- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- I-3213-426/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01792-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintame skunde (t. I, b. l. 102–108) pareiškėja teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 41-174/18(3.4.1E-TD2) „Dėl K. M. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – Įsakymas), negrąžinti jos į darbą, laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 5 989,71 Eur turtinei žalai ir 17 852,40 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 30 d. ėjo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau ? Savivaldybė) administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento (toliau ? Departamentas) Būsto administravimo skyriaus (toliau ? Skyrius) Statinių naudojimo priežiūros poskyrio (toliau ? Poskyrio) vyriausiosios specialistės pareigas. Įsakymu buvo atleista Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Mano, kad atleista neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant valstybės tarnautojo atleidimo procedūras, nesuteikus galimybės įgyvendinti teisę į karjerą. Aiškina, kad jos vykdytos funkcijos realiai nebuvo panaikintos, tik perskirstytos kitiems darbuotojams Administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 40-200/18(3.1.1E-TD2) „Dėl miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistų, atsakingų už statinių naudojimo priežiūrą, skyrimo“. Jos nuomone, tai rodo, kad naikinti pareigybės nebuvo pagrindo.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad buvo pripažintas faktas, jog įprastas darbo krūvis viršytas, todėl teismo prašo teisingai atlyginti už darbą, priteisti 60 proc. pareiginės algos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir už papildomų užduočių atlikimą – 743,85 Eur/ mėn. x11 mėn. x 0,6 = 4 909,41 Eur ir patirtas išlaidas teisinėms žinioms įsigyti – 1 080 Eur, iš viso – 5 989,71 Eur turtinę žalą.
Dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų pareiškėja nurodo, kad bendraujant su interesantais tekdavo spręsti konfliktus, dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo raštų derinimas užtruko, padaugėjo papildomų funkcijų, atlyginimas nepakito, iš vadovų girdėjo priekaištus, įžeidinėjimus ir pastabas, kad ji nesugeba organizuoti darbo, netinkamai parengia raštus, daro klaidas, dirba neefektyviai. Pareiškėja 2017 m. gegužės 5 d. parašė skundą dėl pažeistos suminės darbo laiko apskaitos, nekorektiško ir nepagarbaus vadovų elgesio.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Savivaldybės administracijos Personalo skyrius, reaguodamas į interesanto skundą, 2017 m. gegužės 8 d. apkaltino, kad ji laiku neatlieka savo pareigų. Pareiškėja mano, kad atidumo sutrikimas ir neadekvatus laiko paskirstymas informacijos analizavimui sietinas su adaptacijos periodu ir patiriamo emocinio streso. Pažymi, kad dėl per didelio kiekio ir pernelyg įvairių užduočių, teisės aktų ir atsakingų asmenų kaitos, užduotims skirtas teisės aktuose nustatytas laikas yra per trumpas, dėl to jaučia pasekmes – nuovargį ir susierzinimą.
Pareiškėja mano, kad vadovai sąmoningai siekė susidoroti ir ją sužlugdyti. Dėl didelio darbo krūvio, baimės dėl metinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo, jautėsi psichologiškai ir fiziškai išsekusi. Pareiškėja tikina, kad tokie vadovų veiksmai kėlė grėsmę jos gyvybei, t. y. reikėjo ypatingo atidumo – susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį kelyje ir tikrinant objektus.
Nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 30 d. buvo mokymosi atostogose (ir nuo 2018 m. kovo 5 d. iki kovo 30 d.), siekė įgyti teisinių žinių, kadangi dažnai teko ne pagal Poskyrio kompetenciją parengti atsakymą, bendrauti su teisininkais, išaiškinti privatinę teisę statinių valdytojams ir surinkti kitą, su tiesioginėmis darbo funkcijomis nesusijusią informaciją, dėl ko užtrukdavo raštų derinimas ir taisymas.
Tiesioginis vadovas įvertino metinę tarnybinę veiklą patenkinamai. Pareiškėja nesutiko su vertinimu, bet dėl galimo konflikto neapskundė sprendimo. Dėl nuolatinės emocinės įtampos, racionalaus darbo ir poilsio rėžimo nesilaikymo suprastėjo dėmesio koncentracija, atidumas, nuolat skaudėdavo galvą, tapo irzli, verkdavo, jautė nuovargį ir nepilnavertiškumo jausmą. Tai kenkė darbo kokybei ir sveikatai, suprastėjo socialinis gyvenimas.
Pareiškėja aiškina, kad 1 metus 3 mėnesius 1 dieną trukęs sistemingas psichologinis spaudimas bei sukelti neigiami išgyvenimai, siekiant gauti teigiamą ir teisingą metinės valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, vertintini 17 852,40 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimu ((743,85 Eur/ mėn. + 743,85x 0,6) x 15 mėn.).
Šalies argumentai
Pareiškėja teismo posėdyje palaikė patikslintame skunde, paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad viena pareiškėja gavo įspėjimą. Jai nesiūlė užimti laisvų pareigų, buvo laisva Šilumos tinklų vyr. specialisto pareigybė. Nurodo, kad buvo didelis darbo krūvis, buvo pavedamos papildomos užduotys, nors jos nebuvo formuluojamos kaip papildomos. Buvo stresinė situacija. Liftų priežiūra, nebaigtos statybos priežiūra buvo papildomos užduotys. Prašė skundą VTD dėl papildomo darbo ir tada gavo priemoką. Teigia, kad nebuvo pagrindo naikinti pareigybę. Nurodo, kad dabar konkursas vyksta į jos pareigas. Neturtinės žalos reikalavimą grindžia nesiskaitymu, diskriminacija, papildomu krūviu, neapmokymu, neteisingu siuntimu į mokymus. Kadangi neteisėtas atleidimas, jos manymu, turi teisę į moralinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjos atstovas palaikė skunde ir paaiškinimuose išdėstytą poziciją ir akcentavo, kad Įsakymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Ta aplinkybė, kad į pareiškėjos buvusią pareigybę skelbiamas konkursas, rodo, kad nebuvo realaus pareigybės panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija su skundu nesutinka.
Atsiliepime (t. I, b. l. 138–148) nurodo, Administracijos direktorius 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 40-72 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymo Nr. 40-631 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. gegužės 1 d. panaikino Poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto, t. y. pareiškėjos, pareigybę. Įsakymu, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atleido pareiškėją iš užimamų pareigų, išmokant jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Atsakovė pastebi, kad pareiškėja nekvestionuoja fakto, jog pareigybė buvo panaikinta kompetentingo organo sprendimu, t. y. Administracijos direktoriaus įsakymu. Pareiškėja pripažįsta, kad vieno etato funkcijų, nebeliko, kadangi darbai, kuriuos ji atliko, buvo paskirstyti kitiems tarnautojams. Pareiškėja siekia kvestionuoti pareigybės panaikinimo tikslingumą. Administracija konstatuoja, kad valstybės tarnautojo pareigybė buvo panaikinta kompetentingo organo sprendimu ir tokie struktūriniai pertvarkymai buvo realūs – pareigybės faktiškai neliko.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodomas atvejis, kai į laisvą etatą buvo perkelta V. M., nagrinėjamu atveju yra neaktualus, kadangi pastaroji buvo perkelta ne į karjeros valstybės tarnautojo, bet į pakaitinio tarnautojo vietą. Administracija neturėjo pareigos pareiškėjai siūlyti laisvų pakaitinių valstybės tarnautojų pareigų ir atitinkamai, nepasiūliusi užimti tokių pareigų, nepažeidė jos teisių į karjerą.
Atsakovė akcentuoja, kad informacijos apie laisvas pareigybes pareiškėja negalėjo nežinoti, kadangi tokia informacija yra skelbiama visiems Administracijoje dirbantiems asmenims ir nuolat atnaujinama, t. y. vidiniame Administracijos tinkle (intranete) skiltyje „Personalo informacija“ „Karjera“ yra nurodomos visos aktualiu metu laisvos pareigybės Administracijoje, be to, nurodomi ir kontaktai asmenų, kurie gali suteikti išsamesnę informaciją apie laisvas pareigybes. Pabrėžtina, kad visą pareiškėjos tarnybos laikotarpį minima informacija pareiškėjai buvo prieinama, todėl galėjo su ja susipažinti. Akcentuoja, kad Administracija neprivalėjo atskirai informuoti pareiškėjos apie laisvas pareigybes, kurių reikalavimų ji neatitinka. Teigia, kad Administracijoje buvo laisvos tik pareigybės, kurių reikalavimų pareiškėja neatitiko ir todėl užimti šių pareigų jai nesiūlė.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, jog pareiškėja yra baigusi Vilniaus Gedimino Technikos Universitetą, įgijusi statybų technologijų magistro laipsnį. Pastebi, kad nei jos turimas išsilavinimas, nei darbo patirtis neatitiko įspėjimo laikotarpiu laisvoms pareigybėms keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjai ir nebuvo siūlomos, todėl pareiškėjos skundo argumentai apie tai, jog Administracija neįgyvendino jos teisių į karjerą, atsakovės manymu, nepagrįsti.
Pareiškėjos reikalavimas atlyginti turtinę žalą, atsakovės nuomone, yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pažymi, kad būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, jog jos nurodytu laikotarpiu darbo krūvis viršijo įprastą. Pabrėžia, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja buvo paskirta pavaduoti kitą tarnautoją, savaime negali reikšti, jog jos darbų krūvis viršijo įprastinį ir kad ji atliko visas to asmens užduotis. Akcentuoja, kad pareiškėja, nepateikė įrodymų ir argumentų, koks buvo jos įprastinis darbo krūvis nesant nustatyto pavadavimo ir koks buvo jos krūvis jai pavaduojant kitą darbuotoją. Pareiškėja neįrodė įstatyme nustatytos sąlygos teisei į priemoką atsirasti – už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.
Pareiškėja nepateikia įrodymų už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Pareiškėja prie skundo nepridėjo įrodymų, kad būtų suformuluotos papildomos užduotys, nenustatytos pareigybės aprašyme, ir ji būtų atlikusi.
Pareiškėja reikalauja sumokėti maksimalų leidžiamą priemokos dydį – 60 proc., tačiau jo nepagrindžia. Atkreipia dėmesį, kad VTĮ nenumato pareigos mokėti būtent 60 proc. dydžio priemoką už įprastą krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis – tai yra tik viršutinė riba, nustatanti maksimalų priemokos dydį.
Pareiškėja reikalauja priemokos už 11 mėnesių, kuomet, pasak jos, buvo viršijamas įprastinis darbo krūvis ir atliekamos papildomos užduotys. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pati nurodo, jog kitą tarnautoją pavadavo 5 savaites, atliko papildomą užduotį – nebaigtos statybos tikrinimą, tačiau, kodėl turėtų gauti priemoką net už 11 mėnesių, nepaaiškina.
Pati pareiškėja pripažįsta, kad Administracijos direktorius jai paskyrė 10 procentų priemoką prie pareiginės algos ir vienkartinę vidutinio dydžio išmoką, t. y. pareiškėja 2017 m. gruodžio mėnesį gavo 74,39 Eur dydžio priemoką ir 681,89 Eur dydžio vienkartinę išmoką.
Administracijos vertinimu, pareiškėjai buvo teisingai atlyginta už jos atliekamą darbą, o reikalavimai gauti naują priemoką yra ne tik nepagrįsti, bet ir prieštarauja VTĮ 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad būtent valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nustato priemokos dydį.
Atsakovė pastebi, kad reikalavimas atlyginti ir jos patirtas išlaidas teisinėms žinioms įgyti – 1 080 Eur, nemotyvuojamas ir nepagrindžiamas įrodymais, todėl laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.
Atsakovei akivaizdu, kad pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, jog jos rengiami dokumentai ir kitos atliekamos funkcijos liks neprižiūrėtos ir nekontroliuojamos, ypač kad ji pakankamai neseniai pradėjo dirbti Administracijoje. Pareiškėja teismui pateiktame patikslintame skunde pripažino, kad jai trūko žinių atlikti savo pareigines funkcijas, todėl nusprendė įgyti teisinių žinių. Nurodo, kad nei turtinės, nei neturinės žalos atlyginimui nė vienos iš šių sąlygų pareiškėja neįrodo. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos pozicija byloje, kad dėl to, jog jos atliekamas darbas vadovų buvo tikrinamas, patyrė neturtinę žalą. Administracija tvirtina, jog neteisėti veiksmai, galėję pareiškėjai padaryti žalą, nebuvo atliekami. Taip pat nesutinka, jog neturtinę žalą sukėlė ir jos metinis veiklos vertinimas. Pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka metinį tarnybinės veiklos vertinimą galėjo ginčyti, tačiau pati patikslintame skunde pripažino, kad jo neskundė teismui. Pareiškėjai nustatyta tvarka neginčijus vertinimo, jo pagrįstumas ir teisėtumas šioje byloje, atsakovės nuomone, neturėtų būti sprendžiamas.
Administracijos vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad neigiamą psichologinį poveikį galėjo patirti būtent tokį laikotarpį. Atsakovė konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytą pozicija ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad buvo laikinos laisvos pareigybės, kurių pareiškėjai neprivalėjo siūlyti, o buvusių laisvų 18 pareigybių pareiškėjai neprivalėjo siūlyti, kadangi ji neatitiko specialiųjų reikalavimų. Paskelbtas konkursas nepatvirtina, kad į pareiškėjos buvusią pareigybę jis skelbiamas. Neturi duomenų, kad pareigybė, kuri buvo panaikinta, būtų buvusi atkurta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad jog pareiškėja Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 41-20 „Dėl K. M. priėmimo į valstybės tarnybą“ buvo priimta į Administracijos Departamento Skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2017 m. sausio 30 d. (t. I, b. l. 55).
Administracijos direktorius 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 40-72 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymo Nr. 40-631 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigybių sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ nusprendė nuo 2018 m. gegužės 1 d. panaikinti Administracijos Departamento Skyriuje Statinių naudojimo priežiūros poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės 1 etatą (b. l. 159).
Pareiškėjai 2018 m. vasario 27 d. buvo įteiktas įspėjimas Nr. 2554 „Dėl pareigybės panaikinimo“, kuriuo įspėta, kad ne anksčiau kaip 2018 m. balandžio 30 d. ji gali būti atleista iš valstybės tarnybos (t. I, b. l. 6).
Administracijos direktorius 2018 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 41-174/18(3.4.1E-TD2) „Dėl K. M. atleidimo iš valstybės tarnybos“ nuo 2018 m. balandžio 30 d. atleido pareiškėją iš valstybės tarnybos pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), išmokant jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (t. I, b. l. 7).
Pareiškėja teigia, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, buvo pažeista VTĮ 43 straipsnio 1 dalis ir teisė į karjerą.
VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama.
Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad Administracijos direktoriaus, t. y. kompetentingo subjekto sprendimu – 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 40-72 nuo 2018 m. gegužės 1 d. panaikinta Departamento Skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė, vietoj 24 etatų 23, t. y. 1 etatas (t. I, b. l. 159, 160–161).
Teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A662 -684/2010, A146 -241/2011, A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr.A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-2643/2011, A492-1954/2012, A520 -3085/2012 ir kt.). Teismas neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju.
Teismo vertinimu, struktūriniai pertvarkymai, įgyvendinti Administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymu, buvo realūs ir atlikti ne tik Departamento Skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio etatų mažinimu, bet ir kituose minėtame įsakyme nurodytuose skyriuose panaikinta po vieną etatą (t. II, b. l. 159). Pareiškėja pripažįsta, kad jos funkcijos buvo perskirstytos kitiems tarnautojams, taigi, realiai toks funkcijų perskirstymas ir rodo, kad Savivaldybė efektyviau ir racionaliau naudos lėšas, sumažindama darbuotojų skaičių, perskirstydama funkcijas kitiems tarnautojams. Pareiškėjos vertinimas, kad pareigybė panaikinta, siekiant atleisti ją iš užimamų pareigų, yra jos subjektyvus vertinimas.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė pažeidė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytas garantijas į karjerą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) veiksmai, susiję su valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų vykdymu, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, nepažeisti inter alia tokių valstybės tarnybos principų, kaip įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo, karjeros bei tarnybinio bendradarbiavimo (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.), užtikrinti visas teises ir garantijas, kurios įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų yra garantuojamos atleidžiamiems asmenims. Iš tiesų valstybės tarnybos santykių nutraukimo teisėtumą lemia ne tik VTĮ numatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai atlikta (įstatyme nustatyta) valstybės tarnautojo atleidimo iš užimamų pareigų procedūra (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2013, p. 243–263). Viena iš tokių garantijų įtvirtinta VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Valstybės tarnautojų kvalifikaciją apibūdina jų užimamoms pareigybėms nustatyti lygiai ir kategorijos (VTĮ 7 straipsnis).
Taigi, darbuotojui turi būti siūlomos tik tokios pareigybės, kurių specialiuosius reikalavimus jis atitiktų. Darbdavys, įgyvendindamas VTĮ 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, turėjo pareigą pareiškėjai siūlyti kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, žemesnės kategorijos pareigas.
Pareiškėja nurodo, kad jai turėjo būti siūlomos laisvos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio A lygio 12 kategorijos pareigos, kurias užėmė V. M.. Byloje nustatyta, kad pastaroji tarnautoja 2018 m. kovo 19 d. įsakymu buvo laikinai perkelta į šias pareigas (t. I, b. l. 163). Taigi, ši pareigybė nėra nuolatinė karjeros valstybės tarnautojo pareigybė ir atsakovė neturėjo pareigos jų siūlyti užimti pareiškėjai. Šiuo aspektu atsakovė pareiškėjos teisių nepažeidė.
Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose akcentuoja, kad jai turėjo būti siūlomos Administracijos Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo ir Pastatų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo). Šios pareigybės yra pakaitinio valstybės tarnautojo ir atsakovė neturėjo pareigos tokių pareigybių pareiškėjai siūlyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2264-520/2017). Šiuo atveju pareigybių aprašymai yra nereikšmingi ir nevertintini.
Akcentuotina, kad pareiškėja nepagrįstai savo poziciją 2017 m. lapkričio 13 d. vidiniu Administracijos pranešimu (t. I, b. l. 8–12), kadangi tik oficialiai Administracijos direktoriaus patvirtintais sąrašais nustatomi pareigybių skaičiai. Tai, kad buvo reikalingi papildomi etatai, nepatvirtina realaus jų skaičiaus.
Taip pat pareiškėja teigia, kad poskyryje buvo net 3 laisvi etatai. Šie pareiškėjos skundo argumentai nepagrįsti. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 2 d. skelbtas konkursas į pakaitinio valstybės tarnautojo vietą (Pastatų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas; t. I, b. l. 12–13), o tokių pareigų atsakovė neturėjo pareigos siūlyti užimti pareiškėjai. Be to, pareiškėja neatitiko ir specialiųjų pareigybės reikalavimų, t. y. turėti darbo patirtį pastatų administravimo srityje ir būti susipažinus su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučių namų valdymą. Specialioji veikos sritis – daugiabučių namų valdymas.
Pareiškėjos vertinimas, kad poskyryje buvo valstybės tarnautojų trūkumas ir buvo ieškoma naujų valstybės tarnautojų į laisvas nuolatines, bet ne laikinas pareigybes, yra nepagrįstas.
Be to, pareiškėja, remdamasi 2018 m. liepos 30 d. informacija, teigia, kad atleidus ją iš tarnybos buvo paskelbtos 2 laisvos pareigybės.
Kaip minėta vidiniame intraneto tinklalapyje buvo skelbta informacija apie laisvas pareigybes, su sukuria pareiškėja turėjo galimybę susipažinti, t. y. 2018 m. liepos 30 d. skelbtame sąraše nurodomos laisvos pareigybės buvo skelbiamos Intranete viena – pakaitinio valstybės tarnautojo, kita, Būsto administravimo skyriaus A 12 vyr. specialisto pareigybė, kuri buvo panaikinta 2018 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 40-296/18(3.1.1E-TD2). G. R., kuri šioje pareigybėje dirbo, laimėjo konkursą į Visuomenės sveikatos biuro direktorės vietą ir iš valstybės tarnybos buvo atleista 2018 m. gegužės 18 d., t. y. pareigybė atsilaisvino jau po pareiškėjos atleidimo (t. II, b. l. 156, 157–158). Laisvų pareigybių sąrašas ginčui aktualus laikotarpis – pareiškėjos įspėjimo laikotarpis. Kadangi ši pareigybė nebuvo laisva minėtu laikotarpiu, tai atsakovė jos neturėjo siūlyti užimti pareiškėjai.
Pareiškėjos skundo argumentai, kad su ja atsakovė siekė susidoroti yra nepagrįsti ir tai laikytina jos asmeniniu vertinimu, nes pagrįsti šį argumentą nepateikė neginčijamų įrodymų.
Pareiškėja teigia, kad jai atsakovė nesudarė galimybių susipažinti su laisvomis pareigybėmis. Šiuo atveju pažymėtina, kad nebūtinai individualiai siunčiami, bet ir per viešai prieinamą visiems tarnautojams sistemą (Intranetą) gali būti informuojama apie laisvas pareigybes. Taigi, pareiškėja turėjo galimybę domėtis laisvomis pareigybėmis, kurias ji siekė užimti. Toks pranešimas apie laisvas pareigybes yra tinkamas ir pareiškėjos teisių nepažeidžia.
Atsakovė pateikė duomenis (pareigybių aprašymus) apie buvusias laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigybes (t. I, b. l. 165–198, t. II, b. l. 1–9, 13). Atsakovė teigia, kad pareiškėja neatitiko specialiųjų pareigybės aprašymuose nustatytų reikalavimų. Pati pareiškėja taip pat nenurodė, kokias iš šių pareigybių sąrašo atsakovė jai turėjo pasiūlyti. Teismas, siekdamas objektyviai įvertinti pareiškėjos atleidimo faktą, rinko papildomą medžiagą ir nenustatė, kad buvo laisvų pareigybių, kurias ji galėjo užimti, kaip atitinkanti specialiuosius reikalavimus. Pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų pareiškėjai atsakovė neturėjo pareigos siūlyti.
Atsakovė detaliai paaiškino aplinkybes dėl pareiškėjos argumentų, jog poskyryje buvo padidintas etatų skaičius, t. y. priimtas naujas valstybės tarnautojas E. B.. Nustatyta, kad Statinių naudojimo priežiūros poskyrio tarnautojų sąraše nurodyti 9 tarnautojai. Taigi, po struktūrinių pokyčių sumažėjo vienu etatu ir pareigybių skaičius yra toks pat – 9 tarnautojai (1 poskyrio vedėjas ir 8 vyr. specialistai). Taigi, poskyryje etatų skaičius nepasikeitė. Be to, valstybės tarnautojas E. B. Statinių naudojimo priežiūros poskyryje dirba nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (t. II, b. l. 147). Taigi, anksčiau, nei poskyryje dirbo pareiškėja ir jis nėra naujas valstybės tarnautojas. Pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais.
Be to, pareiškėjos skundo argumentai, kad, remiantis VTĮ 18 straipsnio 6 dalimi, jai turėjo būti siūlomos užimti laisvos pareigos kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, yra nepagrįsti, kadangi, naikinant pareiškėjos pareigybę jai turi būti taikomos garantijos, nustatytos VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, o VTĮ 18 straipsnio 16 dalies nuostatos netaikytinos ir tai yra savarankiškas valstybės tarnautojo teisių įgyvendinimo mechanizmas.
Pažymėtina, kad šiam ginčui neaktualu pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimas, kurio ji teismine tvarka neginčijo. Akcentuotina, kad savaime ta aplinkybė, jog pareiškėjos veikla buvo vertinta patenkinamai, negali būti laikoma jos teisių pažeidimu, vertinant Įsakymo teisėtumą.
Teismas konstatuoja, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio, remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo naikinti.
Nepanaikinus Įsakymo, pareiškėjos išvestiniai reikalavimai negrąžinti jos į darbą, laikant, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, negali būti tenkinami.
Taip pat pareiškėja teigia, kad jos darbo krūvis buvo nuolat viršijamas ir nebuvo apmokama, todėl reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pagrįstas. Pareiškėja prašo teismo atlyginti jai už darbą, priteisiant 60 procentų pareiginės algos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir už papildomų užduočių atlikimą – 4 909,41 Eur. Taip pat pareiškėja prašo 1 080 Eur išlaidų teisinėms žinioms įgyti atlyginimo bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos remiantis Darbo kodekso 218 straipsniu.
Teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Visų trijų sąlygų nustatymas yra būtinas, priteisiant tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja turtinę žalą kildina iš jos neteisėto atleidimo, o taip pat, kad jai nebuvo teisingai atlyginta už padidėjusį krūvį.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad už padidėjusį darbo krūvį pareiškėjai buvo atlyginta, t. y. administracija jai išmokėjo vienkartinę išmoką šventės proga už darbą per kalendorinius metus – Administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymu „Dėl vienkartinių piniginių išmokų savivaldybės administracijos tarnautojams skyrimo“, skyrė priemoką prie pareiginės algos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą – 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu „Dėl priemokų prie pareiginių algų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams 2017 m. gruodžio mėnesį skyrimo“ Nr. 41-757, vadovaudamasis VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (10 procentų priemoką prie pareiginės algos; t. II, b. l. 154, 155).
Pareiškėja teigia, kad ji atliko papildomas užduotis, t. y. vykdė nebaigtos statybos tikrinimą.
Pagal pareigybės aprašymą jai priskirtos šios funkcijos: skundų, pareiškimų, prašymų statinių naudojimo priežiūros klausimais nagrinėjimas, statinių, kurių priežiūrą ji atliko, naudotojų sąrašo sudarymas, kontroliavimas, kaip statinių naudotojai vykdo teisės aktais nustatytus statinių techninės priežiūros reikalavimus, administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas, kreipimasis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti atliekami darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmenų ar valstybės saugumui, besikreipiančių statinių savininkų bei naudotojų konsultavimas statinių priežiūros klausimais, kitų poskyrio valstybės tarnautojų pavadavimas, kitų vienkartinio pobūdžio skyriaus vedėjo, poskyrio vedėjo pavedimų vykdymas, siekiant įgyvendinti institucijai iškeltus strateginius tikslus (7–7.13 p.). Taigi, įvertinus pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas matyti, kad tai – jos tiesioginės pareigos. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šios užduotys nelaikytinos papildomomis.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo pavesta atlikti papildomas užduotis. Tokios užduotys gali būti pavedamos tik raštu. Minėta, kad nebaigtos statybos tikrinimas nelaikytina papildoma užduotimi. Pažymėtina, kad tirti administracinius nusižengimus, surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir nagrinėti administracinių nusižengimų bylas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnį įgalioti Būsto administravimo skyriaus ir šio skyriaus poskyrių vedėjai bei vyriausieji specialistai, įskaitant ir pareiškėją. Tai patvirtina ir Administracijos direktoriaus įsakymas (t. II, b. l. 152–153).
Taigi, duomenų, kad pareiškėjai buvo pavesta atlikti papildomas užduotis raštu ir už jas nebuvo sumokėta, byloje nėra.
Atsakovė teismui pateikė pažymą, kuri patvirtina, jog ją atleidžiant, buvo išmokėta 943,20 Eur kompensacija už atostogas, taip pat dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (2 x 808,92 Eur) – 1 617,84 Eur, remiantis VTĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Šios išmokos dydžio pareiškėja neginčijo.
Pareiškėjos skundo argumentai, kad jai turėjo būti mokama už papildomų užduočių atlikimą, laikytini nepagrįstais. Minėta, kad už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą pareiškėjai buvo apmokėta pagal VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, Administracijos direktorius pareiškėjai paskyrė 10 procentų priemoką prie pareiginės algos ir tai atitinka VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus dydžius. Šiuo atveju atsakovės diskrecija nustatyti konkretų dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymo, kuriuo jai skirta priemoka, neskundė.
Be to, ir pareiškėjos mokymasis, siekiant įgyti teisinių žinių (1 080 Eur), yra pačios pasirinktas būdas tobulintis ir šiuo atveju atsakovė nesiuntė mokytis bei su ja nebuvo sudariusi susitarimo už tokius mokslus apmokėti. Be to, mokymosi metu buvo mokama 80 procentų pareiginės algos, taigi, atsakovė sudarė geras sąlygas pareiškėjai įgyti jai reikiamų žinių. Teismas šiuo aspektu neteisėtų atsakovės veiksmų nenustatė.
Kaip minėta, teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, atsakovės neteisėtų veiksmų teismas nenustatė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, negali būti tenkinamas nei reikalavimas atlyginti turtinę, nei neturtinę žalą. Detaliau nevertinami ir pareiškėjos skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes tai neturi teisinės reikšmės.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas.
Netenkinus skundo, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos K. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.