Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-229-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
2S-229-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-01434-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-229-340/2013Teisminio proceso Nr.: 2-04-3-01434-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 124.2.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėja kreipėsį į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-16-807/2011 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei A. J. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovės A. J. priešieškinį atsakovei R. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys – sodininkų bendrija „Aušra“, E. K., J. J., valstybinė institucija, teikianti išvadą byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą minėtoje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-10-10 nutartimi pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo grąžino pareiškėjai ir laikė jį nepaduotu. Nurodė, kad pareiškėja nepašalino prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, dėl kurių teismas pasisakė 2012-09-10 nutartimi. Teismas minėtoje nutartyje pareiškėjai nurodė tikslinti bei sukonkretinti esmines aplinkybes, dėl kurių procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje turėtų būti atnaujintas, nurodyti ne tik formalų atnaujinimo pagrindą, bet jį motyvuoti, pasisakyti dėl proceso atnaujinimo termino skaičiavimo, pateikti reikiamą procesinių dokumentų, teikiamų dalyvaujantiems byloje asmenims, kopijų skaičių, pagrįsti prašymą dėl žyminio mokesčio sumažinimo arba atidėjimo. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos pateiktą patikslintą prašymą, 2012-10-10 nutartimi konstatavo, jog minėti įpareigojimai nebuvo įvykdyti. Teismas sprendė, kad pareiškėja nurodė tik formalų proceso atnaujinimo pagrindą, kuris yra numatytas proceso atnaujinimą reglamentuojančioje teisės normoje, tačiau nenurodė, kaip konkrečiai yra pažeidžiami jos interesai neteisėtu ir nepagrįstu sprendimu ir kad proceso atnaujinimas yra vienintelė priemonė pašalinti jos teisių ir interesų pažeidimus. Teismas sprendė, jog pareiškėja turėjo nurodyti konkretų proceso atnaujinimo pagrindą, kuris turi būti vertinamas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia abejoti byloje priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas sprendė, jog pareiškėja nustatytų trūkumų nepašalino, prašymą laikė nepaduodu ir grąžino jį pareiškėjai. Taip pat išaiškino, jog pašalinus minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka galės pakartotinai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-10-10 nutartį panaikinti ir perduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo arba pakeisti pirmos intancijos teismo nutartį. Nurodo, jog teismo atsisakymas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas. Pareiškėjos patikslintame prašyme nurodė, kad 2012 m. birželio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojai vyr. specialistai, dalyvaujant pareiškėjai bei buvusiems sodininkų bendrijos „Aušra“ pirmininkams atliko žemės sklypų Nr.135 ir Nr.133 naudojimo patikrinimą. Patikrinimo metu buvo surašytas aktas Nr.01-49-112, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypai, esantys sodų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, Nr. 135 ir Nr. 133 (kadastriniai Nr. 0101/50:558 ir Nr. 0101/50:640) yra persidengę ir žemės naudojimo ribos nėra aiškios, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą. Minėto patikrinimo metu paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant civilinę bylą, todėl yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, formuojamą proceso atnaujinimo instituto atžvilgiu, ir pareiškėjos prašymą vertino formaliai - bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje primtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Aptariamu atveju apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-16-807/2011.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

Taip pat pažymėtina, jog LR CPK 370 str. numato iš esmės tris prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijas. Pirmojoje stadijoje, gavęs asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 369 str. reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar nepažeistos teismingumo taisyklės, ar prašymą padavė veiksnus asmuo, ar prašymą pareiškėjo vardu padavė įgaliotas asmuo. Nustatęs, kad prašymo turinys neatitinka nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nurodo terminą trūkumams pašalinti, o trūkumų nesant – prašymą priima. Tik po prašymo priėmimo atlieka LR CPK 370 str. 2 d. numatytus parengiamuosius veiksmus, t.y. prašymo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo posėdyje datą.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teisme bei apeliacine tvarka buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei A. J. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovės A. J. priešieškinį atsakovei R. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys – sodininkų bendrija „Aušra“, E. K., J. J., valstybinė institucija, teikianti išvadą byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto Žemėtvarkos skyrius. Pirmos instancjos teismas ieškinį patenkino – nustatė ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas, o priešieškinį atmetė. Apeliacinės instancjos teismas išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą pirmos instancjos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja, siekadama inicijuoti proceso atnaujinimą minėtoje byloje, kreipėsi į teismą ir pateiktame prašyme nurodė, jog 2012-06-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojai atliko žemės sklypų, kurių ribų nustatymo klausimas buvo nagrinėjamas minėtoje civilinėje byloje, naudojimo patikrinimą. Patikrinimo metu buvo surašytas aktas, kuriuo nustatyta, kad žemės sklypai yra persidengę ir žemės naudojimo ribos nėra aiškios. Pareiškėjos nuomone, tai esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant civilinę bylą, todėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu procesas šioje byloje turi būti atnaujintas.

Pirmos instancijos teismas, nustatydamas terminą prašymo trūkumams pašalinti sprendė, jog pareiškėja turėtų sukonkretinti bei motyvuoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodyti jos galimai pažeistus interesus. Nors šalindama minėtus trūkumus ir pateikusi patikslintą prašymą (b. l.9) pareiškėja iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pradiniame prašyme atnaujinti procesą (b. l.1; 4), tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokių aplinkybių nurodymas yra pakankamas sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, tuo labiau, kad pareiškėja tiek pateikdama pradinį, tiek ir patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (b.l.1;5;10). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nesprendžiamas klausimas dėl to, ar yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą konkrečioje civilinėje byloje, nes tik priėmus prašymą atnaujinti procesą, teismo posėdyje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, nenagrinėja paties proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo, nes tai neatitiktų CPK 370 str. įtvirtintos prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarkos. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėja prašyme nurodė tik formalų proceso atnaujinimo pagrindą laikytina nepagrįsta ir atmestina.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas, 2012-09-10 nutartimi nustatydamas prašymo trūkumus, įpareigojo pareiškėją pasisakyti dėl proceso atnaujinimo termino skaičiavimo, pateikti reikiamą procesinių dokumentų, teikiamų dalyvaujantiems byloje asmenims, kopijų skaičių, pagrįsti prašymą dėl žyminio mokesčio sumažinimo arba atidėjimo. Vykdydama teismo įpareigojimus pareiškėja patikslino, jog naujos aplinkybės jai tapo žinomos 2012-06-29, kuomet buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo paduotas 2012-08-20 (b.l.1), laikytina, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo termino pareiškėja nebuvo praleidusi. Prie patikslinto prašymo pareiškėja pridėjo ir procesinių dokumentų kopijas, įteiktinas kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims bei įrodymus, leidžiančius pirmos instancijos teismui svarstyti klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl pareiškėjos trūkumų šalinimo apie nurodytas pareiškėjos aplinkybes konkrečiai nepasisakė, tik pažymėjo, jog 2012-09-10 nutartyje nurodytų įpareigojimų pareiškėja neįvykdė, akcentavo konkretaus proceso atnaujinimo pagrindo nenurodymą (b.l.11). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks nevisapusiškas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo nagrinėjimas sudarė prielaidas pirmos instancijos teismui klaidingai spręsti dėl minėto procesinio dokumento atitikimo jo formai ir turiniui keliamiems reikalavimams (CPK 369 str., 370 str. 1 d.).

Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja T. Žukauskienė