Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, N1-41-630/2018

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-07-11
Bylos Nr.: N1-41-630/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49841-2016-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Lina Antanaitienė
Kaltinamasis: R. Ž., T. H., L. G., T. V.
Nukentėjusysis: A. I.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus

Kategorijos

1.1.7.2Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. N1-41-630/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49841-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2,; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.11.12; 1.2.14.1.2.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 11 d.Šakiai

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,sekretoriaujant J. L.,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui A. A.,

kaltinamajam R. Ž., jo gynėjai advokatei A. R. M.,kaltinamajam T. H., jo gynėjui advokatui D. R.,kaltinamajam L. G., jo gynėjai advokatei A. F.,

kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokatui R. V., bei įstatyminiams atstovams V. V. ir V. V.,

nukentėjusiajam A. I.,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, Marijampolės apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 6 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu;

T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu(duomenys neskelbtini), neteistas, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje;

T. H., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) gamybos darbuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinami pagal BK 284 straipsnį (I),

L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams su įpareigojimais;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams su įpareigojimais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams su įpareigojimais. Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą;

3) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 5 punktą laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą. Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi panaikintas L. G. teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdyta nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant L. G. 2 parų laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 5 d., 11 val. 55 min., iki 2017 m. balandžio 7 d., 8 val., 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai;

4) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 45 paromis arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto;

5) Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirtas 60 parų areštas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 40 parų areštas; vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, prie Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (4 mėnesių) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės dalis (1 mėnuo) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, bausmę skirta atlikti pataisos namuose, o jos pradžią nurodyta skaičiuoti nuo L. G. sulaikymo dienos;

6) Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2017 m. gruodžio 21 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-443/2017 paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-137-443/2017 (atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje),

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (I) ir 178 straipsnio 2 dalį (II).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamieji R. Ž., T. V. ir T. H., būdami nepilnamečiais, ir L. G., veikdami kartu, 2016 m. spalio 21 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, daugiabučio namo foje, matant kitiems asmenims, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdami priešpastatyti save aplinkiniams, be jokios priežasties žodžiais priekabiavo prie A. I., o šiam vengiant konflikto išbėgus į lauką ir pargriuvus, tyčia sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas padarydami odos nubrozdinimus viršugalvyje, kaktos dešinėje pusėje – smilkinyje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiame dilbyje, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. I. sveikatą (I); be to kaltinamasis L. G. pasilenkęs prie sumušto A. I. jį apieškojo ir iš jo striukės vidinės kišenės atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 520“, kurio vertė 30 Eur, ir piniginę, kurios vertė 10 Eur, su joje buvusiais 7 Eur grynųjų pinigų, banko kortelėmis, parduotuvių nuolaidų kortelėmis ir A. I. asmens tapatybės kortele, tokiais savo veiksmais L. G. pagrobė A. I. priklausantį turtą, kurio vertė 47 Eur (II).

Kaltinamasis R. Ž. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad kaltinamieji ir M. A. buvo prie bendrabučio. Visi buvo blaivūs. Laiptais į viršų lipo P. K., o nukentėjusysis lipo žemyn. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į smurtą. Nukentėjusysis bėgo, tačiau jis spyrė per koją ir šis parkrito. Parkritusiam asmeniui jie vis dar smūgiavo. Jis kelis kartus trenkė nukentėjusiajam į šonkaulius. Kur kiti pataikė negali pasakyti. Vieta nebuvo apšviesta. Buvo tamsu. Visi kartu atsitraukė, nes išsigando. Po konflikto dar liko pasikalbėti, o asmuo pabėgo. Mergina, kuri buvo atėjusi su T. H., žiūrėjo iš šalies. Nematė, kad ji būtų bandžiusi ką nors skirti. Nematė ir, kad kas nors ką nors būtų paėmę iš nukentėjusiojo. Po muštynių, nematė, kad kažkas būtų pasilenkęs prie nukentėjusiojo. Girdėjo, kad L. G. buvo pasigyręs, kad atėmė telefoną ir piniginę iš nukentėjusiojo, bet jam asmeniškai nieko nesakė. Tai jo pirmas teistumas. Blogai vertina savo elgesį. Pasimokė iš klaidų. Gailisi. Nukentėjusiojo atsiprašė. Atlygino 100 Eur žalą. Sutinka su kitais civiliniais ieškiniais (3 t., b. l. 93–95).

Iš vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo R. Ž. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 10 d. atliktos apklausos metu R. Ž. parodė, kad kur ir kiek kartų tam vyriškiui sudavė kiti asmenys jis nematė. Po to jie nuo to vyriškio atsitraukė ir išsiskirstė į namus. Jis iš to vyriškio nieko nepagrobė ir nematė, kad kas iš jo ką nors būtų pagrobęs, tačiau tą pačią ar kitą dieną, L. G. pasigyrė, kad jis iš to vyriškio pagrobė piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną (2 t., b. l. 14).

Kaltinamasis L. G. teisme dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas įvyko spalio mėnesį. Kaltinamieji ir M. A. stovėjo prie laiptinės. Iš viršaus nulipo nukentėjusysis. Jie apsižodžiavo ir šis pradėjo bėgti. Jie pradėjo jį vytis. Nukentėjusysis parkrito ir jį kaltinamieji pradėjo mušti. Jis nukentėjusiajam sudavė kojomis bei rankomis. Pirmas atsitraukė T. H., kadangi jį nuvedė M. A. Jie atsitraukė po kurio laiko. Nei vienas nepasiliko prie nukentėjusiojo. Niekas nebuvo prie jo pasilenkęs. Jis neapžiūrinėjo nukentėjusiojo kišenių bei nevogė telefono. Po įvykio jie išsiskirstė. Vieta buvo blogai apšviesta. Ikiteisminiame tyrime duoti parodymai nėra teisingi, kadangi policijos pareigūnas liepė kažkuriam prisipažinti dėl vagystės. Pirma apklausa buvo su pareigūnu V. S. dėl telefono. Vėliau jį pasikvietė tyrėjas ir su tyrėju šnekėjo, nes visi kaltino jį, kad jis paėmė telefoną bei piniginę. Jis pasakė ant kito, kad jis pavogė. Tyrėjas pasakė, kad geriau prisipažinti, apsiimti, nes bus lengvinanti aplinkybė. Parodymuose prisipažino dėl kito nusikaltimo. Jis tik po kurio laiko suprato, kad kalbama apie visai kitą telefoną. Buvo kitas įvykis su užkastu telefonu, tačiau byla nebuvo pradėta. Jis turėjo telefoną, kurio buvo suskilęs ekranas. Po muštynių praėjus tam tikram laikui susitiko su D. B. ir M. M., nuėjo į sodą, kuriame užkasė telefoną įdėtą į dėžutę. Telefonas buvo „Nokia Lumia 520“, tačiau žalios spalvos. Šį telefoną rado arba pavogė. Užkasto telefono vietą parodė policijos pareigūnams. Nėra įrodyta, kad jis paėmė nukentėjusiojo daiktus. Pas jį nerado nei žalios, nei baltos spalvos telefono „Nokia Lumia 520“. Parodymus iš pradžių davė neteisingus, kadangi nei vienas neprisipažino. Jis pasakojo ką padarė, tik kitą asmenį vietoj savęs „įstatė“ pasakojime. Po įvykio visi keturi buvo susitikę. Nei vienam nesigyrė, kad pavogė telefoną. Nieko nepasakojo ir T. H. Neturi galimybės atlyginti žalos. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies (3 t., b. l. 95–97).

Iš vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo L. G. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 12 d. atliktos apklausos metu L. G. parodė, jog mušti tą vyriškį nustojo ne visi kartu, pirmiausiai nuo jo M. A. patraukė T. H., po to tą vyriškį nustojo mušti ir nuo jo pasitraukė R. Ž. ir T. V., o jis dar liko prie to vyriškio, pasilenkęs apžiūrėjo jo kišenes ir iš jo striukės vidinės kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Po to jis nuo to vyriškio pasitraukė į šalį ir tas vyriškis staiga atsistojęs nubėgo tolyn, jį dar nusivijo T. V., bet nepavijo. Po to jie visi susirinkę kartu ėjo iki šalia vaikų darželio esančios pėsčiųjų perėjos, o po to išsiskirstė. Telefoną ir piniginę jis pasiėmė, tą vakarą jų niekam nerodė ir nesakė, kad iš to vyriškio paėmė piniginę ir telefoną. Po to būdamas vienas jis iš piniginės paėmė pinigus, keletą eurų, kiek tiksliai neprisimena, joje buvusią banko kortelę, asmens tapatybės ir parduotuvių nuolaidų korteles, o piniginę išmetė į šiukšlių konteinerį. Kitą dieną susitiko su D. B. ir M. M., su kuriais nuėjo į Šakių jaunimo centrą, kur jiems matant tualete sulaužė ir į kanalizaciją nuleido to vyriškio piniginėje buvusias korteles. M. M. ir D. B. papasakojo, kad jos buvo iš sumušto vyriškio paimtoje piniginėje. Taip pat jiems parodė ir iš vyriškio paimtą mobiliojo ryšio telefoną. Po to pasakė, kad telefoną reikia paslėpti. Kartu su D. B. ir M. M. nuėjo į sodus, kur telefoną įdėjo į dėžutę ir užkasė už sodo namelio, priklausančio D. B. šeimai. Vėliau toje vietoje telefono jis nerado, kur jis dingo nežino. Anksčiau sakė, kad telefoną ir piniginę paėmė T. H., todėl, kad buvo susitarę sakyti tiesą, bet kiti tiesos iš pradžių nesakė, todėl jis apkalbėjo T. H. (2 t., b. l. 60–62).

Iš vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo L. G. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 10 d. atliktos apklausos metu L. G. parodė, jog su P. K., M. M., D. B., T. H., T. V. ir R. Ž. ir M. A. prie (duomenys neskelbtini) nuėjo šiaip sau, nes tai jų nuolatinė susitikimo vieta, yra kur atsisėsti, be to tą vakarą tame name buvo svečiuose ir P. K. draugė. Jie ką nors apiplėšti susitarę nebuvo, iš viso neplanavo daryti jokio nusikaltimo. Po to atsimena, kad jiems visiems būnant pirmo aukšto foje, laiptais žemyn nulipo neblaivus vyriškis, kurį dėl kažko užkabino P. K. Kiek prisimena, tai P. K. pasakė tam vyriškiui ko jis žiūri į jį, o kai tas vyriškis nusisuko nuo jo, tai P. K. spyrė jam į nugarą. Tada tas vyriškis bėgo link namo lauko durų, jas atidaręs bėgo į lauką, o paskui jį pirmas į lauką išbėgo P. K., jis, T. V., R. Ž. ir T. H.. Tik išėjęs į lauką P. K. pargriuvo, o jie nusivijo tą vyriškį, kuris kiek pabėgęs taip pat pargriuvo ir jie visi prie jo prabėgo ir pradėjo jį spardyti, smūgiuoti jam rankomis, D. B. ir M. M. to vyriškio nesivijo, stovėjo prie bendrabučio ir žiūrėjo. Dėl ko mušė vyriškį jis paaiškinti negali, tuo metu jam atrodė, kad taip reikia daryti. Po to tas mušamas vyriškis susirietė, todėl jie vienas po kito nuo jo atsitraukė, nustojo jį mušti. Tuo metu matė kaip T. H. patikrino to vyriškio kišenes ir iš vidinės jo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Po to visi nuo to vyriškio pasitraukė į šalį ir tas vyriškis staiga atsistojęs nubėgo tolyn, jį dar nusivijo T. V., bet nepavijo. Po to jie visi susirinkę kartu ėjo iki šalia vaikų darželio esančios pėsčiųjų perėjos, o po to išsiskirstė. Telefoną ir piniginė pasiėmė T. H. Kitą dieną jis susitiko su D. B. ir M. M., su kuriais nuėjo pas T. H. į namus, kur šis padavė D. B. iš to vyriškio paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia“ ir paprašė jį paslėpti. Dar T. H. pasakė, kad iš vyriškio paimtą piniginę jis išmetė į prie teismo pastato esantį šiukšlių konteinerį, o visas korteles sulaužė ir nuleido į kanalizacijos sistemą. Po to jis su D. B. ir M. M. nuėjo į sodus, kur telefoną D. B. įdėjo į dėžutę ir užkasė už sodo namelio, priklausančio D. B. šeimai. Kaltu neprisipažįsta, nes nieko neapiplėšė ir nieko apiplėšti susitaręs nebuvo, telefoną ir piniginę pagrobė T. H. savo iniciatyva, su niekuo nesusitaręs (2 t., b. l. 46–47).

Iš vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo L. G. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. vasario 28 d. atliktos apklausos metu L. G. parodė, jog T. H. iš vidinės striukės kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kiek vėliau paaiškėjo „Nokia lumia 520“ ir tamsiai rudos spalvos vyrišką odinę piniginę, kurioje buvo kiek pamena banko kortelės, asmens tapatybės kortelė, o pinigų buvo ar ne jis nežino, nes nematė. Piniginę turėjo T. H. Jam T. H. pasakė, kad ryte kelintą valandą tiksliai nežino, kartu su D. B. už Šakių rajono apylinkės teismo esantį šiukšlių konteinerį išmetė nepažįstamo asmens tuščią piniginę, o banko, asmens ir kitas D. B. sulaužė ir išmetė senosios gimnazijos pastate ir nuleido į kanalizaciją, kur dabartiniu metu yra telefonas jis nežino (2 t., b. l. 37).

Kaltinamasis T. V. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad buvo bendrabučio foje su T. H., R. Ž. ir L. G.. Visi buvo blaivūs. Į laiptinę atėjo P. K.. Jis lipo į viršų. Antrame ar trečiame aukšte girdėjosi šūkavimai su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis lipdamas laiptais kažką murmėjo. Tada jie jį užkabino. Nukentėjusysis išbėgęs į lauką parkrito. Jie visi pradėjo jį mušti. Nežino kiek kas smūgiavo. Jis sudavė 1–2 smūgius. A. M. A. ir atitraukė T. H. Po to ir jie visi trys atsitraukė. Kažkas sušuko „policija“ ir jie išsilakstė. L. G. jam asmeniškai nieko nesigyrė, tačiau iš aplinkinių girdėjo apie telefoną ir piniginę. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi, kadangi L. G. jam nesigyrė apie pavogtus daiktus. O gal ir buvo pasigyręs, tačiau jis neprisimena. Geriau įvykį atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu nebendrauja su L. G. Neturtinės žalos dalį jis atlygino. Savo poelgį vertina blogai. Turėjo dar du ikiteisminius tyrimus. Abu nusikaltimai iš chuliganiškų paskatų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam jau yra taikytas. Jei teismas skirtų viešuosius darbus – sutiktų (3 t., b. l. 98–99).

Iš vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka pagarsintų kaltinamojo T. V. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 10 d. atliktos apklausos metu T. V. parodė, jog kad po to M. A. pradėjo šaukti, kad jie nustotų tą vyriškį mušti, atitraukė nuo jo T. H. ir nusivedė jį tolyn. Tada nuo mušamo vyriškio pasitraukė jis ir R. Ž., o po to ir L. G.. Po to kažkas sušuko, kad „policija“, tas sumuštas vyriškis pradėjo bėgti, jie taip pat išsibėgiojo į įvairias puses. Jis iš to vyriškio nieko nepagrobė, taip pat nematė, kad kas nors iš jo ką nors būtų pagrobęs. Tą vakarą jis su draugais nesusitiko. Po keleto dienų jis susitiko L. G., kuris jam pasigyrė, kad iš to sumušto vyriškio jis paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę, tačiau kur šiuos daiktus padėjo jis nesakė (2 t., b. l. 95–96).

Kaltinamasis T. H. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai prisipažino ir parodė, kad „barako“ foje buvo jis, jo draugė, R. Ž., L. G. ir T. V. Buvo tamsu. Jis su drauge nuėjo pasišnekėti prie ambulatorijos. Nuo namų pusės ėjo P. K.. P. K. nuėjo į vidų. Po kelių minučių į lauką išbėgo nukentėjusysis ir jo draugai, buvę bendrabučio foje. Pamatė, kad jie kažką vejasi. Bėgo ir jis. Pribėgęs sudavė labai stiprų smūgį asmeniui. Pajuto, kad kažkas jį tempia. Atsisukęs, pamatė, kad tai jo draugė. Pamatė policijos pareigūnų automobilį, sušuko ir visi išsilakstė. Įvykio metu buvo blaivus. Kitą dieną šnekėjo su L. G. apie įvykį. Jis papasakojo, kad paėmė telefoną iš nukentėjusiojo ir eidamas namo numetė į krūmus. Tačiau vėliau jo nerado. Dėl piniginės nieko nesakė. Nematė kaip L. G. paėmė telefoną. L. G. nepasakė telefono modelio. Jis telefono neėmė ir jo neužkasinėjo. Nėra jokių aplinkybių dėl kurių galėtų meluoti ar apkalbėti L. G.. Nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo metu dirba Kaune. Blogai vertina savo elgesį. Išvadas padarė. Kalbėjo su nukentėjusiuoju ir jo atsiprašė (3 t., b. l. 99–101).

Nukentėjusysis A. I. parodė, kad įvykis įvyko spalio mėnesį. Po gimtadienio ėjo namo. Kai jis lipo žemyn, kaltinamieji pradėjo kažką šūkauti ir jis pradėjo bėgti žemyn. Prabėgo pro duris ir bėgo link namų. Parvirto ir jie pradėjo jį spardyti. Užsidengė rankomis veidą bei susigūžė į kamuolį. Po kiek laiko kažkas kišo ranką į striukės kairės pusės vidinę kišenę ir ištraukė telefoną bei piniginę. Tuo metu jį dar kažkas spardė. Telefonas buvo „Nokia Lumia 520“ baltos spalvos, juodame dėkle, piniginė buvo rudos spalvos. Joje buvo apie 7 Eur, kortelės, pasas. Nematė, kuris asmuo apkraustė. Vėliau viskas nutyko ir jis pakėlė rankas ir bėgo namo. Išgirdo, kad jį dar kažkas vejasi. Pasakė sutuoktinei, kad iškviestų policiją. Policija atvažiavo po 10 min. Namuose tiksliai apsižiūrėjo kas iš jo yra pavogta. Iki įvykio nei vieno iš kaltinamųjų nežinojo. Įvykio metu asmenys su juo nekalbėjo. Negali pasakyti, ar buvo reikalavimas atiduoti piniginę ir telefoną. Jį vijosi ir mušė be priežasties. Jis buvo išgėręs. Neturtinę žalą sumažino iki 400 Eur. Šiai dienai grąžinta 200 Eur. Papildomų gydymo išlaidų neturėjo. Trys kaltinamieji atsiprašė, o L. G. ne (3 t., b. l. 101–102).

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė L. G. parodė, kad iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato buvo gautas raštas, kuriame buvo nurodyta, jog dėl A. I. padarytų sužalojimų yra pareikšti įtarimai L. G., R. Ž., T. V., T. H. Dėl patirtos traumos A. I. buvo laikinai nedarbingas nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. spalio 28 d. Minėtu laikotarpiu A. I. buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas. Nurodyta diagnozė galvos paviršiniai sužalojimai ir sumušimai. Dėl patirtų sužalojimų buvo nuspręsta paskirti ligos išmoką A. I. ir buvo priskaičiuota 50,66 Eur dydžio ligos išmoka. Iki šios dienos žala nėra atlyginta. Prašo civilinį ieškinį tenkinti ir šią sumą priteisti iš kaltinamųjų solidariai (3 t., b. l. 103).

Liudytoja M. A. parodė, kad kaltinamieji yra draugai. Spalio mėnesio vakare ji, T. H., T. V., L. G., R. Ž. buvo daugiabučio foje. Ji su T. H. išėjo į lauką ir atsisėdo prie Zaleckio ambulatorijos. Nuo namų pusės atėjo P. K., pasisveikino su jais ir nuėjo į daugiabutį. Po kurio laiko iš daugiabučio išbėgo nukentėjusysis, paskui jį kiti. T. H. nubėgo paskui juos. Ji greitai nubėgo ir patraukė T. H. nuo nukentėjusiojo. Vyriškis buvo parkritęs, gulėjo šonu. Kažkas pamatė, kad atvažiuoja policija į kiemą ir išsiskirstė. Tuo metu ji jau T. H. vedėsi namo. Nematė, ar visi trys vienu metu pasitraukė nuo nukentėjusiojo. Nematė ir, ar kas nors kraustė nukentėjusiojo kišenes. Matė, kad visi keturi smūgiavo. Kitą dieną pas juos atėjo R. Ž., T. V., D. B., M. M. bei kiti draugai. Nugirdo, kad L. G. buvo pasigyręs, kad iš vyro pavogė telefoną ir piniginę. Pokalbyje dalyvavo atėję asmenys, o ne ji. T. H. negalėjo pavogti piniginės ir telefono, nes jam bėgant ji irgi iš paskos bėgo (3 t., b. l. 102–103).

Motyvuojamoji dalis

Iš vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintų liudytojo P. K. parodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 23 d. atliktos apklausos metu P. K. parodė, jog prie namo laiptų ir jo pirmo aukšto foje matė L. G., T. H., T. V., R. Ž., dar buvo T. H. sugyventinė M. A.. Ar tarp jų buvo D. B. ir M. M. negali pasakyti, atrodo, kad jų ten nebuvo, bent jau jis nematė. Jis su šiais asmenimis tik pasisveikimo ir lipo laiptais į viršų ir pusiaukelėje į antrą aukštą sutiko A. I., kuris buvo visiškai girtas. A. I. ar jam kažką pasakė, ar jį užkabino pečiu, nes jis jį pastūmė į šoną sau nuo kelio, kad nesimaišytų, ir lipo aukštyn. Lipdamas išgirdo kaip sutrinksėjo durys ir girdėjosi iš namo išbėgančių asmenų keliamas garsas. Jis lipo į viršų. Po 15–20 min. jis su drauge išėjo į namus, išeidamas matė nuvažiuojantį policijos automobilį, daugiau nieko nebuvo. Kitą dieną jam T. H. ir dar kažkas, kas dabar jau neprisimena, pasipasakojo, kas sumušė A. I., nes pagalvojo, kad jis jį užkabino. A. I. telefoną ir piniginę kiek žino iš pasakojimų, paėmė L. G., bent jau jis pats jam taip sakėsi. Dar L. G. sakė, kad telefoną jis buvo užkasęs, o piniginę ir korteles sakė, kas išmetė į konteinerį. Kaip suprato, tai kiti asmenys A. I. tik mušė, o daiktus iš jo paėmė L. G.. Papildė, kad A. I. jis tikrai nemušė, kaip minėjo galėjo jį nustumti į šoną nuo praėjimo, kai jis girtas jam maišėsi ir užkabino jį pečiu, t. y. trukdė su juo prasilenkti susitikus jį ant laiptų tarp pirmo ar antro aukšto. Jis suprato, kad A. I. jį pečiu užkabino netyčia, o todėl, kad dėl didelio girtumo jam sunkiai sekėsi lipti laiptais žemyn tiesiai, todėl jis mėtydamasis į šonus jį ir užkliudė. Jam jį užkliudžius jis kaip ir minėjo, jį nustūmė į šoną ir taip prasilenkęs su juo lipo į viršų, o jis leidosi žemyn. Jam nulipus jis išgirdo triukšmą ir suprato, kad apačioje kažkas vyksta, bet pažiūrėti nėjo. Po to apie tai kas įvyko jis kalbėjosi su L. G., kuris jam prisipažino, kad jis paėmė telefoną ir piniginę, sakė, kad tai pasakys ir apklausos policijoje metu. Šį pokalbį girdėjo vaikinas vadinamas E. ir M., dar vadinamas R., kuris yra invalidas, nevaikšto, važinėja invalido vežimėliu. Su R. Ž. jis apie A. I. sumušimą nekalbėjo (1 t. b. l. 150–151; 153).

Liudytojas V. S. parodė, kad geriausiai iš darbinės aplinkos pažįsta L. G. Buvo kitas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės ir buvo užsiminta apie šitą bylą. Byla buvo pradėta dėl plėšimo. Jis paklausė L. G. apie (duomenys neskelbtini) buvusį įvykį ir jis geranoriškai davė parodymus. Apklausinėjo vieną kartą. Jokios prievartos ar grasinimų nebuvo panaudota. Paminėjo asmenis kas su juo buvo kartu. Vėliau atliko parodymų patikrinimą vietoje – (duomenys neskelbtini). Ieškant daiktų nuvažiavo į sodus, kuriuos nurodė L. G., tačiau jie buvo apsemti. Telefono soduose nerado. L. G. labai detaliai viską papasakojo. Jei nebūtų dalyvavęs nusikalstamojoje veikoje, nebūtų galėjęs parodyti. Pasakojo apie susitikimą foje, kaip A. I. lipo laiptais ir įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis buvo užpultas ir sumuštas. Veiksmus atlikinėjo visi kaltinamieji, o L. G. paėmė telefoną ir piniginę. Viskas sutapo su bylos aplinkybėmis. Šioje byloje L. G. pirmas prisipažino apie vagystę. L. G. apklausoje minėjo baltos spalvos telefoną, banko korteles bei piniginę. Neatsimena ką L. G. padarė su daiktais ar tie daiktai buvo rasti. Jis ne vienas atlikinėjo veiksmus su L. G. D. B. ir M. M. pavardės apklausos metu jam neužsifiksavo. Daugiau prie šitos bylos nedirbo. Nepamena apie žalios spalvos tokios pačios markės telefoną (4 t., b. l. 2–3).

Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta tiek, kiek atliko ikiteisminį tyrimą. L. G. apklausų buvo ne viena. Pirminėje apklausoje L. G. teigė, kad telefoną paėmė T. H. Tačiau kiti įtariamieji nurodė, kad piniginę paėmė L. G. Pasikvietęs L. G. į apklausą jis pasakė, kad bus daromos akistatos. Tada L. G. pasakė, kad nereikia akistatų, kadangi jis paėmė piniginę. Nepamena kokios spalvos buvo telefonas. Kortelės buvo išmestos jaunimo centre į šiukšliadėžę, o telefonas užkastas. Buvo nuvažiavę telefono ieškoti į sodus. Nesiaiškino, ar tas telefonas būtent to asmens, iš tos vietos, nes viskas ir taip buvo aišku. Apie jokį kitą telefoną nebuvo kalbos (4 t., b. l. 3–4).

Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su visais yra geras draugas, išskyrus su L. G. Spalio 21 d. jis buvo prie bendrabučio su kaltinamaisiais, tačiau vėliau išėjo namo. Nežino nieko apie telefono ir piniginės vagystės aplinkybes. Nematė, kur L. G. jaunimo centre padėjo korteles. Nematė, kad korteles kas nors laužytų. L. G. žino, kur yra jo sodas. Nežino, kodėl L. G. davė tokius parodymus. Ką pasakoja L. G., to nebuvo. L. G. pasakojo, kad pavogė telefoną ir piniginę, prieš tai bendrabučio viduje kažką sumušė. Savaitės bėgyje susitiko sode ir rodė šiuos daiktus: telefoną bei piniginę. Minimus daiktus įsidėjo į kuprinę arba į kišenę. Nepamena telefono spalvos, piniginė buvo tamsi. Telefono markės neprisimena. Piniginės vidaus nežiūrėjo. Telefono sode neužkasinėjo. Sode buvo ir M. M.. Jis irgi viską matė (4 t., b. l. 4–6).

Liudytojas M. M. parodė, kad kaltinamieji geri draugai, o L. G. ne. Jis nebuvo įvykio vietoje. Dėl A. I. sumušimo ir vagystės nieko nežino. Prieš kokius du metus jis su D. B. ir L. G. buvo susitikę D. B. sodo namelyje. L. G. rodė pinginę ir telefoną. Nepamena daiktų spalvų. L. G. gyrėsi, kad daiktus pavogė iš kažkokio asmens. Nematė ką L. G. padarė su daiktais. L. G. ir D. B. jaunimo centre kortelių nenaikino (4 t., b. l. 6–7).

Be kaltinamųjų visiško ir dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kaltinamųjų kaltę įrodo iki kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2016 m. spalio 22 d. 0 val. 34 min. A. I. buvo nustatytas neblaivumas – 1.32 promilės (1 t., b. l. 13).

2016 m. spalio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir foto lentelėse prie apžiūros protokolo užfiksuota nukentėjusiojo A. I. parodymai, apžiūrėta ir nufotografuota vieta, kurioje jis buvo užpultas ir sumuštas (1 t., b. l. 16–21).

2016 m. spalio 21 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. I. diagnozuotas galvos sumušimas, galvos nubrozdinimas, nosies sumušimas ir nubrozdinimas, kaktos sumušimas ir nubrozdinimas ir kraujosruva (1 t., b. l. 28).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 293/2016(10) nurodyta, kad A. I. padaryta odos nubrozdinimai viršugalvyje, kaktos dešinėje pusėje – smilkinyje, dešinėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, koja, kokiais tai aplinkos daiktais ir panašiai, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, 4–6 paros iki tyrimo pradžios, mažiausiai penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 37–38).

2017 m. vasario 28 d. įtariamojo L. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir foto lentelėse prie šio protokolo, užfiksuota, kad L. G. parodė vietą, kurioje buvo sumuštas A. I. (2 t., b. l. 40–44).

2017 m. balandžio 28 d. Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 42,64 Eur sumai, dėl A. I. suteiktų gydymo paslaugų (1 t., b. l. 40–41).

2017 m. spalio 12 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius pareiškė civilinį ieškinį 50,66 Eur sumai (1 t., b. l. 56–63).

2018 m. gegužės 15 d. rašte Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius nurodė, kad 50,66 Eur žala, kurią sudarė A. I. išmokėta ligos išmoka, visiškai atlyginta (4 t., b. l. 60).

2018 m. gegužės 18 d. rašte Kauno teritorinė ligonių kasa nurodė, kad 42,64 Eur žala dėl A. I. gydymo išlaidų visiškai atlyginta (4 t., b. l. 64).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. Ž., T. H., T. V., L. G. padaryti veiksmai (I) atlikti viešoje vietoje – Šakių mieste, (duomenys neskelbtini). Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, Šakių mieste, (duomenys neskelbtini), teritorija, yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali praeiti ar būti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su R. Ž., T. H., T. V., L. G. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jie ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojos M. A. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų įvykio vietoje liudytoja M. A. be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas.

Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų R. Ž., T. H., T. V. ir L. G. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad viešoje vietoje atliekami smurto veiksmai tarp dviejų ar daugiau asmenų nėra privatus vien jų reikalas, o tai jau laikoma įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbą aplinkiniams, sutrikdančiu visuomenės rimtį, tvarką. Būtent taip vertinami ir kaltinamųjų viešoje vietoje atlikti veiksmai, kas atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Akivaizdžios ir realios dingsties nežymiai sutrikdyti A. I. sveikatą nebuvo, todėl darytina išvada, jog kaltinamųjų apsisprendimą nusikalstamai veikti lėmė ne asmeninės, o chuliganiškos paskatos. Kaip pretekstas tokiems veiksmams buvo panaudota mažareikšmė dingstis – kad galimai nukentėjęs asmuo susipyko su kaltinamųjų draugu P. K..

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso.

Kaltinamasis L. G. apklausiamas teisme savo kaltės dėl nusikalstamos veikos (II) nepripažino. Jis nurodė, kad buvo kitas įvykis su užkastu telefonu, tai ne iš nukentėjusiojo pavogtas telefonas, apie kurio sunaikinimą jis pasakojo ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis L. G. teisminio nagrinėjimo metu pirmos apklausos metu parodė, jog turėjo pavogęs telefoną, kurio ekranas buvo suskilęs, bet tai ne nukentėjusiojo telefonas, po muštynių praėjus tam tikram laikui jis susitiko su D. B. ir M. M., nuėjo į sodą, kuriame užkasė dėžę su žalios spalvos telefonu „Nokia Lumia 520“, tik po kurio laiko suprato, kad kalbama apie visai kitą telefoną. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl kito nusikaltimo. Vėlesnėje apklausoje teisme kaltinamasis L. G. nurodė, kad ikiteisminiame tyrime duoti parodymai nėra teisingi, kadangi policijos pareigūnas liepė kažkuriam prisipažinti dėl vagystės, ikiteisminio tyrimo metu jis pasakojo ką padarė, tik pasakojime kitą asmenį vietoj savęs nurodė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. G. taip pat nuolat keitė parodymus. 2017 m. vasario 28 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. apklausose nurodė, kad telefoną ir tamsiai rudos spalvos vyrišką odinę paėmė T. H.. 2017 m. spalio 4 d. apklausoje parodė, kad telefoną ir piniginę paėmė jis. Teismas nelinkęs tikėti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo suklaidintas policijos pareigūnų ir davė parodymus apie kitą telefoną, priešingai, tokios versijos pateikimą vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vertinant L. G. parodymus, konstatuotina, kad jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme yra prieštaringi, kaltinamasis, pasakodamas aplinkybes, kuriomis užvaldė pagrobtus daiktus, kaip toliau su jais elgėsi, painiojosi, keitė parodymus. Šią L. G. versiją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai – tai yra kitų kaltinamųjų nuoseklūs ir logiški parodymai, nukentėjusiojo A. I. parodymai, liudytojų M. A., M. M., D. B., policijos pareigūnų V. S., J. M. parodymai, bei jiems patikrinti pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo P. K. parodymai.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su D. B. ir L. G. buvo susitikę D. B. sodo namelyje. L. G. rodė piniginę ir telefoną. L. G. gyrėsi, kad daiktus pavogė iš sumušto asmens. Tas pačias aplinkybes parodė ir liudytojas D. B. papildomai nurodydamas, kad L. G. pasakojo, kad pavogė telefoną ir piniginę, prieš tai bendrabučio viduje kažką sumušė. Minimus daiktus jiems parodė, piniginė buvo tamsi, o kaip atrodė ir kokios markės buvo mobiliojo ryšio telefonas, neprisiminė. Kaltinamasis T. H. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad kaltinamasis L. G. jam pasigyrė iš to sumušto vyriškio paėmęs mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad kaltinamasis L. G. pasigyrė apie vagystę iš nukentėjusiojo nurodė ir kaltinamasis T. V., nors teisiamojo posėdžio metu šia nurodyta aplinkybe ir suabejojo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsintuose liudytojo P. K. parodymuose taip pat nurodyta, kad po įvykio jis kalbėjosi su L. G., kuris jam prisipažino po sumušimo paėmęs telefoną ir piniginę, sakė, kad tai pasakys ir apklausos policijoje metu. Kad L. G. pavogė telefoną iš nukentėjusiojo girdėjo ir kaltinamasis R. Ž. bei liudytoja M. A. Liudytojas V. S. taip pat nurodė, kad jis paklausė L. G. apie (duomenys neskelbtini) įvykį ir jis geranoriškai davė parodymus, o liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamasis dėl vagystės prisipažino tik tuomet, kai jam buvo pranešta, kad ruošiamasi daryti akistatas. Nei V. S., nei J. M. nenurodė, kad kaltinamajam L. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo grasinama ar buvo daromas kitoks neteisėtas poveikis.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinamųjų T. V., T. H. ir R. Ž., bei liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nors teisiamojo posėdžio metu nustatyti kaip kaltinamieji atsitraukė nuo nukentėjusiojo, t. y. vienu metu ar ne, nepavyko, tačiau tai, kad kaltinamasis T. H. pirmas pasitraukė nuo nukentėjusiojo nurodė tiek jis pats, tiek liudytoja M. A., tiek kaltinamasis T. V., todėl kaltinamojo L. G. iškelta versija, kad T. H. įvykdė vagystę atmestina, kaip neįrodyta. Kaltinamasis L. G. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu negalėjo įtikinamai paaiškinti savo versijos, skirtingose apklausose jis visiškai skirtingai aiškino tas pačias įvykio aplinkybes dėl pagrobtų daiktų sunaikinimo. Teismas kaltinamojo L. G. parodymus vertina kaip nelogiškus, išgalvotus, prieštaraujančius nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymams, todėl teismas juos atmeta kaip kaltinamojo gynybinę versiją ir sprendžia, kad jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (II) yra visiškai įrodyta.

Visi šie aukščiau išvardinti duomenys patvirtina, kad L. G. atvirai, turto savininkui A. I. suvokiant ir suprantant, pagrobė A. I. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 520“, ir piniginę, su joje buvusiais 7 Eur, banko kortelėmis, parduotuvių nuolaidų kortelėmis ir dėl to jo padarytas nusikaltimas (II) yra teisingai kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji darydami jiems inkriminuojamą nusikaltimą (I) veikė bendra tyčia, nei vienas iš bendrininkų neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti, todėl jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką (I) jie padarė veikiant bendrininkų grupėje. Pažymėtina, jog susitarimas veikti bendrai nebūtinai turi būti žodinis, galima susitarti ir konkliudentiniais veiksmais. Susitarimo išraiškos forma veikos kvalifikacijai įtakos neturi. Nors nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad kaltinamieji iš anksto būtų taręsi dėl tokių veiksmų, teismas pripažįsta, jog jie vienas kito veiksmams pritarė konkliudentiniais veiksmais, kiekvienas iš jų suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiojo sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne vienas kuris iš jų, o bendrai, tam tikru būdu prie jos prisidėdami. Kaltinamųjų R. Ž., T. H., T. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad jie prisipažino ir gailisi padarę nusikaltimą (I) bei savo noru atlygino padarytą žalą, o kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi jis neparodė gailesčio dėl savo veiksmų, nukentėjusiojo neatsiprašė.

R. Ž. gynėja advokatė A. R. M. prašo atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties. Tačiau tam, kad būtų galima spręsti dėl teismo diskrecijos teisės realizavimo, byloje nustatyta faktinė situacija turi būti tokia, kad egzistuotų visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Kasacinės instancijos teismo plenarinė sesija, aiškindama BK 93 straipsnio nuostatas, nurodė, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kartu plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39¹, 93 straipsnių numatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).

Kaltinamojo R. Ž. padaryta nusikalstama veika (I) yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu – (duomenys neskelbtini) metų, prisipažino padarę nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą, neteistas, dėl 2017 m. kovo 10 d. nusikalstamos veikos atleistas Marijampolės apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 6 d. nutarimu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia. Šiuo atveju yra visos formalios BK 93 straipsnyje nustatytos sąlygos, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad jei šiuo nuosprendžiu būtų sprendžiama dėl abiejų nusikalstamų veikų padarytų 2016 m. spalio 21 d. ir 2017 m. kovo 10 d., jos nesudarytų idealiosios nusikalstamų veikų sutapties ir nebūtų galima teigti, kad yra viena iš būtinų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų. Be to pažymėtina ir tai, kad R. Ž. jau kartą yra atleistas BK 93 straipsnio pagrindu dėl 2017 m. kovo 10 d. nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, t. y. kaltinamasis R. Ž. antrą kartą padarė analogišką nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, R. Ž. gynėjos advokatės A. R. M. prašymas atleisti nepilnametį kaltinamąjį R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, atmestinas.

Kaltinamojo T. H. padaryta nusikalstama veika (I) yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu – (duomenys neskelbtini) metų, prisipažino padarę nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą, neteistas, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškia, dirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos BK 93 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. H. nuo baudžiamosios atsakomybės jam atsiprašius nukentėjusiojo asmens ir su juo susitaikius (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir pripažinus savo kaltę bei gailintis padarius nusikalstamą veiką (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vienas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri, tikėtina, kaltinamąjį sulaikys nuo nusikalstamų veikų padarymo ateityje.

BK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje nustatytas auklėjamojo poveikio priemones. T. H. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant paskirto apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti. (BPK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad įpareigojimas kaltinamajam T. H. bausmės atlikimo metu per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, kurį paskirti siūlė prokuroras, yra netikslingas, kadangi kaltinamasis šiuo metu dirba.

Skiriant nepilnamečiams kaltinamiesiems T. V., R. Ž. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas (I), į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamųjų asmenybę, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis T. V. neteistas, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes; kaltinamasis R. Ž. neteistas, Marijampolės apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 6 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, administracine tvarka nebaustas, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), bylos duomenimis charakterizuojamas neigiamai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamieji T. V. ir R. Ž. laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog R. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką (I) skirtina bausmė - laisvės apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 5 punktu, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis bei neatlygintinai išdirbti 90 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamajam T. V. sutinkant, jam skirtina 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Teismas sprendžia, kad uždraudimas R. Ž. įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus, kurį pasiūlė prokuroras, yra netikslingas, nes bylos duomenimis nėra nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką (I) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant kaltinamajam L. G. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti nesunkus (I) ir apysunkis (II) nusikaltimai, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimas (I) padarytas suvokiant, kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – veika (I) buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų, nusikaltimas (II) padarytas siekiant pasipelnyti; į nusikalstamų veikų stadiją – nusikaltimai baigti; į kaltinamojo asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis L. G. teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką (II), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, nedirba, bylos duomenimis charakterizuojamas neigiamai, psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas, tačiau uždarosios akcinės bendrovės „Šakių psichikos sveikatos centras“ pažymoje nurodyta, kad asmuo gydęsis pas psichiatrą 2014 m. sausio 15 d. jam diagnozuotas F92.8 kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, F81.8 kiti mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai; neatlygino nukentėjusiajam žalos, jo neatsiprašė, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią (I) aplinkybę.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam L. G. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, t. y. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina artima sankcijos vidurkiui 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina mažesnė negu sankcijos vidurkis 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrintinos iš dalies jas sudedant, tai yra prie didesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią trijų mėnesių mažesnės laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirtina 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Kadangi kaltinamasis L. G. šiuos nusikaltimus padarė iki Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-630/2018 paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, tai yra prie didesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 mėnesius - mažesnės Šakių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirtina galutinė bausmė – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtą bausmę įskaitant pagal ankstesnį nuosprendį iš dalies atliktą bausmę.

Kaltinamieji R. Ž., T. H., T. V., L. G. BPK 140 straipsnio pagrindu sulaikyti nebuvo. Kaltinamiesiems R. Ž., L. G., T. V., T. H. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos (2 t., b. l. 17; 2 t., b. l. 63; 2 t., b. l. 98; 2t., b. l. 122), nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintinos.

Nukentėjusysis A. I. pareiškė civilinį ieškinį 56 Eur patirtai turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 112), tačiau teisiamojo posėdžio metu sumažino civilinį ieškinį patirtai neturtinei žalai iki 400 Eur. Nukentėjusysis A. I. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamieji T. H., R. Ž. ir T. V. atlygino po 100 Eur, todėl jų atžvilgiu civlinio ieškinio nepalaiko, tačiau prašo priteisti 100 Eur neturinės žalos ir 56 Eur turtinės žalos atlyginimo už pavogtus daiktus iš kaltinamojo L. G. (t. 3, b. l. 101).

Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sužalojimo metu jis patyrė išgąstį, negrįžtamai pablogėjo jo psichologinė sveikata. Kaltinamieji T. H., R. Ž. ir T. V. nukentėjusiajam atlygino po 100 Eur neturtinės žalos, jiems nukentėjusysis A. I. pretenzijų nereiškia. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į nusikalstamos veikos padarinius, į tai, kad kaltinamasis L. G. nedirba, sutinka su civiliniu ieškiniu, į teismų praktiką, į tai, kad vienintelis L. G. nėra atlyginęs nukentėjusiajam žalos, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo A. I. civilinis ieškinys tenkintinas ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo L. G. priteistina 100 Eur patirta neturtinė žala. Dėl civilinio ieškovo nurodomos turtinės žalos dydžio teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad nurodoma žala dėl telefono ir piniginės bei piniginėje buvusių pinigų, banko, nuolaidų kortelių ir asmens tapatybės kortelės, pagrobimo yra reali, nėra nepagrįstai per didelė, todėl pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo L. G. civiliniam ieškovui A. I. priteistina 56 Eur dydžio nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Kitų civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus bei Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai yra atlyginti, todėl civiliniai ieškovai jų nepalaiko.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena, pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje.

Duomenų apie proceso išlaidas baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. H. BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (I) padarymą, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant paskirto apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (I) ir paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba mokytis bei neatlygintinai išdirbti 90 valandų per tris mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (I) ir paskirti 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (I) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (II) ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes už BK 284 straipsnio (I) ir 178 straipsnio 2 dalyje (II) numatytus nusikaltimus subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-630/2018 paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-630/2018.

Nukentėjusiojo A. I. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo L. G. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos ir 56 Eur (penkiasdešimt šešių eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. I..

Iki įsiteisės nuosprendis T. H., R. Ž., T. V., L. G. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, po nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės informacijos laikmeną (kompaktinį diską) palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Lina Antanaitienė