Jis dabar nepasakys tiksliai, bet jinai buvo beveik pradžioje konflikto, kai jis gavo į veidą. Girdėjo, kaip mama šaukė, kad nelystų prie jo, nes spardė jį ir bandė atitraukti turbūt visus. Jis net nežinojo, kad N. Ž. ten buvo ir jam dujas purškė. Jam pasakė V. B. tėvai naktį, kai buvo su policininkais, kad eitų pas N. Ž., nes jisai buvo su draugu kažkokiu pliku. Jie buvo dviese, jie čia nupurškė ir grandinėles nusegė. Jam taip paaiškino V. B. mama. Prie policijos kalbėjo, E. J. tą taipogi girdėjo. Policija buvo iš karto iškviesta po įvykio, o ne 4 val. nakties. Įvykio metu buvo padaryti kūno sužalojimai: buvo mėlynės krūtinės kairės pusės ląstoje, buvo abi mėlynos rankos, nugaroje buvo mėlynės, šonuose irgi kraujosruvos, vienos akies dešinėje pusėje buvo kraujosruva ir buvo žandas vidinis prakirstas, prakirsta vidinė dalis ir buvo akys sutrikdytos. Dar iki dabar jaučia pojūčius. Niekada gyvenime neturėjo problemų su akimis. Dabar greitai akys pavargsta vairuojant. Reikės kreiptis į specialistus. Jis mano, kad tai dėl dujų, nes dujos buvo tiesiai į akis purškiamos. Ilgą laiką visiškai nieko nematė. Apdegintas veidas net buvo. Dėl J. S. smūgio buvo sužalota krūtinė. Jisai smūgiavo iš kumščio. Sumušimai nugaroje ir šonuose buvo padaryti kojomis, nes buvo spyriai. Spyriai kojomis buvo tada, kai buvo nupurkštas dujomis, ten buvo N. M. ir J. S. toje vietoje. Į policiją kreipėsi iš karto, tą patį vakarą. Jie jį iki dviejų nakties laikė, kol surašė viską. Jie dar buvo nuvykę iki V. B. namų. Pavyko patekti tik iš trečio karto. Jis nesutinka dėl pirmo smūgio parodymų. Pirmą smūgį jis pats praleido pirmas, o antrą smūgį jis trenkė gindamasis atgal. Kai jis nukrito jokių imtynių nebebuvo, nes buvo nupurkštas ir jau negalėjo nieko daryti. Nekontaktavo dėl grandinėlių su niekuo po to įvykio, tiktai matė kitą dieną, kad A. K. vaikščiojo palei jo namus. Paskui girdėjo apklausoje, kad ieškojo grandinėlės. A. K. ieškojo grandinėlių ne tik įvykio vietoje, bet ieškojo prie jo namų, jo kieme vaikščiojo. Tokių grandinėlių neįmanoma nuplėšti, nebent su kaklu galima nuplėšti. Neįmanoma paaiškinti nuplėšimo, su „bulgarke“ galima nupjauti, nukirpti su kažkuo, bet nenuplėšti. Numauti per riešą neįmanoma, nei vienos grandinėlės, nei kitos. Galima buvo tik atsegti. Tų grandinėlių vertė yra 1500 Eur. Už jas buvo žymiai daugiau mokėta 2500 Eur. Pagal specialų užsakymą daryta, juvelyrika gali paliudyti. Daiktai buvo brangūs jam ir jie buvo pavogti įvykio metu. Jis niekada tų grandinėlių nenusiima. Dalyvauja daug krepšinio varžybose ir su jomis žaidžia visada. Jeigu liepia jam nusiimti nuo rankos teisėjas, tai jis atsisėda ant atsarginio suolo. Niekada nenusiiminėja. Dėl parodymų jis norėjo kreiptis į prokuratūrą, nes čia yra surašyta neatitinkamai jo žodžiai. Dabar teisingai viską papasakojo.

Nukentėjusysis N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip vietinį gyventoją. 2021 m. birželio 5 d. per Tėvo dieną, su šeima nuvažiavo pasveikinti žmonos tėčio, uošvio A. K.. Tai buvo apie 18 val. Besėdint kambaryje pamatė, kad kažkas vaikšto po kiemą, nuėjo link ūkinių pastatų. Ten pradėjo dairytis, vaikščioti. Jie (uošvis, žmona ir jis) išėjo į kiemą, pažiūrėti kas čia vyksta ir pamatė, kad kaimynas R. V. L. vaikšto. Jis pradėjo klausinėti, kas čia vyksta, ko čia vaikštai, ką čia pametei. R. V. L. sako, kad girdi muziką, kažkas žvejoja. Nerišliai tokius dalykus pasakė. Jis numojo ranka, žmona pasakė savo tėčiui, kad pasikalbėtų su juo gražiai ir tegu išeina. Jie su žmona nuėjo namo. A. K. liko aiškintis su juo, pašnekėjo be jokių pykčių, be nieko ir išvedė jį iš kiemo. Jie iš namo stebėjo kaip uošvis kalbasi su R. V. L.. Jis gražiai kalbėjo. Po to jie dar pasėdėjo porą valandų. Po 20 val. nusprendė važiuoti namo. Susiruošė važiuoti namo, išėjo į kiemą: jis, uošvis, jo nepilnamečiai vaikai ir žmona. Paskambino draugas į telefoną. Žmona susodino vaikus į automobilį, o jis išėjo kalbėti su telefonu ant kelio. Bekalbant pamatė ateinantį R. V. L. link jo. Priėjęs prie jo sako, kad tikrai kažkas kieme groja, muzika groja, žvejoja. Jis pasakė jam baigti, nes niekas nežvejoja. Žmogaus bendravimas iš karto pasikeitė. Pradėjo agresyviai elgtis, demonstruoti savo maikutę, „ar tu žinai, kas aš toks“, tikrai neatkartos necenzūrinių žodžių. R. V. L. užgauliojo: „Ar tu žinai, kas aš toks? Tave užmušiu, užmušiu. Tu „kavianskas“. Pamačiusi žmona, kad čia vyksta vos ne konfliktas, pribėgo ir jį už parankės nusivedė nuo kelio. Priėjo iki mašinos, pasodino į mašiną. Žmona dar kartą atsisveikino su tėčiu A. K. ir jis išgirdo vėl žodžius: „A., „kavianskas“, žinau, kur tu gyveni. Užmušiu“ ir bėgte, greitu žingsniu bėgo link mašinos. Jis tada pagalvojo, kad nieko nebelauks, lips iš mašinos, nes čia turbūt gražiuoju nesibaigs. Jis puolė iš mašinos, nes pamatė, kad atbėga, kad greitu žingsniu ėjo, jis dar tiesė rankas, kad ramintųsi, baigtų. Pirmas smūgis buvo R. V. L. į skruostą. Jis paskui pasisuko šonu, tada smūgis jau už ausies į galvą. Jau tada prasidėjo grumtynės ir jis jį smaugė, ir R. V. L. jį smaugė. Pradėjo žmona klykti, rėkti, šauktis pagalbos. Pradėjo vaikai mašinoje rėkti, klykti ne savo balsu. Subėgo kaimynai. Kas pirmas atbėgo, kelintas atbėgo, tikrai nepasakys. Bandė juos atskirti A. K. ir prisimena J. S., kuris atitraukė jį nuo R. V. L.. Jis neįsivaizduoja, ko R. V. L. prie jo prisikabino. Žmogus elgėsi neadekvačiai, vyzdžiai buvo išsiplėtę, putos matėsi burnoje. Gal nesakytų, kad buvo girtas, gal nuo kažkokių kitų kvaišalų. Grumtynių metu už kaklo stvėrė, maikė suplėšyta buvo, šonas nubrozdintas. Jam visą tai padarė R. V. L.. Pradėjo skirti A. K., žmona rėkė: „Gelbėkite“. Tada J. S. ir A. K. atitraukė jį nuo jo. Tada žmona su uošviu A. K. jį laikė, ramino. Tada prasidėjo kitos grumtynės. Tada R. V. L. J. S. puolė. Jis tai matė. J. S. jau nueidinėjo, o R. V. L. kumščiais mosikuodamas puolė J. S.. Kai jį skyrė, tikrai dujų nejautė. Kaip išsiaiškino, pasirodo dujos buvo, bet jis jų nejautė. Dėl sužalojimų į ligoninę nevažiavo, namie teko gydytis porą dienų, skaudėjo galvos sritį. Skausmas praėjo. Turtinė žala 25 Eur už maikutę. Vietoje buvo J. S. draugė V. B., V. B. tėveliai, A. K., jo žmona, jo nepilnamečiai vaikai, A. K. mama, du asmenys, kur J. S. gynė nuo R. V. L., M. L.. R. V. L. mama atsirado kai jį atitraukė, jis jau ją matė, stovėjo atokiau. Jo sutuoktinės būsena buvo stresinė. Visą kelią ant jo rėkė. Visa drebanti. Nematė savo žmonos taip išsigandusios, klykiančios. Tą dieną buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, jie išgėrė po 4 stikliukus baltos degtinės.

Nukentėjusysis J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Tą dieną jis atvažiavo uošvio pasveikinti su Tėvo diena. Po 20 val. išėjo su V. B. parūkyti į kiemą. Išgirdo kaip moteris šaukė: „Padėkite, padėkite, gelbėkite, padėkite“. Išėjo iš savo kiemo, pamatė, kaip grūmėsi R. V. L. ir N. M.. Šalia buvo A. K. ir M. L.. Jie grūmėsi, jis pribėgo. N. M. buvo ant R. V. L. užsiropštęs. R. V. L. jį smaugė iš apačios. Jis atbėgo, atitraukė ranka jo kairę ir užspaudė ranką. Nori pabrėžti, kad ant rankos jokių grandinėlių nematė. Atitraukė kairę ranką, nori pabrėžti, kad kairę ranką atitraukė, nes tai svarbu. Tada gavosi, kad jie visi išsiskyrė, subėgo kaimynai, M. L. rėkė, vaikai E. M. ir N. M. rėkė, buvo šoko būsenoje. Tada atbėgo dar kiti kaimynai, būrys žmonių. M. L., kaltinamojo mama, savo sūnų ramino, sakė: „Eik paspausk ranką, susitaikyk“. R. V. L. buvo neadekvatus, girtas, bėgo putos iš burnos, judesiai nekoordinuoti, visiškai nesiorientavo, kur jis yra. Jis atsakė, kad nieks su juo nesitaikstys, tegu eina savais keliais. Jį „šuriku“, „atčkariku“ išvadino. R. V. L. atbėgo ir sudavė jam smūgį į sprando sritį, suplėšė maikę ir tada jį jo motina atitraukė. Kiti kaimynai subėgo. Jis vėl agresyviai elgėsi. Gavosi, kad jį kiti kaimynai paguldė ant žemės ir atbėgo N. Ž., ir papurškė jam dujų. Tada visi išsiskirstė, pasikalbėjo su kaimynais. N. M. išvažiavo namo. Jie nuėjo su uošviu. Čia kaime kaip ir įvykis buvo. Uošvis pastatė degtinės butelį ir jie išgėrė. Dar buvo už vairo, kai jį kaltina, kad jis buvo girtas tuo metu, kai atbėgo gelbėti. Niekur nėra nustatyta, kad jis buvo neblaivus, nes jis buvo blaivus, o policija atvažiavo tik 4 val. nakties. Jį prikėlė iš lovos 4 val. nakties ir tada davė pūsti. Todėl ir klausė, kodėl 4 val. nakties policija buvo atvažiavusi. Jeigu jį patį užpultų, jis iš karto kviestų policiją, iš karto atvažiuotų, o ne 4 val. nakties, kai pats kaltinamasis buvo ir nusiprausęs, ir pasipuošęs, gražus ir išsiblaivęs. M. L. teigė, kad N. Ž. atėjo pirmas, o jie su V. B. vėliau. Tai iš tikrųjų N. Ž. atėjo paskutinis, papurškė dujas, o jis su V. B. buvo patys pirmieji. Tada M. L. teigė, kad jis pribėgo ir trenkė į petį, kaltinamasis irgi teigė, kad jis atbėgo ir trenkė į petį, nors nei vieno smūgio jam nesudavė, dujų nepurškė ir kojomis nespardė. Jis pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Neturtinės prašo 1000 Eur, turtinės 115 Eur. Turtinė žala 115 Eur, nes suplėšyta maikė 15 Eur ir važinėjimai pastovūs į teismą, į policiją.

Nukentėjusioji E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis N. M. jos sutuoktinis, J. S. tik iš matymo pažįstamas. Kaltinamasis R. V. L. pažįstamas, kaip buvęs klasiokas. Jie atvyko pas tėtį, 2021 m. birželio 6 d. pasveikinti su tėčio diena. Per langą pamatė, kad po ūkinius pastatus landžioja nepažįstamas asmuo. Dėl atstumo tuo metu neatpažino kas. Išėjo visi iš namo: tėtis, ji ir jos vyras. Tada atpažino, kad tai kaimynas R. V. L.. Paklausus ką jisai veikia jų kieme ir ko nori iš jų pastatų, jisai pasakė, kad klojime kažkas klauso muzikos, šneka garsiai, atėjo patikrinti, kas čia vyksta. Jie susižvalgė, žmogus neadekvačiai kalba, neadekvačiai reaguoja į situaciją. Tėčiui tyliai pasakė, kad kuo greičiau išprašytų jį iš kiemo, nes kieme yra jos 2 nepilnamečiai vaikai. Tėtis gražiuoju jį išvedė iš kiemo. Tada jie grįžo į namą. Dar pasėdėjo, pabuvo kokią gerą valandą ir tada ruošėsi važiuoti namo. Susirinko vaikus, vyras atsisėdo į mašiną ir ji buvo beužvedanti automobilio variklį, tada suskambėjo jos telefonas. Skambino vyro draugas. Kol jos vyras kalbėjo telefonu, ji nuėjo atsisveikinti su močiute. Ji išėjo gal po 3-4 min, pamatė, kad vyras nebešneka telefonu, stovi su R. V. L. ant kelio, prie jų kiemo. Matė, kad įtampa kyla, tada priėjo prie jų. R. V. L. kilnojo rankas, kažką bandė parodyti. Pasakė vyrui, kad važiuotų, skirstytųsi. Ji vyrą pasiėmusi už parankės jau pakankamai stipriai nusivedė, nes matė, kad bus konfliktas. Vyras atsisėdo į mašiną. Vaikai sėdėjo mašinoje. Tėtis priėjo, apsikabino ir jie išgirdo, kad rėkia necenzūriniais žodžiais atbėgdamas nuo kelio R. V. L.. Jis pribėgo prie jų, tada iš automobilio iššoko vyras, tuo metu du nepilnamečiai vaikai sėdėjo automobilyje. Vyras sako: „Tu čia ramiai, ko tu nori, dink“. R. V. L. pradėjo rėkti, kad užmuš ir trenkė kumščiu vyrui į skruostikaulį. Tada prasidėjo grumtynės, persivertė į kaimynų pusę. Tada grumtynių metu trenkė antrą kartą iš to paties kumščio. Jos vyrui buvo nubrozdintas skruostikaulis ir šone guzas. Prasidėjo grumtynės ant žemės. Persivertė į kaimynų pusę, tada į močiutės pusę. Persivertus į jų kiemo pusę, jau ji tada tikrai klykė šaukdama pagalbos. Vaikai mašinoje rėkė. Ji matė, kad atėjo V. B., jos tėveliai ir J. S.. Jos vyrui buvo suduoti du smūgiai. Ji dėjo ledą ant galvos, nes buvo guzas ir perplėšta palaidinė. Jai keista buvo tai, kad R. V. L. rėkė: „Aš tave, A.., užmušiu. Tu „kavianskas“. Aš žinau visą tavo chebrą“. Nei jos vyras iš Kauno, nei jisai A., nei išvis susijęs su tuo. Ji niekaip negali suprasti, apie ką jisai pagalvojo, nei kodėl pas juos į kiemą atėjo, nei ko jis iš jų norėjo. Vyras jį bandė sulaikyti imtinių būdu, paskui tėtis atėjo. Už tai ji šaukė pagalbos, nes matė, kad geruoju nesibaigs, nes jis tik atsistoja ir vėl puola atgal. Kai ji pradėjo rėkti, A. K. pirmas keliu atbėgo. Kaltinamojo mama pasirodė prieš pačią pabaigą. Ji dujų nepajuto. Ji visą laiką buvo kartu su vyru. Juos dar sustabdė, nes J. S. akiniai pas juos mašinoje kažkaip atsidūrė. Ji norėjo greičiau pasišalinti. Paskutinis dalykas, ką ji matė, tai kai mama jį už ausies užsuko ir išsivedė. Jis akivaizdžiai buvo neadekvatus. Ji neprisimena, kaip iki Širvintų parvažiavo streso būsenos. Kai davė parodymus, ji dvi savaites raminančius gėrė, nes buvo užpulta prie dviejų nepilnamečių vaikų.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis N. M. jo žentas, J. S. pažįstamas kaip vietinis gyventojas. Kaltinamasis R. V. L. kaimynas. Atvažiavo žentas ir dukra su anūkais pasveikinti su Tėvo diena. Kažkoks vyras jų kieme praėjo palei namą link tvarto. Jis išėjo su žentu pažiūrėti ir pamatė, kad tai kaimynas R. V. L.. Žentas paklausė, ką jis čia pametė. Jis atsakė, kad kažkokie garsai, muzika. Jie pasisveikino ir išsiskyrė. Po vienos valandos jis iš namų išėjo ir girdi šaukia R. V. L. ant žento, atbėgo į kiemą ir pradėjo muštis. Jis viską matė, buvo prie mašinos. Žentas buvo prie mašinos, ruošėsi važiuoti namo. Pribėgo prie jų, žentas atsisuko ir kažkaip tai gavo į galvą. R. V. L. smogė ranka, kumščiu. Jis buvo 1 metro atstumu nuo tos vietos, kur smogė. Pataikė į galvą. Smūgis buvo vienas. Jis nežino, už ką jis sudavė žentui. Jis laikė R. V. L. už rankos, kad nesimuštų. Parkrito ant žemės, į kaimynų pusę yra takelis, tada į kaimynų pusę persivertė, paskui į jų pusę persivertė. Jie vartėsi apie 5 min. Tada jis atskyrė žentą. Jis žentą įsodino į mašiną. Kaimynas sutramdė R. V. L.. Jis nematė, kad J. S. muštųsi, tačiau matė, kad jis sutramdė R. V. L.. Matė, kad paguldytas buvo ant žemės, o kaip jis buvo paguldytas nematė. Nematė R. V. L. veiksmų prieš J. S.. Buvo truputį išgėręs, o kiti asmenys, ar buvo išgėrę, nežino. Jo dukra kvietėsi pagalbos, o paskui kaimynas atbėgo su drauge. K Žentas buvo truputį išgėręs. Vairuoti automobilį turėjo dukra. Jų kiemas nuo gatvės neužtvertas, atviras. Kai sutramdė, išėjo jo (A. K.) mama, jis išsivedė mamą namo, ir per tą laiką, kai išėjo jau visi išsiskirstę buvo. Vaikai buvo prie mašinos, kai jisai atbėgo, šaukė. Dukra, vaikai buvo išsigandę, stresas.

Liudytoja M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji kaltinamojo mama. Tą dieną R. V. L. šienavo žolę, paskui buvo kažkur išėjęs. Apie 20 val. jisai ėjo nuo centro keliuku, L. gatve namo. Jis įsuko į kiemą, o kitoje pusėje, prie kelio, stovėjo N. M., kalbėjo telefonu. R. V. L. įsukant į jų kiemą N. M. kažką pasakė. R. V. L. metė savo maišelį ir nuėjo prie N. M.. Ji buvo savo valdose, kažkur 8-10 metrų atstumu. R. V. L. priėjo prie N. M.. N. M. trenkė kumščiu vieną kartą R. V. L. į veidą. Sūnus sudavė jam ir po kurio laiko jie pradėjo stumdytis ir nukrito ant žemės. Ji bėgo prie jų pasižiūrėti, kas vyksta, išskirti jų. Ten stovėjo daugiau žmonių: N. M. žmona E. M., sodybos šeimininkas A. K., N. M. vaikai. K. ir ji stengėsi juos tramdyti, bet nelabai sekėsi, buvo įsiaudrinę. N. M. vienu metu smaugė R. V. L.. Ji išsigando. Atėjo N. Ž. su savo draugu. A. K. atitraukė R. V. L., jį pakėlė ir tada atbėgo iš šoninio namo V. B. sugyventinis ar draugas J. S. su savo drauge. Kai R. V. L. jau stovėjo, J. S. trenkė R. V. L. į petį ir tada R. V. L. suklupo ir užsidengė rankomis akis ir sakė, kad nieko nemato. Ji bandė jį kelti. Daiktus rinko, kai tempė jį, nes jis nepaėjo. Pajuto chemikalų kvapą, neturėjo reikalo su tomis dujomis. Akivaizdaus dujų purškimo nematė. Dujų purškimas buvo privačioje valdoje. Nuvedė sūnų namo, nes jis nepaėjo.

Liudytojas N. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta iš matymo, kaltinamąjį pažįsta - jo kaimynas. Jis buvo kieme, išgirdo ilgą pagalbos šauksmą (pagalbos šaukėsi moteris), išėjo ant kelio ir pamatė didelį būrį žmonių ir kažkokias grumtynes. Jis buvo iki 100 metrų atstumu. Tada jis grįžo iki mašinos, pasiėmė dujų balionėlį ir nuėjo iki grumtynių vietos. Pamatė, kad R. V. L. puolė ant kažkokio žmogaus. Jį kažkas atitraukė ir paleido, bet R. V. L. vėl puolė. Gal jo kaimynas, A. K. atitraukė, bet tuo momentu jį parvertė ant žemės. Jis tada papurškė ašarinių, pipirinių dujų R. V. L. į veidą, nes išsirinko agresyviausią žmogų iš kompanijos. R. V. L. buvo labai stipriai pasiutęs. Jis buvo raudonas, gal nuo pykčio. Nuo kaltinamojo buvo 1 metro atstumu, kai purškė dujas. Dujų papurškimas turėjo poveikį, nes viskas pasibaigė, daugiau smurtinių veiksmų nebuvo. Kai R. V. L. paleido, mama jį pasiėmė ir už parankės nusivedė namo. Jis suprato, kad mama ten stovėjo ir nieko padaryti negalėjo. Jis nematė, ar kas puolė R. V. L.. Jis matė, kad E. M. tėvas šone stovėjo pasimetęs. Papuošalų ant rankos ir kaklo nematė. Jokių papuošalų įvykio vietoje nerado. Po įvykio teko girdėti, kad dingo R. V. L. papuošalai. Jis kalbėjo su kaimynu Z. B., kai juos apkaltino, kad dingo kažkokie papuošalai. Vakare jo mergaitės važinėjo, o R. V. L. mama vaikščiojo su prožektoriumi ir pakvietė jas, paprašė padėti paieškoti grandinėlės, bet nerado. Ieškojo toje vietoje, kur buvo grumtynės.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamojo nepažįsta. Jis nusipirko namą, dirbo. Išgirdo moters šauksmą, nuėjo pasižiūrėti, pamatė, kad du vyrai susipyko. Nei kas pradėjo, nei kas kaltas, nieko nežino. Buvo susikibę R. V. L. ir J. S.. J. S. R. V. L. buvo prirėmęs prie žemės. Jis tiesiog atėjo, apglėbė ir numetė juos vieną nuo kito į šonus, išskyrė. Jie ant žemės gulėjo. Tada jie atsistojo. R. V. L. vėl agresyviai elgėsi, vėl kibo į atlapus J. S. ir iš šono kažkas dujų papurškė R. V. L. ir viskas baigėsi.

Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį nuo vaikystės pažįsta, toje pačioje gyvenvietėje augo. Nukentėjusiuosius irgi pažįsta, kaip vietinius gyventojus. Kadangi ji su J. S. buvo savo kieme, išgirdo triukšmą, šaukė žmonės ir nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad vyksta muštynės, grūmėsi N. M. su R. V. L., jie buvo susikibę ant žemės. Kelias minutes matė juos gulinčius. Ji buvo prie jų gulinčių priėjusi per kokį gerą metrą. J. S. padėjo juos išskirti, nes jie buvo susikibę. Smūgių ji jokių nematė. Šalia buvo E. M. tėtis A. K., R. V. L. mama M. L., E. M.. Ji nematė J. S. konkrečių veiksmų, kaip jis juos bandė išskirti. Kažkaip gavosi, kad jie atsiskyrė, tada ji su J. S. atsitraukė. Jie stovėjo šalia E. M. automobilio. Po to prie jų priėjo R. V. L.. Jis norėjo paspausti J. S. ranką. J. S. atsisakė tą padaryti ir tada R. V. L. stovėdamas prieš juos užsimojo dešine ranka ir trenkė su ranka, kumščiu J. S.. J. S. atsitraukė šiek tiek ir į kaklą jam pataikė. Ji matė tik vieną smūgį. J. S. nesusvyravo nuo smūgio, bet mano, kad tai nebuvo malonus smūgis. J. S. dėl smūgio supyko. Jinai J. S. tada apkabino, kad jis toliau neįsitrauktų į grumtynes. Kuriuo metu ir kas purškė dujas, nematė. Po kiek laiko pajuto dujų kvapą, pati pradėjo kosėti, dusti. Ji J. S. pasakė, kad dūsta, jai trūksta oro. Kol ji atsigaivino, po to ji jau nematė R. V. L..

Nukentėjusysis N. M. akistatos su įtariamuoju R. V. L. metu patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. (t. II, b. l. 20 - 22).

Nukentėjusysis J. S. akistatos su įtariamuoju R. V. L. metu patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu. (t. II, b. l. 25 - 28).

2021 m. birželio 6 d., 02.23 val., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, R. V. L. buvo nustatytas 1,15 promilių girtumas (t. I, b. l. 40).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2021 m. birželio 5 d., 21.55 val. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje R. V. L., grafoje: „Kvietimo rezultatas“ užfiksuota, jog „neblaivus, agresyvus, šaukia jog nori vykti į Kauno klinikas, plūstasi necenzūriniais žodžiais, rėkia, bėgioja, iš pradžių į stacionarą vykti atsisako, po to nuomonę pakeitė.“. (t. I, b. l. 42 - 43).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. S. savanoriškai pateikė marškinėlius, kurie įvykio metu buvo suplėšyti. Atlikta objekto - marškinėlių apžiūra, kurios metu nustatyta, jog apžiūrimi marškinėliai trumpomis rankovėmis, šviesiai pilkos spalvos. Priekinėje marškinėlių pusėje yra spalvotas vaizdas. Nugarinėje dalyje, prie kaklo apvadėlio, marškinėliai yra suplėšyti - 3 x 7 cm plote plyšimas nelygiais kraštais. Tiek priekinėje, tiek ir nugarinėje pusėse marškinėliai ištepti. Marškinėlių vaizdas užfiksuotas nuotraukose, pridedamoje fotolentelėje (t. I, 89 - 95).

Iš 2021 m. liepos 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog nukentėjusiesiems N. M. ir J. S. dar kartą buvo išaiškintos nukentėjusiųjų teisės ir pareigos, bei teisė pareikšti civilinį ieškinį, ir nukentėjusieji paaiškino, kad civilinius ieškinius pateiks teisme.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių – kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).???

Išnagrinėjus bylą neginčytinai nustatyta, jog R. V. L. atliko jam kaltinime inkriminuotus veiksmus.

R. V. L. savo kaltės nepripažino teigdamas, kad būtent N. M. pirmas jam trenkė, dėl ko jis gindamasis trenkė jam atgal, o vėliau jie susigrūmė. Jiems besigrūmiant, atbėgęs J. S. trenkė jam į krūtinę, dėl ko jis pargriuvo, o po to buvo apipurkštas du kartus dujomis ir patyrė penkis smūgius kojomis.

Vis tik šiuos jo parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai. Nukentėjusieji N. M., E. M. ir liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad N. M. ir E. M. su vaikais susiruošus važiuoti namo, prie jų automobilio mosuodamas kumščiais atbėgo R. V. L. ir trenkė vieną kartą N. M. į veidą kairėje pusėje ir vieną kartą galvos kairėje pusėje už ausies, dėl ko po to N. M. su R. V. L. susigrūmė, o grumtynių metu buvo suplėšyti N. M. marškinėliai ir apdraskytas kaklas. E. M. tuo metu šaukiantis pagalbos, į įvykio vietą subėgo kaimynai. Nukentėjusysis J. S. ir liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdami V. B. tėvų namo kieme ir išgirdę pagalbos šauksmą pamatė, kad grumiasi R. V. L. ir N. M.. Jiems pribėgus, J. S. atitraukė R. V. L. kairę ranką ir ją prispaudė prie žemės. Pažymėtina, kad šios nukentėjusiojo J. S. parodymų aplinkybės atitinka liudytojo A. K. parodymus apie tai, kad J. S. sutramdė R. V. L., nes jis buvo prispaustas prie žemės, kol A. K. nusivedė tolyn N. M.. Taip pat nukentėjusiojo J. S. parodymai atitinka ir liudytojo A. K. parodymus, nes A. K. parodė, kad J. S. R. V. L. buvo prirėmęs prie žemės, o jis juos išskyrė, po ko R. V. L. vėl puolė J. S.. Taip pat tai, kad būtent R. V. L. puolė J. S. patvirtino ir nukentėjusysis N. M., liudytojai V. B. ir N. Ž.. Nukentėjusysis J. S. ir liudytoja V. B. parodė, kad jiems stovint prie automobilio prie jų priėjęs R. V. L. sudavė vieną smūgį J. S. į kaklo sritį iš nugaros pusės. Po šių veiksmų R. V. L. buvo kaimynų atitrauktas ir N. Ž. apipurkštas dujomis.

Šie nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai paneigia kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad, jam pargriuvus, jis buvo du kartus apipurkštas dujomis J. S. ir N. Ž. ir patyrė penkis smūgius kojomis iš nukentėjusiųjų N. M. ir J. S.. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad dujas purškė tik N. Ž.. Šią aplinkybę patvirtino jis pats, taip pat nukentėjusysis J. S. ir liudytojas A. K.. Taip pat liudytojų parodymai paneigia tai, kad neva tai po J. S. suduoto smūgio kaltinamajam į krūtinę šis gulėjo ir buvo spardomas. Priešingai, liudytojai A. K. ir N. Ž. parodė, kad pats R. V. L. vis bandė pulti J. S., o kad kas pultų R. V. L. jie nematė. Taip pat iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad N. Ž. papurškus dujų, konfliktas baigėsi, visi išsiskirstė ir niekas R. V. L. kojomis nespardė, nes jį jo mama M. L. išsivedė namo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai keitėsi, nes ikiteisminio tyrimo metu jis nenurodė, kad jį spardė kojomis, o teigė, kad apipurškus jį dujomis N. M. jį smaugė, o po to juos išskyrė kaimynai. Kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, išskyrus jo mamos M. L. parodymus, kurie taip pat neatitinka kitų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų. Pažymėtina, kad M. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nematė, jog N. M. ar R. V. L. būtų sudavę smūgius vienas kitam, o jie tik grūmėsi.

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada apie R. V. L. sužalojimus. Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 7-ių trauminių poveikių pasekoje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais) galimai 2021 m. birželio 5 d. Kaip nurodė, nukentėjusysis N. M. jie su R. V. L. besigrumdami vienas kitą smaugė, vartėsi per pievą pirmyn atgal, todėl neatmestina tai, jog R. V. L. galėjo susižaloti šiuo metu. Taip pat byloje nust atyta, kad fizinis kontaktas buvo ir tarp kaltinamojo ir kito nukentėjusiojo J. S.. Be to, ir liudytojai bandė sulaikyti R. V. L. nuo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiuosius. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad kaltinamasis buvo sužalotas būtent vien tik nukentėjusiųjų veiksmais nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusieji ir liudytojai iki įvykio vieni kitų nepažinojo ar pažinojo tik iš matymo kaip kaimynus, todėl jiems nėra tikslo apkalbėti R. V. L. nebūto nusikaltimo padarymu.

Atsižvelgiant į tai, jog nuo įvykio praėjo nemažai laiko, o pačio įvykio metu viskas vyko greitai, dalyvavo nemažai žmonių, kilo sumaištis, natūralu, kad tam tikros nukentėjusiųjų ir liudytojų išsakytos įvykio aplinkybės, pvz. dėl to, kas pirmas atbėgo į įvykio vietą, gali skirtis. Tačiau nepaneigiama yra ir tai, kad nukentėjusiųjų ir liudytojų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodytos esminės aplinkybės dėl to, kad būtent R. V. L. buvo neblaivus (veidas raudonas), agresyvus, sudavė smūgius nukentėjusiesiems, vis norėjo pulti nukentėjusiuosius, sutampa.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-63-648/2016, 2K-194-895/2020).

Kaltinamojo veiksmai patvirtina, kad jo paskatos buvo aiškiai chuliganiškos, nepriimtinos visuomenėje galiojančioms teisės normoms, nes jis be jokios priežasties sudavė smūgius nukentėjusiesiems N. M. ir J. S..

Kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl kaltinamojo atliktų veiksmų buvo nutrauktas asmenų poilsis ir darbas, nes kaimynai iš savo namų (kiemų) subėgo į įvykio vietą, bandė atskirti kaltinamąjį nuo nukentėjusiųjų, kilo sumaištis, panaudotos ašarinės dujos, asmenims sukeltas išgąstis, stresas dėl jų pačių ir vaikų saugumo. Nukentėjusieji ir liudytojai pasijautė šokiruoti, pažeminti.

Įvykio vieta pripažintina vieša vieta, nes konfliktas vyko nors ir privataus namo pievoje (kieme), tačiau kiemas nėra užtvertas tvora, atviras, į jį laisvai gali patekti kiti asmenys, be to, smurtiniai veiksmai vyko netoli pagrindinio kelio ir juos nuo savo namų matė kaimynai. Nekelia abejonių ir tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suprasdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. smurtauti prieš kitus asmenis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, kaltinamojo R. V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas.

Kaltinamasis R. V. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, yra baigtas. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką jis padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui(BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, o būtent į tai, kad V. L. administracine tvarka baustas 15 kartų, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 76-77). Kaltinamojo teistumai yra išnykę, tačiau buvę teistumai kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai - kaip linkusi nusikalsti. Tačiau kaltinamasis yra jauno amžiaus, neturintis teistumų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis įsidarbino, dirba, jis gerai charakterizuojamas. Kaltinamojo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo intensyvūs, truko trumpą laiką (apie penkias minutes), padaryta veika nesukėlė neatitaisomų pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti kaltinamajam paskirta bausmė antra pagal sunkumą – bauda, kuri skirtina atitinkamo dydžio, t. y. arčiau minimo, nes kaltinamasis privalės atlygintini ir nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kas aiškiai paveiks jo materialinę padėtį.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam 115 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Jis nurodė, kad turtinę žalą sudaro suplėšytų marškinėlių kaina ir kelionės išlaidų atlyginimas, o neturtinę žalą jam dėl suduoto smūgio sukeltas fizinis skausmas, tai, kad jis buvo viešai tampomas už rūbų tokiu būdu pažeminant jį kitų žmonių akivaizdoje, dalyvavimas apklausose policijoje.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis prašė jam priteisti 115 Eur turtinės žalos, kurią sudaro suplėšytų marškinėlių kaina ir kelionės išlaidų atlyginimas. Pažymėtina, kad kelionės išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas bylos nagrinėjimo metu ir J. S. dokumentai perduoti teismo buhalterijai. 15 Eur turtinės žalos atlyginimas dėl suplėšytų marškinėlių, teismo vertinimu yra pagrįstas ir tenkintinas. Savanoriško daiktų pateikimo protokole ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. S. savanoriškai pateikė marškinėlius, kurie įvykio metu buvo suplėšyti. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad būtent kaltinamasis suplėšė nukentėjusiojo J. S. marškinėlius jį puldamas. Todėl 15 Eur turtinė žala priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. LAT yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl aukščiau nurodytų kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su patirtais sužalojimais ir bylos nagrinėjimu. Tačiau, teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams (J. S. įvykio metu suduotas smūgis ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, nusikalstama veika truko neilgą laiką) ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pagal teismų praktiką, atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 145 Eur iki 1 738 Eur, tai yra kur kas mažesnės pinigų sumos, nei prašo priteisti civilinis ieškovas. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, 200 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui J. S. būtų proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms. Teismo nuomone, priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir nusistovėjusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Taigi nukentėjusiajam J. S. iš kaltinamojo R. V. L. priteistina 200 Eur neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

R. V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3000 Eur baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, R. V. L. nustatyti 12 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Civilinio ieškovo J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš kaltinamojo R. V. L. priteisti 15 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo J. S. marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą

Teisėja Irina Serafin