- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2-477/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00983-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Trečiasis asmuo
- K. G. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens K. G. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KL Handel Import Export“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KL Handel Import Export“ bankroto byloje Nr. B2-286-513/2014.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „KL Handel Import Export“ iškėlė bankroto bylą, o 2013 m. vasario 18 d. nutartimi pripažino BUAB „KL Handel Import Export” bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Pareiškėjas UAB „Baltrema“, kurio 14 552,85 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB „KL Handel Import Export” patvirtintas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi, pateikė prašymą pripažinti BUAB „KL Handel Import Export” bankrotą tyčiniu. Jo teigimu tyčinio bankroto faktą patvirtina aplinkybės, jog buvęs BUAB „KL Handel Import Export” vadovas 2010 m. esant neigiamam bendrovės kapitalui pardavė didelės vertės turtą – katerį, savo sugyventinei, jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Be to, BUAB „KL Handel Import Export” buvęs vadovas galėjo perkelti bendrovės turtą į savo ar per susijusį asmenį kontroliuojamą įmonę UAB „Vandens taxi“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi pripažino BUAB „KL Handel Import Export” bankrotą tyčiniu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2008 m. BUAB „KL Handel Import Export” pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės: 601 577 Lt ir 322 442 Lt. Ši situacija blogėjo ir 2010 m. įmonės kreditoriniai įsipareigojimai (494 519 Lt) viršijo jos turtą (392 970 Lt). 2012 m. BUAB „KL Handel Import Export” įsipareigojimų dydis sumažėjo, tačiau pradelsti įsipareigojimai ir toliau viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Remdamasis tuo teismas konstatavo, jog trečiasis asmuo K. G. L. privalėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „KL Handel Import Export” dar 2009 m. (Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis).
Pasisakydamas dėl trečiojo asmens veiksmų valdant BUAB „KL Handel Import Export” teismas pažymėjo, jog prejudicinę reikšmę turi Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1- 151-659/2012 nustatytos aplinkybės, jog trečiasis asmuo atliko nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje: tyčia aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, PVM sąskaitomis – faktūromis nepagrindė 13 vienetų transporto priemonių pardavimo, į įmonės kasą nebuvo įneštos ir į apskaitą įtrauktos piniginės lėšos. 2010 m. balandžio 6 d. trečiasis asmuo žinodamas BUAB „KL Handel Import Export” esant nemokia už 1 Lt perleido įmonei priklausiusį katerį savo sugyventinei I. J.. Trečiasis asmuo neįrodė fakto, jog į BUAB „KL Handel Import Export” kasą buvo įneštos lėšos, gautos pardavus katerį. Be to, 2011 m. lapkričio 6 d. BUAB „KL Handel Import Export“ su trečiojo asmens sugyventine sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleido pastarajai 42 848 Lt dydžio reikalavimą į UAB „Laivo sandėlis“, tačiau įrodymų, kad už šią reikalavimo teisę buvo atsiskaityta, nėra.
Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens neteisėtus veiksmus patvirtina ir aplinkybės, jog iškėlus BUAB „KL Handel Import Export” bankroto bylą trečiasis asmuo nustatytu terminu bankroto administratoriui neperdavė visos įmonės buhalterinės dokumentacijos, turto, o perduoti dokumentai yra su trūkumais (nepasirašyti, nėra sistemingai susegti apskaitos dokumentai, skiriasi to paties laikotarpio dokumentų turinys ir kt.). Be to, BUAB „KL Handel Import Export” nėra skolinga trečiajam asmeniui. Anot teismo, trečiasis asmuo veikė aplaidžiai, neatsakingai, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir taip pažeidė įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Trečiasis asmuo žinodamas, kad įmonė ne vienerius metus yra nemoki, jog bendrovės skolos tik didėja, kaip akcininkas ir vadovas turėjo imtis veiksmų išsaugoti bendrovės turtą, veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti teismo sprendimus, o ne sudarinėti įmonei nenaudingus sandorius, perleisti bendrovės kreditinius įsipareigojimus sugyventinei bei daryti nusikalstamus veiksmus. Teismo nuomone BUAB „Kl Handel import export“ bankrotą lėmė ne verslo nesėkmė ar nepasiteisinusi rizika, o tyčiniai įmonės direktoriaus veiksmai ar neveikimas, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį bei rašytinių paaiškinimų argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo K. G. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo UAB „Baltrema“ prašymą dėl tyčinio bankroto pripažinimo, nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Skundas nurodomi tokie argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, įsigaliojusia 2013 m. spalio 1 d., nes ginčo teisiniai santykiai susiklostė iki 2013 m. spalio 1 d.
2. Nutartyje klaidingai nuspręsta, jog per vienerius metus mokėtinos sumos yra lygiavertė sąvoka pradelstiems įmonės įsipareigojimams. Dėl to teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantas dar 2008 metais turėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą BUAB „KL Handel Import Export“.
3. Į teismo nurodytas BUAB „KL Handel Import Export“ mokėtinas sumas ir įsipareigojimus 2008-2011 metais įtrauktos ir skolos apeliantui.
4. Faktas, jog apeliantas buvo nuteistas už vienintelės PVM sąskaitos – faktūros nepateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nereiškia, jog jis pastoviai, nuolat apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą.
5. Teismas nepagrįstai susiejo katerio perleidimą I. J. su BUAB „KL Handel Import Export“ neatsiskaitymu su pareiškėju. Pareiškėjo reikalavimo užtikrinimui buvo areštuota daugiau nei pakankamai BUAB „KL Handel Import Export“ turto, tačiau antstolė nesiėmė greitai vykdyti teismo sprendimo. Be to, teismas nepagrįstai nusprendė, kad apelianto pateikta specialisto ataskaita nepatvirtina esą už katerį I. J. atsiskaitė su BUAB „KL Handel Import Export“.
6. Teismas neįvertino aplinkybių, jog BUAB „KL Handel Import Export“ 2012 metais sumažino nuostolius nuo 213 254 Lt iki 9 363 Lt, o 2011-2012 metais dirbo pelningai. Be to, neatsižvelgta į tai, kad apeliantas skolino bendrovei dideles pinigų sumas, kas rodo jį neturėjus tikslo privesti įmonę prie bankroto.
7. Teismo nutartis priimta pažeidžiant žodiškumo principą, nes byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant.
Apeliantas pateiktais rašytiniais paaiškinimais taip pat prašo skirti BUAB „KL Handel Import Export“ administratoriaus įgaliotam asmeniui E. M. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliantas nurodo, kad BUAB „KL Handel Import Export“ administratorė pateikė teismui melagingus ir suklastotus duomenis apie įmonės finansinę padėtį 2010-2012 metais. Nors apelianto kreditorinis reikalavimas BUAB „KL Handel Import Export“ teismo nebuvo patvirtintas, tačiau tai nereiškia, jog jis yra nepagrįstas – teismams tiesiog nepakako įrodymų pripažinti jį pagrįstu. Tyčinio bankroto pripažinimo klausimas išvis neturėjo būti sprendžiamas, kol nėra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-353-163/2014, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiu sandorį dėl katerio pardavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „KL Handel Import Export“ bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Jis teigia, kad teismas rėmėsi ta ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, kuri galiojo pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu padavimo metu. Apeliantas klaidina teismą esą BUAB „KL Handel Import Export“ 2011-2012 metais veikė pelningai, buvo stabilizuota įmonės padėtis.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Baltrema“ atskirojo skundo netenkinti, o pripažinus jame suformuluotus argumentus nepagrįstais svarstyti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo apeliantui klausimą. Jis teigia, kad skola iš BUAB „KL Handel Import Export“ turto negalėjo būti išieškota dėl pritaikytų areštų, pagal kuriuos turtas buvo išvaržytas. Apeliantui buvo suteiktos visos rungimosi teisei įgyvendinti proceso įstatyme numatytos priemonės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Kartu su 2014 m. vasario 19 d. rašytiniais paaiškinimais apeliantas pateikė BUAB „KL Handel Import Export“ finansinės atskaitomybės dokumentus, parengtus 2008-2012 m., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties kopiją, Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 6 d. raštą „Dėl BUAB „KL Handel Import Export“ bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ veiksmų“.
Išvardinti dokumentai jau yra pateikti byloje, taigi tų pačių įrodymų pakartotinis prijungimas prie bylos medžiagos netikslingas, todėl juos atsisakoma priimti ir jie grąžinami apeliantui (CPK 181, 314 straipsniai).
Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu
Bankroto bylos BUAB „KL Handel Import Export“ iškėlimo metu galiojusios ĮBĮ redakcijos (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Tyčinio bankroto kriterijai nurodytos redakcijos ĮBĮ nustatyti nebuvo, tačiau šie kriterijai buvo formuojami teismų praktikoje. 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 buvo pakeistas ĮBĮ ir nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pasikeitimai, susiję su tyčinio bankroto samprata. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įstatymų leidėjas nurodytais pakeitimais tyčinio bankroto sąvoką ir jo požymius detalizavo jau prieš tai aptartais teismų praktikoje susiformavusiais kriterijais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BUAB „Seltas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-597/2013; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Minera“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-648/2013). Taigi aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas BUAB „KL Handel Import Export“ bankrotą tyčiniu rėmėsi nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje ĮBĮ 20 straipsnio redakcijoje nurodytais kriterijais, nėra reikšminga.
Iki ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių tyčinio bankroto pripažinimo sąlygas, įsigaliojimo kasacinio teismo praktika aiškinant tyčinio bankroto požymius, buvo formuojama taip, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr. cituotas nutartis, priimtas bylose pagal BUAB „Seltas“ ir UAB „Minera“ pareiškimus).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-659/2012, apeliantas pripažintas kaltu apgaulingai tvarkius BUAB „KL Handel Import Export“ buhalterinę apskaitą, o būtent PVM sąskaitomis – faktūromis nepagrindžiant 13 transporto priemonių pardavimo užsienio įmonėms bei nepateikiant įrodymų apie 3 transporto priemonių pardavimo pagal 2009 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KLH – 09 Nr. 0006-1/2598 ūkinių operacijų turinį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų nesilaikymo negalima nustatyti BUAB „KL Handel Import Export“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. Faktą, jog BUAB „KL Handel Import Export“ buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, tvirtinta ir kiti byloje esantys įrodymai.
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje sprendžiant BUAB „KL Handel Import Export“ nemokumo klausimą, nustatyta, kad apeliantas negalėjo pagrįsti iš kokio šaltinio įmonė 2012 m. vasario 15 d. gavo lėšų automobilio Chrysler Grand Voyager įsigijimui, kadangi BUAB „KL Handel Import Export“ 2011 m. gruodžio 31 d. lėšų neturėjo. Be to, apeliantas nepateikė automobilių, apskaitytų BUAB „KL Handel Import Export“ balanse, sudarytame 2012 m. kovo 31 d. duomenimis, įsigijimą bei jų pardavimą patvirtinančių įrodymų. Šie įrodymai nebuvo pateikti ir vykdant BUAB „KL Handel Import Export“ bankroto procedūras. Byloje esančių BUAB „KL Handel Import Export“ finansinių ataskaitų (balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų) turinys, vidiniai prieštaravimai implikuoja, kad nėra galimybės nustatyti tikrojo/tikslaus BUAB „KL Handel Import Export“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2009 m. iki teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2012 m. gegužės 24 d.).
BUAB „KL Handel Import Export“ 2009 m. balandžio 25 d. balanse įrašyto turto vertė buvo 601 577 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 478 482 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 322 442 Lt (t. 5, b. l. 53). Pagal 2009 m. balandžio 25 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „KL Handel Import Export“ 2008 m. patyrė 29 190 Lt nuostolį (t. 5, b. l. 54). 2010 m. birželio 4 d. BUAB „KL Handel Import Export“ balanse įrašyto turto vertė buvo 1 393 963 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 441 305 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 285 264 Lt (t. 5, b. l. 57). Pagal 2010 m. birželio 1 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „KL Handel Import Export“ 2009 m. patyrė 170 487 Lt nuostolį (t. 5, b. l. 58). 2011 m. kovo 10 d. BUAB „KL Handel Import Export“ balanse įrašyto turto vertė buvo 392 970 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 650 560 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 494 519 Lt (t. 5, b. l. 61). Pagal 2011 m. kovo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „KL Handel Import Export“ 2010 m. patyrė 213 254 Lt nuostolį (t. 5, b. l. 62).
BUAB „KL Handel Import Export“ 2012 m. sausio 12 d. balanse įrašyto turto vertė buvo 83 865 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 102 020 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 67 203 Lt (t. 1, b. l. 117-118). Pagal 2012 m. sausio 12 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „KL Handel Import Export“ 2011 m. gavo 239 435 Lt dydžio pelną (t. 1, b. l. 119). Į bylą apeliantas be aptartų 2012 m. sausio 12 d. sudarytų BUAB „KL Handel Import Export“ finansinių ataskaitų pateikė dar vieną jų rinkinį, sudarytą tos pačios dienos duomenimis: kitame 2012 m. sausio 12 d. datuojamame balanse įrašyto turto vertė sudaro 82 407 Lt, o visi įmonės įsipareigojimai yra trumpalaikio pobūdžio bei mokėtini per vienerius metus – 102 020 Lt (t. 2, b. l. 37-38). Tuo tarpu pagal 2012 m. kovo 20 d. parengtą BUAB „KL Handel Import Export“ pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė 2011 m. gavo 237 977 Lt pelną (t. 2, b. l. 39). BUAB „KL Handel Import Export“ 2012 m. balandžio 20 d. balanse, sudarytame už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d., įrašyto turto vertė buvo 188 643 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 102 281 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 102 281 Lt (t. 2, b. l. 40-41). Pagal 2012 m. balandžio 20 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis BUAB „KL Handel Import Export“ per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. gavo 105 975 Lt dydžio pelną (t. 2, b. l. 42). Šioje pelno (nuostolių) ataskaitoje taipogi nurodyta, kad BUAB „KL Handel Import Export“ pardavimo pajamos sudarė 144 949 Lt.
Apelianto pateikti duomenys apie BUAB „KL Handel Import Export“ finansinę būklę 2011 m. ir 2012 m. ne tik nesutampa tarpusavyje, tačiau ir prieštarauja 2013 m. rugpjūčio 8 d. BUAB „KL Handel Import Export“ administratoriaus parengtose finansinėse ataskaitose užfiksuotiems duomenims. 2013 m. rugpjūčio d. BUAB „KL Handel Import Export“ balanse 2012 m. įmonės turėto turto vertė nurodyta 487 047 Lt (2011 m. – 392 970 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 754 000 Lt (2011 m. – 650 560 Lt), iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 458 201 Lt (2011 m. – 494 519 Lt) (t. 4, b. l. 148). Tuo tarpu 2013 m. rugpjūčio 8 d. BUAB „KL Handel Import Export“ pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuota, kad 2012 m. įmonė patyrė 9 363 Lt nuostolių, jokių pajamų negavo, o 2011 m. patyrė 213 254 Lt nuostolį (t. 4, b. l. 149).
Išdėstyti duomenys implikuoja, kad apeliantas teismui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie BUAB „KL Handel Import Export“ finansinę būklę 2011 m. ir 2012 m. Priešingai nei nurodyta apelianto parengtose ir pasirašytose 2012 m. sausio 12 d., 2012 m. kovo 20 d., 2012 m. balandžio 20 d. BUAB „KL Handel Import Export“ finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje), įmonė 2012 m. ne tik veikė nuostolingai, bet išvis nevykdė jokios ūkinės – komercinės veiklos. BUAB „KL Handel Import Export“ finansinių ataskaitų duomenys rodo, kad įmonė su finansiniais sunkumais susidūrė dar 2008 m., kai jos vykdoma veikla tapo nuostolinga – patiriami nuostoliai didėjo kiekvienais finansiniais metais iki pat bankroto bylos iškėlimo (CPK 185 straipsnis). Atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad per vienerius metus mokėtinos sumos nėra lygiavertė sąvoka pradelstiems įmonės įsipareigojimams, t. y. sprendžiant įmonės nemokumo klausimą esminę reikšmę turi tik pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nustatytos faktinės aplinkybės, kaip minėta, rodo, BUAB „KL Handel Import Export“ finansines ataskaitas dėl apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo esant netikslias, todėl objektyviai nustatyti, kuriuo momentu įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, objektyviai negalima. Pirmosios instancijos teismo išvada esą BUAB „KL Handel Import Export“ nemoki tapo dar 2009 m. paremta tik mechaniniu įmonės balanse įrašytų turto ir skolų dydžiu palyginimu, taigi laikyti ją pagrįsta nėra pagrindo. BUAB „KL Handel Import Export“ patiriamų nuostolių progresija, turto ir įsipareigojimų santykio pokyčiai, vertinant juos atsižvelgiant į nustatytą faktą dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, suponuoja esant tikėtina, kad įmonė de facto nemoki tapo ne 2009 m., bet 2010 m. (CPK 185 straipsnis). Tą tvirtina ne tik nurodytos aplinkybės, bet ir faktai, susiję su BUAB „KL Handel Import Export“ įsipareigojimų vykdymu: didžioji dalis įmonės kreditorinių įsiskolinimų atsirado 2010 m. (t. 3, b. l. 19-31). Nepaisydamas BUAB „KL Handel Import Export“ nemokumo, veiklos nuostolingumo apeliantas, būdamas įmonės akcininku ir vadovu, nesiėmė jokių ekonomiškai pagrįstų veiksmų siekiant atkurti įmonės mokumą ar sumažinti kreditorių patiriamus nuostolius dėl įsipareigojimų nevykdymo.
Nustatytų faktinių aplinkybių visetas, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, rodo, kad BUAB „KL Handel Import Export“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai apelianto veiksmai netinkamai bei ydingai valdant įmonę. Tą tvirtina nustatyti faktai: BUAB „KL Handel Import Export“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir apgaulingai (yra požymių, kad apeliantas pažeidė įmonės ir jos dalyvių turto atskirumo principą (CK 2.45 straipsnis, 2.50 straipsnio 2 dalis), nebuvo laiku kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pripažindamas BUAB „KL Handel Import Export“ bankrotą tyčiniu taipogi rėmėsi tuo, kad įmonė ir apelianto sugyventinė I. J. sudarė abejotino teisėtumo ir ekonominio naudingumo sandorius: 2010 m. balandžio 6 d. Vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria BUAB „KL Handel Import Export“ pardavė už 1 Lt I. J. katerį Bayliner (t. 5, b. l. 13), ir 2011 m. lapkričio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2011/11/5-(S)1, kuria BUAB „KL Handel Import Export“ perleido I. J. reikalavimo teises į UAB „Laivo sandėlis“ 38 684,80 Lt sumai su sąlyga, kad I. J. atleidžia BUAB „KL Handel Import Export“ nuo 42 848 Lt skolos (t. 4, b. l. 194-198), atsiradusios 2009 m. lapkričio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/26-(S)-1 (t. 5, b. l. 6-10) pagrindu. Nurodytus sandorius BUAB „KL Handel Import Export“ administratorius ginčija Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-353-163/2014. Šios bylos nagrinėjimas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) yra sustabdytas dėl paskirtos buhalterinės ekspertizės, kuriai pavesta atsakyti į klausimus, susijusius su tuo, ar už minėtą katerį I. J. sumokėjo BUAB „KL Handel Import Export“ 51 000 EUR, o ne 1 Lt, ir ar 2009 m. lapkričio 26 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/26-(S)-1 sudarymo metu apeliantas turėjo 222 848 Lt reikalavimo teisę į BUAB „KL Handel Import Export“, kurią galėjo perleisti I. J. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokios aplinkybės suponuoja, kad apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienai nebuvo pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog apeliantas sudarė BUAB „KL Handel Import Export“ ekonomiškai nenaudingus sandorius, kurie galėjo sąlygoti įmonės negalėjimą vykdyti savo prievolių. Vis dėlto paminėtų sandorių turinys, jų sudarymo aplinkybės, faktas, jog apeliantas neturi reikalavimo teisių į BUAB „KL Handel Import Export“ laikytini netiesioginę įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis apie įmonės sudarytų sandorių ekonominį nenaudingumą, kurie inter alia tvirtina apeliantą netinkamai valdžius BUAB „KL Handel Import Export“ – kaip jau pasisakyta šioje nutartyje, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei įmonės piniginių lėšų ir turto srautų skaidrios apskaitos, dėl ko negalima nustatyti tikrosios BUAB „KL Handel Import Export“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Iš to, kas nurodyta, aišku, kad atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas faktines bylos aplinkybes, būtų iš esmės pažeidęs įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), netinkamai jas kvalifikavęs. Nustatyti netinkamo įrodymų vertinimo ir kvalifikavo atvejai yra neesminiai bei nesudaro pagrindo konstatuoti esą ginčo klausimas buvo išspręstas neteisingai, o teismo išvados dėl BUAB „KL Handel Import Export“ tyčinio bankroto yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Dėl to apskųsta teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiama teismo nutartis priimta pažeidžiant žodiškumo principą, nes byla išnagrinėta šalims nedalyvaujant. Šis argumentas laikytinas nepagrįstu.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja ĮBĮ. ĮBĮ 20 straipsnyje nenustatyta, kokia forma, t.y. rašytine ar žodine, turi būti nagrinėjamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas arba tokio nagrinėjimo forma aiškiai nurodyta ĮBĮ (pvz., ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju apeliantas apie klausimo dėl BUAB „KL Handel Import Export“ bankroto pripažinimą tyčiniu nagrinėjimą buvo informuotas (t. 4, b. l. 164; t. 5, b. l. 35), jam neužkirstas kelias teikti atsikirtimus, paaiškinimus ir įrodymus. Taigi pagrindo konstatuoti esą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos apelianto procesinės teisės nenustatyta.
Apeliantas atskiruoju skundu prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, kurie pagrįstų esant būtiną žodinį atskirojo skundo nagrinėjimą. Įvertinus tai, kad apeliantui nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės išsamiai pasisakyti procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, atskirajame skunde), teikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, spręstina, jog žodinis ginčo nagrinėjimas nebuvo būtinas.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad BUAB „KL Handel Import Export“ administratoriaus įgaliotam asmeniui E. M. turėtų būti paskirta 20 000 Lt bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis - suklastotų duomenų apie įmonės finansinę padėtį 2010-2012 metais pateikimą teismui. Už siekį vilkinti bylos nagrinėjimą pareiškėjas UAB „Baltrema“ baudą prašo skirti apeliantui.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantas ar UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kitokia forma piktnaudžiavę jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis. Aplinkybės, kad UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ palaikė pareiškėjo UAB „Baltrema“ reikalavimą pripažinti BUAB „KL Handel Import Export“ bankrotą tyčiniu, o apeliantas apskundė apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jų nesąžiningumą. Įrodymų, kad UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ parengtos BUAB „KL Handel Import Export“ finansinės ataskaitos būtų klaidingos ar suklastotos, apeliantas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti trečiojo asmens K. G. L. prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ įgaliotam asmeniui E. M..
Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltrema“ prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis trečiajam asmeniui K. G. L..
Atsisakyti priimti trečiojo asmens K. G. L. 2014 m. vasario 25 d. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.