Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams A. B., SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), adresas pasikeitė iš (duomenys neskelbtini).

12. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016 01 04 akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-2189 nurodyta, kad 2015 12 31 gaisras kilo nežinomo savininko individualiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Teigė, kad nurodytame dokumente adresas nurodytas klaidingai. Pažymėjo, kad atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ neginčijo aplinkybės, jog gaisras kilo gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka padaryti išvadą, jog gaisras kilo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame, atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdomame ir atsakovės A. B. nuomos pagrindais naudojamame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

13. Nurodė, kad atsakovė A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su ja gyveno J. U.. Pažymėjo, kad J. U. nepriskiriamas prie asmenų, kuriuos atsakovė A. B. galėjo apgyvendinti nuomojamose patalpose. Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėjo užtikrinti atsakovei A. B. išnuomotos gyvenamosios patalpos priežiūrą, tačiau atsakovas netikrino, ar buto nuomininkė tinkamai ir pagal paskirtį naudojasi jai išnuomota gyvenamąja patalpa, ar joje negyvena pašaliniai asmenys. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba atlikusi gaisro tyrimą nustatė, kad labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Atsakovė A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad greičiausiai gaisras kilo dėl to, kad name gyvenęs sutuoktinis J. U. neatsargiai elgėsį su cigarečių nuorūkomis. Teigė, kad žala ieškovei padaryta dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl jie privalo solidariai atlyginti padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

19. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias toliau įvardijamas faktines aplinkybes. Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priežiūros skyriaus inspektoriaus V. K. 2015 01 06 tarnybinio pranešimo turinio nustatyta, jog inspektorius šiame tarnybiniame pranešime konstatavo faktą, kad 2015-12-31 d. 17 vai. 48 min., į BPC buvo gautas pranešimas, kad gaisras kilo gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Gesinant gaisrą 18 val. 02 min. buvo gauta informacija, kad viename degančiame kambaryje rastas stipriai apdegęs nenustatytos tapatybės žmogaus kūnas. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras kilo vieno aukšto daugiabučiame 3-ių butų name. Namas, kuriame kilo gaisras, dalinai yra mūrinis, dalinai medinis. Namo stogas dvišlaitis medinių konstrukcijų, dengtas asbestine danga. Perdengimas medinis. Gaisro metu sudegė stogas virš pirmo ir antro butų, dalinai apdegė ir nuardytas stogas virš trečio buto. Gaisro metu antras ir trečias butai buvo užpilti vandeniu. Gaisras kilo pirmame bute. Pagal turimą informaciją, elektra bute buvo atjungta. Buto, kuriame kilo gaisras sienos yra mūrinės. Butas yra trijų kambarių su virtuve. Buto stogas pilnai sudegęs (akte pateikiama nuotrauka Nr. l). Įėjimas į butą yra per mūrinį prieangį pietinėje pastato dalyje iš kiemo pusės. Prieangyje matosi stiprus terminis poveikis, jame stipriai išdegė medinė sienų apdaila, sudegęs stogas, pradegusi perdanga (nuotrauka Nr. 2). Per prieangį patenkama į buto koridorių. Koridoriuje matosi stiprus terminis poveikis, medinės sienos stipriai išdegusios, lubos apdegusios. Tarp koridoriaus, prieangio ir kambario Nr. 3, 1 kv.m. plote yra kiaurai išdegusi medinė perdanga ir dalinai sudegusi medinė sienų pertvara. Prie įėjimo iš koridoriaus į kambarį Nr.3 yra stipriai apdegusi ir apanglėjusi durų stakta (nuotrauka Nr. 3). Kambaryje Nr.3 aprūkusi viršutinė sienų dalis, išsilydę lubos. Šiaurės rytiniame kampe stovi spinta, kurios viršutinė dalis aprūkusi. Tarp kambario Nr.3 ir Nr. 2 įrengta kieto kuro koklinė krosnis, kuri nebuvo kūrenama (nuotrauka Nr. 4). Kambaryje Nr. 2 gaisro poveikis mažiausias, nežymiai aprūkusios lubos ir sienų viršutinė dalis. Iš koridoriaus kairėje pusėje yra virtuvė. Tarp virtuvės ir kambario Nr. 1 įrengta koklinė kieto kuro šildymo krosnis, krosnies pakura išeina į virtuvės patalpą. Krosnis buvo kūrenama. Virtuvėje lubos aplinkui dūmtraukį nėra išdegusios, šalia dūmtraukio yra išdegusi perdanga 0.5 kv.m. plote (nuotrauka Nr. 5). Virtuvėje virš pakuros išardyta apatinė krosnies dalis. Buto šiaurinėje dalyje esančiame kambario Nr. l šiaurės vakariniame kampe tarp sendaikčių, apdegusių rūbų, ant grindų rastas apdegusio žmogaus lavonas. Kambaryje Nr. l stipriausias terminis poveikis pasireiškė viršutinėje kambario dalyje ant lubų ir sienų (nuotrauka Nr. 6). Šiaurinėje kambario Nr. l. sienoje lango rėmai ir stakta apdegę iš vidinės pusės. Kambaryje šalia koklinės krosnies neapdegusios medinė siena ir medinės lubos. Kambario Nr. 1 pietvakariniame kampe stovi medinė spintelė, kurios viršutinė dalis yra aprūkusi degimo produktais. Apžiūrėjęs gaisro vietą, įvertinęs minėtus pastato išdegimus, ugnies plitimo kelius, terminį poveikį pastato konstrukcijoms inspektorius konstatavo, kad gaisro židinio zona yra tarp prieangio, koridoriaus ir kambario Nr. 3 nuo vidurinės iki viršutinės dalies, apibendrinęs atlikto patikrinimo informaciją, pabendravęs su liudininkais, inspektorius nustatė, jog labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis yra pašalinis ugnies šaltinis.

20. Dėl įvykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2016 02 06 nutarimu. Minėtame nutarime nustatyta, jog tyrimo metu Liudytoja A. P. parodė, kad 2015-12-31, apie 18.00 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), lauke išgirdo traškesį ir sklindančią šviesą iš lauko. Atidariusi buto duris, pro langą, A. P. pamatė, kad dega šalia esantis namas. Kai atvyko gaisrininkai, A. P. išėjo į lauką. Lauke buvo degančio namo gyventojos Agneškai ir Ana, kurios gyvena pirmame bute. Su Ana apie vienerius metus laiko gyveno jos sugyventinis Julijus, apie 55 metų amžiaus. Kol buvo gesinamas gaisras, Julijaus tuo laiku nebuvo. A. P. jį buvo sutikusi lauke apie 16.30 val. Jis buvo išgėręs ir pasveikino A. P. su Naujaisiais metais bei nuėjo namo. Ana su Julijumi piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. Jie buvo asocialūs, niekur nedirbo. Užgesinus gaisrą iš pirmojo buto buvo išneštas lavonas. Liudytoja A. B. parodė, kad 2015-12-31, apie 15.00 val., ji savo name pradėjo kūrenti krosnį, po ko namo grįžo J. U., kuris su ja gyveno dėl to, kad neturėjo kur gyventi ir išėjo į parduotuvę apsipirkti. A. B. tuo metu išėjo pas savo kaimynę M. B. pasiskolinti druskos. Jai grįžus Julijaus dar nebuvo A. B. pasižiūrėjo į pečių, kuriame buvo likusios tik žarijos, ugnies nebuvo. Po ko, A. B. vėl išėjo pas savo kaimynę. M. B., su kuria kartu vartojo alkoholį. Išėjusi iš kaimynės A. B. priėjo prie savo namo durų, kai atidarė duris jai į veidą smogė dūmų gūsis, po ko A. B. išėjo į lauką ir pastebėjo, kad yra atvykusi gaisrinė ir policija. Kaip galėjo kilti gaisras A. B. nežino. Greičiausiai gaisras kilo dėl to, kad Julijus neatsargiai elgėsi su savo cigarečių nuorūkomis.

21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. Ml9/2016(01) nustatyta, kad J. U. mirė nuo toksinio anglies monoksido ir kitų degimo produktų poveikio, nustatyti IIB, III 100 % bendro kūno ploto pomirtiniai nudegimai padaryti aukštos temperatūros ir atviros liepsnos poveikyje, kraujyje rasta 2,92 % etilo alkoholio, kas asmeniui esant gyvam atitinka sunkų girtumo laipsnį.

22. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais jog pirmosios instancijos teismas teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio kodekso normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus bei pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir dėl to netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes.

Dėl patalpų, kuriose kilo gaisras

23. Teismas be pagrindo nusprendė, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo nuspręsti, kad gaisras kilo, kuriam nors iš atsakovų nuosavybės teise priklausančiose ar valdomose gyvenamosiose patalpose, nes kaip matyti iš atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atsakymo į ieškovės pareiškimą ginčą išspręsti ne teismo tvarka turinio, šis atsakovas nuo ginčo pradžios dar atsakydamas į ieškovės reikalavimus atlyginti žalą pripažino faktą, kad gaisras kilo patalpose, kurių adresas gaisro kilimo metu buvo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Atsiliepime į ieškinio pareiškimą atsakovas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė Savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Patalpos perduotos patikėjimo teise su jose gyvenančia nuomininke, kadangi 2001-03-27 UAB „Šnipiškių ūkis“ ir A. B. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 84, kuria nuomininkei buvo suteiktos šios patalpos. Taigi, minėtas atsakovas pripažino faktą, kad gaisras kilo būtent A. B. nuomuojamame bute, kad keitėsi buto adresas ir kad butas jam perduotas valdyti patikėjimo teise. Todėl teismas šį faktą turėjo pripažinti iš naujo neįrodinėtinu, remiantis CPK 182 straipsnio 5 punktu, atsakovui jį pripžinus.

24. Be to atkreiptinas dėmesys, jog Nekilnojamojo turto registro 2016 09 19 išraše (žemės sklypas su statiniais) nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra toliau įvardijami statiniai. Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp, 51,56 kv.m. ploto, trijų kambarių (punktas 2.3.); nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei (punktas 4.8.). Pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3Alm. Žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra du statiniai, kurių adresai skiriasi nuo žemės sklypo adreso: gyvenamas namas (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasnamas (duomenys neskelbtini). Ieškovės buto išraše nurodyta, kad ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 26,17 kv.m. ploto vieno kambario butas, (duomenys neskelbtini), esantis pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 84 atsakovei A. B. buvo išnuomota 51,56 kv.m. ploto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotojos 2012 03 06 įsakymu Nr. A30-698, pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), o pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2016 09 19 išraše (žemės sklypas su statiniais) nurodyta, kad pastatų 2Al/p ir 3Al/m adresai patikslinti pagal 2012 03 13 Adresų registro duomenis (punktas 11).

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės

25. Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).

26. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Už jų pažeidimą arba nevykdymą nustatyta net papildoma – administracinė – atsakomybė (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 192 straipsnis). Taigi, dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko (valdytojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas.Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (LAT 2009 06 26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-304/2009).

27. Byloje nustatytos ir atsakovo neginčijama akte apie kilusį gaisrą nurodytos aplinkybės, kad gaisro židinio zona yra bute, kuris buvo nuomojamas A. B..

28. Vertindamas atsakovų neteisėtus veiksmus ir kaltę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose arba jo valdomose patalpose kas reiškia asmens nepakankamą jam patikėto ar nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Byloje iš liudytojų bei pačios buto nuomininkės A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustačius, kad bute nebuvo elektros, dėl ko apšvietimui buvo naudojamos žvakės, nuomininkė buvo leidusi gyventi bute pašaliniam nuolatos girtaujančiam asmeniui, kuris jos pačios teigimu, neatsargiai elgėsi su nuorūkomis, kad bute buvo nuolat girtaujama dėl ko ieškovė ir jos dukra ne kartą pranešė atsakovui UAB „Vilniaus būstas“. Toks nuomininkės elgesys vertintinas kaip itin nerūpestigas ir sąlygojęs gaisro kilimą. Atsakovo UAB „Vilniaus būstas“ kalti veiksmai pasireiškė nepakankama jam pavestų prižiūrėti ir disponuoti patalpų priežiūra, kuri pasireiškė netinkamu reagavimu į pranešimus apie neteisėtą ir gaisro pavojų keliantį nuomininkės ir kito asmens elgesį. Atsakovo nurodyti atlikti patikrinimai taip pat negali būti vertinami kaip pakankamos priemonės, galimos kilti žalos prevencijai, nes kaip matyti iš nurodytų patikrinimų aktų turinio, jų metu, net nebuvo nustatyta, kad patalpose yra apgyvendintas pašalinis asmuo nors liudytojai, patvirtino, kad minėtas, vėliau gaisre žuvęs asmuo J. U. bute gyveno iki gaisro apie metus laiko.

Dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio

29. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi civiliniame procese principas bei CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareiga lemia tai, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurių nustatymu ji yra suinteresuota. Todėl žalos dydžio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Tačiau kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši principinė taisyklė nereiškia, jog teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, nes įstatymas įtvirtina teismui galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais teismas gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas savo diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, kas reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių, ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009).

30. Ieškovė byloje žalos dydį įrodinėja pateikta į bylą objektine sąmata, sudaryta pagal 2016.10 kainas, pagal kurią gaisro pasekmių likvidavimo darbų vertė sudaro 20 104,15 Eur ir atėmusi draudiko BTA draudimo jai išmokėtą 1 637,14 Eur sumą, kuria draudikas yra padengęs jai dalį žalos (nuostolių), reikalauja priteisti 18 467 Eur žalos atlyginimo. Tačiau ši suma neatitinka realios ieškovės patiriamos žalos, nes iš naujų remonto kaštų neišeliminuotas pasato nusidėvėjimas, kuris šiuo atveju pagal kadastro išraše pateiktus duomenis sudaro 57 procentus todėl reali ieškovės patirta žala sudaro 7 940 Eur.

31. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių.

32. Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovai nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, ir savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo, svarbu įvertinti nustatytą aplinkybę, kad byloje gaisras kilo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio. Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad gaisrą galėjo sukelti minėto trečiojo asmens J. U. sunkaus girtumo būsenoje atlikti veiksmai (neatsargus egesys su žvake ar cigarėčių nuorūkomis (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovai už tokius trečiojo asmens (asmenų) veiksmus neatsako, o atsako tik už tai, kiek dėl savo nepakankamo rūpestingumo sudarė prielaidas tokiems trečiojo asmens (asmenų) veiksmams ir nesiėmė reikiamų priemonių, kurios užkirstų kelia gaisro pavojui. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kolegija sprendžia, kad šios bylos atveju yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 3 dalis ir atsakovus iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nurodytose teisės normose nustatytu pagrindu dėl trečiojo asmens veiksmų. Todėl kolegija sprendžia, jog remiantis minėtu teisiniu reguliavimu teisinga būtų atsakovus atleisti nuo 3000 Lt žalos atlyginimo sumos ir priteisti iš atsakovų 4 940 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai,

33. Ieškinį ir apeliacinį skundą patenkinus dalinai, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose nepriteisimos nei vienai iš šalių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, įmonės kodas 12468293, solidariai ieškovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 940 Eur (keturis tūstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimo bei 5 procentus procesinių palūkanų nuo 2017 m balandžio 21 d., bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.