- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- N1-220-365/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Civilinis ieškovas
- E. B.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. B., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. M., advokatui Ramūnui Vanagui, įstatyminei atstovei M. D., išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 8 klasės moksleivis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str.2d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, grasindamas panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu, atvirai savo naudai, neturėdamas teisėto pagrindo, vertė E. B. perduoti jam turtą - sumokėti nuo 30 iki 70 eurų už tariamą skolą T. D., kurios reikalavimo teisę jis (A. D.) perėmė. Būdamas įbaugintas grasinimu panaudoti fizinį smurtą, E. B., prieš savo valią, 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 18.00 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj. perdavė A. D. 20 eurų grynųjų pinigų.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, atvirai savo naudai, vertė E. B. perduoti jam turtą - sumokėti 50 eurų už tariamą skolą T. D., kurios reikalavimo teisę jis (A. D.) perėmė. Nukentėjusiajam E. B. atsisakius mokėti, 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 12.00 val., nusivedė E. B. į apleistą pastatą, esantį prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., kuriame panaudojo fizinį smurtą prieš E. B. - kojomis sudavė ne mažiau 2-jų smūgių E. B. į kairės mentės, smakro bei nosies sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, sakydamas, kad muša už tai, jog pastarasis neneša pinigų.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2017 metų gruodžio 13 dieną, apie 12.10 val., nusivedė E. B. į apleistą pastatą, esantį prie (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, adresu(duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., kuriame versdamas perduoti turtą - sumokėti 50 eurų tariamos skolos, panaudojo prieš E. B. fizinį smurtą: rankomis pastūmė nukentėjusįjį, bei, paėmęs nuo žemės metalinį vamzdį, metė jį nukentėjusiajam į dešinės kojos blauzdą, padarydamas E. B. dešinės blauzdos poodinę kraujosruvą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei, laikydamas nukentėjusįjį už kaklo ir suspausdamas jį, keliu trenkė nukentėjusiajam į koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. D. prievartavo turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltę pripažino dalinai. Apklausiamas A. D. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju E. B. mokėsi vienoje klasėje. Pradžioje jų santykiai buvo normalūs, o po to prasidėjo nesutarimai dėl pinigų. E. B. buvo skolingas T. D. 15 eurų už kažkokį sudaužytą langą, tačiau nieko konkretaus apie skolą pasakyti negali. Ir šią skolą D. perleido jam, t.y. pasakė, kad jis gali atsiimti iš E. B. šią skolą. Tuomet jam buvo 15 metų. Supranta, kad elgėsi blogai ir dėl to gailisi. Iš nukentėjusiojo reikalavo 20 eurų. Reikalavo įvairiais būdais: kalbėjosi mokykloje, mokyklos kieme, lauke, ėjo į apleistą pastatą šalia mokyklos ir tame pastate skriaudė nukentėjusįjį, vartojo prieš jį fizinį smurtą. Patvirtina, kad sudavė nukentėjusiajam du kartus kojomis : spyrė į šlaunį ir šonkaulius. Metalinio vamzdžio į nukentėjusįjį nemetė, tvirtina, kad tame apleistame pastate buvo tik vieną kartą su nukentėjusiuoju. Kai prašė iš nukentėjusiojo pinigų, dalyvavo ir klasės draugas R. P., kuris stovėjo šalia ir nieko nedarė. Pradžioje nukentėjusysis atnešė 20 eurų, tuomet jis paprašė dar 50 eurų, bet tokios sumos jam nukentėjusysis neatnešė. Gautus pinigus išleido savo reikmėms. Žino, kad nukentėjusiojo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau nežino, kuo jie užsiima. 20 eurų nukentėjusysis perdavė jam (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje prie parduotuvės, praėjus savaitei laiko po to, kai jis sumušė nukentėjusįjį apleistame pastate. Kodėl, gavęs 20 eurų, vėl prašė pinigų – 50 eurų, negali paaiškinti. (t.2 b.l. 148-149).
Nukentėjusioji E. B. teisminio ngrinėjimo metu paaiškino, kad jos sūnus mokosi su R. Š. vienoje klasėje; šie asmenys gyvena šalia jų namų. 2017 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį pas ją į namus atvyko R. Š. su tėvu. Jai paaiškino, kad į R. Š. telefoną kaltinamasis siunčia žinutes, reikalaudamas perduoti E. B. , kad šis turi atnešti pinigus – 60 eurų. Ji išsikvietė policijos areigūnus. Iki to laiko sūnus jai nieko nebuvo sakęs, o tuomet papasakojo, kad iš jo reikalavo 20 eurų. Po to paskambino klasės auklėtoja ir pasakė, kad E. B. – jos sūnų suspardė A. D.. Ji matė, kad sūnaus koja paraudusi, nedidelė kirstinė žaizda, tuomet sūnus ir pasakė, kad kaltinamasis reikalauja pinigų. Sūnus šiuo metu mokosi toje pat mokykloje, kurioje mokosi ir kaltinamasis, tik skirtingose klasėse, nes kaltinamasis liko kartoti praeitų metų kurso. Jai padaryta neturtinė žala – 1000 eurų ir 34,26 eurų turtinė žala ( 20 eurų perduoti kaltinamajam ir kelionės į teismą išlaidos). Jos sūnus prigąsdintas ir todėl prašo 1000 eurų neturtinei –alai atlyginti. Sūnus ir šiuo metu bijo kaltinamojo (t.2 b.l.149-150).
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. teigė, kad 2017-12-13, apie 21:00 val., į jos mobilųjį telefoną paskambino sūnaus E. B. klasės auklėtoja L. Z.. Jos sūnus mokosi Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 8-je klasėje. Auklėtoja paklausė ar E. jai ką nors pasakojo apie šios dienos įvykius mokykloje. Ji atsakė, kad, anot sūnaus, jo diena praėjo gerai, tačiau jo nuotaika nekokia. Tada klasės auklėtoja papasakojo, jog E. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorės kabinete jai papasakojo, kad sūnaus klasiokas A. D., 15 metų amžiaus, per prievartą jį nusivedęs į kažkokį apleistą pastatą, reikalavo jam duoti 50 eurų. Kartu su A. tame pastate dar buvo broliai L., taip pat nepilnamečiai. Kai sūnus atsakė, kad pinigų neturi, A. pasakė, jog važiuos su E. į namus, į Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., mokykliniu autobusiuku ir šis privalės atnešti 50 eurų. E. atsisakius tai daryti, A., 4-5 kartus spyrė jam į kojas ir kažkokiu daiktu, panašiu į šiferio gabalą, vieną kartą sudavė per dešinės kojos blauzdą, tuo sukeldamas E. fizinį skausmą. A. D. iš jos nepilnamečio sūnaus E. prievartavo turtą, panaudodamas fizinį smurtą. Ji pažadėjo klasės auklėtojai, kad pasikalbės su sūnumi ir išsiaiškins aplinkybes. E. patvirtino visus faktus, kuriuos jai išdėstė klasės auklėtoja L. Z.. Ji apžiūrėjo sūnų ir ant jo kojų pastebėjo paraudimų, įbrėžimų. Taip pat sūnus pasakojo, kad A. jau apie dvi savaites iš jo reikalauja pinigų ir žodžiais grasina susidoroti, jeigu negaus iš jo pinigų. 2017-12-06 vakare namuose ji buvo pastebėjusi, kad iš jos piniginės dingo 20 eurų. Visi šeimos nariai pasakė, kad pinigų neėmė. Tik 2017-12-10 E. prisipažino, kad jis paėmė tuos 20 eurų ir atidavė A. D., kuris reikalavo pinigų. 2017-12-13 apie 21:20 val. ji perskambino klasės auklėtojai ir jos sutarė, kad ji kreipsis pagalbos į policiją, o mokytoja sakė, jog apie šį įvykį jau informavo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorę ir socialinę pedagogę. 2017-12-14 ji su pareiškimu kreipėsi į policiją. Su sūnumi E. ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) ambulatoriją pas šeimos gydytoją R. V.. Gydytoja, jai dalyvaujant, apžiūrėjo jos sūnų ir ant jo kojų pastebėjo sumušimo žymes, prie apklausos protokolo pateikia medicinos dokumentų išrašą. Ji yra susirūpinusi dėl savo nepilnamečio sūnaus saugumo. (t. 1, b.l. 28-29).
Papildomos apklausos 2018-01-29 metu nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2017 metų gruodžio mėnesį, datos tiksliai neprisimena, pas ją į namus atėjo M. Š. su sūnumi R., kuris mokosi kartu su jos sūnumi E.. M. papasakojo, kad E. klasiokas A. D. iš E. ir R. reikalauja pinigų. Po to M. parodė R. telefone esančias trumpąsias sms žinutes, kuriose buvo parašyta, kad E. su R. turi atnešti 60 eurų 18.00 valandą prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, o jeigu neatneš, susidoros. Po to, jie nusprendė iškviesti policijos pareigūnus ir parašė pareiškimą. E. buvo nekalbus ir apie šį įvykį nieko nepasakojo. Po kelių dienų, tiksliai datos neprisimena, E. grįžo namo iš mokyklos, ji pastebėjo, kad sūnus šlubuoja. Sūnus paaiškino, kad užsigavo per kūno kultūros pamoką. Tą pačią dieną, apie 21.00 val., jai paskambino E. mokytoja L. Z. ir paklausė ar jai žinoma, jog jos sūnų sumušė A. D.. Mokytoja prašė pakalbėti su E. apie tai. Ji pradėjo klausinėti E. ir jis prisipažino, kad jam einant iš valgyklos mokykloje, ji pasitiko A. D. ir E. L., kurie liepė E. eiti su jais. A., E. ir E. nuėjo link apleistų pastatų už mokyklos, kur A. D. kojomis jį spardė į kojas bei šiferio gabalu trenkė per koją, ar sakė per kurią koją, nepamena. Po to sūnus parodė savo kojas ir ji pamatė, kad ant vienos kojos yra paraudimai, o ant kitos kojos matėsi įbrėžimai ant blauzdos bei šlaunies. Sūnus minėjo, kad E. jo nemušė, tai darė tik A.. Taip pat E. prisipažino, kad A. jau ne kartą reikalavo pinigų. Sakė, kad ankščiau iš vaikų pinigų reikalavo T. D., kuris šiuo metu jau (duomenys neskelbtini) mokykloje nesimoko, dėl to dabar pinigų reikalauja A.. A. taip pat sakė, kad, neva, E. yra skolingas T.. E. prisipažino, kad iš jos piniginės buvo paėmęs 20 eurų, kuriuos atidavė A., tačiau A. to neužteko ir jis dar reikalavo pinigų. Kur E. perdavė pinigus A. nežino, sūnus nepasakojo. Ji tada prisiminė, kad 2017 metų gruodžio pradžioje, šiuo metu neprisimena tikslios datos, pastebėjo, jog iš jos piniginės dingo 20 eurų, tačiau tada tuo nesureikšmino. Iš tikrųjų ankščiau T. D. reikalavo pinigų iš jos vaiko, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas teismo sprendimas. Iš T. D. priteista 10 eurų dydžio suma, kurią jis turi grąžinti. Po to, kai pamatė sumušimus ant vaiko kojų, nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Ji klausė E. ar A. šiuo metu jam negrasina, ar nereikalauja pinigų, bet E. sakė, kad A. tik vieną kartą kvietė jį išeiti į lauką, bet E. atsisakė, po ko A. jam pagrasino pripjauti. Daugiau E. su juo nebendravo, mobiliojo ryšio telefono E. neturi. E. yra gana ramus vaikas, niekada nesiskundžia. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta 20 eurų turtinė žala. (t. I, b.l.31-32).
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis E. B. parodė, kad buvęs mokyklos mokinys anksčiau buvo pradėjęs jį reketuoti, sakė, kad, neva, jis jam skolingas ir perleido skolą kitam. Sakė atnešti 30 eurų, bet po to kėlė kainą, t.y. reikalavo vis didesnės sumos. Pradžioje nieko nedarė, bet po to pradėjo mušti. Pradžioje jis mamai nieko nesakė, galiausiai vietoje to draugo atėjo kitas, kuris irgi reketuodavo, tuomet papasakojo mamai. Mama iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Dabar nebereketuoja, tik prašo atsiimti pareiškimą, nes kitu atveju sumuš. T. D., neva, perdavė skolą A. D.. A. pinigų prašymai prasidėjo prieš Kalėdas, gruodžio mėnesį. Stovėjo (duomenys neskelbtini) prie kultūros namų ir pasakė, kad D. perleido skolą. Sakė atnešti 30 eurų. Jis nieko nesakė, nuėjo į mokyklą. Pagalvojo, kad bus tas pats kas būdavo su D., mušdavo. Pradžioje prašė 30 eurų, po to kainą kėlė. Sakydavo, kad kitą dieną atneštų 50 eurų, po to kitą dieną vėl 30. Jis iš mamos piniginės paėmė 20 eurų, nunešė, padavė, po to vėl prašė pinigų. Kai mama parašė pareiškimą , D. to nežinojo ir vėl reikalavo pinigų. A. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą prie parduotuvės su D.. Per draugą R. Š. paprašė atnešti pinigus prie parduotuvės, todėl jis bijodamas , kad gali bvūti sumuštas, nunešė 20 eurų. Šis perdavimas įvyko gruodžio pradžioje, tikslios dienos nepasakys, bet nebuvo savaitgalis, buvo 5-6 val. vakaro. Nuėjo prie parduotuvės, jų nebuvo, bet vėliau jie atvažiavo, padavė 20 eurų, liepė nueiti ir atnešti dar 10 eurų. Jis nuėjo namo, bet pinigų nepaėmė, o sugrižęs pasakė, kad neturi. Pinigus padavė A.. Jie privažiavo su taksi. Prašydavo pinigų dėl senesnio įvykio, kuomet T. D. atvažiavo pas draugą, atėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą prie kultūros namų, metė gniūžtę į langą, po to jam atėjo bauda. T. D. pasakė, kad yra jo ( E. B.) parodymai, kurių pagrindu jam buvo skuirta bauda, todėl turi už tai sumokėti. A. D. pradėjo prašyti pinigų gruodžio pradžioje, prieidavo ir pasakydavo jam, kad atneštų rytoj pinigus, nes, jei neatneš, tai bus blogai, sumuš. Kaip sumuš nesakė. Gal kokius 5 kartus prašė atnešti pinigus. Prašydavo nuo 30 iki 50 eurų, kartą prašė 70. Kartą jis nunešė 20 eurų, daugiau nebuvo, kad būtų sumokėjęs pinigus. Daug kas iš klasės žinojo apie tai. Draugas R. Š. žinojo, nes per jį prašydavo pakviesti. Ir iš R. prašydavo pinigų, nes A. pasakydavo nueiti namo, paimti pinigų ir atnešti jam. Kelis kartus nieko nebuvo, tik po to sumušė. Pirmą kartą įspyrė 2 kartus, kelis kartus išvengė spyrio. Dar kartą šiferį metė į koją ir spyrė į blauzdą. Pirmą kartą jį mušė prie apleisto pastato, galbūt ten apleista šieninė, (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio mėnesį. Atvažiavus iš Ukmergės pusės yra dešinėje pusėje parduotuvė, tai pasukus prieš ją ir pavažiavus yra tas apleistas pastatas. Buvo dar R., kuris jo nemušė, jis yra A. draugas, jam yra 16 metų, apie jį daugiau nieko nežino. Kai ji mušė, R. filmavo su savo telefonu. A. D. sudavė iš kojos į kairę mentę ir iš kojos per smakrą ir nosį, labiau kairėje pusėje trenkė. Jautė skausmą mentėje ir nosyje. Tose vietose, į kurias pataikė, nieko nebuvo, jos nepasikeitė, paraudimų, nubrozdinimų neatsirado, kraujas nebėgo. Jis ( A. D.) pasakė, kad muša už tai, kad neneša pinigų. Daugiau nieko nekalbėjo, jis nieko nesakė. A. draugas tiesiog žiūrėjo ir filmavo. Kai jam spyrė ir pataikė į veidą, jis apsiverkė, tuomet A. D. atstojo, nes pasakė, kad pasidarė gaila. Jis išėjo pirmas ir iš karto nuėjo į mokyklą, jie ėjo iš paskos irgi į mokyklą. Tai buvo maždaug nuo 11.50 iki 12.30 val. Niekas daugiau nežinojo, kad jį mušė. Žinojo tik draugas R. ir M. G., nes R. parodė vaizdo įrašą. Jie pažiūrėjo įrašą ir pasakė R., kad jei neatneš pinigų, tai ir jam taip bus. Vėliau visa klasė sužinojo, dar ir auklėtoja, direktorė, kurioms pats pasakė. Antrą kartą A. D. nusivedė jį prie apleisto pastato, klausė, kodėl neatnešė pinigų, nustūmė jį, spyrė, bet pasitraukė, nuo žemės pasiėmė storą metalinį vamzdį ir metė į koją, po to paėmė už kaklo ir su keliu spyrė į koją. Tai jam darė A. vienas. Delnais per pečius jį pastūmė, jis nenugriuvo. Spyrė, nepataikė. Po to metė kažkokį vamzdį ir pataikė į dešinės kojos blauzdą iš nugaros pusės. Pajautė skausmą, išsilaikė ant kojų. Tada A. paėmė jam už kaklo rankomis (parodo ant žaislo kaip paėmė), suspaudė ir keliu trenkė į kojos šoną. Kai suėmė už kaklo, tai jautė skausmą. Sudavė 4-5 smūgius, jautė skausmą. Buvo pradėjęs šlubuoti, nes buvo prakirtęs koją. Kaklą skaudėjo neilgai, 15-20 minučių. Koją irgi skaudėjo, buvo viena didelė mėlynė, nes į tą pačią vietą smūgiavo. Mama matė sužalojimus, pas daktarus nuvedė ir jie matė. Prie to pastato jį irgi A. nusivedė. Ėjo dar 2 klasiokai, O. Ž. ir L. D., bet, nepradėjus jo mušti, jie išėjo į pamokas. A. pasakė, kad važiuos iki jo namų, paims 50 eurų, jis sutiko. Tada nuėjo į mokyklą pas direktorę. Jis mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Direktorei papasakojo, kad jį sumušė, ji nuėjo pas auklėtoją, kuri jį parvežė namo. Visoje šioje situacijoje jautėsi blogai, bijojo, kad gali nužudyti, nes grasino. A. sakė, kad užpjaus, sulaužys kojas, rankas, sumuš. Mano, kad galėjo taip padaryti, kaip sakė. Su A. jie yra klasiokai. Iki tol, kol nepradėjo reikalauti pinigų, tai sutarė gerai, bendraudavo, vaikščiodavo kartu. Po to, kai pirmą kartą sumušė, tai jis stengdavosi būti toliau nuo A.. Pirmą kartą sumušė kai spyrė į mentę ir veidą gruodžio mėnesio pradžioje. Mušė dėl to, kad nenešė pinigų, pasakė, kad už tai, jog nenešė pinigų. Tada buvo prašęs 50 eurų. Buvo antras sumušimas maždaug po savaitės nuo pirmo sumušimo. Kada tiksliau, nepasakys. Tą dieną buvo kūno kultūros pamoka, ji būna trečiadienį ir ketvirtadienį. Tai buvo ketvirtadienis, nes kūno kultūros 5 pamoka, ir iš valgyklos jį nusivedė A. prie apleisto pastato. Broliai R. ir E. L. atėjo vėliau, kai A. jau buvo jį pradėjęs mušti su vamzdžiu. Jie atėjo nuo mokyklos. Vienas jų jo buvęs klasiokas, o kitas R. klasiokas. Jie atėjo ir tiesiog žiūrėjo, daugiau nieko nedarė. Kai pirmą kartą mušė, tai filmavo. Kai antrą kartą mušė, tai nefilmavo. Broliai atėję kalbėjo vienas su kitu, žiūrėjo ir viskas. Antrą kartą A. mušė ir pasakė, jog dėl to, kad neatnešė 50 eurų. Sakė, kad važiuotų iki namų, paimtų 50 eurų, broliai irgi ten buvo. Jis pirmiau išėjo, o A., E. ir R. ( L.) vėliau. Pradžia buvo tokia, kad T. D. buvo apkaltintas, jog išdaužė langą, nors taip nebuvo, ir jam atėjo bauda. Dėl to, kad jo ( E. B.) parodymai buvo duoti, ir T. D. buvo paskirta bauda 200 eurų, tai T. D. pradėjo jį reketuoti dėl jo duotų parodymų, reikalavo sumokėti tuos 200 eurų, kuriuos jis sumokėjo, kaip baudą. Jis nėra skolinęsis iš jų pinigų, tiesiog, dėl to, kad D. sumokėjo baudą, nors langas iš tikrųjų nebuvo išdaužtas, todėl jis ( E. B.) turi jam (D.) sumokėti. Nei iš A., nei iš T. nėra skolinęsis pinigų. Prie parduotuvės A., su kuriuo buvo ir T., davė 20 eurų. Seniau buvo atnešęs T. pinigų. Skolą, kaip sakė D., buvo 200 eurų. Nepamena, kiek T. sumokėjo, nes tai buvo 6 klasėje. A. paveldėjo 30 eurų. A. galvojo, kad visą laiką atneš, tai ir prašinėjo skirtingas sumas. Broliai L. nefilmavo, tuo yra tikras, nes jie abu neturi telefonų. A. iš jo reikalavo pinigų 4-5 kartus. Tarp mušimų reikalavo pinigų kelis kartus. Pasakydavo vieną dieną, kitą dieną paklausdavo, ar atvežė pinigus, jei ne, tai liepdavo kitą dieną atvežti. Tokių atvejų buvo 2-3 tarp sumušimų. Po antro sumušimo pinigų neprašė, nes nėjo į mokyklą, vėliau mama parašė pareiškimą policijai, tai grįžus į mokyklą A. tik klausė, ar atsiėmė pareiškimą. Prašė pasakyti mamai, kad atsiimtų pareiškimą, nes kitaip jį sumuš. Vieną kartą A. perdavė 20 eurų, daugiau pinigų perdavęs nebuvo. 6 klasėje T. perdavė pinigų, bet nepamena, kokią sumą, gal 15 eurų. A. perdavė 20 eurų gruodžio pradžioje, prieš sumušimus. Nuo pinigų perdavimo iki pirmo sumušimo praėjo gal kokios 4-5 dienos. (t. 1, b.l.46-49).
Ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis E. B. patvirtino savo parodymus. Nukentėjusysis parodė policijos pareigūnams vietą (duomenys neskelbtini) kaime prie parduotuvės, kur jis perdavė kaltinamajam 20 eurų, po to parodė apleistą pastatą (duomenys neskelbtini) kaime šalia mokyklos, kuri jį sumušė kaltinamasis. (t. 1, b.l. 53-56).
Liudytoja L. Z. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji buvo nukentėjusiojo ir kaltinamojo klasės auklėtoja. Kaltinamasis paliktas kartoti kurso, todėl šiemet šie vaikai mokosi skirtingose klasėse. Nukentėjusysis E. B. buvo atvėjęs pas direktorę ir papasakojo, kad iš jo reikalaujama pinigų, kad vartojamas fizinis smurtas. Ji pati iš nuogirdų girdėjo, kad yra reikalaujama pinigų ir apie tai kalbėjosi su D.. D. neneigė šio fakto, sakė „supratau, neprašysiu ..“ . Nukentėjusysis yra uždaro būdo, todėl nieko daug nepasakojo. Apie šiuos įvykius su vaikais kalbėjosi socialinė darbuotoja, ar dar kur buvo kreiptasi dėl šių įvykių, negali pasakyti. Mokykla savo psichologo neturi, socialinė darbuotoja pasikalbėjo su vaikais ir buvo siūlyta kreiptis pas psichologą. Individuali psichologinė pagalba nukentėjusiajam suteikta nebuvo. Kaltinamojo D. motina į tėvų susirinkimus netavyksta, kartais atsiepia į skambučius, rašo žinutes. Dulaičių šeima stebima, kaltinamasis svarstytas vaiko gerovės komisijos posėdyje dėl nesimokymo. Kartą mokykloje ji matė, kad vaikai žiūrėjo kažkokį įrašą brolių L. telefone ir kikeno, įrašo jai nerodė.(t.2 b.l.151-152).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė konkretesnes aplinkybes, todėl teismas garsino jos ankstesnius parodymus. L. Z. aiškino, kad 2017-12-13 apie 13.00 val., Ukmergės r. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje direktorės kabinete jos klasės auklėtinis E. B. jai papasakojo, kad jo klasiokas A. D., per prievartą paėmęs už peties, išsivedė jį iš mokyklos į už (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato esančius apleistus pastatus. Kartu su A. buvo jo draugai E. L. ir R. L.. A. pradėjo iš E. reikalauti pinigų 30 ar 50 eurų. Kai E. pasakė, kad pinigų neturi, tada A. sakė, kad važiuos su juo į namus mokykliniu autobusiuku ir šis privalės jam atnešti pinigus. E.i atsisakius, A. D. kelis kartus spyrė jam į kojas ir sudavė per kojas šiferio gabalu. E. jai nesakė ar tai jam sukėlė fizinį skausmą. Viskas įvyko apie 12.10 val. Apie 12.15 val. per mokyklos langą pamatė pareinančius A. D. su broliais L., o po 5 minučių ir E. B.. E. sakė, kad pinigų iš jo reikalavo tik A. ir mušė per kojas tik A.. L. tik stovėjo šalia. Po jų pokalbio, apie 13.20 val., ji parvežė E. į namus, Ukmergės r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., V. g., namo Nr. neprisimena, ir išleido prie namų. Tuo metu jo mama buvo darbe, telefonu jį neatsiliepė. Tą patį vakarą apie 21.00 val., ji paskambino auklėtinio E. B. mamai E. B. ir papasakojo apie tai, kad klasiokas A. D. iš jos sūnaus reikalavo pinigų bei spardė per kojas. Mama pasakė, kad sūnus jai nieko nepasakojo. Sutarė, jog E. B. pasikalbės su sūnumi E. ir jai perskambins. Apie 21:20 val., E. B. jai paaiškino, kad sūnus papasakojo apie incidentą, parodė kojas ir sakė, kad jos skauda, kraujosruvų nesimato, tik nedidelis įbrėžimas. Susitarė, kad mama kreipsis į policiją. Apie įvykį informavo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktorę ir socialinę pedagogę. (t.2 ,b.l. 42-44).
Papildomos apklausos metu 2018-02-05 liudytoja L. Z. patvirtino mačiusi 2017 metų gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliau datos nepamena, klasėje pro langą kaip link mokyklos nuo Kultūros namų, esančių šalia mokyklos, ateina A. D. su R. ir E. L., o jiems iš paskos eina E. B.. Matė, kad A. su broliais L. atsisėdo mokyklos koridoriuje ant suolo, o E. stovėjo atokiau vienas. Pertraukos pradžioje matė kaip E. vaikams (kas ten buvo iš vaikų nepamena) kažką rodė mobiliojo ryšio telefone. Jai priėjus ir pasakius, kad ir ji nori pažiūrėti, E. paslėpė telefoną. Pertraukos pradžioje prie jos atėjo direktorė D. Ž. ir pakvietė į savo kabinetą. Direktorės kabinete tuo metu buvo E. B.. Direktorės kabinete E. papasakojo, kad A. D. apleistame pastate, esančiame netoli mokyklos, reikalavo atnešti 20 eurų, o E. atsakius, kad tokių pinigų neturi, pasakė, kad su juo važiuos autobusiuku iki namų, kur E. turės atnešti pinigų. E. atsisakius, A. koja spyrė jam į kojas, po to šiferio gabalu trenkė į kojas. Direktorė paprašė E. parodyti kojas, matė, kad kojos buvo paraudusios, matėsi įbrėžimas. Daugiau jokių sumušimo žymių nesimatė. E. sakė, kad kartu su A. buvo broliai R. ir E. L., kurie tik stebėjo kas vyksta. E. L. (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje nesimoko nuo 2017 metų gruodžio pradžios. Tą dieną, kai E. buvo sumuštas, E. L. jų mokykloje jau nebesimokė. Iš R. Š., iš pačio E. bei jo mamos yra girdėjusi, kad A. D. nebe pirmą kartą prašo E. atnešti pinigų, žino, kad R. rašė trumpąsias sms žinutes, reikalaudamas iš R. ir E. pinigų. (t. 2, b.l. 45-47).
Nepilnametis liudytojas R. P. apklausiamas aiškino, kad niekur nesimoko, yra registruotas darbo biržoje. Prieš tai mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, tačiau iš mokyklos buvo išmestas. A. D. ir E. B. yra jo buvę klasiokai. A. jam pasakojo, kad jo pažįstamas, kurio vardo ir pavardės nežino, perleido jam skolą. E. buvo skolingas tam A. pažįstamam, už ką nežino. Nėra girdėjęs kaip A. reikalautų pinigų iš E.. 2017 metais, kada tiksliai nepamena, bet prisimena, kad tai buvo pamokų pertraukos metu, A. jam sakė, kad ruošiasi muštis su E.. Po to, jie nuėjo į apleistą pastatą, netoli mokyklos. Kartu su jais ėjo M. G. (jis mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje). Žino, kad A. norėjo sumušti E. dėl tos skolos. Apleistame pastate A. rankomis ir kojomis mušė E., nepamena kiek smūgių sudavė, mano, kad iki 4 smūgių. Pagrinde mušė į pilvo sritį, taip pat į galvos sritį. E. nuo smūgių nukritęs nebuvo. A. smūgiai buvo silpni, jis tik norėjo pagąsdinti. Ant E. kūno jokių sumušimo žymių nesimatė. Tuo metu, kai A. mušė E., Mindaugas filmavo su jo telefonu. Po to jie visi grįžo į mokyklą. Nufilmuotos medžiagos niekam nerodė, ją ištrynė ir šiuo metu jos neturi, jau yra pakeitęs mobiliojo ryšio telefoną. A. nėra sakęs kiek E. jam yra perdavęs pinigų ir ar iš viso kada nors yra davęs. Nežino kiek kartų A. yra reikalavęs iš E. pinigų, taip pat nežino ar A. dar po to karto buvo sumušęs E.. Ar A. vis dar reikalauja iš E. pinigų nežino, jie apie tai nėra kalbėję. (t. 2, b.l. 7-8).
Nepilnametis liudytojas R. Š. teigė, kad yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 7 klasės mokinys. E. B. yra jo draugas, kuris taip pat mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 8 klasėje. A. D. pažįsta, jis irgi mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 8 klasėje, šiuo metu su juo nebendrauja. Kiek jam žinoma, A. ir E. santykiai yra įtempti, A. iš E. reikalauja pinigų, kad galėtų nusipirkti "žolės". Kur A. perka "žolę", nežino. E. jam sakė, kad A. reikalavo atnešti apie 50 eurų, grasino jam, kad "užmuš", "pridaužys, kad neatsikels", jeigu neatneš minėtų pinigų. Taip pat pats A. jam yra sakęs, kad reikalavo iš E. pinigų. Kiek jam žinoma, E. reikalaujamos pinigų sumos A. nedavė. Tiksliai neprisimena, bet tai buvo 2017 metų gruodžio mėnesį, jam būnant mokykloje, girdėjo kaip A. kviečia E. išeiti į lauką parūkyti. Po to pamatė, kaip į mokyklą atvažiavo A. draugas, jo vardo, pavardės nežino, jis buvo išmestas iš jų mokyklos. Po to matė kaip A., E. bei A. draugas išėjo iš mokyklos. Pro langą matė, kaip jie eina link vadinamo "padvalo" (parduotuvė, esantį prie mokyklos), po ko link apleisto pastato, esančio netoli mokyklos. Kiek jam žinoma, A. su E. nebuvo grįžę į pamoką. Po to per pertrauką A. jį pasikvietė, norėdamas kažką parodyti mobiliojo ryšio telefone. Tuo metu jis buvo kartu su savo draugu, kuris nesimoko jų mokykloje, matė, kad koridoriuje stovėjo E.. A. su savo draugu jam parodė vaizdo įrašą, esantį A. draugo telefone. Tada prie jų priėjo E., kuris taip pat žiūrėjo vaizdo įrašą. Vaizdo įraše buvo užfiksuotas E. su A., kurie buvo už mokyklos apleistame pastate. A. kažką sakė E.i, tačiau garso nesigirdėjo, o E. stovėjo tylėdamas, po ko A. galva trenkė E.i į galvą, po to iš kojos spyrė link veido srities. Tuo metu prie jų priėjo mokytoja L. Z. ir A. draugas paslėpė telefoną. Mokytoja pareikalavo, kad A. draugas išeitų iš mokyklos, nes jam negalima čia būti ir jie visi išsiskyrstė. Tą dieną matė pas E. paraudimą po akimi bei guzą kaktoje, daugiau jokių sužalojimų nesimatė. Su E. apie įvykį apleistame pastate nesikalbėjo. Kiek jam žinoma, A. E. nusivedė į apleistą pastatą dėl to, kad jis neatnešė reikalaujamos pinigų sumos. Būnant bendroje kompanijoje su E. bei A. nėra girdėjęs, kad A. būtų grasinęs E. ar reikalavęs iš jo pinigų. Daugiau apie jų konfliktą nieko nežino, su E. apie tai nekalbėjo. (t..1, b.l 105).
Nepilnametis liudytojas M. G. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 8 klasėje. E. B. ir A. D. yra jo klasiokai. Kiek jam žinoma, A. su E. šiuo metu sutaria gerai, bet tokie jų santykiai buvo ne visada. Yra girdėjęs iš klasiokų, kad A. reikalauja pinigų iš E., tačiau dėl kokių priežasčių, nežino. Ar E. yra A. davęs kažkiek pinigų, nežino. Jis nėra girdėjęs, kad A. būtų reikalavęs iš E. pinigų. Apie konfliktą tarp E. ir A. apleistame pastate, esančiame netoli mokyklos, nieko nežino ir nėra girdėjęs. Pats minėtame pastate kartu su E. ir A. nėra buvęs. Tiksliai datos nepamena, bet berods šiais metais, matė, kad kai po pertraukos į pamoką grįžo E. jo akis buvo paraudusi (kuri akis nepamenu). E. nesakė kas jam atsitiko ir jo neklausė. Jokio vaizdo įrašo, kuriame nufilmuotas konfliktas tarp E. ir A., nėra matęs, net nėra girdėjęs, kad toks vaizdo įrašas buvo. Daugiau apie tai nieko pasakyti negali.(t. 2, b.l. 28-29).
Nepilnametis liudytojas L. D. aiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. E. B. ir A. D. yra jo klasiokai. Kiek jam žinoma, E. su A. konfliktuoja. A. jį reketuoja. Viskas prasidėjo, kai 2017 metais, tiksliau laiko nepamena, E. sudaužė T. D. telefoną, dėl to T. pradėjo reikalauti iš jo pinigų. Kiek pinigų reikalavo iš E., nežino. T. D. yra buvęs (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokinys, jis yra vyresnis už jį. T. su A. susitarė, kad T. išėjus iš jų mokyklos, A. toliau reikalaus pinigų iš E.. Mokykloje yra girdėjęs ne kartą kaip A. reikalauja iš E. pinigų, grasina jam, kad, jeigu neatneš pinigų, jį sumuš. Taip pat žino, kad A. yra važiavęs iki E. namų pasiimti reikalaujamos pinigų sumos. Neprisimena kada tiksliai, bet A. reikalavo iš E. pinigų, tačiau jis vis atsakydavo, kad neturi. Po to E. apie 2 savaitės nebuvo mokykloje, sakė, kad serga, nors iš tikrųjų bijojo eiti į mokyklą. Atėjus E. į mokyklą po 2 savaičių, A. vėl pareikalavo iš jo pinigų, jis atsakė, kad neturi, tada per pertrauką A. nusivedė jį į apleistą pastatą netoli mokyklos. Kartu su jais ėjo R. ir E. L.. Grįžęs į mokyklą E. buvo apsiverkęs, atėjęs į klasę atsigulė ant stalo. Ant kaktos matė mėlynę. E. jam nepasakojo kas įvyko apleistame pastate. Asmeniškai matė, kad kartu su E. ir A. į apleistą pastatą ėjo broliai L., bet po to iš klasiokų yra girdėjęs, kad ten buvo ir daugiau vaikų, kad R., kurio pavardės nežino (buvęs (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos mokinys), viską filmavo savo telefonu, tačiau to vaizdo įrašo nematė. Mano, kad tai buvo 2018 metais, kada tiksliai nepamena, atsimena, jog tai buvo ryte prieš pamokas, jam važiuojant autobusiuku į mokyklą, A. jo paprašė nueiti prie parduotuvės, esančios netoli mokyklos, ir paimti iš E. pinigus, tačiau jis nenorėjo į tai veltis ir atsisakė. Po to A. pats nuėjo prie parduotuvės, kur jo laukė E.. Po to mokykloje paklausė E. kiek pinigų jis padavė A., jis atsakė, kad 50 eurų. Nežino iš kur E. turi tiek pinigų, bet mano, kad paima iš tėvų. E. jam sakė, kad iš viso A. yra atidavęs virš 100 eurų. Šiuo metu, kiek jam žinoma, A. daugiau pinigų iš E. nereikalauja, nes jis dėl to kreipėsi į policiją. Šiuo metu tarp jų santykiai geri. (b.t.II, b.l.15-16)
Nepilnametis liudytojas T. D. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. E. B. yra buvęs jo mokyklos draugas, A. D. yra jo draugas. Su E. ir A. mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Tiksliai pasakyti kada tai buvo negali, bet mano, kad šią žiemą, A. jam pasakė, kad E. yra jam skolingas pinigų 60 eurų, už ką nesakė. A. prašė kartu su juo nuvažiuoti pas E. ir padėti atgauti tuos pinigus. Taksi automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyvena E.. A. iš jo mamos telefono numerio (tuo metu naudojosi mamos mobiliojo ryšio telefonu), parašė E. SMS žinutę, koks buvo žinutės tekstas nežino, nematė. Netrukus E. atėjo prie parduotuvės, esančios netoli jo namų. Jis liko automobilyje, o A. nuėjo susitikti su E.. E. jam padavė pinigus ir A. grįžo atgal. Kiek E. jam davė pinigų, nežino, A. jam nieko nesakė. Po to, jie išvyko į Ukmergę ir su A. išsiskyrė. Kur nuvyko A., nežino. Maždaug po 2 savaičių, A. jam vėl pasiūlė nuvykti pas E. ir pasiimti iš jo pinigų. Su A. nuvyko prie tos pačios parduotuvės. Kadangi buvo jau vakaras, E. tėvai neišleido jo į lauką. A. tuo metu susirašinėjo SMS žinutėmis su E., žinutes rašė vėl iš jo mamos telefono numerio. Tada A. parašė E.i, kad tegul jo draugas R. atneša pinigus, jeigu E. tėvai neišleidžia jo į lauką. Po to A. rašė dar R. SMS žinutes, kad jis ateitų prie parduotuvės ir atneštų pinigus už E.. Prie tos pačios parduotuvės atėjo R. ir padavė A. 25 eurus. Minėtus pinigus jis, neva, pasiėmė iš E.. Po to, kartu su A. nuvyko į prekybos centrą, kur gautus pinigus A. išleido savo reikmėms. Pinigais A. su juo nesidalino. Iš pažįstamų yra girdėjęs, kad A. yra sumušęs E. vieną kartą (duomenys neskelbtini), kur tiksliai nežino. Šis įvykis buvo iki pinigų perdavimo A., bet tiksliai kada nepamena. Taip pat nežino dėl ko E. buvo sumuštas, tiesiog girdėjo, kad tai buvo. Nedalyvavo, kai tai įvyko. Pats asmeniškai iš E. nėra reikalavęs jokių pinigų, jie nebendrauja. Šiuo metu su A. nebendrauja, nežino kokie jų tarpusavio santykiai.( t. 2, b.l. 36-37).
Nepilnametis liudytojas E. L. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8 klasės mokinys. Prieš tai mokėsi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. E. B. yra jo pažįstamas, jis mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje. Su E. palaiko draugiškus santykius, tačiau bendrauja retai. Taip pat pažįsta A. D., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, su juo taip pat bendrauja retai, santykiai draugiški. Tikslios datos neprisimena, bet maždaug prieš 2-3 mėnesius iš draugų buvo girdėjęs, kad apleistame pastate, esančiame netoli (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, tarp A. ir E. įvyko konfliktas, kuris buvo nufilmuotas. Pats A. paprašė, kad jam atsiųstų minėtą vaizdo įrašą. A. D. į socialinį tinklalapį "Facebook" atsiuntė pranešimą, kuriame buvo įdėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše buvo nufilmuotas E. su A., kurie buvo apleistame pastate, esančiame netoli (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. A. klausė E. kada grąžins jam skolą, minėjo apie 50 eurų. E. atsakė, kad kai jo mama turės pinigų, tada jam ir grąžins. Po to A. kelis kartus, tiksliai nepamena, ranka trenkė E.i per veidą ir vaizdo įrašas pasibaigė. Kiek jam žinoma, vaizdo įrašą filmavo M. G., (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinys. A. žinutės, kurioje siuntė vaizdo įrašą, neišsaugojo. Minėto konflikto metu nedalyvavo, mokosi kitoje mokykloje, kurį yra apie 15 km nuo (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Už ką E. yra skolingas A., kokie jų tarpusavio santykiai nežino, su jais retai bendrauja ir nieko apie konfliktą tarp E. ir A. pasakyti daugiau negali. (t. I, b.l. 111-112).
Nepilnametis liudytojas R. L. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 7 klasės mokinys. E. B. ir A. D. mokosi toje pačioje mokykloje, 8 klasėje. Iš draugų yra girdėjęs, kad E. ir A. tarpusavyje konfliktuoja dėl skolos. Kiek girdėjo, E. yra skolingas A. apie 15 eurų. Kodėl A. skolino E.i pinigus, nežino. Taip pat nieko nėra girdėjęs apie konfliktą tarp E. ir A. apleistame pastate, esančiame netoli (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Pats minėtame apleistame pastate nesilanko. (t. 1, b.l.128-129).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. E. B. nustatyta dešinės blauzdos poodinė kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje 2017-12-14, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (spardė per kojas, sudavė per kojas šiferio gabalu)(2017-12-13);
2. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu;
3. Nustatytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
4. Pateiktuose medicinos dokumentuose nėra išsamaus sužalojimo makromorfologinio aprašymo, kuriame būtų užfiksuoti individualūs žalojusio objekto (-ų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti žalojusi objektą (-us).(t. 1, b.l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir išvados.
A. D. kaltinamas 2017 metų gruodžio mėnesį, grasinęs panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo E. B. atžvilgiu, atvirai savo naudai, neturėdamas teisėto pagrindo, vertęs E. B. perduoti jam turtą - sumokėti nuo 30 iki 70 eurų už tariamą skolą T. D., kurios reikalavimo teisę jis (A. D.)neva perėmė. Būdamas įbaugintas dėl grasinimo panaudoti fizinį smurtą, E. B., prieš savo valią, 2017 metų gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė pinigines lėšas kaltinamajam. Inkriminuojama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str.2d.
BK 181 straipsnio 1 dalyje (turto prievartavimas) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią fizinę prievartą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos. Turto prievartavimo pagrindinis objektas – nuosavybė, turtinės teisės ar turtiniai interesai, dalykas – turtinė nauda, kurios kaltininkas siekia (sau ar kitiems asmenims) versdamas kitą asmenį perduoti turtą (pvz., pinigus), suteikti turtinę teisę ar atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus. BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtą neturi teisėto pagrindo, tai reiškia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių (CK 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/201, Nr. 2K-395/2010, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-562/2011, 2K-114/2014, 2K-504-139/2015).
A. D., jo įstatyminė atstovė, apklausti liudytojai patvirtino, kad prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas fizinis smurtas, buvo reikalaujama perduoti kaltinamajam turtą. Šias esmines aplinkybes patvirtino visi apklausti bylos nagrinėjimo metu asmenys. Todėl teismas daro išvadą, kad fizinio smurto vartojimas, grasinimai pavartoti fizinį smurtą, be teisėto pagrindo reikalaujant perduoti turtą – pinigus kaltinamajam, įrodytos. Pripažindamas šias aplinkybes, kaltinamasis tuo pačiu neigė inkriminuojamų veikų apimtį ir smurtinių veiksmų apimtį, t.y. kaltinamasis pripažino tik dalies jam inkriminuojamų veiksmų padarymą.
Minėta, jog nukentėjusysis E. B. nurodė, jog vienas jo klasės draugų T. D. kažkada metė gniūžtę sniego į langą, dėl ko gavo baudą. T. D. reiškė pretenzijas jam – E. B. dėl to, kad šis neva davė parodymus, ko pasekoje buvo skirta bauda, ir reikalavo už tai pinigų minėtai baudai sumokėti. A. D. gruodžio mėnesį ėmė reikalauti pinigų minėtai baudai sumokėti – 30 eurų, teigdamas, kad T. D. perleido jam skolą. Jis bijojo A. D., nes žinojo, kad bus mušamas. A. D. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą prie parduotuvės su D. ir per R. Š. prašė atnešti pinigus prie parduotuvės. Jis paėmė iš mamos piniginės 20 eurų ir atidavė juos D.. Po to D. ėmė reikalauti daugiau pinigų - reikalavo atnešti 50 eurų . Reikalavimai nesibaigė, du kartus prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas. Pirmą kartą jį nusivedė gruodžio mėnesį prie apleistos šieninės (duomenys neskelbtini) ir ten koja spyrė į mentę bei smakrą ir nosį, dėl ko jis jautė skausmą. Tuomet buvo atėjęs ir dar vienas mokinys vardu R., kuris viską filmavo telefonu. Nuo smūgių jis juto skausmą, tačiau sužalojimų neliko, kraujas nebėgo. A. D. sakė, jog muša už tai, kad neneša pinigų. Po šių smūgių jis apsiverkė ir D. liovėsi jį mušti, pasakė, kad gaila nukentėjusiojo.Visa tai įvyko 11.50 – 12.30 val. laikotarpiu.Apie šį įvykį sužinojo kiti draugai : R. ir M. G., nes R. parodė jiems vaizdo įrašą. Antrą kartą, A. D. nusivedė jį vėl į apleistą pstatą ir vėl sumušė: spardė kojomis ir metė į jį kažkokį metalinį vamzdį. Buvo paėmęs jį už kaklo ir koja spyrė kelis kartus į šoną, po to metė į jį vamzdį. Tuomet apleistame pastate buvo ir broliai L., tačiau jie tik stovėjo ir smurto nevartojo. Po to A. D. sakė, kad atvažiuos į jo kaimą – Atkočius ir reikalavo atnešti 50 eurų. Jis pažadėjo atnešti, bet nuėjo pas direktorę ir viską papasakojo. Direktorė nuvedė jį pas auklėtoją ir ši parvežė jį į namus. A. D. reikalavo iš jo pinigų kokius 4-5 kartus. Kaltinamasis, kaip minėta, patvirtino mušęs ir reikalavęs pinigų tik vieną kartą; praėjus savaitei laiko po sumušimo, nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje perdavė jam 20 eurų , o jis pareikalavo atnešti dar 50 eurų. Kodėl reikalavo 20 eurų, už kokią skolą – paaiškinti negalėjo, kodėl reikalavo ir 50 eurų – paaiškinti negalėjo. Kaltinamasis patvirtino, kad mušant E. B. dalyvavo R. P..R. P. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes , patvirtino matęs, kaip A. D. mušė nukentėjusįjį: smūgiavo į pilvo sritį ir galvą, ant E. kūno sužalojimų nesimatė. R. Š. patvirtino, jog matė telefone įrašą, kuriame A. trenkė E. į galvą, spyrė į veido sritį. Žiūrint įrašą prie jų priėjo mokytoja ir jie telefoną išjungė. Tą dieną matė pas E. paraudimą po akimi ir guzą kaktoje. L. D. patvirtino kartą matęs, kai R. ir E. L. su A. – kaltinamuoju nusivedė E. į apleistą pastatą ir ten viską filmavo. Filmo nematė, bet E. grįžo apsiverkęs. Liudytoja apklausta klasės auklėtoja L. Z. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad matė nuo apleisto pastato pusės grįžtančius A. D. ir brolius Lemeševus, bei paskui juos ėjusį nukentėjusįjį. Tuomet nukentėjusysis teigė, jog buvo mušamas, dėl ko ji parvežė nukentėjusįjį į namus.
Taigi, visi nurodyti liudytojai patvirtino, kad iš nukentėjusiojo buvo reikalaujama pinigų, kad pastarajam buvo grasinama fiziniu smurtu ir kad buvo vartojamas fizinis smurtas. Nukentėjusysis nurodė perdavęs A. D., atvažiavusiam į (duomenys neskelbtini) kaimą kartu su T. D., 20 eurų. Apie tai, kad D. atvyko ir reikalauja pinigų, nukentėjusiajam perdavė R. Š.. R. Š. patvirtino nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes, D. taip pat patvirtino vykęs su D. į Atkočius, paimti iš nukentėjusiojo pinigų. Visos šios liudytojų nurodomos aplinkybės pilnai sutapo net detalėse, todėl teismas daro išvadą, jog 20 eurų reikalavimo ir perdavimo A. D. (duomenys neskelbtini) faktas pilnai įrodytas.
Nukentėjusysis teigė, jog du kartus prieš jį buvo vartojamas fizinis smurtas sename apleistame pastate (duomenys neskelbtini) šalia mokyklos. Vieną kartą jį mušė D., kai dalyvavo R. P., o kitą kartą – kai dalyvavo broliai L.. Apklausti liudytojai patvirtino smurto prieš nukentėjusįjį vartojimo faktą kai dalyvavo R. P. ir kitą kartą, kai dalyvavo L.. Šios nurodomos aplinkybės sutapo su kitų liudytojų parodymais. Tiek nukentėjusysis, tiek R. P. patvirtino, jog matė, kaip D. sudavė smūgius į galvos sritį E. B., tačiau po šių smūgių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, o nukentėjusysis jautė skausmą. Nukentėjusysis teigė, jog kitą kartą D. spardė jo kojas, metė į jį – į koją metalinį vamzdį. Kūno sužalojimus – kojos sužalojimą patvirtino nukentėjusiojo motina bei medicinos specialisto išvada. Todėl teismas daro išvadą, jog įrodyti ir pagrįstai inkrimimuoti du smurto prieš nukentėjusįjį vartojimo faktai.
Nukentėjusysis tvirtino, jog kaltinamasis reikalavo nepagrįstai iš jo pinigų, neva kaip kažkokią skolą už T. D. sumokėtą baudą. T. D. tokių aplinkybių nepatvirtino, o kaltinamasis pats pripažino, kad pinigų iš nukentėjusiojo reikalavo nepagrįstai, t.y. išgalvotu pagrindu. Todėl fizinio smurto vartojimas, neteisėtai reikalaujant iš nukentėjusiojo pinigų, įrodytas ir teisingai kvalifikuotas kaip turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str.2d.
A. D. praeityje neteistas, padarė veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, charekterizuojamas neigiamai. Dėl blogo mokymosi buvo svarstytas vaiko gerovės komisijoje. Klasės auklėtojos teigimu kaltinamasis šiemet tik vieną kartą buvo atvykęs į pamokas, kas liudija, kad A. D. nedaro išvadų ir savo elgesio nekeičia. Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Inkriminuojama veika padaryta 2017 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku. Nukentėjusysis E. B. gimęs 2003 12 16, t.y. 2017 m. gruodžio mėnesį jam sukako 14 metų. Liudytojų nurodomos aplinkybės patvirtina, kad smurtas buvo vartojamas prieš sukankant 14 metų, todėl sunkinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad veiksmai atlikti prieš mažametį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str.2d. sankcija numato tik vieną bausmę - laisvės atėmimą iki 8 metų. Kaltinamasis, kaip minėta, neteistas, inkriminuojamą veiką padarė būdamas nepilnametis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laiko galimu skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą numatytos bausmės žemiausiajai ribai ir , taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., atidėti bausmės vykdymą , skiriant šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones, kurios užtikrintų nuteistojo kontrolę .
Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė pareiškė ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 34.26 eurus turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Turtinė žala – 20 eurų, kuriuos nukentėjusysis perdavė kaltinamajam, ir 14.26 eurai – kelionės išlaidos yra patirtos dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų ir šioje dalyje ieškinys pilnai tenkinamas. Civilinė ieškovė teigė, kad jos nepilnametis sūnus buvo mušamas, patyrė skausmą, pergyvenimus, pažeminimą ir stresą, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurios kompensavimui ir prašoma priteisti 1000 eurų suma. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tačiau, įvertinęs kaltinamojo įstatyminės atstovės turtinę padėtį, veikos padarymo aplinkybes, laiko pagrįstais prokurorės argumentus dėl neturtinės žalos dydžio ir prašomą priteisti sumą mažina iki 500 eurų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 str.303 str. teismas
Nusprendė:
Pripažinti A. D. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str.2d. ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodeskso 82 str. ir paskirti A. D. bausm ės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias auklėjamojo pobūdžio priemones:
1. uždrausti išvykti iš gyvenamosios vietos laikotarpiu nuo 19 val. vakaro iki 06 val., ryto, jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu;
2. uždrausti lankytis Ukmergės raj. (duomenys neskelbtini) kaime;
3. uždrausti bendrauti su E. B..
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti E. B. 34,26 eurus (trisdešimt keturius eurus ir 26 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir 500 eurų E. B. neturtinei žalai atlyginti iš A. D., o nesant pas nuteistąjį lėšų, iš M. D..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.