- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-01
- Bylos Nr.
- 2A-461-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07750-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- M. M. S.
- Ieškovas
- UAB „Kasandros grupė“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Virginijaus Kairevičiaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2403-465/2012 pagal ieškovo UAB „Kasandros grupė“ ieškinį atsakovei M. M. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Kasandros grupė“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės M. M. S. 57 797,85 Lt skolos, 2 064,25 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 1d. su atsakove sudarė sutartį Nr. 09/10, kuria ieškovas įsipareigojo teikti prancūzų ristūnų kumelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikymo, šėrimo, treniravimo ir kitas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo pagal pateiktą sąskaitą sumokėti už einamojo mėnesio metu suteiktas paslaugas ir padengti buvusio žirgo savininko V. K. ir partnerių KŪB „Labrum“ už žirgo išlaikymą susidariusią 41 697,64 Lt dydžio skolą. Tą pačią dieną šalys pasirašė žirgų priėmimo – perdavimo aktus. 2010 m. rugpjūčio 2 d. priėmimo – perdavimo aktu atsakovei buvo sugrąžinta kumelė vardu (duomenys neskelbtini), kuri atsakovės tų pačių metų balandžio 27 d. nuomos sutartimi buvo išnuomota nuomininkui A. T. laikinam neatlygintinam naudojimuisi bei kergimui. Atsakovei nemokant už žirgų priežiūros paslaugas po įspėjimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, sutartis nuo 2011 m. vasario 23 d. buvo nutraukta. Apie tai buvo panešta atsakovei ir paprašyta atsiskaityti su įmone bei atsiimti žirgą.
Atsiliepimas
Atsakovė M. M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji atsisakė pirkti žirgus iš bendrovės, todėl nėra jų savininkė. Apie nutrūkusias derybas dėl žirgų pirkimo, ieškovui buvo įsipareigojusi pranešti KŪB „Labrum“, kuri ir liko minėtų žirgų savininke.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovo naudai iš atsakovės 57 797,85 Lt skolos, 1 618,67 Lt delspinigių bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2011 m. gegužės 12 d., iki sprendimo visiško įvykdymo bei 1 782,48 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad paslaugų sutarties šalis – klientas (atsakovė sutartyje įvardinta užsakove), prašantis suteikti tam tikras paslaugas, nesiejamas su nuosavybės teisių turėjimu šiuo atveju į žirgus, kuriuos buvo prašoma išlaikyti, šerti, treniruoti, todėl šias paslaugas teikiantis ieškovas neturėjo pareigos aiškintis žirgų priklausomybę. Atsakovė pateikė ieškovui žirgų pasus ir iki paslaugų sutarties sudarymo dienos, t. y. 2010 m. gegužės 1 d., jau buvo sudariusi su KŪB ,,Labrum“ žirgų pirkimo-pardavimo sutartį (žirgų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2009 m. spalio 21 d.) Be to, atsakovė 2010 m. balandžio 27 d. sutartimi išnuomojo fiziniam asmeniui neatlygintinam naudojimuisi ir kergimui kumelę. Tų pačių metų rugpjūčio 2 d. atsakovei, kaip savininkei buvo perduota (sugrąžinta) prancūzų ristūnų kumelė, todėl teismas padarė išvadą, kad sudarydamas visas nurodytas sutartis, taip pat atsiimdama prancūzų ristūnų kumelę, atsakovė veikė kaip žirgų savininkė ir ieškovei (paslaugų teikėjai) net nepranešė, kaip tai numato sutarties 2.2.5 punktas, kad ji atsisakė pirkti žirgus.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad sutartimi su ieškovu atsakovė prisiėmė įsipareigojimą mokėti už gaunamas paslaugas ir padengti ŽŪB ,,Lebrum“ ankstesnius įsiskolinimus ieškovui, todėl privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė M. M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusią situaciją ir priimdamas skundžiamą sprendimą, pasielgė visiškai formaliai ir rėmėsi tik 2010 m. gegužės 1 d. sutartimi Nr. 09/10. Teismas neatsižvelgė, kad ši sutartis realiai nebuvo vykdoma, buvo pasirašyta piktnaudžiaujant monopoline padėtimi. Teismas apribojo atsakovei galimybę pasinaudoti visomis įrodinėjimo priemonėmis, o taip pat ignoravo pateiktus įrodymus.
2. Teismų praktikoje aiškinama, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tuo tarpu minėta sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, suteikiant žymiai didesnes teises vienai šaliai, kitos įsipareigojimų sąskaita. Teismas pažodžiui aiškindamas sutartį neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus moteris, kuri dėl didelio pasitikėjimo ieškovu galėjo tinkamai neįvertinti susidariusios situacijos ir deramai neįvertinti sutarties turinio.
3. Ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros nėra įrodymas, kad atsakovė ketino įsigyti žirgus. Vienintelė sutartis, kuria ieškovė siekė įsigyti žirgus, buvo sudaryta 2009 m. spalio 21 d. tarp atsakovės ir KŪB ,,Labrum“. Deja sutartis taip ir neįsigaliojo, nes atsakovė neįvykdė pagrindinės sutarties sąlygos – neapmokėjo už žirgus pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą iki 2009 m. spalio 22 d. Neįsigaliojus minėtai sutarčiai, buvo neįmanomas nuosavybės perėjimas į žirgus atsakovei. Ieškovas apie nepasikeitusį žirgų savininką žinojo, nes sąskaitas iki 2010 m. gegužės 1 d. ir toliau siuntė KŪB ,,Labrum“. Pasirašius žirgų priežiūros sutartį, ieškovas žinojo, kad KŪB ,,Labrum“ yra taikomas turto areštas, todėl privalėjo žinoti, kad žirgų savininkas negalėjo pasikeisti. Pasinaudodamas atsakovės pasitikėjimu ir tikėdamasis atgauti seną skolą ieškovas įtraukė į sutartį atsakovės pasižadėjimą sumokėti pinigų sumą už KŪB ,,Labrum“ įsiskolinimą ieškovui. Teismas neįsigilino į sutarties sąlygas, kurios aiškiai neatitiko sutarties tikslo ir objekto. Įsiskolinimas sudaro 41 967,64 Lt ir yra visiškai nesusijęs su sutarties esme.
4. Paslaugų sutartyje numatyta tik abstrakti paslaugų kaina 38,72 Lt per mėnesį už žirgo laikymą, šėrimą ir treniravimą. Taip ir liko neaišku, kiek kainuoja viena konkreti paslauga. Nesant atskirų paslaugų kainos konkrečių dalių dydžio, ieškovas galėjo piktnaudžiauti, teikdamas tik vieną paslaugą iš trijų numatytų, o reikalauja apmokėti už visas paslaugas. Patekus tikslius apskaičiavimus, žirgų išlaikymo kaštai gali stipriai keistis. Tai, kad ne visas paslaugas ieškovas suteikė, patvirtina aplinkybė, jog kumelė (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo metu buvo kumelinga, todėl negalėjo būti treniruojama.
5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti finansinius duomenis, susijusius su į sutartį įtrauktos 41 697,64 Lt KŪB ,,Labrum“ skolos pagrįstumu.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Kasandros grupė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodo, kad tarp šalių buvo susiklostę paslaugų santykiai, todėl ieškovas neturėjo pareigos aiškinti žirgų nuosavybės klausimų. Tai, kad žirgai atsakovei nepriklausė nuosavybės teise, neatleidžia jos nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Ieškovas atkreipia teismo dėmesį, kad nors apeliantė dėsto painias aplinkybes, susijusias su žirgų nuosavybe, tačiau pirminio skolininko KŪB ,,Labrun“ vardu visas sutartis pasirašinėjo, o taip pat bylą nagrinėjant teisme atsakovę atstovavo R. S., t. y. apeliantės sūnus. 2009 m. spalio 21 d. žirgų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp apeliantės ir R. S., t. y. tarp motinos ir sūnaus. Dėl šios priežasties apeliantė negalėjo būti nežinomi KŪB ,,Labrum“ disponavimo turto apribojimai. Ji negalėjo nežinoti ir apie KŪB ,,Labrun“ įsiskolinimą ieškovui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad2010 m. balandžio 27 d. atsakovė neatlygintinai išnuomojo vieną žirgą fiziniam asmeniui, o 2010 m. rugpjūčio 2 d. jai vienas iš žirgų buvo grąžintas. Apeliantė net neinformavo ieškovo apie atsisakymą pirkti žirgus. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantė suprato esanti žirgų savininke, tuo pačiu ir paslaugų gavėja, patvirtino gavusi sąskaitas už žirgų išlaikymą, tačiau nenurodė jokios priežasties, kodėl sąskaitų nepamokėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, iš dalies patenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 1d. su atsakove sudarė sutartį Nr. 09/10, kuria ieškovas įsipareigojo teikti prancūzų ristūnų kumelių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) laikymo, šėrimo, treniravimo ir kitas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo pagal pateiktą sąskaitą sumokėti už einamojo mėnesio metu suteiktas paslaugas ir padengti buvusio žirgo savininko V. K. ir partnerių KŪB „Labrum“ už žirgo išlaikymą susidariusią 41 697,64 Lt dydžio skolą. Tą pačią dieną šalys pasirašė žirgų priėmimo – perdavimo aktus. 2010 m. rugpjūčio 2 d. priėmimo – perdavimo aktu atsakovei buvo sugrąžinta kumelė vardu (duomenys neskelbtini), kuri atsakovės tų pačių metų balandžio 27 d. nuomos sutartimi buvo išnuomota nuomininkui A. T. laikinam neatlygintinam naudojimuisi bei kergimui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančių įrodymų visumą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp sutarties šalių susiklosčiusius santykius kaip paslaugų teisinius santykius, todėl padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad sutartimi su ieškovu atsakovė prisiėmė įsipareigojimą mokėti už gaunamas žirgų priežiūros paslaugas, o taip pat padengti ŽŪB ,,Lebrum“ ankstesnius įsiskolinimus ieškovui, todėl privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Nors apeliantė tvirtina, kad tarp šalių pasirašyta sutartis realiai nebuvo vykdoma, tačiau faktą, kad sutartis visgi buvo vykdoma, patvirtina žirgų priėmimo – perdavimo aktai, kurie patvirtina, kad žirgai, dėl kurių priežiūros buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, faktiškai buvo laikomi ir prižiūrimi ieškovo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paslaugos realiai buvo suteiktos, o apeliantei atsirado pareiga už jas sumokėti.
Apeliantė taip pat nurodo, kad ji nebuvo žirgų savininkė, todėl neturi pareigos mokėti už jai nuosavybės teise nepriklausančių žirgų priežiūrą. CK 6.716 straipsnio 1 dalis nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis įsipareigoja kitai šaliai teikti paslaugas, o kita šalis įsipareigoja už šias paslaugas atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog paslaugų sutarties šalis – klientas, prašantis suteikti jam tam tikras paslaugas, nesiejamas su nuosavybės teisių turėjimu, nagrinėjamu atveju į žirgus, kuriuos buvo prašoma laikyti, šerti, treniruoti, todėl minėtas paslaugas teikiantis ieškovas neturėjo pareigos aiškintis žirgų priklausomybės aspektų, juolab, kad pati atsakovė ieškovui pateikė žirgų pasus dar iki paslaugų sutarties sudarymo dienos (nurodyti kaip priėmimo perdavimų aktų priedai). Tai, kad apeliantė aiškina, jog žirgų pirkimo-pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta, nes ji nesumokėjo už žirgus, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes kaip jau buvo minėta, paslaugų teikimo sutartis ir realus paslaugų suteikimas nėra siejamas su nuosavybės faktu. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė 2010 m. balandžio 27 d. sutartimi išnuomojo fiziniam asmeniui neatlygintinam naudojimuisi ir kergimui kumelę, 2010 m. rugpjūčio 2 d. atsakovei, kaip savininkei buvo perduota (sugrąžinta) prancūzų ristūnų kumelė, taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė, sudarydama visas nurodytas sutartis, o kartu ir pasirašydamas žirgų priežiūros sutartį, faktiškai veikė kaip žirgų valdytoja, juolab, kad žirgai, kuriuos ketino įsigyti atsakovė, priklausė KŪB ,,Labrun“, kurios vadovas buvo atsakovė sūnus R. S., taigi net ir nebūdama žirgų savininke, atsakovė galėjo veikti savo sūnaus naudai ir interesais.
Be to, nurodo, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tuo tarpu minėta sutartis buvo sudaryta nesąžiningai, suteikiant žymiai didesnes teises vienai šaliai, kitos įsipareigojimų sąskaita. Teismas pažodžiui aiškindamas sutartį neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra garbaus amžiaus moteris, kuri dėl didelio pasitikėjimo ieškovu galėjo tinkamai neįvertinti susidariusios situacijos ir sutarties turinio. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, nes apeliantė, pasirašiusi žirgų priežiūros sutartį minėtomis sąlygomis, tarp kurių yra ir įsipareigojimas padengti susidariusį KŪB ,,Labrun“ 41 697,64 Lt įsiskolinimą už žirgų priežiūrą, iki tol, kol ieškovas nepareiškė ieškinio dėl skolos priteisimo, šios sąlygos neginčijo, nereiškė dėl jos pretenzijų, be to, neinformavo ieškovo apie tai, kad ji netapo žirgų savininke. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, tačiau ir jos pačios veiksmai nebuvo tokie, kokius turėtų atlikti sąžiningas ir atsakingas asmuo situacijoje, kurioje tvirtina neva atsidūrusi atsakovė, o būtent, apie tai, kad žirgų pirkimo-pardavimo sutartis realiai nebuvo sudaryta ir, kad žirgų savininkas nepasikeitė ji neinformavo atsakovo ir nepareikalavo nutraukti žirgų priežiūros sutarties.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, kiek kainuoja viena konkreti paslauga, o nesant atskirų paslaugų kainos konkrečių dalių dydžio, ieškovas galėjo piktnaudžiauti, teikdamas tik vieną paslaugą iš trijų numatytų, o reikalauti apmokėti už visas paslaugas. Nors atsakovė tvirtina nežinojusi kokios konkrečiai žirgų priežiūros paslaugos buvo realiai teikiamos ir kiek kainavo konkreti paslauga, nei pasirašydama sutartį, nei vėliau kai sutartis faktiškai buvo vykdoma, ji nesikreipė į ieškovą su prašymu detalizuoti paslaugų įkainius ar pateikti kokią nors ataskaitą už faktiškai suteiktas paslaugas. Tokio įpareigojimo ieškovui nebuvo numatyta ir sutartyje, taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog abstrakti paslaugų kaina 38,72 Lt per mėnesį už žirgo laikymą, šėrimą ir treniravimą yra kaip abonimentinis mokestis, apimantis visas su žirgo išlaikymu susijusias paslaugas. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ir dėl to, kad ieškovas per visą sutarties vykdymo laikotarpį nepateikė ieškovei papildomų sąskaitų, kad ši apmokėtų papildomas išlaidas, susijusias su žirgų priežiūra (pavyzdžiui, žirgų veterinarinės priežiūros, higienos, kaustymo ir pan.).
Teisėjų kolegija atmeta ir apeliantė argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti finansinius duomenis, susijusius su į sutartį įtrauktos 41 697,64 Lt KŪB ,,Labrum“ skolos pagrįstumu, nes šis apeliantės prašymas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisako. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Vilija Mikuckienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.