Šiaulių apygardos teismo sprendimas, e2-627-372/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-07
Bylos Nr.: e2-627-372/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Birutė Simonaitienė
Ieškovas: VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės
Atsakovas: J. T., VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro
Trečiasis asmuo: E. M., AAS „BTA Insurance Company“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-627-372/2019Teisminio proceso Nr.2-58-3-00216-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, sekretoriaujant D. T., dalyvaujant ieškovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovams V. M., A. I., atsakovei J. T., jos atstovui advokatui A. D., atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atstovei advokatei S. B., trečiajam asmeniui E. M.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinį atsakovei J. T., atsakovei VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir komisija) 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr.56-103 panaikinimo, tretieji asmenys E. M., AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė nurodė, kad atsakovė J. T., turinti neįgalumą dėl (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės 18 d. siuntimą (duomenys neskelbtini) buvo konsultuota ieškovės konsultacijų poliklinikoje dėl prieš du–tris mėnesius pastebėto kieto, mažai paslankaus, skausmingo 2,7 cm kairės krūties darinio. 2017 m. gegužės 18 d. gydytojos chirurgės A. L. konstatavimu nustatyta (duomenys neskelbtini).

2. 2017 m. birželio 22 d. dėl darinio kairėje krūtyje, echoskopiškai įtarus (duomenys neskelbtini), atliktas (duomenys neskelbtini). Patologijos tyrimo atsakymas – (duomenys neskelbtini). Atsakovei paskiriamas krūties būklės šešių mėnesių stebėjimas.

3. Atsakovei pagal gydytojos chirurgės A. L. siuntimą atlikto MRT tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 24 d. gydytojo R. F. atliktos krūtų echoskopijos tyrimo metu nustatyta (duomenys neskelbtini) židiniai.

4. 2018 m. sausio 24 d. trečiasis asmuo gydytoja E. M. po atliktos apžiūros atsakovei išdavė siuntimą tomosintezei atlikti. Pacientams išduoti siuntimai tyrimams atlikti privalo būti atliekami laikantis priimtino vieno mėnesio šio tyrimo atlikimo termino, skaičiuotino nuo pastarojo išdavimo dienos. Ieškovei nėra žinoma, kodėl atsakovė šio tyrimo nustatytu laiku neatliko. Atsakovė savo diskrecija šio tyrimo atlikimo vietą pasirinko Klaipėdos mieste veikiantį (duomenys neskelbtini), nors tas tyrimas atliekamas ir Vilniaus bei Kauno miestuose medicinos priežiūros paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose.

5. 2018 m. sausio 24 d. atsakovei paskirtas (duomenys neskelbtini) atliktas 2018 m. balandžio 20 d., pateikus ir būtinas rekomendacijas. Atsakovė pas trečiąjį asmenį gydytoją E. M. į konsultaciją kreipėsi tik 2018 m. gegužės 28 d. Šios konsultacijos metu atsakovei paskirta atlikti krūtų biopsiją. Biopsijos tyrimas atliktas 2018 m. birželio 6 d. Atsakovės teigimu, 2018 m. birželio 7 d. biopsijos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezultatas nustačius (duomenys neskelbtini) tapo žinomas 2018 m. birželio 13 d.

6. Ieškovės atsakovei teiktos sveikatos priežiūros antrinio bei tretinio lygio paslaugos buvo teiktos tinkama apimtimi bei laikantis pastarųjų teikimo procedūromis numatytų terminų. Kodėl atsakovei iki 2018 m. vasario 22 d. neatliktas tomosintezės tyrimas, nežinoma. Ieškovės turimomis žiniomis, Klaipėdos mieste veikiančio (duomenys neskelbtini) tomosintezės atlikimo diagnostinė įranga buvo remontuojama nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. Dėl kokios priežasties atsakovė šiam tyrimui atlikti laiku nesikreipė į tokį tyrimą atliekančias Vilniaus bei Kauno miestuose esančias medicinos priežiūros paslaugas teikiančias sveikatos priežiūros įstaigas, nežinoma.

7. 2018 m. sausio 24 d. ieškovės atsakovei paskirtas tomosintezės tyrimas pateikiant pastarojo išvadas atsakovei jose nurodant dešinės krūties (duomenys neskelbtini), kairės krūties (duomenys neskelbtini). Šios diagnozės patikslinimui 2018 m. sausio 24 d. atsakovė laiku nukreipta į tomosintezės tyrimą. Pastaroji pati tyrimui atlikti pasirinko Klaipėdoje esantį (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jos pačios apsisprendimo bei ten turimo aparato techninių problemų tyrimo tyrimas neatliktas. Tyrimui atlikti į kitą gydymo įstaigą, turinčią analogišką įrangą, atsakovė nesikreipė, dėl šios priežasties jos diagnozė patikslinta tik 2018 m. balandžio 20 d., praėjus trims mėnesiams keturioms dienoms nuo siuntimo šiam tyrimui atlikti. Atsakovė su atlikto tyrimo rezultatais pas ieškovės specialistus atvyksta dar po mėnesio aštuonių dienų po tomosintezės tyrimo atlikimo.

8. Komisija, nagrinėdama atsakovės (pacientės) pareiškimą dėl jai neva netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieš priimdama neteisėtą bei šiuo ieškinio pareiškimu skundžiamą sprendimą buvo laiku tinkamai konsultuota Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikos onkologijos ir hamatologijos gydytojų, gydytojo onkologo radioterapeuto A. P. bei gydytojo onkologo chemoterapeuto H. G. Č., jie 2019 m. liepos 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė į 2019 m. birželio 17 d. komisijos paklausimą (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodė, kad atsakovei sveikatos priežiūros paslauga konsultavus pastarąją dėl neva padarytos žalos jos sveikatai ieškovės (ligoninės) suteikta tinkamai, laiku bei reikiamos apimties. Šios išvados aiškiai ir pakankamai prieinamai paaiškina tai, kad atsakovė pasinaudodama jai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis netinkamai, netgi nepateisinamai aplaidžiai, naudojosi jai kaip pacientei tenkančiomis bei tik jos pačios diskrecijoje esančiomis ir tik jai priskirtomis pacientės pareigomis bei prievolėmis. Be kita ko, iš šio rašto aiškiai matyti, kad atsakovei pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikęs atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, atsakingo už atsakovės sveikatos priežiūros paslaugas pagal gyvenamąją vietą, darbuotojas šeimos gydytojas savo pareigas atliko atmestinai aplaidžiai, kitaip tariant, nuo jų atlikimo visiškai nusišalino.

9. Komisija sprendimą priėmė neturėdama pakankamai pagristų duomenų apie pačios sveikatos priežiūros paslaugos ieškovės suteikimą atsakovei, nes vienintelė institucija įstatymo leidėjo įpareigota nustatyti, ar sveikatos priežiūros paslauga pacientui teikta tinkamai, yra Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Ši įstatymo leidėjo tam tikslui specialiai paskirta institucija atsakovei ieškovės suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net nevertino bei nenagrinėjo.

Šalies argumentai

10. Ieškovė prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 56-103 dėl J. T. pareiškimo tenkinimo iš dalies pripažinus, kad J. T. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įpareigojant RPL atlyginti pareiškėjai J. T. 912,64 (devynis šimtus dvylika šešiasdešimt keturias šimtąsias) eurų turtinės žalos ir 15 000,00 (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos.

11. Pagrindiniai nesutikimo motyvai pateikti 2019 m. birželio 6 d. vidaus medicininio audito tyrimo akte Nr. MA-21. Kiekvienas bent kiek kvalifikuotas specialistas pastebėtu, kad atsakovė laiku ir tinkamai gavo sveikatos priežiūros paslaugą, sietiną su jai taikyto gydymo stebėsena, taip pat laiku ir tinkamai buvo nukreipta specializuotam tyrimui, kurio nepadarė dėl savo ar atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, atlikusio atsakovės J. T. pirminės sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą pagal pastarosios gyvenamąją vietą, kaltės.

Atsiliepimas

12. Atsakovė komisijai teigė netekusi darbingumo, negalinti dirbti. Ieškovei žinoma, kad atsakovė iki ginčijamų paslaugų tinkamo suteikimo jau turėjo pripažintą negalią dėl trauminių pasekmių. Vertinant atsakovės nusiskundimus, išsakytus Komisijos posėdžio metu, kyla pagrįstu abejonių dėl galimo pastarųįų subjektyvumo hipertrofuotai jai pačiai vertinant savo sveikatos būklę, vien pačios jutimo simptomatiką perteikiant tik sau naudingu apibūdinimu.

13. Komisija savo sprendime visiškai neatsižvelgė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (conditio sine qua non testas). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Būtent sprendžiant dėl teisinio priežastinio ryšio buvimo atsižvelgtina į pirmiau nurodytą netiesioginio priežastinio ryšio taisyklę, kad, norint konstatuoti esant priežastinį ryšį, pakanka nustatyti, jog atsakingo asmens elgesys yra, nors ir ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, taigi padaryta žala nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtų veiksmų, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Atsakovės pareiškime komisijai pateikti duomenys bei pačios komisijos ginčo medžiagoje esantys įrodymai niekuo nesuponuoja ligoninės kaltės atsakovės pareiškimo, pateikto komisijai, apimtimi. Yra pagrindas teigti, kad pačios atsakovės kaip nukentėjusio asmens elgsena atitinka veiksmus, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

14. Ligoninė nesutinka su komisijos nenuosekliai vertinta atsakovės skundo medžiagoje esančių įrodymų visuma, todėl komisija nepagrįstai konstatavo sąlygas jų civilinei atsakomybei atsirasti. Ligoninės gydytojų veiksmuose nėra neteisėtos kaltos veikos; byloje nėra įrodymų, kad atsakovei jos nurodomi organizmo pokyčiai yra ne su jos pačios organizmo ypatumais susietas padarinys, o ne medikų veiksmų pasekmė, t. y. atsakovė neįrodė, jog jos būsena atsirado vien dėl ligoninės gydytojų neteisėtų veiksmų.

15. Komisija spręsdama ligoninės, t. y. sveikatos priežiūros įstaigos, atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar ligoninės medikų neteisėti veiksmai visiškai nėra susiję su pasekmėmis, o jei susiję – kokiu laipsniu. Medicininių paslaugų teikimo tikslas yra dedant maksimalias pastangas siekti teigiamo rezultato (nebūtinai jį pasiekti), o to tinkamai neatlikus pacientas patiria žalą.

16. Atsakovei ieškovės suteiktos jos pačios inicijuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Visi objektyvūs duomenys patvirtina, kad šios paslaugos buvo suteiktos kvalifikuotai, visa apimtimi, laiku, tinkamai, prisilaikant visų šioms paslaugoms taikomų reikalavimų.

Šalies argumentai

17. Ieškovė prašo kalta padarius žalą J. T., jei tokia buvo padaryta, pripažinti VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą kaip J. T. pagal gyvenamąją vietą pirminę sveikatos priežiūros paslaugą teikusią gydymo įstaigą, atsakingą už jos sveikatos priežiūros atlikimo koordinavimą.

18. A. J. T. nurodo, jog nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kadangi byloje esantys duomenys ir skundžiamame sprendime pateiktos išvados leidžia konstatuoti, jog ieškovė yra atsakinga už per ilgai trukusį vėžio diagnozės nustatymo laiką. Nagrinėjant atsakovės prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą komisija kreipėsi į specialistą siekdama gauti išvadą dėl atsakovei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikos Onkologijos ir hematologijos klinikų gydytojų onkologo radioterapeuto A. P. ir gydytojo onkologo chemoterapeuto H. G. Č. atsakymas į komisijos klausimus, nurodant, jog, remiantis informacija pateiktuose dokumentuose, nėra duomenų, kad ligoninėje teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei buvo padaryta klaidų, tačiau akivaizdu, kad pacientei vėžio diagnozės nustatymo laikas (skaičiuojant laikotarpį nuo įtarimo, atlikus MRT, iki verifikacijos, atlikus stulpelinę biopsiją) buvo per ilgas. Onkologines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi siekti, kad įtarus piktybinį naviką, diagnozė būtų nustatyta per 28 kalendorines dienas. Jeigu nėra galimybių užtikrinti onkologinės ligos nustatymo laiku, pacientas turėtų būti siunčiamas į kitą onkologines paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

19. UAB „Affidea Lietuva“ atliktoje ir 2019-01-22 aprašytoje MRT rasti pakitimai priskirti (duomenys neskelbtini), t. y. piktybinių pokyčių įtarimas, todėl gydytojas radiologas rekomendavo spręsti dėl biopsijos, atlikus pakartotines koreliacijas su ultragarsiniu ir mamografiniu tyrimais. Pacientei buvo tikslinga skirti krūtų ultragarsinį tyrimą, mamografiją ir biopsiją. Tomosintezės tyrimas nėra plačiai naudojamas Lietuvoje, praktikoje jis skiriamas tuo atveju, kai atliktų radiologinių tyrimų (krūtų ultragarsinis tyrimas, mamografija, MRT) duomenys yra mažiau informatyvūs arba prieštaringi. Minėtu atveju pacientei mamografija ir biopsija nebuvo atlikta, buvo paskirtas tomosintezės tyrimas. Pacientei tomosintezės tyrimas atliktas 2018-04-20, atsakymas gautas po 3 savaičių, todėl teigti, kad pacientė užtęsė atvykimą į ligoninės konsultacijų polikliniką po tomosintezės atlikimo, negalima. Laikas nuo vėžinio susirgimo įtarimo, atlikus MRT, iki tomosintezės atlikimo yra 3 mėn. 4 dienos. Apie tokią situaciją žinojo gydytoja E. M., tačiau alternatyvių sprendimo būdų diagnozės nustatymo laikui trumpinti neieškojo. Onkologines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi siekti, kad, įtarus piktybinį naviką, diagnozė būtų nustatyta per 28 kalendorines dienas. Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei, ligoninės gydytojai nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kad diagnozė būtų nustatyta per trumpiausią laiką.

Motyvuojamoji dalis

20. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalį Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios (Įstatymo 5 dalis). Nesutiktina su ieškovės argumentais dėl komisijos sprendime esančių neteisingų išvadų bei priteistos turtinės ir neturtinės žalos nustatymo, kadangi šiuo atveju nėra pagrindo nevertinti specialistų nuomonių, kurie nagrinėjamą situaciją analizavo pagal faktų bei aplinkybių visumą.

21. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojo kaltųveiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė, kurią galima taikyti nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl pacientui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui.

22. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybes sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui nei įprastu civilinės atsakomybės atveju. Sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

23. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekant savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan.

24. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Dėl to, vertinant gydytojo veiksmų teisėtumą, būtina ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžiama, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertinant surinktus įrodymus.

25. Pagal kasacinio teismo praktiką konkrečių gydytojo veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo, protingumo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti.

26. Vertinant anksčiau išdėstytą kasacinio teismo formuojamą praktiką, šios aptariamos situacijos faktines aplinkybes, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, specialistų atsakymus į jiems komisijos užduotus klausimus, akivaizdu, kad ieškovės gydytojai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas, nesilaikė nustatytų teisės normų reikalavimų, paslaugas teikė neprofesionaliai (aplaidžiai), nesilaikydami profesinės etikos normų bei nevykdė prievolės pacientei dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas nustatyti ligos diagnozę per kuo trumpesnį laiko tarpą. Taigi neteisėti ieškovės veiksmai pasireiškė tuo, kad ligoninės gydytojai nebuvo tiek rūpestingi ir atsakingi, kad diagnozė būtų nustatyta per trumpiausią laiką, ir dėl to laikas turėjo įtakos vėžio paplitimo laipsniui.

27. Ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžiama, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio apibrėžtį ir formuojama teismų praktiką skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu laikomas toks priežastinis ryšys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryšys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sąlygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t.y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimą.

28. Akivaizdu, kad atsakovei nebuvo tinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl to liga užsitęsė ir progresavo. Tinkamas ir laiku atliktas ligos nustatymas ir diagnozavimas, tinkamo medikamentinio gydymo pritaikymas būtų padėjęs išvengti ligos progresavimo, todėl tokiu atveju turėtų būti vertinama, kad tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja netiesioginis teisinis priežastinis ryšys, nes gydytojų neveikimas tam tikra dalimi lėmė tokių padarinių atsiradimą – ligos progresavimą, limfmazgių, kuriuos reikėjo operuoti, išplitimą.

29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui asmens garbę ir orumą, juolab kai sveikata sužalojama dėl profesionalo veiksmų. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.

30. Akivaizdu, kad atsakovė dėl tinkamai nediagnozuotos ir progresavusios ligos patyrė fizinį skausmą, jai buvo atlikta operacija, kurios metu pašalinta 20 pažastinių limfmazgių, taikyta chemoterapija ir radioterapija. Šie patyrimai yra gilūs, nerimas dėl operacijos pažeidė atsakovės psichologinę būseną ir moteriai yra be galo reikšmingi.

31. Vadovaujantis bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus šiam atvejui aktualius kriterijus – atsakovės individualumą, pažeidimo pobūdį bei teismų praktiką sveikatos sužalojimo atveju, atsakovė mano, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija priėmė teisingą sprendimą, priteisdama atsakovei turtinę ir neturtinę žalą. Toks priteistinas piniginės kompensacijos dydis atitinka teisingą neturtinės žalos atlyginimo principą, adekvatus atsakovės patirtiems ir patiriamiems išgyvenimams ir nepatogumams bei atitiktų bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus.

32. Taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikti turtinę žalą patvirtinantys dokumentai, su komisijos sprendimu atsakovė sutinka, todėl šiuo atveju papildomų dokumentų dėl turtinės žalos atlyginimo neteikia bei prašo palikti galioti komisijos sprendimą, kuriuo išspręstas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos priteisimo klausimas.

33. Atsakovas VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras nurodo, kad atsakovė J. T. 2019 m. gegužės 16 d. pareiškime Pacientu sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai neskundė jai Všl Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, todėl šios atsakovės medikų neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos dydžio komisija, kaip privaloma ikiteisminė institucija, netyrė ir nevertimo.

34. A. J. T., kaip Šiaulių rajono gyventoja, VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre buvo prisiregistravusi nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. Šiuo laikotarpiu J. T. į minėtą asmens sveikatos priežiūros įstaigą nesikreipė, ji jau gydėsi ir buvo stebima kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medikų onkologų. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre gydytojai onkologai nedirba. Dėl VšĮ Šiaulių rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojo netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų J. T. į įstaigos administraciją nesikreipė.

35. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija skundžiamu 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atsakovei J. T. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo padaryta žala. Komisija pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies: nustatė, kad atlygintina turtinė žala yra 912,64 Eur, neturtinė žala – 15 000 Eur. Komisija savo išvadas padarė atsižvelgdama į visą turimą medžiagą, remdamasi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini), kuria J. T. nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, bei VĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos specialistų pateiktomis išvadomis.

36. Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padalytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

37. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.

38. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris su šiuo sprendimu nesutinka, apskundus jį teismui, ginčo objektas yra ne šis sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl žalos sveikatai atlyginimo. Šioje byloje yra kilęs ginčas tarp pacientės J. T. ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės. Ginčo tarp pacientės ir atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro nėra. Komisija yra Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaroma ikiteisminė institucija, kuri yra privaloma, sprendžiant ginčus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Komisija ginčo tarp pacientės J. T. ir atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro nesprendė, todėl šio ginčo, net jei jis ir kiltų, šiuo metu teismas negali nagrinėti, nes būtų pažeista įstatymo nustatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

39. Ieškovas nenurodė nė vienos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovę VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą kalta dėl pacientei J. T. padarytos žalos, nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovės darbuotojų neteisėtus, kaltus veiksmus, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei J. T.. Ieškovė į procesą trečiuoju asmeniu neįtraukė nė vieno Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro mediko, teikusio pacientei J. T. nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. ieškovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė ikiteisminį tyrimą atlikusiai komisijai teikė savo paaiškinimus dėl J. T. pareiškimo. Savo paaiškinimuose ieškovė neprašė atlikti tyrimą dėl kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų neteisėtų veiksmų, kaltės, galbūt nulėmusių J. T. padarytos žalos atsiradimą. Pacientė J. T. nereiškė pretenzijų dėl atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų jai suteiktų nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

40. Atsakovė VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras palieka teismui spręsti, ar pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas daryti išvadą, kad yra įrodytos visos VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos.

41. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekančiam savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidmno, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

42. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio egzistavimo, pažymėtina tai, kad visų pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Po to nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad J. T. padaryta žala atsirado dėl Všį Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų nerūpestingumo.

Žemesnės instancijos teismas

43. Šioje byloje Šiaulių apygardos teismas turi išspręsti tarp šalių – atsakovės J. T. ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės – kilusį ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. ištirti ir įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir padaryti išvadas dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o taip pat dėl žalą padariusio asmens kaltės. Atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atžvilgiu pateiktas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl turi būti atmestas.

44. Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Vadovaujantis įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, civilinės deliktinės atsakomybės atsiradimą sąlygoja neteisėti veiksmai ir (ar) neveikimas, priežastinis ryšys tarp šių veikų ir neigiamų pasekmių, bei kaltė.

45. Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

46. Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

47. Priimant komisijos sprendimą buvo nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti reikalingos sąlygos. Komisija nustatė, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei ligoninės gydytojai nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kad diagnozė būtų nustatyta per trumpiausią laiką, dėl to buvo konstatuota, kad atlygintina žala J. T. sveikatai Panevėžio ligoninėje buvo padaryta.

48. Komisija, spręsdama dėl atlygintinos žalos dydžio pareiškėjai, taip pat vadovavosi komisijoje gautu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) (pridedama), kurioje J. T. nuo (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos sukakties dienos) nustatytas 20 procentų darbingumo lygis. Pažymėtina, kad vienas iš diagnozių kodų pagal (duomenys neskelbtini) yra nurodytas (duomenys neskelbtini). Panevėžio ligoninė savo ieškinyje neteisingai nurodo, kad komisijai nebuvo pateikti jokie duomenys apie faktinį atsakovės darbingumą ar darbingumo dalies netekimo fakto nustatymą, kadangi šie duomenys komisijai buvo pateikti.

49. Panevėžio ligoninė ieškinyje nepagrįstai nurodo, kad: komisija sprendimą priėmė neturėdama pakankamai pagrįstų duomenų apie pačios sveikatos priežiūros paslaugos ieškovės ligoninės suteikimą atsakovei J. T., nes vienintelė insitucija, įstatymo leidėjo įpareigota nustatyti, ar sveikatos priežiūros paslauga pacientui teikta tinkamai, yra Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymėtina tai, kad komisija priėmė sprendimą, atsižvelgusi į visą turimą medžiagą, įskaitant ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos specialistų pateiktas išvadas. Pareigos gauti ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įvertinimą komisija neturi.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (o ne į priteistinos kitose bylose žalos dydį), ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-560/2010). Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo suvienodinti teismų praktika iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą ir individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1176-613/2016).

51. Komisija, spręsdama neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pareiškėjo nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, ir J. T. padarytą neturtinę žalą įvertino 15 000 eurų. Pareigos pagrįsti nustatytos žalos dydį pagal kiekvieną kriterijų komisija neturi.

52. Komisija yra privaloma ikiteisminė ginčus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėjanti institucija. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusi komisija nėra suinteresuota nei šios bylos baigtimi, nei pareiškimo nagrinėjimo komisijoje baigtimi. Komisijos paskirtis, kaip jau buvo minėta, – ikiteismine tvarka išnagrinėti gautą skundą bei priimti teisėtą, motyvuotą ir objektyvų sprendimą.

45. Trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje nuomone, komisijos sprendimas pripažinti, kad atsakovė J. T. patyrė žalą, kurią komisiją įvertino kaip 15000,00 Eurų neturtinę žalą ir 912,64 turtinės žalos, yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Trečiojo asmens nuomone, byloje nėra pagrįstų įrodymų ar kitų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis pagrįstai būtų galima teigti, kad ieškovė vykdė netinkamus veiksmus ir kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių.

46. Prieštaringai ir dviprasmiškai vertinamos komisijos suformuluotos išvados, kurios yra pagrįstos komisijos narių subjektyvia nuomone, neteisingai aiškinant ir interpretuojant specialistų komisijai pateiktas išvadas. Komisija kreipėsi į konsultantus Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikos onkologijos ir hematologijos gydytojus onkologą radioterapeutą A. P. ir onkologą chemoterapeutą H. G. Č.. Gydytojai konsultantai atsakė į komisijos suformuluotus klausimus ir pateikė atsakymus, kad pacientei diagnozei nustatyti buvo atlikti visi reikiami tyrimai, taip pat buvo konstatuota, kad visos paslaugos atsakovei buvo suteiktos tinkamai ir laiku. Specialistai taip pat pasisakė, kad pacientė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios teikiamos kitoje gydymo įstaigoje, turi registruotis pati, pateikdama siuntimą. Taip pat konstatavo, kad, jeigu paaiškėja ta aplinkybė, kad paslaugos kitoje įstaigoje negali būti suteiktos laiku, pacientė (šiuo atveju atsakovė) turi teisę kreiptis į kitą gydymo įstaigą arba kreiptis į siuntimą išdavusį gydytoja, kad su juo aptartų galimus kitus gydymo ar ištyrimo būdus. Konstatuota ir tai, kad laikas, per kurį buvo atliktas tyrimas, neturėjo įtakos (duomenys neskelbtini), išskyrus prielaidą, kad ilgesnis laikas galėjo lemti (duomenys neskelbtini) (išplitimo specialistai nenustatė).

47. Vienintelis aspektas, dėl kurio pasisakė specialistai, ir tai komisija konstatavo kaip pagrindą ieškovei nustatyti civilinę atsakomybę, yra specialistų argumentas, kad „onkologines paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi siekti, kad įtarus piktybinį naviką, diagnozė būtų nustatyta per 28 kalendorines dienas.“ Dėl to komisija sprendžia, kad yra visi LR Civiliniame kodekse numatyti pagrindai konstatuoti, kad atsakovei J. T. ieškovo įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos netinkamai, dėl to yra padaryta turtinė ir neturtinė žala. Trečiasis asmuo nesutinka su tokia komisijos išvada ir mano, kad komisija neteisingai nusprendė įpareigoti ieškovą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad specialistai tik pateikė savo nuomonę, kad per 28 dienas turi būti nustatyta tiksli diagnozė, radus piktybinį naviką, tačiau nepateikė jokių nuorodų, kokiu teisės aktu (medicinos norma, ligos aprašas ar kita) vadovaudamiesi padarė tokią išvadą. O komisija niekaip specialistų pateiktos išvados netikrino, tik vienareikšmiškai nusprendė, kad turėjo per jos pačios konstatuotą imperatyvų terminą nustatyti tikslią diagnozę.

48. Priešingai komisijos priimtam sprendimui, trečiasis asmuo mano, kad ieškovės gydytojai ėmėsi visų būtinų ir įmanomų priemonių ir veiksmų, kad išvengtų neigiamų padarinių. Šiuo atveju nėra teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl žalos atlyginimo.

49. Pati atsakovė J. T. turėjo būti pakankamai, dėmesinga ir atsakinga rūpindamasi savo sveikata. Atsakovė kreipėsi į tretinio lygio gydymo įstaigą, kuri jai nustatė teisingą diagnozę ir tik jai patikslinti, siekdama visokeriopo pacientės ištyrimo, nukreipė atlikti tyrimą, kurio pati neatlieka. Tačiau atsakovė, sužinojusi, kad jai paskirtas tyrimas nebus laiku atliktas jos pasirinktoje įstaigoje, nesikreipė į analogišką įstaigą (specialistai konstatavo, kad, nors paslauga ir nėra rutininė, ji teikiama ir Kauno, ir Vilniaus mieste), o laukė, kol bus pašalintos kliūtys tyrimui atlikti. Taip pat dėl nepaaiškinamų priežasčių atsakovė J. T. nesikreipė į atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro specialistus, kurie apie nustatytą pirminę diagnozę ieškovės buvo informuoti ir teisės aktų nustatyta tvarka turėjo imtis priemonių tinkamai atsakovės J. T. sveikatos priežiūrai užtikrinti. Į šias ieškovės komisijai pateiktas aplinkybes atsižvelgta nebuvo ir jos niekaip nebuvo įvertintos.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo nutartyje yra pasisakęs dėl žalos ir jos dydžio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. „Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).“ Šiuo atveju atsakovės jokių įrodymų byloje nepateikė, komisija priimdama sprendimą vadovavosi vien jos pačios pasirinktų specialistų pateiktomis nuomonėmis dėl to, kad medicininės paslaugos galėjo būti teikiamos kitokiais būdais ir priemonėmis, tačiau byloje nėra nustatyta vieningų medicininio gydymo metodikos ir (ar) /standarto ar pasiremta teisės aktais, kurie nustatytų būtent tokį paslaugų teikimo būdą, kurį siūlo komisijos pasitelkti specialistai.

51. LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnyje prie bendrųjų sąvokų

nustatytas žalos apibrėžimas: „Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos.“ Taigi nustatoma, kad žala, padaryta pacientams gydytojo ar kito medicinos darbuotojo kaltais veiksmais, turi būti atlyginama LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka. LR Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – numatytos LR Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti įrodomas ir tai privalo įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo, turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

52. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio

elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl žalos, padarytos gydytojų veiksmais, konstatuojama, kad „vertinant CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pacientas, pareikšdamas ieškinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, turi įrodyti pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos.“ Teismas byloje nustatinėja, ar yra sąlygų visuma taikyti civilinę atsakomybę.

Ieškinys atmestinas.

53. Teismas nustatė, kad atsakovė J. T. 2019 m. gegužės 17 d. kreipėsi į Lietuvos Respublkos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, nurodydama, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų veiksmais jai buvo padaryta 40000 Eur neturtinė žala ir 1643,74 Eur turtinė žala.

54. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Sprendimu dėl J. T. pareiškimo buvo nuspręsta nustatyti, kad atlygintina turtinė žala yra 912,64 Eur, o neturtinė žala – 15000 Eur. Komisija konstatavo, kad laikas nuo vėžinio susirgimo įtarimo, atlikus MRT tyrimą, iki tomosintezės atlikimo yra 3 mėn. 4 dienos, tačiau ieškovės gydytoja E. M. alternatyvių sprendimo būdų diagnozės nustatymo laikui trumpinti neieškojo.

55. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl nukentėjusiajam nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

56. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekančiam savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

57. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio egzistavimo, visų pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Po to nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo E. M. nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kad užtikrintų atsakovės J. T. tyrimo atlikimą, kuris turėjo būti atliktas ne vėliau nei per 28 dienas. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo A. T. teiginiais, kad jis kartu su žmona J. T. 2018 metų vasario mėnesį buvo atvykęs pas E. M. ir klausė, ką daryti su tomosintezės tyrimu, kadangi aparatas yra sugedęs. Jam trečiasis asmuo pasakė, kad tyrimas nėra skubus, jis gali būti atliktas ir pavasariop.

58. Teismas sprendžia, kad tokia trečiojo asmens E. M. informacija yra nepagrįsta ir laikytina jos neteisėtu neveikimu. Gydytojai onkologas radioterapeutas A. P. ir onkologas chemoterapeutas H. G. Č. patvirtino, kad laikas, kai pacienė J. T. laukė tomosintezės tyrimo, neturėjo įtakos (duomenys neskelbtini), tačiau galėjo lemti karcinomos išplitimo laipsnį. Šie gydytojai nurodė, kad vėžio nustatymo laikas (skaičiuojant laikotarpį nuo įtarimo, atlikus MRT, iki verifikacijos, atlikus stulpelinę biopsiją) buvo per ilgas. Onkologines paslaugas teikianti sveikatos priežiūros įstaiga turi siekti, kad įtarus piktybinį naviką, diagnozė būtų nustatyta per 28 kalendorines dienas. Lietuvoje yra daugiau onkologines paslaugas teikiančių sveikatos riežiūros įstaigų, todėl E. M. galėjo pasiūlyti atsakovei vykti kitur.

59. Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo E. M. nepagrįstai pasirinko plačiai nenaudojamą tomosintezės tyrimą, kurį pasiūlė atlikti atsakovei J. T.. Teismo posėdyje ji nurodė, kad tomosintezę pasirinko dėl dviejų priežasčių – nebuvo aišku, kurioje vietoje atlikti biopsiją, ir dėl to, kad tomosintezė yra mažiau skausminga pacientui. Liudytojas A. T. patvirtino, kad sutuotinės krūtyje buvo aiškiai užčiuopiamas skausmingas darinys ir biopsiją buvo galima atlikti ir be tomosintezės. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) atliktoje ir 2019-01-22 aprašytoje (duomenys neskelbtini) rasti pakitimai priskirti prie piktybinių pokyčių įtarimams, todėl gydytojas radiologas rekomendavo spręsti dėl biopsijos, atlikus koreliacijas su ultragarsiniu ir mamografijos tyrimais. Pacientei buvo tikslinga atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą, mamografiją (arba tomosintezę) ir biopsiją, jei šie tyrimai koreliuoja su MRT. Tai rodo, kad gydytoja E. M. turėjo pasirinkimo teisę, kuriuo būdu išsiaiškinti galimo naviko egzistavimą.

60. Teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).

61. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju.

62. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

63. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.

64. Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

65. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai.

66. Teismas neturi pagrindo tenkinti ieškinį atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro atžvilgiu, kadangi ikiteisminėje stadijoje jokių reikalavimų jam nebuvo reiškiama, tai yra pati atsakovė J. T. neturėjo jokių pretenzijų centro atžvilgiu. Byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių, jog koks nors centro gydytojas buvo susijęs su atsakovės J. T. gydymu. Tokiu atveju teismas sprendžia, kad centro darbuotojų veiksmais J. T. nebuvo padaryta žala.

67. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausius šalių ir jų atstovų, liudytojo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Teismas visiškai sutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadomis, todėl jos sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo.

68. Atmetant ieškovės ieškinį, iš jos atsakovams priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Jas sudaro atsakovės J. T. turėtos 2000 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidos, patvirtintos sąskaitoje ir vietiniuose mokėjimuose. Taip pat iš ieškovės priteisiamos atsakovės VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro turėtos 1000 Eur advokato pagalbos išlaidos, patvirtintos sąskaita bei mokėjimo nurodymu. Prašomos priteisti sumos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės (įmonės kodas 191340120, buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovėms J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) ir VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui (įmonės kodas 175874865, (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš ieškovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės (įmonės kodas 191340120, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovei J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės (įmonės kodas 191340120, buveinė (duomenys neskelbtini) atsakovėi VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui (įmonės kodas 175874865, (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė