- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- e2-2503-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00870-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- Estijos Respublikoje registruotos įmonės „Omega Invest OU“
- Atsakovas
- V. Š.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Estijos Respublikoje registruotos įmonės „Omega Invest OU“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė „Omega Invest OU“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. Š. 2261,62 Eur panaudoto kredito sumą, 1691,31 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, 1393,08 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 120,00 Eur žyminio mokesčio bei 350 Eur už atstovo teisinę pagalbą.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gegužės 4 d. tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka), tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė AB „Swedbank“ sudarė tris vartojimo kredito sutartis, tai yra 2014 m. balandžio 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 14-031365-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 724,05 Eur kreditas; 2015 m. gegužės 15 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 15-037390-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 610,00 Eur kreditas; 2015 m. liepos 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 15-064638-GV, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1500,00 Eur kreditas. Atsakovas šiomis sutartimis įsipareigojo grąžinti ne tik jam suteiktą kreditą, bet ir mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, tai yra atitinkamai 21,00 proc., 22,00 proc., 18,00 proc. dydžio metines palūkanas (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. ir 5.1. punktai ir specialiosios sąlygos).
Tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis, tai yra atsakovui paskolos forma buvo suteiktas kreditas asmeninėms reikmėms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti Kredito sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, Kredito sutarties 4.1. ir 5.1. punktai).
Reikalavimo teises į atsakovą, kylančias iš Kredito sutarčių, AB „Swedbank“ 2015 m. spalio 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. ST-15-9466 pagrindu nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. perleido ieškovei. Taigi ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pastarojo pagal Kredito sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs iš viso 2261,62 Eur jam suteikto kredito dalies pagal sutartis Nr. 14-031365-GV, Nr. 15-037390-GV, 15-064638-GV. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų apmokėjęs nurodytą įsiskolinimą ieškovei, nėra, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių neginčijo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2261,62 Eur dydžio negrąžinto kredito dalis (CK 6.38 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.3. punktu šalys sulygo, kad Kredito sutartyje nurodytos palūkanos yra fiksuotos palūkanos, galiojančios iki visiško įsipareigojimų ieškovei pagal šią sutartį įvykdymo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartimi šalys gali susitarti, kad sutartyje numatyto dydžio pelno palūkanos bus mokamos ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško paskolos sugrąžinimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1070-565/2018).
Taigi remiantis minėta Kredito sutarties nuostata, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, tai yra iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 1691,31 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsakovas Kredito sutartimis už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 7.2. punktas ir specialiosios sąlygos).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių skaičiavimo laikotarpį, tai yra 1294 dienos, kuris viršija 180 dienų, todėl laikytina, kad šis reikalavimas neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų ir yra nesąžiningas vartotojo, tai yra atsakovo, atžvilgiu. Ieškovės reikalaujami priteisti delspinigiai mažintini iki 213,84 Eur ((546,79 Eur + 426,75 Eur + 1402,40 Eur) x 0,05 proc. x 180 d.).
Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad nacionalinis teismas turi ex officio (lot. savo iniciatyva) įvertinti sutarties sąlygos, patenkančios į Direktyvos 93/13/EEB taikymo sritį, nesąžiningumą ir taip kompensuoti disbalansą tarp vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo (žr. Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 27 d. sprendimo Océano Grupo Editorial ir Salvat Editores, C-240/98–C-244/98, ECLI:EU:C:2000:346, 26, 28 ir 29 punktus; 2002 m. lapkričio 21 d. sprendimo Cofidis, C-473/00, ECLI:EU:C:2002:705, 32 ir 33 punktus; 2006 m. spalio 26 d. sprendimo Mostaza Claro, C-168/05, ECLI:EU:C:2006:675, 27 ir 28 punktus ir kt.). Nacionalinio teisėjo teisę ex officio (lot. savo iniciatyva) vertinti sutarties sąlygų nesąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, Teisingumo Teismas yra konstatavęs 2000 m. birželio 27 d. sprendime Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (C-240/98–C-244/98, ECLI:EU:C:2000:346, 26, 29, 32 punktai).
Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio (lot. savo iniciatyva) turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-438-415/2016, 28 punktas, ir kt.).
Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas numatyti standartines sąlygas, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jų atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai. Ši norma įgyvendinta CK 6.188 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Taigi, pagal šią normą nesąžiningomis, be kita ko, laikomos tokios sąlygos, kurios nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CPK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Direktyvos 93/13 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog visada yra laikoma, kad dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu ji buvo parengta iš anksto, ir vartotojas dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, ypač iš anksto suformuluotos tipinės sutarties atveju (žr. Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutarties Pohotovos? s.r.o. prieš Iveta Korčkovsk?, C-76/10, 57 punktą). Ši norma įtvirtinta nacionalinėje teisėje, nurodant, kad individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje (CK 6.188 straipsnio 4 dalis).
Be to, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 470,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro 120,00 Eur žyminio mokesčio ir 350,00 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Laikant, kad patenkinta 77,94 proc. ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 5346,01 Eur, priteista suma 4166,77 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 366,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Atsakovui apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės Omega Invest OU, j. a. k. 10866568, naudai:
– 2261,62 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 62 ct) negrąžinto kredito,
– 1691,31 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 31 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų,
– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 4166,77 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2020 m. balandžio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
– 366,32 Eur (tris šimtus šešiasdešimt šešis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovui V. Š., apie priimtą sprendimą už akių, pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:
„Telšių apylinkės teisme 2020 m. gegužės 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-2503-853/2020 priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), priteista ieškovės Omega Invest OU, j. a. k. 10866568, naudai skola, palūkanos, delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo V. Š. gyvenamoji ir darbo vietos nėra žinomos, todėl sprendimas už akių jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikių m., V. Kudirkos g. 4A. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.