Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-559-767/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-09-04
Bylos Nr.: e2-559-767/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-02530-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Šiukštienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance Group“
Atsakovas: I. M., V. M.
Trečiasis asmuo: J. R.
Advokatai: Dalius Vaičiulis

Kategorijos

2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata

Civilinė byla Nr. e2-559-767/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02530-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; (S) 2.6.10.2; 2.6.10.5.2.7; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 4 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Barzinskienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance Group“ atstovei Daivai Sadauskaitei,

atsakovei I. M., jos atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,atsakovui V. M., jo atstovei advokatei Anai Kakoškinai,trečiajam asmeniui J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams I. M. ir V. M., trečiajam asmeniui J. R. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau - ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovų 22 378,85 Eur žalos atlyginimą proporcingai turimai nekilnojamojo turto daliai, t. y. iš atsakovo V. M. priteisti 6 527,16 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 146,71 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės I. M. priteisti 15 851,69 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 356,29 Eur žyminį mokestį. 2024 m. gegužės 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pateikė prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo, t. y. atsisakė ieškinio dalies 3 402,29 Eur sumai, prašė teismo šį atsisakymą priimti, nurodė, kad yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) numatytos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Po dalies ieškinio atsisakymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 18 976,56 Eur žalą, t. y. iš atsakovo V. M. priteisti 5 534,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125,00 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės I. M. priteisti 13 441,73 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302,00 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 26 d. ieškovė ir trečiasis asmuo J. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir draudimo sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 23 d. prasiskverbus vandeniui iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 7/24 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M. ir 17/24 dalių asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. M., buvo apgadintas draudėjos – trečiojo asmens J. R., turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 26 d. draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga dėl prasiskverbusio vandens atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovė, atlikusi žalos sureguliavimą, trečiajam asmeniui iš viso išmokėjo 22 378,85 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė ieškinyje nurodė ir paaiškino, iš ko susideda išmokėta trečiajam asmeniui draudimo išmokos suma, pateikė ją pagrindžiančius dokumentus. Argumentavo, jog išmokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

3. 2024 m. gegužės 2 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos įsipareigojo pateikti 2024 m. balandžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu, paaiškinimuose atsisakė dalies ieškinio, t. y. atsisakė ieškinio 3 402,29 Eur sumai, prašė teismo šį atsisakymą priimti, nurodė, kad yra žinomos CPK numatytos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės. Po dalies ieškinio atsisakymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 18 976,56 Eur žalą, t. y. iš atsakovo V. M. priteisti 5 534,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125,00 Eur žyminį mokestį, iš atsakovės I. M. priteisti 13 441,73 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302,00 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad sutinka, jog nagrinėjamoje byloje padarytą žalą ieškovė atlygino neišskaičiavusi buto nusidėvėjimo, nes už žalą atsakingas asmuo atsako tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Nurodė, kad vadovaujantis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą – 3,5 proc. Argumentavo, jog draudžiamasis įvykis įvyko ir butas buvo sugadintas 2023 m., todėl atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nurodė, jog butą remontavo 2019 metais, nusidėvėjimas skaičiuotinas už 4 metus, taikant nusidėvėjimo normą 14 procentų, remonto sąmatos suma – 12 707,07 Eur, nusidėvėjimo suma – 1 778,89 Eur, nuostolio suma – 10 928,08 Eur. Šis paskaičiavimas patvirtina, kad taikant nusidėvėjimą, žala buto remontui galėtų mažėti 1 778,99 Eur sumai. Ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo iš viso 3 000,00 Eur pagal 2023 m. kovo 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už 6 mėnesių trukmės buto nuomą, t. y. po 500,00 Eur už mėnesį. Argumentavo, jog teismo posėdžio metu ir trečiasis asmuo J. R., ir liudytojas R. R. nurodė, kad į nuomos kainą buvo įskaičiuoti ir komunaliniai mokesčiai, todėl ieškovė sutikdama, jog komunalinių mokesčių suma neturėtų būti prašoma priteisti iš atsakovų, atsižvelgdama į komunalinių mokesčių dydį sumokėtą už trečiojo asmens nuomotą butą, nurodo, kad nuostolio dydis už buto nuomą galėtų mažėti 65,59 Eur kas mėnesį (išskaičiavus komunalinius mokesčius), t. y. iš viso 393,54 Eur suma. Paaiškina, kad už virtuvės baldų komplektą ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 4 390,00 Eur pagal MB “(duomenys neskelbtini)” sąmatą, tačiau vadovaujantis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis, baldamas turėtų būti taikomas nusidėvėjimas, taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą – 7 procentus. Nusidėvėjimas skaičiuojamas už 4 metus, nes trečiasis asmuo nurodė, kad baldus įsigijo 2019 metais, o jie buvo apgadinti 2023 m. metais, t. y. taikant 28 procentų nusidėvėjimo normą, atsižvelgiant į baldų sąmatos suma – 4 390,00 Eur, nusidėvėjimo suma – 1 229,76 Eur, taigi nuostolio suma baldamas – 3 160,24 Eur. Šis paskaičiavimas patvirtina, kad žala baldamas galėtų mažėti 1 229,76 Eur. Atsižvelgdama į taikomą nusidėvėjimą bei išskaičiavusi komunalinių paslaugų sumas, ieškovė sumažino ieškinio sumą 3 402,29 Eur, ir nuo šios ieškinio sumos dalies atsisakė.

4. Ieškovės atstovė Daiva Sadauskaitė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus (ir ieškinio dalies atsisakymą) palaikė visiškai ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose teismui išdėstytais argumentais ir motyvais, papildomai paaiškino, kad 2023 m. kovo 23 d. buvo apgadintas draudėjos turtas. Iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) skverbėsi vanduo. Butą valdo atsakovai. Ieškovei kilo pareiga atlyginti žalą, buvo išmokėtas 22 378,85 Eur žalos atlyginimas. Žalos dydį pagrindžiantys dokumentai pateikti su ieškiniu, todėl plačiau nepasisakys dėl to. Žalos išmoka sumokėta, neatskaičius nusidėvėjimo. Sutinka, kad vidaus apdailai turi būti taikomas 3,5 procento nusidėvėjimas medžiagoms. Dėl virtuvės baldų – turi būti taikomas 7 procentų metinis nusidėvėjimas. Atsakovė pateikė informaciją dėl įvykio aplinkybių. Pastatų savininkas atsakovas V. M. teigia, kad tame bute negyveno, jo nevaldė. Nors atsakovas gyveno užsienio valstybėje, bet tai nereiškia, kad jis buto nevaldė. Ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas jo atžvilgiu. Draudimo ekspertas 2023 m. kovo 29 d. apžiūrėjo butą, fiksavo apliejimo aplinkybes, mąstą ir surašė turto apžiūros aktą. Dėl elektros instaliacijos yra pateiktas defektinis aktas, nustatyta, kad neveikė visame bute elektra. Ieškovė turi įsitikinti, ar remontas buvo atliekamas, į bylą yra pateiktos nuotraukos iš kurių matyti, kad remontas vyko. Butą vis tiek reikėjo suremontuoti, nes jis prieš įvykį buvo gyvenamas. Nekilnojamojo turto nusidėvėjimas turi būti taikomas. 2019 m. buvo remontas atliktas, todėl ginčo dėl to byloje neturėtų būti. Baldams 7 procentų metinis nusidėvėjimas taikomas. Praktikoje yra taip, jei aplietas lubos, aiškinasi, kada buvo atliktas remontas. Draudimo bendrovės pareiga apskaičiuoti išmoką. Apskaičiavus išmokos dydį, siunčiama pretenzija, ji siųsta buvo, tačiau į pretenziją nebuvo sureaguota. Su ekspertais buvo kalbama, kad visas butas buvo aplietas, elektros instaliacija neveikė, todėl nuomotis trečiajam asmeniui butą reikėjo. Neturi duomenų, kiek kainavo buto nuoma. Draudimo taisyklėse yra numatyta, kad nuomos laikas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai ir kainos limitas nustatytas, t. y. ne daugiau gali mokėti nei 500 Eur per mėnesį. Šiuo atveju buvo išmokėtas maksimalus dydis už nuomą. Ieškovė turėjo savo sąmatą, savo rangovus, su kuriais viską derino, bet mokėjo ne pagal savo sąmatą, o pagal trečiojo asmens rangovų pateiktas sąmatas, jos yra pateiktos į bylą. Turtas yra remontuojamas, tai matyti pagal trečiojo asmens pateiktas nuotraukas, išmoka sumokėta su PVM. Turtas buvo atstatinėjamas, todėl bus patirtos išlaidos, dėl to draudimo išmoką ir išmokėjo. Priede Nr. 8 matosi, kad supirktos medžiagos, keičiamos grindys. Jei remontas dar ir neatliktas, galima išmokėti už remontą. Atliktų darbų aktų neprašė, jų byloje nėra, mokėjo pagal sąmatą. Galėjo išmokėti žalos dydį, jei ir nebūtų atliekami remontai. Pagrindo peržiūrėti atliktus darbus nematė, ekspertas buvo bute. Nesiaiškino, kada atliktas remontas, trečiasis asmuo nurodė, kad paskutinį kartą 2019 metais remontas atliktas ir pagal tuos paaiškinimus skaičiavo išmokos dydį. Nėra praktikos išskirti patalpas, kada kuriose padarytas remontas. Ekspertas, kuris atlieka apžiūrą, paklausia, kada atliktas remontas, jei turi sąmatas parodo, jei ne, ekspertas įrašo paskutinio remonto atlikimo datą. Turto apžiūros akte fiksuota, kad baldai sugadinti, buvo paskaičiuotas 7 procentų virtuvinio komplekto nusidėvėjimas. Turto apžiūros akte pažymėta, kur sugedusi elektros instaliacija, paveikta vandens, tai patvirtina defektiniai aktai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sąmatą elektros instaliacijos defektams pašalinti. Ieškovė skaičiavo žalos atlyginimo dydį pagal apžiūros akte pateiktus duomenis ir mokėjo pagal pateiktą sąmatą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė I. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko ieškovei sumokėti 1 800,00 Eur žalos atlyginimą, jos mokėjimą išdėstant dalimis 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nurodo, kad ieškovė regreso reikalavimą gali taikyti tik dėl žalos, kuri buvo realiai patirta draudėjos, o ne visas patirtas jos išlaidas, iš esmės pasigerinant savo turto būklę atsakovų sąskaita. Atsakovė pažymi, kad iš ieškovės pateiktų duomenų akivaizdu, kad ji atlygino draudėjai ne tik jos realiai patirtą žalą, tačiau ir dengė naujų daiktų įgijimo išlaidas, neįvertinus anksčiau buvusių daiktų nusidėvėjimo ir vertės sumažėjimo. Nurodo, kad atsakovė nebuvo informuota apie padarytos žalos sąmatą ir jos pagrįstumą, ikiteisminėje procedūroje ieškovė turėjo ją įtraukti ir derinti galimos žalos padengimo/kompensavimo klausimus, leidžiant objektyviai įsitikinti padaryta žala ir jos nustatymu, tačiau net ir vertinant byloje pateiktus duomenis bei fotonuotraukas akivaizdžiai matoma, jog buto sienos tapetuotos senais tapetais, pačios sienos nebuvo apdirbtos – net atsilupusių tapetų vietoje matoma seno rašto siena, lubos plastiko lentelės, o pagal naują sąmatą pasirinkta gipsinių įrengimas, pati darbų sąmata akivaizdžiai padidinta – pasirinktos ne ekonominės klasės, o vienos brangiausių medžiagų, nors iki įvykio akivaizdu, kad tokio lygio medžiagos nebuvo naudotos. Pvz. laminatas parinktas kvadrato kaina 38 Eur – viso 1520 Eur, kai tokios kainos atitinka vinilo dangos kriterijus, kadangi net gero lygio laminatas net naujas kainuoja 8 – 15 Eur, geresnis 20 Eur, tuo pačiu privaloma buvo vertinti ir buvusį laminatą, kuris akivaizdu nebuvo naujas ir aukšto lygio (atsparumas vandeniui), vien tai savaime liudija, kad kaina vien šiuo aspektu padidinta apie 2,5 – 3 kartus. Mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pakankamas įrodymas, jog realiai buvo pakeista elektros instaliacija, dėl ko ją būtina keisti, nes suma atitinka iš esmės visos elektros instaliacijos bute pakeitimo kainai, nors visuotinai žinoma, kad elektros kabeliai turi apsaugą ir dėl įvykio negalėjo taip nukentėti, kaip teigiama ieškovės. Pats rangovas nurodo – kadangi vykdoma visa buto apdaila, todėl keičiama visa elektros instaliacija, ką akivaizdu draudėjas ir atliko, t. y. tokiu būdu buvo šalinama ne tik galimai padaryta žala, tačiau ir pagerinta turto vertė. Nėra pagrįsta, dėl kokių priežasčių atsakovė turi kompensuoti draudėjos nuomai patirtas išlaidas, kurios neatitinka protingumo kriterijų. Tai liudija faktas, jog nuoma vyko 29,35 kv. m. bute, kurio rinkos nuomos kaina negalėjo viršyti 100-150 Eur, be to, teigiama, kad nuoma vyko pusę metų, todėl nėra aišku, ar pagrįsta tokios trukmės nuoma, kai atsakovei žinoma, kad draudėja lankėsi ir fiziškai gyveno nuo žalos paveiktame būste, todėl keltinos abejonės pačios nuomos realumu. Tai patvirtina ir faktas, kad asmeniui nuoma mokama grynais, o ne pavedimu ir iškart sudarius sutartį, kas nėra būdinga tokiems santykiams. Be to į nuomą įtraukiamos ir komunalinės paslaugos, kurias ieškovė dėl nežinomų priežasčių draudėjai atlygino, o jų kompensavimo nori iš atsakovės. Pažymi, kad pastarąsias išlaidas ieškovė draudėjai kompensavo birželio mėnesį, net neįsitikinusi, ar nuoma vyko visą laikotarpį ir ar išvis buvo reikalinga ir pagrįsta, ar būstas buvo tapęs negyvenamu, kad būtų privaloma draudėjai gyventi kitur. Nurodo, jog yra akivaizdus piktnaudžiavimo faktas dėl virtuvės baldų komplekto, kadangi iš apžiūros nematyti jų pažeidimo fakto, matoma, kad komplektas akivaizdžiai dėvėtas ir nenaujo tipo, tuo tarpu pagal sąmatą matyti, kad draudėja gaminosi visiškai naują komplektą, kurio vertė atlyginant žalą, nebuvo sumažinta, o padengta draudėjai pilna apimtimi, nevertinant buvusių baldų nusidėvėjimo ir būtinumo juos keisti, jei buvo pažeista kokia nors plokštė, ją užtenka pakeisi, o ne gaminti naujus baldus, todėl ši suma akivaizdžiai nepagrįsta. Argumentuoja, jog atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, 12 707,07 Eur sąmata mažintina 80 proc., o nurodytos kitos papildomos išlaidos atmestinos kaip nebūtinos ir nepagrįstos visiškai, reali svarstytina objektyvi žalos suma galėtų būti - 2 542 Eur. Tuo pačiu vertintina, kad atsakovė turi neįgalumą, pajamos nėra didelės, turi išlaidų savo poreikių tenkinimui, ieškovei kaip draudikei savo rizika atlyginus draudėjos visas nurodytas išlaidas, galima spręsti tik dėl dalies jų pagrįstumo ir galimo priteisimo iš atsakovės.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė I. M. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir argumentais. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Žino, jog 2023 m. kovo 23 d. įvyko avarija, pratrūko jos bute virtuvėje po kriaukle esanti žarnelė ir užliejo kitą butą, esantį apačioje po jos butu. Su visa prašoma priteisti ieškinio suma nesutinka, tačiau sutinka, jog kažkokią dalį žalos turi atlyginti, gal 1 800 Eur. Galvoja, kad elektros instaliacijos nereikėjo keisti. Sutinka, kad butą apipylė, todėl remonto reikėjo. Baldai nebuvo užlieti, baldai ir daiktai buvo seni. Kai kurios sienos buvo užlietos, grindys, lubos per sujungimus matėsi, kad užlieta vandeniu. Kol vyko remontai bute buvo galima gyventi. Kiek žino, J. R. ten ir gyveno, gal kelias dienas jos bute ir nebuvo. Po remonto buvo ir buto pasigerinimas, tas iš foto nuotraukų matosi. Paaiškino, kad fiziškai negalėjo pati nuvykti į vietą, nes yra neįgali, nevaikštanti, negali užsikelti į butą. Negali prašomos sumos išmokėti. Su kitu atsakovu nebuvo susitarimo, kad rūpinsis jo buto dalimi. Ji yra atsakinga tik už savo dalį. Draudikas paskirstė teisingai dėl apmokėjimo už tą dalį. Paskambino namo bendrijos pirmininkė, kad bėga į apačią vanduo, jos sesuo V. M. nuvyko į butą. Sesuo jai papasakojo, kas ten buvo. Nurodė, kad bute negyvena dabar ir prieš įvykį tame negyveno. Nuvažiuoja jos sesuo butą pažiūrėti, sumoka mokesčius, pašto dėžutę patikrina. Ji iš kaimynų, iš kitų asmenų žino, kad J. R. nuomotame bute negyveno. Pati nematė, ar ji gyveno, ar ne. Dėl atlikto, ar daromo remonto, nieko nežino. Apliejimo dieną, 2023 m. kovo 23 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jokio asmens nebuvo. Tą dieną tiesiog įvyko avariją, trūko žarnelė virtuvėje, po kriaukle. Ji pati nėra remontavusi ar keitusi kriauklę. Yra buto dalies savininkė nuo 2015 m. V. M. nesinaudojo butu. Sesuo, jos sūnus butu naudojosi nuo 2018 m. V. M. bute negyveno, raktų neturėjo, mokesčių nemokėjo. Sesuo V. M. mokėjo visus mokesčius už butą, o ji kaime mokėdavo už viską, toks buvo jos ir sesers V. M. susitarimas. Kodėl V. M. nemokėdavo, nežino. V. M. vengė susitikti su ja, kad pasidalintų turtą, susitartų dėl buto perleidimo jai. Nuo 2022 metų butas buvo tuščias, o dabar išnuomotas. 2023 m. kovo 23 d., dėl tos pačios avarijos, buvo iš jos buto užlietas ir butas pirmame aukšte. Kokia buvo padaryta žala pirmame aukšte esančiam butui, pasakyti negali, teismo nebuvo, moka 62 Eur kas mėnesį žalai atlyginti, atskaitoma per banką.

7. Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame visiškai nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su ieškovės ieškiniu (dalyje dėl reikalavimų atsakovui) nesutinka, kadangi atsakovas negali būti laikomas atsakingu už žalos padarymą asmeniu, t. y. ieškovės reikalavimo dalis pareikšta netinkamam atsakovui. Ieškovė atsakovo atsakomybę ginčo atveju grindžia išimtinai tik ta aplinkybe, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, kuriam 2015 m. gruodžio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2023 m. balandžio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 7/24 dalys buto, iš kurio, kaip teigia ieškovė 2023 m. kovo 23 d. skverbėsi vanduo į draudėjai nuosavybės teise priklausantį butą. Atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas yra buto dalies savininkas, tačiau jis niekada nebuvo jo faktinis valdytojas ar naudotojas. Atsakovė visuomet faktiškai valdė butą bei juo naudojosi, o šiuo metu (neatmetama tikimybė, jog ir buto užliejimo metu) yra išnuomojusi nuomininkui. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neturi duomenų, dėl kokios priežasties įvyko draudėjai priklausančio buto užliejimas, tačiau susipažinus su civilinės bylos medžiaga, matyti, kad draudėjos pateiktame įvykio aprašyme žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: „kaimynui iš viršaus trūko vandens šlangutė, apliejimas“. Šiuo aspektu būtina išklausyti atsakovės paaiškinimus, siekiant išsiaiškinti, ar draudėjos butas buvo aplietas dėl netinkamo buto naudojimo ar valdymo. Argumentuoja, kad atsakovas niekada neturėjo savo žinioje buto ir negalėjo daryti jam ūkinio bei fizinio poveikio. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, jo ekonominių ir socialinių interesų centras nuo 2009 m. yra (duomenys neskelbtini), jis 2009 m. rugsėjo 14 d. gavo (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybos ES/EEE piliečių, turinčių teisę gyventi šalyje, registracijos liudijimą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui kartu su sutuoktine nuosavybės teise nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. priklauso nekilnojamasis turtas, kuriame jie gyvena. Atsakovas (duomenys neskelbtini) ne tik gyvena, bet ir yra įsteigęs statybos veikla užsiimančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, įregistruota 2020 m. rugpjūčio 3 d., taip pat užsiima dailidės veikla pagal 2023 m. sausio 16 d. sudarytą darbo sutartį. Paaiškina, kad atsakovas savo ryšius su (duomenys neskelbtini) yra išviešinęs ir viešuosiuose registruose – 2021 m. rugsėjo 22 d. deklaravo išvykimą į šią valstybę. Atsakovo teigimu, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis neturėjo galimybės daryti jokio ūkinio bei fizinio poveikio butui, nei draudiminio įvykio metu, nei anksčiau ar vėliau, nes minėtame bute negyveno, juo nesinaudoja ir nevaldo, į jį negali patekti, nes neturi buto raktų. Akcentuoja, jog dalį buto atsakovai paveldėjo 2015 m. (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai, o likusią dalį – 2018 m. (duomenys neskelbtini) mirus atsakovų tėvui. Paaiškina, kad jau 2015 metais po motinos mirties, susitarė, kad atsakovė, kartu su kita seserimi V. M. perims paveldėtos buto dalies valdymą ir naudojimą, nes atsakovas to fiziškai padaryti, gyvendamas kitoje valstybėje, negali. Minėtas susitarimas buvo vykdomas ir po tėvo mirties – nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) jau visą buto valdymą ir naudojimą perėmė atsakovė. Nurodo, kad pagal žodinį susitarimą - paveldėtas po tėvų mirties turtas bus dalinamas taip, kad atsakovei atiteks butas ir pastatai su namų valda, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovui atiteks keturi žemės sklypai, kurių bendras plotas 6,05 ha, todėl laikydamasis minėto susitarimo, atsakovas absoliučiai nesikišo į buto ar namų valdos valdymą ir naudojimą, minėtais nekilnojamaisiais daiktais rūpinosi, juos eksploatavo, mokesčius už komunalines paslaugas mokėjo išimtinai tik atsakovė. Atsakovas ir I. M. jau buvo susitarę, kad galiausiai 2023 m. pasirašys turto mainų ar dalybų sutartį, tačiau, kaip vėliau sužinojo atsakovas, 2023 m. kovo 23 d. buvo aplietas draudėjos butas ir atsakovė nebesutiko sudaryti mainų sutarties, tikėdamasi, jog tokiu būdu sumažins atlygintinos žalos sumą jos dalį perkeldama atsakovui. Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog atsakovus sieja panaudos teisiniai santykiai, t. y. nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) žodinės panaudos sutarties pagrindu atsakovas yra perdavęs atsakovei 7/24 dalis buto, todėl už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė yra 17/24 dalių buto savininkė ir 7/24 dalių buto naudotoja ir valdytoja žodinės panaudos sutarties pagrindu (panaudos gavėja). Nors jis ir nėra tinkamas atsakovas, nes draudėjos buto užliejimo metu nevaldė buto bei juo nesinaudojo, tačiau pasisako ir dėl ieškovės reikalaujamos atlyginti žalos dydžio. Paaiškina, kad ieškovė nusprendė draudėjai išmokėti 12 707,07 Eur sumą pagal buto remonto sąmatą, 1 808,95 Eur pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinę sąmatą, taip pat 4 390,00 Eur pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ baldų gamybos sąmatą, tačiau šios sąmatos yra skirtos siekiant naujai suremontuoti draudėjos būstą, pakeisti elektros instaliaciją visame bute, taip pat pagaminti naujus virtuvės baldus, t. y. neskirtos atkurti iki patalpų užliejimo buvusios padėties, jose nėra skaičiuojamas nusidėvėjimas. Iš byloje esančių nuotraukų yra akivaizdu, jog iki užliejimo būstas nebuvo naujai remontuotas (draudėja žalos byloje nurodo, kad patalpos buvo remontuotos ir virtuvės baldai montuoti 2019 m., nors iš nuotraukų labiau tikėtina, jog remontai atlikti ženkliai seniau nei prieš keturis metus). Draudikas, spręsdamas dėl draudimo išmokos dydžio, privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir skaičiuoti tiek remonto, tiek baldų nusidėvėjimą, atitinkamai mažinant draudimo išmokos sumą. Pabrėžia, jog teismų praktikoje nurodyta, kad įprastai nusidėvėjimas suprantamas kaip daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį, todėl nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų kainos, neįtraukiant darbų išlaidų. Toks nusidėvėjimo skaičiavimas atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes, norint atkurti turto būklę iki tokio lygio, kokia ji buvo prieš sugadinimą, yra būtini tokio pat pobūdžio, apimties ir vertės darbai. Nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0,8 proc., kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo“ Nr. 6. Paaiškina, kad byloje yra pateikta nedetalizuota virtuvės baldų komplekto sąmata, kurioje nurodoma, kad virtuvės baldų komplekto gamybos kaina – 4090 Eur, baldų montavimo kaina – 300 Eur, taip pat pateiktas preliminarus brėžinys, tačiau iš šių duomenų neįmanoma nustatyti, kokio lygio virtuvės baldų komplektą planuojama gaminti, bet akivaizdu, jog brėžinyje užfiksuota, kad jame bus sumontuotos net dvi HPL sienelės, t. y. ženkliai brangesnis gaminys, nei iki tol virtuvėje ant sienos suklijuotos plytelių siena. Akcentuoja, kad Turto apžiūros akte nurodyta, jog virtuvės baldai buvo gaminti iš MDP plokštės, montuoti 2019 m., jų kaina – apie 2000 Eur. Turto apžiūros akte nurodyta, jog virtuvės baldų ilgis 4,5 m., kai tuo tarpu draudikas sumokėjo draudimo išmoką už naujai gaminamą 5,5 m. ilgio virtuvės baldų komplektą, todėl akivaizdu, jog tokiu būdu draudėja, gavusi draudiminę išmoką, daugiau nei du kartus praturėjo. Atsakovo teigimu, draudikas išmokėjo draudėjai 3 000 Eur, remdamasis J. R. 2023 m. kovo 30 d. rašteliu, kuriame ji nurodo, kad sumokėjo R. R. 3000 Eur už buto nuomą ir 2023 m. kovo 30 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi. Pažymi, jog draudėjos butas buvo aplietas 2023 m. kovo 23 d. ir draudėja neva po savaitės nusprendė sumokėti 3000 Eur už kito būsto nuomą šešių mėnesių laikotarpiui (t. y. susitarė išsinuomoti 29,35 kv. m. ploto butą (duomenys neskelbtini), mokėdama po 500 Eur/mėn. (arba 17 Eur/kv. m.) nuompinigius). Atsakovo teigimu, sąžiningas ir ekonomiškai santaupas naudojantis asmuo išsinuomotų kitą būstą tik tokiam laikotarpiui, kiek truktų aplieto buto remontas, o šiuo atveju, byloje nėra jokių įrodymų, kad butas buvo remontuotas ir kiek laiko truko šie remonto darbai, t. y. kiek laiko iš tikro būtų reikėję laikinai apsistoti kitame būste. Argumentuoja, jog toks draudėjos elgesys iš anksto sumokant ženkliai viršijančią rinkos kainas sumą kelia įtarimų dėl minėtų nuomos santykių fiktyvumo. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) nuomos skelbimuose gyvenamojo būsto nuomos kaina vyrauja nuo 2,50 Eur/kv. m. iki 9,38 Eur/kv. m), kas patvirtina įtarimus dėl nuomos santykių fiktyvumo, nes draudėjos mokėta nuompinigių suma bent du kartus viršijo net maksimalias rinkos kainas. Atsakovo manymu, draudėjai išmokėta draudimo išmoka viršija tikruosius nuostolius, draudėja nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, tačiau minėtų sumų reikalaujant iš atsakovų yra pažeidžiamas teisingumo principas.

8. Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko visiškai atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir motyvais. Paaiškino, kad sesuo prižiūrėjo butą, raktų jis neturi, buto dalis jam nėra priskirta. Ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), gal porą kartų yra buvęs tame bute. Buto dalį paveldėjo. Buvo žodinis susitarimas, pagal kurį yra palikęs seserų naudai butą. Po draudiminio įvykio visi planai pasikeitė. Buvo susitarę, kad po tėvo mirties, jam liks žemė, o seserims atiteks butas ir sodyba. Grįžo į Lietuvą 2022 metais susitvarkyti nuosavybės teisių, paruošti pas notarą dokumentus įteisinti susitarimą, bet jo sesuo I. M. nepasirašė. Apie užliejimą sužinojo gavęs nuotraukas iš sesers I. M.. Paskui pats ieškojo duomenų apie įvykį. Dėl pirmo aukšto buto - sesuo kažką siuntė, bet nieko konkretaus, jis žalos nemoka buto savininkui, bendra žalos suma apie 2000 Eur. Už teikiamas butui paslaugas nemokėjo, susitarimas dėl turto įformintas nebuvo. Kiek matė iš nuotraukų, iš sąskaitų-faktūrų, priskaičiuota ženkliai per didelė suma. Sutinka, kad yra padaryta žala, bet ji nėra tokia didelė. Kokios yra butų nuomos kainos, nelabai žino, bet mano, kad ne tokios didelės, nes čia ne Kaunas ir ne Vilnius.

9. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. R. paaiškino, kad ji įdėjo dvigubai daugiau į šį remontą nei jai išmokėta. Grįžo iš darbo, nuėjo į paskutinį kambarį ir išgirdo kažkokį ošimą. Pradariusi duris pamatė, kad liejasi vanduo, skambino namo bendrijos pirmininkei pranešti apie tai. Tada bėgo į butą, esantį virš jos, bet niekas jos neįsileido. Bute tvarkėsi, kad kitų žmonių neužpiltų. Namo bendrijos pirmininkė atvyko po valandos, užsuko vandenį. Atvyko į viršuje esantį butą V. M., bet neįleido kaimynų. Pati įėjo, gal valė kažką. Jos butas trijų kambarių. Vandens krioklį rado virtuvėje į koridorių ir iš virtuvės į svetainę, ir į mažą kambariuką. Vanduo bėgo per lubas, sienas. Bėgo vandens kriokliai ten, kur durų staktos. Ekspertui siuntė filmuotą medžiagą. Keisti turėjo virtuvinius baldus, dėl kitų baldų pretenzijų nereiškia. Visą butą užliejo, dingo elektra, pablikčioja ir vėl dingsta, todėl susisiekė su ekspertu, kuris pasiūlė išsikviesti savo ekspertą dėl sąmatos sudarymo. Susirado žmogų iš Panevėžio, kuris surašė viską ir tą sąmatą išsiuntė savo ekspertui. Paskui kitas ekspertas darė apžiūrą. Sienas pjaustė ir elektrą vedžiojo naujai. Bute negyveno nuo pirmų dienų. Niekas nenuomoja 6 mėnesiams buto ir dar pigiau. Reikėjo gyventi kažkur, nes be elektros nieko negalėjo daryti. Dėl buto nuomos aplinkybių – pas ją į darbą atėjo klientas dėl turto draudimo, ji paklausė, gal žino, kas butą nuomoja. Tas klientas ir išnuomojo jai butą Nuo kovo pabaigos iki rugsėjo pabaigos negyveno savo bute. Darė remontus, sienas pjaustė, elektrą vedžiojo. Paskutinį kartą remontavo virtuvę, baldus naujus darėsi, mažojo kambario ir miegamojo remontą darė 2019 m. Atsakovai sako, kad baldai buvo seni, tai tikrai ne, jie buvo pagaminti nauji. Po vandens išsiliejimo, jos butas yra drėgnokas, pelėsis metėsi į sienas, baldus. Dabar butas visiškai suremontuotas. Po įvykio kitą dieną registravo įvykį dėl žalos, kad ją apliejo kaimynai. Nepriklausomas ekspertas atvyko gal savaitės bėgyje. Buto apliejimo vakarą buvo užėjęs kaimynas, V. M. su sūnumi buvo atėję. Kitą dieną V. M. paskambino, ar atėjo, to nepamena, ir jos prašė, kad apsiimtų žalą. Dirba draudime vadybininke-pardavėja, bet žalos išmokėjimas niekaip nesusijęs su jos darbu. Butą draudėsi ir kituose draudimuose. Jos būsto draudimo sutartį įformino draudimo kompanija. Po buto apliejimo, elektra būdavo, paskui dingdavo, po to ir visai dingo. Paskui ji išjungė elektrą, nes bijojo uždegti butą. 2019 m. nebuvo darbai atlikti elektros instaliacijos darbai. Nusipirkusi butą darė kapitalinį remontą. Ji žalos dydžio pati nenustatinėjo, tai padarė ekspertai. Kiek mokėjo už virtuvinį baldų komplektą 2019 metais, nepamena. Virtuvinis baldų komplektas pakeistas, nes supelijo, nuo didelės drėgmės durelės atsiraitė. Virtuvinis baldų komplektas dabar mažesnis. Stalviršis toks pat buvo užsakytas, kaip ir anksčiau, medžiaga turbūt ta pati, nelabai supranta. Už buitinę techniką žalos neprašo. Grindų danga laminatas buvo ir dabar sudėtas laminatas. Į šį remontą sudėjo 40 000 Eur. Sprendimą keisti elektros instaliaciją priėmė draudiko ekspertas ir ji buvo suradusi nepriklausomą ekspertą. Nuomojosi 1 kambario butą. Ieškojo išsinuomoti butą per pažįstamus, per klientus, tačiau niekas nenori nuomoti butą 6 mėnesiams. Kai ieškojo buto, nebuvo skelbimuose nuomos kainos nurodytos, nebuvo išnuomojamų butų pasirinkimo. Ji pasiūlė nuomotojui 500 Eur nuomos mokestį už butą, jis sutiko, nuomos mokestis buvo kartu su komunaliniais mokesčiais, ir susitarė, kad iš karto sumokės visą sumą. Už komunalines paslaugas ji nemokėjo, mokėjo pats buto savininkas. Analogiškas medžiagas pirko, kokios buvo ir anksčiau naudotos remontams. Jei kas pagerinta, tai iš jos pinigų. Elektros instaliacijos remontas užtruko, kol atvyko ekspertas praėjo apie savaitę laiko, kol paruošė aktą vėl apie savaitę užtruko. Darbai etapais buvo atliekami, viskas buvo ardoma, baldai išvežami. Po to remonto darbai sustojo, nes laukė, kol baigs elektros darbus. Gyventi į savo butą grįžo gal rugpjūčio, gal rugsėjo mėnesį, remonto darbai nebuvo baigti, bet gyventi buvo galima. Spalio mėnesį į butą grįžo gyventi galutinai. Virtuvinis baldų komplektas yra sumontuotas, už darbą įmonei sumokėta ir sąskaita pridėta. Ji pradines nuotraukas darė pati, bet jos netiko. Nepamena, kada ekspertas darė nuotraukas ir kas remonto darbus fotografavo. Miegamajame reikėjo pradaužyti sienas, už tai išmoka nebuvo paskaičiuota. Svetainėje anksčiau nei 2019 m. darytas remontas, apie tai jokių įrodymų pateikti neturi. Tame bute gal 28 metus gyvena. Ieškojo pati, kur pigiau pasidaryti remontą, baldus, jei būtų pasinaudojusi profesionalų paslaugomis, remonto suma būtų dar didesnė.

10. Liudytojas O. J. paaiškino, kad administravo šioje byloje nagrinėjamo draudimo įvykio – buto užliejimo, bylą, kai dirbo draudime. Gavo pranešimą iš nukentėjusiojo, tada atliko turto apžiūrą, fotofiksaciją, surašė aktą, paskui priiminėjo sprendimus. Žala paskaičiuota nemaža, buvo pasitelkti rangovai tiek iš ieškovės pusės, tiek iš nukentėjusiojo, buvo daroma elektros instaliacijos sąmata, apdailos sąmata, skaičiuojamas kilnojamojo turto žalos dydis. Buvo siūloma atlikti remontą klientės bute, bet klientė pasirinko draudimo išmoką. Išmokėta suma, kokia realiai padaryta žala už turto sugadinimą. Ne visi defektai vertinti draudimo atstovo. Elektrikus samdėsi pati nukentėjusioji, bet ir ieškovė turėjo ekspertą dėl elektros instaliacijos gedimų. Sąmatas pateikė klientė. Patikimumas atliktų darbų vertinamas, žiūrima, ar nurodyta kokia įmonė darbus atlieka, jos rekvizitai, kad galėtų patikrinti jos atliktus darbus. Žiūrima, kokie įkainiai paskaičiuoti, ar jie įkainiai išdidinti. Dėl elektros darbų netiko sąmata, buvo ginčų toje byloje su trečiuoju asmeniu dėl nuostolių. Nukentėjusiajai buvo suteiktas laikinas būstas gyventi, kol remontas bus atliktas. Skiriama suma pagal pateiktą kliento susitarimą dėl nuomos. Nuomos išlaidos bendrai yra įtrauktos į nuomos kainą. Dėl komunalinių išlaidų, nepamena, kad būtų buvęs atskiras punktas. Kokie atlikti būsto remonto darbai klausiama kliento, fiksuojama apžiūros akte. Galėjo būti, kad nusidėvėjimo nefiksavo ir neskaičiavo. Ekspertas skaičiuoja nusidėvėjimą, ar bus pritaikytas, išmokant galutinę išmoką. Jis neprivalėjo skaičiuoti nusidėvėjimą. Ne viena išmoka buvo išmokėta, gal trys ar keturios, bet derino skaičiavimus su vadovu. Sąmatoje nebus nusidėvėjimas paskaičiuotas, elektrikai to nedaro. Kliento būste matosi, kad padaryti remontai. Duomenys fiksuojami, kokios buvo naudojamos medžiagos, žiūrima kokios buvo iki įvykio, skaičiuojama pagal analogiškas medžiagas, kad nebūtų turtas pagerintas. Turto atstatymas reiškia, kad tokiomis pačiomis medžiagomis būtų turtas atstatomas. Rinkti detalios informacijos nereikia dėl remonto atlikimo. Ar klientas sako tiesą nėra galimybės nustatyti. Vertinant iki avarijos buvusį buto remontą atliekama apžiūra, vertinama, kada atliktas remontas, klausiama kliento kada atliktas remontas, jei kyla klausimų dėl kažkurio buto kambario, jei buvo remontuojama ne vienu metu. Šiuo atveju dėl virtuvinio baldų komplekto sugadinimo žalos atlyginimo buvo žiūrima, kokiais metais pagamintas, nes pagaminimo metu buvusios ir dabar esančios kainos skiriasi, buvo įvertinta, kiek kainuoja atkurti panašiomis medžiagomis. Kaina dvigubai didesnė gali būti. Klientės savo iniciatyva baldininkus pasirinko. Nėra ženkliai geresnės kokybės medžiagos panaudotos šiuo atveju. Žalos atlygintos ne visais atvejais išmokamas su PVM, turi teisę ieškovė nemokėti PVM, kol nepadarytas remontas, bet jeigu mato, kad butą remontuos, žalos atlyginimą išmoką su PVM. Neturėjo įtakos išmokos dydžiui ta aplinkybė, kad klientė įmonės darbuotoja. Sąmatos keleto rangovų buvo, jose nurodytos kainos skiriasi, jo sąmatoje nurodyta mažiausia kaina. Draudikas paskaičiuoja žalos atlyginimą rinkos kainomis.

11. Liudytojas Š. G. paaiškino, kad nebendravo su bendrijos atstovu, bet bendrija žino apie šį atvejį. Šiuo atveju pas kaltininką nuvykta nebuvo, bet buvo bandyta patekti į jo butą. Bando įvertinti nusidėvėjimą apžiūrėdamas padarytus pažeidimus. Darbų sąmatą rengė kvalifikuoti sąmatų rengėjai, o ne jis. Skaičiuojama plokštumomis, žiūrima, ar toje plokštumoje yra pažeidimų ir skaičiuojamos tos plokštumos. Po remonto darbų galima atlikti pavedimą ir išmokėti kompensaciją. Buto apžiūros metu, ar buvo elektra negali pasakyti, akte turėjo būti užfiksuota. Tam tikrose patalpose buvo bandoma įjungti elektrą, jei akte parašyta taip, tai taip ir buvo. Ar kitose patalpose veikė elektra, negali pasakyti. 2023 m. gegužės 2 d. buvo atlikta apžiūra. Galima įvertinti nuostolius, kai baldai demontuoti ir galima apžiūrėti sienas. Buvo 100 procentų aplietas butas, buvo matuojama drėgmė, sienos ir grindys buvo šlapios. Sutartis sudaryta buvo tarp jo bendrovės ir draudimo įmonės. Jis neturi kvalifikacijos nustatyti elektros instaliacijos pažeidimus, yra pasitelkiami kiti specialistai žalai nustatyti. Žala vertinama pagal rinkos kainas, imama kvadrato kaina ir skaičiuojama. Į jo pareigas įeina atlikti matavimus, skaičiavimus plotų, kurie apgadinti, surinkti dokumentus, patekti pas kaltininkus. Nebuvo trečiojo asmens bute euro remontai, buvo vidutiniškas butas, tvarkingos sienos, grindys.

12. Liudytojas R. R. paaiškino, kad būdamas draudime dėl savo būsto draudimo įsikalbėjo su draudėja, kad negauna buto išsinuomoti. Jo butas buvo laisvas, todėl pasiūlė draudėjai jį išsinuomoti. Prašė butą išnuomoti pusei metų, kol remontą darys bute. Iš tos 500 Eur sumos jis mokėjo už komunalinius patarnavimus. Per mėnesį mokėjo už komunalinius patarnavimus virš 150 Eur. Dar už renovaciją moka. Butas buvo laisvas, jame niekas negyveno, jis tik užsukdavo į butą pažiūrėti. Butas gyvenamas, jei reikia, tai jis vieną, kitą kartą jame permiega. Buto anksčiau nėra nuomojęs, tik šiuo atveju išnuomojo. Nuomos mokestis sumokėtas grynais ir iškarto. Tarpusavyje pasirašė nuomos sutartį bei raštelį, kad pinigus gavo. Nuo 2023 m. kovo ar vasario mėnesio pusei metų butą išnuomojo. Nežino, kiek kainuoja trumpalaikė būsto nuoma, ilgalaikė nuoma kainuoja įvairiai, nuo 250 Eur per mėnesį. Nuomininkė pasiūlė kainą, bet kainą bendrai suderino jo buto apžiūros metu. Buto nuomos sutartį pats atsispausdino. Padavė raktus nuomos sutarties pasirašymo metu. Neatsimena, kada pinigus gavo. Neatsimena, ar pasirašė patalpų perdavimo- priėmimo aktą. Kai baigėsi nuomos laikas savo buto patalpas apžiūrėjo, nekalbėjo, ar draudėjos butas jau suremontuotas.

13. Liudytoja V. M. paaiškino, kad yra atsakovų sesuo. Namo bendrijos pirmininkė paskambino ir pasakė, jog galimai iš buto, kuris priklauso jos seseriai ir broliui, liejasi vanduo. Į butą nuvyko kartu su savo sūnumi. Bute virtuvėje ir koridoriuje buvo pribėgę vandens, ji susitvarkė viską labai greitai. Žarnelės įplyšimas buvo atsakovų buto virtuvėje. Ji šokiruota, kad taip galėjo atsitikti, nes prieš porą dienų iki įvykio buvo bute, nieko nepastebėjo. Po avarijos ji pakvietė santechniką, kuris pakeitė žarnelę. Kraneliai, kuriuos buvo įmanoma užsukti, buvo užsukti. Kraneliai buvo užsukti, nes bute tada niekas negyveno. Kriauklė kažkada buvo remontuota. V. M. bute negyveno, jokių darbų neatliko. Paskutinį kartą bute gyveno jos sūnus, iki 2022 m. spalio galo. Po avarijos atėjo namo bendrijos pirmininkė, su kuria nuėjo į 5 butą. Ten degė šviesos, nes buvo vakaras, apie 20 val. Siena nuo virtuvės buvo nubėgęs vanduo ir ant lubų vandens buvo. Ant grindų vandens nesimatė, jos buvo sausos. Koridoriuje nesimatė vandens. Drėgmė bute jautėsi, kampe nuo lubų lašėjo vanduo. Antrasis kambarys jai nebuvo parodytas. Laminatas koridoriuje senas pasirodė, prastos kokybės, virtuvinis baldų komplektas gana pabuvęs. Nuo lubų šiek tiek lašėjo, ant baldų, ar lašėjo, ji nematė. Degė šviesa, nebuvo jos mirkčiojimo. Tvarkė atsakovų butą, dažnai jame buvo ir po avarijos. 2023 m. liepos 19 d. buvo pakabinti pas J. R. roletai, mano, jeigu remontai nepadaryti, tai gal jų nekabintų. Matydavo važiuojančią J. R. po 2023 m. kovo 23 d. iš savo buto.

14. Liudytojas K. D. paaiškino, kad atliko atliktinų darbų trečiojo asmens bute paskaičiavimus. Jis yra baigęs Vilniaus inžinerijos institutą, 20 metų turi atestatą, kad gali atlikti techninę priežiūrą, tačiau nėra įtrauktas į ekspertų sąrašus. Kas 5 metai tobulina žinias. Pradžioje skaičiavo nematęs buto, dabar buvo ir bute po remonto. Yra pateikęs paskaičiavimų paaiškinimus. Įkainius turi programoje, kuri atnaujinama kasmet. Lygino savo skaičiavimus su ieškovės sąmata, buto planą turėjo. Ieškovės atliktuose paskaičiavimuose neatmesta langų ir durų kvadratūra. Kas liečia grindis, jis paskaičiavo, kad tik dviejuose kambariuose turėjo būti keičiamos, salone ir koridoriuje, nežino iš kur pridėjo papildomus 7 kvadratus. Iš patirties gali pasakyti, kad remontas trečiojo asmens bute nedarytas kokius 10 metų. Parketas senas, plyšiai ir sujungimai matosi nuo susidėvėjimo. Tapetai klijuoti ant senų sienų, sienos nebuvo paruoštos tapetavimui. Dabar bute padarytas kapitalinis remontas., išgriauta pertvara, virtuvė sujungta su kambariu, neaišku, ar turėjo leidimą darbams, projektas turėjo būti. Po užliejimo nereikėjo keisti nei lempos, nei laidų. Išvalo kontaktus ir vėl veikia, o trečiojo asmens bute pakeista visa elektros instaliacija. Reikėjo iš naujo išvedžioti laidus, nes keitėsi konstrukcijos. Reikia tinkuoti, jei naujai padarė sienas. Pastebėjo, kad dabar padarytos įtemptos lubos, tai yra greitas darbas. Draudimo kompanija draudikei permokėjo. Turėjo darbus atlikti greičiau meistrai. Pagal jo padarytus paskaičiavimus remonto kaina virš 3000 Eur, kalba tik apie statybos darbus. Pelėsis ne dėl užliejimo atsirado, nes per trumpas laikas jam atsirasti. Ieškovės ir jo paskaičiavimai atitinka, atmetus duris ir langus, jų kvadratūrą reikėjo išskaičiuoti. Draudimo kompanija turi domėtis kokia įmonė atlieka darbus, ar ji gali tokius darbus atlikti. Turėjo būti būtinai pateikti atliktų darbų aktai, sąmata ne viską reiškia. Sienos nebuvo apdorotos, ant tų pačių sienų užklijuoti tapetai. Dabar apdaila padaryta, sienos išdažytos. Tapetų klijavimui ant sienų mažesnės apimties darbų reikia, vieno karto sienų apdailos užtenka. Elektros darbai - instaliacija keičiama, jei sienos buvo išgriautos. Vanduo nepažeis elektros instaliacijos, todėl nebuvo būtina keisti elektros instaliacijos. Prieš 10 metų remontai buvo padaryti, tai teigia iš savo patirties ir dėl to, kad tapetai buvo tokie, kurių dabar jau labai mažai yra. Vietoje dažymo galima buvo pakeisti tapetus, būtų 20 procentų pigiau. Tą patį virtuvinį komplektą galima buvo palikti, nes tikrai negalėjo visas virtuvinis baldų komplektas būti pažeistas vandens. Baldininkai gali pritaikyti ir pakeisti. Vien angų apie 10 padaryta, sienų neliko apie 10 kvadratų, tai ir sąmata turi mažėti, o draudikas pilnai kvadratūrą skaičiavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Ieškovė 2024 m. gegužės 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose teismui pateikė prašymą dėl dalies ieškinio – 3 042,29 Eur sumai, atsisakymo, nes pareiškiant ieškinį nebuvo skaičiuojamas turto nusidėvėjimas ir į ieškinio reikalavimų sumą buvo įtraukti komunaliniai mokesčiai. Patvirtino, kad ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės žinomos. Ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų CPK 42 str. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Kadangi ieškovės teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, šalių teisių bei interesų nepažeidžia, ieškovei žinomos atsisakymo nuo dalies ieškinio pasekmės ir civilinės bylos toje dalyje nutraukimo pasekmės (CPK 42 str. 1 d., 2 d., 294 str. 2 d.), todėl ieškovo ieškinio dalies atsisakymas priimamas ir civilinė byla toje dalyje nutraukiama.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, žalos dydžio.

16. Byloje nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 6 d. draudikė (ieškovė) akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ su draudėja J. R. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiui nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė kompensavo draudėjai 22 378,85 Eur nuostolius, kuriuos draudėja patyrė 2023 m. kovo 23 d. prasiskverbus vandeniui iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 7/24 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui V. M. ir 17/24 dalių asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei I. M.. Ieškovė nuostolių dydį paskaičiavo neišskaičiavus apgadino (sugadinto) turto nusidėvėjimo, todėl 2024 m. gegužės 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė pateikė prašymą dėl dalies ieškinio atsisakymo, t. y. atsisakė ieškinio dalies 3 402,29 Eur sumai. Po dalies ieškinio atsisakymo ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 18 976,56 Eur žalą.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012 ir joje nurodyta teismų praktika). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

18. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

19. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, tačiau gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl force majeure aplinkybių arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nurodomas valdymas – tai objekto (statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos) turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta kitais įrodymais. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Aptariama prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga trenka viešajame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

20. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovų neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovai turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246-6.249 straipsniai).

21. Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų rašytinių duomenų bei ieškovės atstovės, atsakovų ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. kovo 23 d. apie 20:00 val. įvykus draudiminiam įvykiui, t. y. trūkus virtuvėje po kriaukle esančiai žarnelei, bute adresu: (duomenys neskelbtini), niekas negyveno ir įvykio metu jame nieko nebuvo. Minimas butas dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams: I. M. priklauso 17/24 dalių buto, atsakovui V. M. priklauso 7/24 dalys buto. Atsakovas V. M. nurodo, kad jis niekada nebuvo buto faktinis valdytojas ar naudotojas, butą pagal žodinį susitarimą nuo 2015 metų visuomet faktiškai valdė bei juo naudojosi jo sesuo I. M., o jis neturi buto raktų, patekti į jį negali, negali daryti jam jokio ūkinio bei fizinio poveikio. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 2009 metų yra (duomenys neskelbtini), ten jis turi statybų verslą, taip pat dirba pagal darbo sutartį, ryšius su (duomenys neskelbtini) yra išviešinęs ir viešuosiuose registruose – 2021 m. rugsėjo 22 d. deklaravo išvykimą į šią valstybę. Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog atsakovus sieja panaudos teisiniai santykiai, t. y. nuo 2018 m. (duomenys neskelbtini) žodinės panaudos sutarties pagrindu atsakovas yra perdavęs atsakovei 7/24 dalis buto, todėl už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovė yra 17/24 dalių buto savininkė bei 7/24 dalių buto naudotoja ir valdytoja žodinės panaudos sutarties pagrindu (panaudos gavėja). Atsakovė I. M. neigia, jog tarp jos ir brolio (atsakovo) V. M. yra sudaryta panaudos sutartis, ji nurodo, kad butas priklauso jiems abiem, ji nėra įsipareigojusi rūpintis atsakovo buto dalimi, bute ji negyvena, nes negali į jį pasikelti dėl to, kad yra neįgali, butą prižiūri jos ir atsakovo V. M. sesuo V. M., kuri sumoka komunalinius mokesčius, nuvyksta pažiūrėti, ar bute viskas gerai. Liudytoja V. M. nurodė, kad butas priklauso abiem atsakovams, o ji tik sumoka mokesčius, nuvažiuoja į butą pažiūrėti, ar viskas gerai. Šiuo atveju, abu atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, savo nuosavybės teisę yra išviešinę viešajame registre – Valstybės įmonės registrų centre, jų turto dalys nėra atskirtos, naudojimosi tvarka butu nenustatyta. Tiek atsakovas V. M., tiek atsakovė I. M. negyvena bute, nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovus sieja buto panaudos prievoliniai santykiai, dėl kurių atsakovei I. M. atsiranda prievolė vienai atlyginti dėl 2023 m. kovo 23 d. vandens išsiliejimo iš jos ir atsakovo V. M. buto padarytą žalą. Atsakovas neturi buto raktų, tačiau jis gali juos įsigyti ir patekti į butą, kada panorėjęs, nėra pateikta įrodymų, jog kita turto bendrasavininkė darytų kokias nors kliūtis jo patekimui į būstą. Tai, kad atsakovas šiuo metu gyvena kitoje valstybėje, neatleidžia jo nuo pareigos rūpintis savo nekilnojamuoju turtu, kad jo eksploatavimo pažeidimai / trūkumai nepadarytų žalos kitiems asmenims. Atsakovas, kaip pats nurodė, atvyksta į Lietuvą, kadangi jis nėra praradęs buto valdymo, gali disponuoti jam priklausančia buto dalimi savo nuožiūra, todėl gali ir pasirūpinti buto saugumu jį eksploatuojant, juo labiau, kad jis turi statybų verslą, todėl puikiai išmano keliamus buto eksploatavimo saugumui reikalavimus. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovų nesieja jokie prievoliniai santykiai pagal tarpusavio susitarimus ar pasirašytas sutartis, todėl atsakovas kaip buto bendrasavininkas, yra atsakingas už padarytą žalą trečiojo asmens turtui, iš atsakovų buto išsiliejus vandeniui.

22. Byloje nėra ginčo dėl paties žalos padarymo fakto ir aplinkybių, kad padaryta žala abu atsakovai pripažįsta, taip pat neginčija savo kaltės dėl žalos padarymo, ginčas byloje kyla tik dėl prašomos atlyginti žalos dydžio. Ieškovė pateikė įrodymus – pranešimą apie įvykį, iš kurio matyti, kad 2023 m. kovo 23 d. buvo aplietas draudėjos J. R. butas, nes kaimynui iš viršaus trūko vandens šlangutė, 2023 m. kovo 29 d. surašytą Turto apžiūros aktą, iš kurio matyti, jog draudėjos butui padaryti nuostoliai atsirado dėl jos buto apliejimo iš viršaus esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Tą faktą, jog žala trečiojo asmens butui yra padaryta dėl atsakovų bute išsiliejusio vandens, patvirtino ir teismo posėdžio metu atsakovės I. M. bei liudytojos V. M. paaiškinimai. Atsakovė I. M. nurodė, kad apie įvykį jai pranešė gyvenamojo namo bendrijos pirmininkė, kadangi dėl neįgalumo nuvykti į įvykio vietą pati negalėjo, todėl į butą nuvyko jos ir atsakovo V. M. sesuo V. M., kuri teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš atsakovų buto išsiliejo vanduo dėl po virtuvės kriaukle trūkusios žarnelės, buvo apipiltas aukštu žemiau esantis trečiojo asmens butas. Liudytoja trečiojo asmens bute taip pat buvo, matė apliejimus. Byloje nėra duomenų ir nepateikta įrodymų, kad vandens išsiliejimas iš atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančio buto nulėmė nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Dėl to, konstatuotina, jog žala ieškovės apdraustam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta dėl atsakovų kaltės (neužtikrino saugaus ir tinkamo nuosavybės teisės objekto naudojimo), užliejus žemiau esantį butą vandeniu.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

25. Iš ieškovės 2023 m. kovo 29 d. (žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) surašyto Turto apžiūros akto matyti, kad apgadinta keturių patalpų grindys (patalpų Nr. plane (duomenys neskelbtini)), laminatas pakeltas, fiksuota drėgmė. Keturiose patalpose (Nr. (duomenys neskelbtini)) atšokusios nuo sienos pagrindo klijuotos plytelės, dailylentės sulietos, atšokusios nuo pagrindo, atšokę nuo pagrindo tapetai, sulietos lubos. Virtuviniai baldai, MDP laminato, išbrinkusios pertvarinės plokštės, atšokęs laminato sluoksnis nuo fasadinių durelių, sugadinta apie 70 procentų baldo. Dujinė viryklė - neveikia 1 uždegimas. Patalpose Nr. (duomenys neskelbtini) el. instaliacija po tinku, blykčioja šviestuvas patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš prie akto pateiktų fotonuotraukų matyti, kad buvo užlietos apdrausto buto lubos, sienos ir grindys. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog trečiajam asmeniui J. R. bankiniais mokėjimo pavedimais buvo išmokėta bendra suma padarytai žalai atlyginti – 22 378,85 Eur. Iš ieškovės pateiktos 2024 m. balandžio 24 d. Lokalinės sąmatos matyti, jog ieškovė paskaičiavo, kad padarytai žalai (buto atstatymo remonto darbams) atlyginti reikalinga 12 707,07 Eur suma. Bylos eigoje ieškovė, pritaikiusi 14 procentų nusidėvėjimą, šią sumą sumažino iki 10 928,08 Eur. Taip pat į padarytos ir apskaičiuotos žalos sumą ieškovė įtraukė: 1808,95 Eur mokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal lokalinę sąmatą už remonto darbus su medžiagomis, po užliejimo, 283,83 Eur mokėjimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už drėgmės surinkimo įrangos nuomą, 68,00 Eur mokėjimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už dujinės viryklės „Gorenje“ apžiūrą, 121,00 Eur mokėjimą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso darbų aktą už dujinės viryklės „Gorenje“ remontą. Taip pat į apskaičiuotos žalos mokėjimą ieškovė įtraukė 3 000,00 Eur mokėjimą pagal 2023 m. kovo 30 d. Gyventojų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią J. R. 6 mėnesių laikotarpiui už 500,00 per mėnesį išsinuomojo butą gyventi, kol vyksta remontas jos bute. Bylos eigoje, ieškovė šią sumą sumažino iki 2606,46 Eur suma, išskaičiuodama 393,54 Eur komunalinių mokesčių sumą. Taip pat į apskaičiuotos žalos mokėjimą ieškovė įtraukė 4 390,00 Eur mokėjimą pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ baldų gamybos sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) už virtuvinė baldų komplektą ir jo montavimo darbus. Bylos eigoje šią suma ieškovė sumažino iki 3 160,24 Eur, išskaičiuodama 28 procentų baldų nusidėvėjimą. Ieškiniu ieškovė reiškia galutinį reikalavimą dėl 18 976,56 bendros žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų.

26. Atsakovai nereiškia prieštaravimų dėl 283,83 Eur mokėjimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už drėgmės surinkimo įrangos nuomą, 68,00 Eur mokėjimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už dujinės viryklės „Gorenje“ apžiūrą, 121,00 Eur mokėjimo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso darbų aktą už dujinės viryklės „Gorenje“ remontą, t. y. 472,83 Eur sumai, teismas sprendžia, kad šios sumos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, paskaičiuotos realiai patirtos išlaidos, yra protingo dydžio, todėl laiko, kad jos turi būti priteisiamos iš atsakovų.

27. Atsakovai reiškia prieštaravimus dėl dalies paskaičiuotos žalos dydžio. Nurodo, jog buto nuomai išleista labai didelė pinigų suma, nes tokio buto nuoma, kokį nuomojo trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) mieste siekia iki 250,00 Eur, kad galimai trečiasis asmuo išsinuomotame bute negyveno visai ar gyveno trumpesnį laiką nei numatyta sudarytoje nuomos sutartyje, be to, ieškovė neturėjo atlyginti trečiajam asmeniui už komunalinius mokesčius, nes ji jų nemokėjo. Ieškovė sutikdama su atsakovų argumentais, jog iš jų neturi būti priteisiama suma sumokėta už nuomojamo buto komunalinius patarnavimus, šiuos mokesčius išskaičiavo, sumažino prašomą priteisti sumą už buto nuomą iki 2606,46 Eur. Teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, šalių argumentus, trečiojo asmens ir liudytojo R. R. paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, jog trečiojo asmens buto nuomai išleista maksimali (3 000,00 Eur) suma numatyta pagal Gyventojų draudimo taisykles, patvirtintas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Valdybos 2021 m. rugpjūčio 24 d., galiojančias nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., į tai, kad butas gyventi buvo reikalingas skubiai, nuoma neilgalaikė, kad R. R. butas niekada nebuvo išnuomotas ir šiuo metu nenuomojamas, susitarta buvo, kad trečiasis asmuo apmoka ir už komunalinius patarnavimus, į būsto nuomos rinkos kainas (duomenys neskelbtini) mieste, sprendžia, jog už buto nuomą priteistina protinga, sąžininga ir reali pagal susiklosčiusias aplinkybes suma yra 1 500,00 Eur (250,00 Eur per mėnesį) už visą 6 mėnesių laikotarpį. Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių tai, jog trečiasis asmuo nuomojamame bute negyveno, o gyveno savo bute, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad trečiasis asmuo negyveno visą 6 mėnesių laikotarpį nuomojamame bute.

28. Atsakovai reiškia prieštaravimus dėl buto atstatymui po užliejimo vandeniu atliktų darbų kainos ir nusidėvėjimo laikotarpio, nurodo, kad galėjo būti naudojamos ženkliai pigesnės medžiagos, o atsakovo V. M. teigimu nusidėvėjimo laikotarpis turėtų būti skaičiuojamas už 9 metus, nes bute remonto darbai tikėtina atlikti vienu laikotarpiu ne vėliau negu 2014 metais, kadangi 2014 - 2016 m. laikotarpiu socialiniuose tinkluose įkeltose trečiojo asmens dukters nuotraukose, užfiksuotas taip pat atrodantis butas kaip draudiminio įvykio metu, t. y. 2015 m. tas pats tapetų raštas mažajame kambaryje (plane Nr. (duomenys neskelbtini)), svetainėje (plane Nr. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. užfiksuotas tas pats tapetų raštas, ta pati sofa, kaip ir po užliejimo pateiktose šio kambario nuotraukose, koridoriaus nuotraukoje, darytoje 2014 metais, užfiksuota sienų apdaila atitinka po užliejimo darytose nuotraukose užfiksuotus koridoriaus patalpų vaizdus. Atsakovė I. M. nurodė, kad jos manymu buto remonto po užliejimo darbų ir medžiagų kaina turėtų būti mažesnė, nes iš pateiktų duomenų, fotonuotraukų matyti, kad buto sienos tapetuotos senais tapetais, pačios sienos nebuvo apdirbtos – net atsilupusių tapetų vietoje matoma seno rašto siena, lubos plastiko lentelės, o pagal naują sąmatą pasirinkta gipsinis įrengimas, pati darbų sąmata akivaizdžiai padidinta, nes pasirinktos ne ekonominės klasės, o vienos brangiausių medžiagos, nors iki įvykio akivaizdu, kad tokio lygio medžiagos nebuvo naudotos. Atsakovai nesutinka ir su atliktų elektros instaliacijos tvarkymo darbų kainomis, nurodydami, kad turėjo būti šalinama tik vandens užliejimu padaryta žala, o ne keičiama visa buto elektros instaliacija. Atsakovė I. M. nurodo, kad elektros instaliacija buvo keičiama ne dėl būtinybės ją keisti, o dėl to, kad buvo daroma visa buto apdaila. Atsakovė tokią poziciją grindžia tuo, jog pats rangovas akte nurodė, kadangi vykdoma visa buto apdaila, todėl keičiama visa elektros instaliacija. Dėl virtuvinio baldo komplekto atsakovai reiškia pretenzijas nurodydami, kad draudėja galėjo tik pakeisti pažeistas vandens baldų dalis, o ne gamintis naują baldų komplektą. Atsakovas V. M. nurodo, kad pagal pateiktą preliminarų baldų komplekto brėžinį neįmanoma nustatyti realios baldo kainos. Brėžinyje užfiksuota, kad jame bus montuojamos net dvi HPL sienelės, t. y. kitas gaminys, nei iki tol virtuvėje ant sienos suklijuota plytelių siena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešoje erdvėje skelbiami duomenys patvirtina, kad HPL plokščių kainos, kurias bendrovė preliminariame brėžinyje nurodytos kaip planuotos naudoti virtuvės sienelei svyruoja nuo 323 Eur už plokštę iki 1787 Eur už plokštę, kai tuo tarpu plytelės tekainuoja nuo 3 Eur iki 15,50 Eur už kv. m. Teismas įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus, jų pasisakymus teismo posėdžio metu, liudytojų O. J., Š. G., K. D. parodymus, išanalizavęs į bylą pateiktą ieškovės lokalinę sąmatą, pagal kurią buvo sumokėta trečiajam asmeniui už buto atstatymo remonto darbus, ieškovės pateiktas palyginamąsias sąmatas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokaline sąmata bei su buto remonto atstatymo darbų lokaline sąmata, pagal kurią buvo apmokėta trečiajam asmeniui buto remonto darbų, medžiagų suma ir kitos išlaidos, atsakovo pateiktas liudytojo K. D. parengtas sąmatas dėl elektros instaliacijos darbų bei remonto darbų kainų trečiojo asmens bute, fotonuotraukas, Turto apžiūros aktą, daro pagrįstą išvadą, jog elektros instaliacijos keitimas visame bute buvo būtinas, kadangi instaliacija dėl vandens užliejimo buvo pažeista visame bute įvairiose vietose, todėl suremontavus instaliaciją tik pažeistose vietose, galėtų kilti reali grėsmė saugumui eksploatuojant elektros instaliaciją. Teismo vertinimu, elektros instaliacijos darbų ir medžiagų išlaidų kainos yra realios, tinkamai paskaičiuotos, atitinka rinkos kainas, todėl 1 808,95 Eur elektros instaliacijos tvarkymo po buto užliejimo suma priteisina iš atsakovų.

29. Įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog virtuvinis baldų komplektas buvo pažeistas taip, jog jo remontas nebuvo tikslingas. Turto vertinimo akte nurodyta, jog nuo drėgmės pažeista 70 procentų baldo, be to baldas įsigytas 2019 metais, todėl šiuo metu gali nebūti galimybės gauti analogiškų medžiagų, kurios buvo panaudotos jo gamybai. Teismas, atsižvelgia į tai, jog į bylą pateiktas duomenimis nėra nuginčyta aplinkybė, kad baldų komplektas įgytas 2019 metais, todėl atmeta atsakovų argumentus, kad jo nusidėvėjimui turi būti taikomas didesnis procentas, t. y. už 9 metus. Teismas sprendžia, jog 3 160,94 Eur yra ne per didelė kaina už virtuvinio baldų komplekto gamybą, nes Turto vertinimo akte trečiasis asmuo nurodė, kad 2019 m. už virtuvinį baldų komplektą sumokėjo apie 2000,00 Eur, todėl įvertinus baldams gaminti naudojamų medžiagų kainų pokytį – spartų augimą, atlyginimų didėjimo mastą nuo 2019 metų iki 2023 metų, laikytina, kad baldų komplekto kaina yra tinkama ir kompensavo trečiajam asmeniui sugadinto baldo kainą, o ne pagerino jos turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, 3160,94 Eur suma už baldų komplektą priteistina iš atsakovų.

30. Atsakovo V. M. teiginiai, kad trečiojo asmens buto remontas buvo atliktas ne anksčiau negu 2014 metais, bet tikrai ne 2019 metais, nepagrįsti tinkamais įrodymais, į bylą pateiktos trečiojo asmens dukros nuotraukos nėra informatyvios, fragmentiškos, nepatvirtina tos aplinkybės, kad 2014, 2015, 2016 metais bute buvo būtent tas pats remontas ir atliktas tomis pačiomis medžiagomis kaip ir draudiminio įvykio metu. Turto vertinimo akte, iš trečiojo asmens pateiktų duomenų, yra užfiksuota, kad bute remontas buvo atliktas 2018-2020 m. laikotarpiu. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad buto remontas buvo vykdomas etapais, galutinai pabaigtas 2019 metais. Teismas sprendžia, kad yra tikslinga ir tai atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, skaičiuoti nekilnojamojo turto nusidėvėjimą nuo 2018 metų, t. y. už 5 metus. Atsižvelgiant į tai, turto nusidėvėjimas paskaičiuotinas dar už 1 metus, pagal Gyventojų draudimo taisykles, taikant 3,5 procentų metinį nusidėvėjimo koeficientą, todėl iš atsakovų priteistina suma už atliktą remontą mažintina 444,75 Eur (12707,07 Eur x 3,5 proc.= 444,75 Eur). Taipogi, teismas vertina atsakovų nurodytas aplinkybes, kurias teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas K. D., jog atliekant buto remonto darbus nebuvo išminusuota langų ir durų kvadratūra, ji yra įskaičiuota į bendrą atliktų darbų sumą. Įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, darbų lokalinę sąmatą, teismas sprendžia, jog minėta kvadratūra iš bendro atliktų darbų ploto nebuvo išminusuota, už ją paskaičiuotai atliktų darbų ir medžiagų kaina, todėl sprendžia, kad prašoma priteisti 10926,08 Eur suma už atliktus remonto darbus pagal lokalinę sąmatą, atmetus papildomą 3,5 proc. (444,75 Eur sumą), mažintina 10 procentų, t. y. 1048,33 Eur (10928,08 Eur – 444,75 Eur = 10483,33 Eur – 10 proc. = 9435,00 Eur). Iš atsakovų už buto remontą priteistina 9 435,00 bendra suma.

31. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį byloje nagrinėjamų santykių reglamentavimą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais ir savo vidiniu įsitikimu, teismas, sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovų ieškovei bendrą 16 377,02 Eur žalos atlyginimo sumą, t. y. iš atsakovės I. M. priteistina 11 600,39 Eur, iš atsakovo V. M. – 4 776,63 Eur.

32. Iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 str., 6.38 str. 6.210 str.).

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 86,30 proc., atmestų reikalavimų dalis – 13,70 proc. Šioje byloje atsakovas V. M. patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, atsakovė I. M. patyrė 2500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovai pateikė į bylą įrodymus apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę bei apimtų, abiejų atsakovų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo V. M. naudai iš ieškovės priteistinos 205,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, atsakovės I. M. naudai iš ieškovės priteistinos 342,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 15,86 Eur, tačiau išlaidas padalinus tarp šalių, jos neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakymą nuo dalies ieškinio – 3 402,29 Eur sumai, atsakovams I. M., V. M. ir civilinę bylą Nr. e2-559-767/2024 toje dalyje (dėl 3 405,29 Eur žalos atlyginimo) nutraukti.

Išaiškinti ieškovei, jog bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance Group“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146:

- iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 776,63 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 63 ct) skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 776,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį;

- iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 600,39 Eur (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų eurų 00 ct) skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 11 600,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 261,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovės akcinei draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 342,50 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės akcinei draudimo bendrovės „Compensa Vienna insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 205,50 Eur (dviejų šimtų penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Teisėja Vilma Šiukštienė