Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aldaila“ bankroto byloje Nr. B2-2058-230/2015.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsisakymo patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą.

UAB „Molesta“ kreipėsi į BUAB „Aldaila“ bankroto administratorių, prašydama įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 26 065,80 Eur (90 000 Lt) finansiniu reikalavimu, kildinamu iš šalių sudarytos 2006-12-15 statybos generalinės rangos sutarties dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis). Taip pat prašė atnaujinti terminą šiam reikalavimui pateikti, nurodydamas, jog apie iškeltą bankrotą dėl tyčinių ir nesąžiningų bankrutuojančios bendrovės vadovo veiksmų sužinojo tik 2015-05-04, kai gavo BUAB „Aldaila“ reikalavimą dėl skolos.

UAB „Molesta“ (užsakovas) nurodė, kad BUAB „Aldaila“ (genrangovas) nevykdė pareigos ištaisyti atliktų darbų trūkumus bei garantiniu laikotarpiu nustatytus defektus, todėl turi sumokėti sutarties 12.5 punkte numatytas netesybas už laiku nepašalintus trūkumus, t. y. 144,81 Eur (500 Lt) dydžio baudą už kiekvieną dieną iki defektų pašalinimo dienos. Nurodė, kad apie 2009-12-01, 2010-06-01, 2011-04-11, 2012-11-10 gautus minėto daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų reikalavimus dėl atsiradusių statybos defektų jis pareikalavo, kad šiuos defektus ištaisytų UAB „Aldaila“. Taip pat 2013-01-10 jis kreipėsi į UAB „Aldaila“, reikalaudamas laikytis tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų ir ištaisyti statybos darbų defektus, o pastarasis 2014-01-24 informavo, kad defektus pašalino 2013-05-15 ir kad jam iškelta restruktūrizavimo byla.

UAB „Molesta“ nurodė, kad 2014-03-26 buvo pareiškusi kreditorinį reikalavimą UAB „Aldaila“ restruktūrizavimo administratoriui dėl 26 065,80 Eur (90 000 Lt) baudos išieškojimo, o 2014-06-03 kreipėsi į restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą, prašydama patvirtinti šį jo reikalavimą, tačiau teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi šį klausimą paliko nenagrinėtą, nes UAB „Aldaila“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta.

Bankroto administratorius pareiškė prieštaravimus, prašydamas šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Nurodė, kad iškėlus bankroto bylą netesybų ir palūkanų skaičiavimas yra nutraukiamas (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 6 d. 3 p.), todėl UAB „Molesta“ praleido 180 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2014-09-29, kreiptis į teismą dėl netesybų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Pasisakydamas dėl ieškinio senaties teismas nurodė, kad pagal UAB „Molesta“ paskutinis terminas trūkumams pašalinti UAB „Aldaila“ buvo nustatytas iki 2008-09-22, todėl ieškinio senaties eiga prasidėjo sekančią po šio termino pasibaigimo dieną, o kreditoriui neįrodžius nei trūkumų pašalinimo laiko, nei jų nepašalinimo apskritai fakto, teismas pripažino, kad jis reikalavimą dėl netesybų išieškojimo rangovui turėjo pareikšti per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą tokiems reikalavimams pareikšti (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), tačiau reikalavimą pareiškė tik 2015-05-04. Dėl to esant priešingos šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį teismas ją taikė, ir šiuo pagrindu UAB „Molesta“ reikalavimą atmetė (CK 1.131 str. 1 d.).

Pasisakydamas dėl per garantinį terminą nustatytų trūkumų nepašalinimo, teismas nurodė, kad UAB „Molesta“ nepateikė jokių įrodymų, kokie trūkumai buvo nustatyti ir per kokį laikotarpį jie turėjo būti pašalinti. Pažymėjo, kad UAB „Aldaila“ niekada nepripažino tokių defektų, todėl jie turėjo būti įforminti raštu, o vien tik 2014-09-09, 2014-03-25, 2014-01-10 raštai dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo nėra pakankami įrodymai (negalima nustatyti, kokie trūkumai, kada buvo nustatyti, koks terminas jiems pašalinti ir pan.) (11.8 p.). Remdamasis tuo teismas sprendė, kad UAB „Molesta“ neįrodė teisės į netesybas atsiradimo pagrindo (CPK 178 str.).

Pasisakydamas dėl termino UAB „Molesta“ kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo, teismas nustatė, kad nutraukus UAB „Aldaila“ restruktūrizavimo bylą, 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Molesta“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo paliktas nenagrinėtas ir sprendė, kad nuo šios nutarties įsiteisėjimo RUAB „Molesta“ nepareikšdama ieškinio UAB „Aldaila“ o vėliau ir reikalavimo bankroto byloje iki 2015-05-04 pati elgėsi aplaidžiai ir todėl nebūtų pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senatį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir juos įvertino. Pirma, jis tarp savo dokumentų nerado 2008-01-22 baigiamųjų darbų priėmimo – perdavimo akto, tačiau iš vėlesnių raštų (2008-05-21, 2008-07-09, 2008-09-10, 2008-09-22, 2008-12-19) matyti, jog defektai buvo nustatyti ir juos UAB „Aldaila“ buvo įsipareigojęs pašalinti iki 2008-05-15. Antra, BUAB „Aldaila“ nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis pašalino nustatytus darbų trūkumus. Trečia, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad netesybų reikalaujama dėl 2008-01-22 darbų priėmimo – perdavimo akte nustatytų trūkumų, nes pagal Sutarties 12.5 punktą netesybos taikomos per visą garantinį laikotarpį. Ketvirta, jis pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad 2014-09-11, 2014-05-25 išsiuntė pretenzijas BUAB „Aldaila“, kurie pakankami konstatuoti, kad jis ne kartą kreipėsi į rangovą dėl trūkumų pašalinimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad senaties terminas pagal Sutartį prasidėjo 2008-09-23 ir pasibaigė 2009-09-23. Pagal Sutarties 12.5 punktą netesybos taikomos per visą garantinį laikotarpį. Tarp šalių kilus ginčui dėl darbų trūkumų, aktas sudarytas nebuvo, todėl UAB „Molesta“ pareiškė pretenziją. Be to, darbų trūkumus taip pat įrodo ir daugiabučio namo butų savininkų pretenzijos. Apie savo teisės pažeidimą UAB „Molesta“ sužinojo 2014-01-21, gavusi BUAB „Aldaila“ raštą, todėl ši diena laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, atitinkamai pabaiga – 2014-07-24. UAB „Molesta“ 2014-03-26 kreipėsi į UAB „Aldaila“ restruktūrizavimo administratorių, o 2014-06-03 – į teismą. Atitinkamai nutrūko ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos išieškojimo. Teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2014 m. rugpjūčio 28 d., paliko jo reikalavimą nenagrinėtą, atitinkamai 2014-08-28 prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl baudos pareikšti, kuris pasibaigė 2015-02-28. Apie bankroto bylą jis sužinojo 2015-05-04 ir tą pačią dieną kreipėsi į bankroto administratorių, todėl terminą praleido nežymiai ir dėl svarbios priežasties – BUAB „Aldaila“ nesąžiningo elgesio. Teismas pažeidė kreditoriaus teisę būti išklausytam, nes nepasisakė dėl jo 2015-10-23 prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti RUAB „Molesta“ finansinį reikalavimą BUAB „Aldaila“ bankroto byloje. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais; absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją tokios kategorijos bylose, sprendžiant dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, aktualus yra įrodinėjimo instituto taikymo klausimas, t. y. įrodymų pakankamumas ir jų įrodomoji reikšmė. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė lemia (CPK 12 str., 135 str. 2 d., 178 str.), kad užsakovui (apeliantui RUAB „Molesta“) tenka pareiga įrodyti savo ieškinio reikalavimo pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, t. y. kad atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė 2006-12-15 statybos generalinės rangos sutartimi dėl daugiabučio gyvenamojo namo statybos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prisiimtus įsipareigojimus dėl defektų nustatymo, suderinimo, šalinimo tvarkos ir terminų, kaip tai numatyta Sutarties 12.5 punkte, ir dėl ko apeliantas yra įgijęs teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti 500 Lt dydžio baudą už kiekvieną dieną iki defektų pašalinimo dienos.

Kaip žinoma, už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal sutartines nuostatas dėl darbų trūkumų (Sutarties skyrius dėl Atliktų darbų priėmimo-perdavimo tvarkos) šalys buvo sutarę, kad nustačius atliktų darbų trūkumus ieškovas per 4.2 punkte nurodytą terminą, t. y. 5 kalendorines dienas, priima darbus ta apimtimi, kurioje darbų trūkumai nebuvo nustatyti; pasirašydamas aktą ieškovas jame nurodo nustatytų darbų trūkumus ir juos pagrindžia (4.3 p.); esant 4.3 punkte numatytai aplinkybei, šalys raštu nustato technologiškai reikalingą terminą atliktų darbų trūkumams pašalinti; tokiu atveju darbai, atlikti minėtiems trūkumams pašalinti, priimami su sekančiu atliktų darbų aktu arba pagal atskirą darbų atlikimo aktą dėl trūkumų pašalinimo, kurį ieškovas po to, kai atsakovas tinkamai ištaiso akte nurodytus trūkumus, įsipareigoja pasirašyti per 5 kalendorines dienas (4.4 p.); tuo atveju, jei ieškovas per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos neatlieka 4.2 p. ir 4.3 p. numatytų veiksmų, laikoma, kad atitinkamo etapo darbai atlikti pilnai ir tinkamai, atsakovas atitinkamo etapo darbus perdavė, o ieškovas juos priėmė; tokiu atveju atitinkamo etapo darbų priėmimo-perdavimo diena laikoma kita diena po šiame punkte numatyto termino pabaigos (4.5 p.) (b. l. 16-27). Sutarties 4.7 punkte numatyta, kad galutinis atliktų darbų priėmimas-perdavimas atliekamas pirmiau nurodyta tvarka. Be to, 4.8 punkte įtvirtinta, kad ieškovas, pastebėjęs, jog atsakovas netinkamai atlieka sutartinius darbus ar kelia grėsmę jau atliktiems darbams ar jų kokybei, raštu įspėja atsakovą, o šis privalo nedelsiant imtis priemonių trūkumams pašalinti ir per 24 valandas nuo ieškovo rašytinio įspėjimo gavimo momento raštu informuoti ieškovą apie nurodytų trūkumų pašalinimo terminą; laikas fiksuojamas pagal faksimilinio aparato arba elektroninio pašto perdavimo laiką arba statybos darbų žurnale.

Sutarties 12.5 punkte šalys susitarė, kad ieškovas (užsakovas) su atsakovu (genrangovas) suderintu laiku nepašalinęs defektų, nustatytų šalių abipusiu susitarimu arba garantinį laiką, moka ieškovui (užsakovui) 500 Lt dydžio baudą už kiekvieną dieną iki defektų pašalinimo dienos ir atlygina išlaidas, susijusias su defektų šalinimu, jeigu juos ieškovas šalino savo sąskaita.

Ieškovas tvirtino, kad darbai pagal šią sutartį buvo baigti šalims 2008-01-22 pasirašius baigiamąjį darbų priėmimo-perdavimo aktą, o šiame akte buvo konstatuoti atsakovo perduotų darbų trūkumai. Pažymėtina, kad šis aktas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas net ir per papildomą terminą teismui 2015 m. spalio 8 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Šis aktas taip pat nepateiktas ir apeliacinės instancijos teismui, kaip fakto instancijai, apeliantui nurodžius, kad jis nerado šio akto. Ieškovas įrodinėja, kad nepaisant to, kad šio akto jis negali pateikti, tačiau jame užfiksuotus trūkumus ir terminą jiems pašalinti iki 2008-05-15 patvirtina kiti rašytiniai įrodymai – raštai – pretenzijos atsakovui: 2008-05-21 raštas Nr. 151, 2008-07-09 raštas Nr. 203, 2008-09-10 raštas, 2008-09-22 raštas Nr. 304, 2008-12-19 raštas, kuriuose atsakovas raginamas užbaigti neatliktus darbus ar atlikti papildomai sutartus darbus (b. l. 88-89, 90, 91, 92, 93). Ieškovas tvirtina, kad teismas neteisingai įvertino šiuos bylos įrodymus, konstatavęs, jog iš minėtų pretenzijų negalima spręsti apie tai, kad jose nurodyti darbų trūkumai nebuvo ištaisyti ir kad jie nėra atlikti iki šiol, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti iki kada galėtų būti skaičiuojamos netesybos, kad ir iki šiol yra pagrindas jas skaičiuoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas sutartines nuostatas, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas šalių susitarimas dėl abipusių pareigų ir teisių, susijusių su darbų trūkumų konstatavimu, termino nustatymo formos ir tvarkos (ieškovas raštu atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte nurodo trūkumus ir juos pagrindžia; šalys abipusiai raštu nustato terminą jiems pašalinti; tuo atveju, jei ieškovas per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų akto gavimo dienos neatlieka 4.2 p. ir 4.3 p. numatytų veiksmų, laikoma, kad darbai atlikti pilnai ir tinkamai; kad ieškovas raštu įspėja atsakovą apie netinkamai atliekamus sutartinius darbus, o šis privalo per 24 valandas nuo ieškovo rašytinio įspėjimo gavimo momento raštu informuoti ieškovą apie nurodytų trūkumų pašalinimo terminą; laikas fiksuojamas pagal faksimilinio aparato arba elektroninio pašto perdavimo laiką arba statybos darbų žurnale ir kt.), o taip pat ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais jis grindžia baigiamajame darbų priėmimo – perdavimo akte, jo teigimu, konstatuotus trūkumus, bei vadovaudamasi įrodymų vertinimo taisyklėmis, – neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo kitokiai išvadai, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 str.).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti įrodymai, paneigiantys teismo argumentus ir patvirtinantys apelianto teiginius, kad pirmiau paminėtos pretenzijos ieškovo atsakovui buvo išsiųstos, kad atsakovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie ieškovo nustatytus trūkumus, kad dėl tokių trūkumų pašalinimo buvo sutartas ir nustatytas terminas, ar kt. Be to, minėta, kad pagal Sutarties 12.5 punktą sutartinė atsakomybė taikytina tuomet, kai ieškovas su atsakovu suderintu laiku nepašalina defektų, nustatytų šalių abipusiu susitarimu, tačiau tokių duomenų apie šalių suderintus defektus ir jų pašalinimo terminą teismui taip pat nepateikta.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog teismas kitaip vertino ieškovo įrodymus, nei pats ieškovas, neprieštarauja šio nurodytai teismų praktikai, nes įrodymų ir jų viseto įvertinimas pagal konkrečios bylos medžiagą yra teismo pareiga (CPK 185 str.).

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus taip pat atmeta apelianto teiginius dėl netinkamo senaties termino taikymo reikalavimui priteisti netesybas. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškovo teigimu jam jau 2008 m. buvo žinoma apie pažeistą teisę, pagal rašytinius įrodymus galutinis terminas trūkumams pašalinti buvo nustatytas 2008-09-22, todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų prasidėjo kitą dieną ir toks reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2009-03-22 (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.127 str.). Tuo tarpu ieškinys teismui pateiktas 2015-05-04. Beje, net ir tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantas, jis dėl šio reikalavimo dar 2014-03-26 kreipėsi į atsakovo administratorių restruktūrizavimo byloje, kuri vėliau buvo nutraukta tokio reikalavimo neišnagrinėjus, nėra pagrindo teigti, jog nėra pasibaigęs senaties terminas jam pareikšti. Priešingai nei teigia apeliantas, 2014-03-26 jau buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sutartinių netesybų, todėl CK 1.130 straipsnio 1 dalies nuostata, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas, bei šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai šis terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Taip pat dėl aukščiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir paties ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų kaip nepagrįsti atmetami jo teiginiai, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik iš atsakovo 2014-01-24 gauto rašto (CPK 12, 178 str.).

Apeliantas atskirajame skunde neteikia išsamių argumentų nesutikdamas su teismo nutarties dalimi, kurioje pasisakyta dėl ieškovo reikalavimo priteisti netesybas dėl per garantinį laiką nustatytų trūkumų ir termino jiems pašalinti nevykdymo, grindžiamo 2013-12-19 gyventojų namo pareiškimu ir jo paties 2014-01-10, 2014-03-25 raštais atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto ir teisės instancija, atsižvelgdamas į šioje byloje esantį viešąjį interesą, išnagrinėjo ir įvertino bylos medžiagą šiuo klausimu, Sutarties 11.4, 11.5, 11.7, 11.8 punktuose įtvirtintus šalių susitarimus dėl defektų per garantinį laikotarpį nustatymo ir atlikimo tvarkos, bei neturi pagrindo nesutikti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, atitinkančių šalių sulygtas sutartines nuostatas – kokie konkretūs garantiniai trūkumai buvo nustatyti ir per kokį laikotarpį jie turėjo būti pašalinti, kad kilus ginčui dėl tokių trūkumų, jie privalėjo būti įforminti aktu (11.8 p.), kuris nebuvo pateiktas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams. Atsižvelgiant į tai bei nesant pateiktų šias teismo išvadas paneigiančių duomenų, ši teismo nutarties dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 178 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas neįrodė, kad atsakovas (genrangovas) netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. nepašalino darbų defektų ta tvarka ir terminais, kaip buvo susitarta Sutartyje. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neturi teisės reikalauti iš atsakovo baudos (netesybų) pagal paminėtos Sutarties 12.5 punkto nuostatas (CPK 263 str. 1 d., 330 str.).

Apeliantas taip pat prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl civilinio proceso teisės pažeidimo, nes, anot jo, nepatenkinus 2015-10-23 prašymo atidėti bylos nagrinėjimą buvo apribota jo teisė būti išklausytam.

Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovo argumentus šiuo klausimu, laiko, kad visų pirma, pabrėžtina tai, jog šioje byloje nagrinėjamas klausimas, tai yra bankrutavusios bendrovės kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas – vienas iš svarbiausių procedūrinių bankroto proceso klausimų. Pirmiau šioje nutartyje jau buvo minėta, kad bankroto byla UAB „Aldaila“ buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2014-09-29, o teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. B2-518-230/16). Taigi bankroto byla tęsiasi jau beveik 1,5 metų. Teismų praktikoje šios kategorijos bylose ne kartą buvo nurodyti bankroto proceso tikslai, šio proceso operatyvumo, ekonomiškumo svarba, nes jis vyksta visų skolininko kreditorių sąskaita.

Antra, kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą, grindžiamą 2006-12-15 statybos generalinės rangos, atsakovo bankroto administratoriui pareiškė tik 2015-05-04, t. y. po to, kai pastarasis buvo pripažinta bankrutavusia ir dėl bankroto likviduojama įmonė. Tačiau teismas ėmėsi iš esmės išnagrinėti jo pretenziją. Be to, ieškovas procesiniuose dokumentuose neteigia, kad jam nebuvo žinoma apie du žodinius teismo posėdžius šioje byloje, tačiau juose nedalyvavo. Priešingai, prašė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pats teismas, išėjęs priimti procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, konstatavo, jog yra būtina papildomi paties ieškovo dispozicijoje esantys dokumentai dėl ginčo esmės, todėl 2015 m. spalio 8 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, ieškovo dalyvavimą pripažino būtinu ir įpareigojo jį pateikti papildomus įrodymus iki 2015-10-23, o teismo posėdį paskyrė 2015-11-05. Pagal bylos medžiagą ieškovas 2015-10-23, t. y. paskutinę teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymo dieną, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo užimtumo kitoje byloje, o taip pat ir pratęsti terminą minėtiems įrodymams pateikti, paaiškindamas, kad teismo nutartį gavo 2015-10-13, o dalies įrodymų nerado, nes jo archyvas yra kitose patalpose. Teismas patenkino pastarąjį ieškovo prašymą ir pratęsė terminą iki 2015-11-05, t. y. iki paskirto teismo posėdžio. Nurodytą dieną ieškovas pateikė, jo įsitikinimu, būtinus rašytinius įrodymus, kuriuos teismas prijungė prie bylos, ištyrė ir įvertino, priimdamas skundžiamą teismo nutartį. Pažymėtina, kad jokių argumentų, susijusių su naujų ar papildomų įrodymų gavimu ieškovas nepareiškė.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad prieš pradėdamas nagrinėti bylą iš esmės 2015-11-05 teismo posėdyje, teismas, išklausęs atsakovo poziciją dėl galimybės nagrinėt bylą neatvykus ieškovui, protokoline nutartimi sprendė dėl atsakovo dalyvavimo būtinumo ir konstatavo, kad yra pagrindas jo dalyvavimo nepripažinti būtinu, nes jis pateikė dokumentus savo pozicijai pagrįsti (b. l. 97).

Trečia, kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra tiek teisės, tiek fakto instancija, tačiau apeliantas su atskiruoju skundu neteikė jokių papildomų įrodymų ir nereiškė prašymų dėl jų išreikalavimo (CPK 314 str.).

Ketvirta, CPK 178 straipsnis numato šalių įrodinėjimo pareigą, o CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus teismai aiškindami bei taikydami įstatymą, privalo tai daryti remdamiesi būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.). Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės pažeidimas arba netinkamas pritaikymas būtų pagrindas panaikinti sprendimą tik tuomet, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla. Tuo tarpu, pirmiau nustatyta, kad pagal pateiktą bylos medžiagą nėra pagrindo vertinti aplinkybes kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad jo konstitucinė teisė būti išklausytam buvo tinkamai užtikrinta, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas neatidėjęs šios bylos nagrinėjimo pažeidė teisę į teisingą procesą, CPK 162², 245 straipsnių nuostatas ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, nenagrinėjant kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.