Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininko P. M. 2015 m. sausio 27 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-24927063-15,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas R. M. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininko P. M. 2015 m. sausio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-24927063-15 ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylas R. M. atžvilgiu dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodė, kad priimant ginčijamą nutarimą nebuvo surinkti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog baras, vykdydamas veiklą, sutrikdė viešąją rimtį, policijos pareigūnai fiksuodami pažeidimus, neatliko jokio triukšmo matavimo, o jis, būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ savininku pasirūpino viešosios tvarkos užtikrinimu, nurodė atlikti patalpų garso izoliavimo darbus, įsitikino, kad iš patalpų sklindantis garsas atitiktų Lietuvos higienos normą HN 33:2011 (2-4 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju P. M. teismui parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu buvo surašyti 4 protokolai dėl viešosios tvarkos pažeidimų kaip atsakingam asmeniui už vykdomą veiklą bare „(duomenys neskelbtini)“, pažeidimų sudėtis įrodyta liudytojų parodymais. Liudytojas taip parodė, kad policija užfiksavo, kad atvykus pagal gyventojo pranešimą, baras veikė, grojo muzika, jei pažeidimas padarytas vakaro arba nakties metu – užtenka tik liudytojų parodymų, kuriems viešoji rimtis buvo sutrikdyta, garso matavimo policija tokiu paros metu neatlieka, nes užtenka tik fakto, kad sklinda triukšmas ir yra gautas dėl to pranešimas (27-29 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, jog užfiksavo pažeidimą pagal policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus, jie nustatė triukšmą, taip pat gyventojas surašė paaiškinimą, kad jis tikrai girdėjo triukšmą. Liudytoja taip pat parodė, kad tą dieną, kai užfiksuotas pažeidimas, triukšmo matavimai nebuvo atlikti (29-30 b.l.).

Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja N. M. parodė, jog surašė patikrinimo aktus, nes buvo gautas skundas dėl triukšmo iš baro-kavinės, atlikus matavimus nebuvo nustatyta, kad triukšmas, sklindantis iš baro, viršytų higienos normas (30 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju T. G. parodė, kad buvo ne kartą važiuojama į barą „(duomenys neskelbtini)“. Pažeidimo užfiksavimo dieną, nuvykęs rado 3-4 jaunuolius, grojančius gitara, iš lauko girdėjosi triukšmas, užsirašė duomenis, jaunuolius įspėjo ir surašė tarnybinį pranešimą (30-31 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. M. parodė, kad buvo gautas iškvietimas į barą „(duomenys neskelbitni)“, dėl triukšmo skundėsi kaimynai, jis girdėjo triukšmą jau einant link baro, buvo šis faktas užfiksuotas, pažeidimas buvo padarytas nakties metu. Liudytojas parodė, kad triukšmo lygio prietaisu nematavo (47-48 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju A. J. parodė, kad į policiją dėl triukšmo kreipėsi daug kartų, muzika bare garsiai grodavo, vykdavo koncertai, baro lankytojai keldavo daug triukšmo (48-49 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju R. L. parodė, jog kvietė pareigūnus dėl triukšmo, sklindančio iš baro „(duomenys neskelbtini)“, tą dieną bare vyko repeticija, triukšmas girdėjosi pro uždarytus langus (62-63 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju R. A. parodė, kad gaudavo pranešimus, jog iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklinda triukšmas, muzika, trukdo ilsėtis žmonėms, tuo adresu būdavo nemažai iškvietimų, jei lauke girdėdavosi triukšmas, nueidavo į barą ir paprašydavo pritildyti muziką, nes trukdo aplinkiniams gyventojams. Liudytojas parodė, kad pažeidimas fiksuojamas, jei triukšmas yra atvykus pareigūnams (63 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju R. B. parodė, kad repetuodavo baro „(duomenys neskelbtini)“ rūsyje, išorėje garso nebūdavo, porą kartų buvo policija atėjus, apie 19 val., jis pamažindavo garsą ir toliau repetuodavo, po to buvo patalpos izoliuotos (63-64 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK ) 301 straipsnis).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-24927063-15 esančios medžiagos nustatyta, kad 2015 m. sausio 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininkas P. M., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. M. buvo pripažintas padaręs keturis administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas galutine 43 Eur bauda. R. M. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. lapkričio 7 d., apie 23 val. 40 min., adresu Laisvės al. 51A, Kaunas, bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai grojo muzika ir tai trikdė viešąją rimtį. R. M., būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neužtikrino, kad baro veikla netrikdytų viešosios rimties. Be to, R. M. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 31 d., apie 22 val. 25 min., adresu Laisvės al. 51A, Kaunas, bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai grojo muzika ir tai trikdė viešąją rimtį. R. M., būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neužtikrino, kad baro veikla netrikdytų viešosios rimties. Be to, R. M. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 27 d., apie 19 val. 00 min., adresu Laisvės al. 51A, Kaunas, bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai grojo muzika ir tai trikdė viešąją rimtį. R. M., būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neužtikrino, kad baro veikla netrikdytų viešosios rimties. Be to, R. M. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. spalio 18 d., apie 19 val. 00 min., adresu Laisvės al. 51A, Kaunas, bare „(duomenys neskelbtini)“ garsiai grojo muzika ir tai trikdė viešąją rimtį. R. M., būdamas baro „(duomenys neskelbtini)“ savininku, neužtikrino, kad baro veikla netrikdytų viešosios rimties (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 22N-24927063-15 – 1,2 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 d. numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį.

Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 183 str. 1 d., būtina nustatyti ne vien viešosios rimties sutrikdymo faktą, bet ir asmenį, atsakingą už viešosios tvarkos sutrikdymą dėl garsiai leidžiamos muzikos ar kitų triukšmą keliančių veiksnių (2014 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-88-318/2014).

ATPK 183 straipsnyje numatytu pažeidimu kėsinamasi į visuomenėje galiojančią viešąją tvarką (viešoji tvarka – tai asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai, pagrįstos etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais. Taigi vakaro ar nakties metu garsiai leidžiama muzika kėsinamasi į aplinkinių gyventojų poilsį, ramybę, t. y. viešąją rimtį), todėl atsakingas už bendrovės viešosios tvarkos laikymąsi yra tik jos vadovas (2012 m. birželio 18 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-28-142/2012).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 22N-24927063-15 medžiagoje esančių tarnybinių pranešimų (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 22N-24927063-15 – 13,14,33,34,53,54,70,71 b.l) matyti, kad baras „(duomenys neskelbtini)“, esantis adresu Laisvės al. 51A, Kaune, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kasdienę bendrovės veiklą organizuoja bendrovės vadovas, jis atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. 1 p.). Iš byloje esančių juridinio asmens duomenų matyti, kad nuo 2013 m. sausio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo K. P.. Jis šias pareigas ėjo iki 2014 m. gruodžio mėn. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 22N-24927063-15 – 13,14,33,34,53,54,70,71 b.l) Atsižvelgiant į tai, pažeidimų padarymo metu - 2014 m. lapkričio 7 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. spalio 27 d. ir 2014 m. spalio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo K. P.. R. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jis nėra šios uždarosios akcinės bendrovės direktorius, kuris yra atsakingas už tai, kad bendrovės veikla būtų organizuojama taip, kad ji atitiktų (neprieštarautų) įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimams. Duomenų, patvirtinančių, kad R. M. jam inkriminuojamų teisės pažeidimų metu buvo atsakingas už bare „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamą muziką bei jos garsumo lygį, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl to, kas pažeidimų padarymo metu buvo atsakingas už bare „(duomenys neskelbtini)“ leidžiamą muziką bei jos garsumo lygį.

Be to, kaip skunde nurodė R. M., pareigūnai triukšmo lygio matavimų neatliko, todėl nėra objektyvių duomenų, kad triukšmas susijęs su baro veikla, o ne su atskirų asmenų keliamu triukšmu, policijos pareigūnai netyrė. Kaip parodė teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. M., baras įsikūręs Laisvės alėjoje, triukšmo patikrinimo metu nebuvo galimybės identifikuoti triukšmo, sklindančio iš baro ir iš Laisvės alėjos, todėl nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta neginčijamų įrodymų, kad triukšmo šaltinis – baras „(duomenys neskelbtini)“. Be to, tame kieme, kuriame veikė baras „(duomenys neskelbtini)“, įsikūręs baras „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ galerija, aplinkybė, kad triukšmas galėjo sklisti ir iš šių įstaigų arba jų lankytojų, nebuvo vertinama, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados išvados, kad tiksliai nustatytas identifikuotas asmuo, kėlęs triukšmą, tai yra ATPK 183 str. 1 d. subjektas.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo tyrimas atliktas neišsamiai ir nenustatytos visos nagrinėjai administracinio teisės pažeidimo bylai reikšmingos aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau iš liudytojo R. L. parodymų matyti, kad baras „(duomenys neskelbtini)“ užsidarė (63 b.l.), o be to, yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 str. 1 d., todėl toks grąžinimas yra netikslingas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nenustatyta, kad R. M. būtų ATPK 183 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektas, todėl jo atžvilgiu iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.), jo skundas tenkintinas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininko P. M. 2015 m. sausio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-24927063-15 panaikintinas ir byla R. M. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

R. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados viršininko P. M. 2015 m. sausio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 22N-24927063-15 bei administracinio teisės pažeidimo bylą R. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 22N-24927063-15, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.