Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1630-590/2013 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui asociacija ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ dėl neteisėto kompiuterinės programos ir duomenų bazės naudojimo ir žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Prototechnika“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (toliau – LPPARA) ir bendraieškis Belgijoje įsteigta asociacija GS1 AISBL (pranc. k. - asociation International sans but lucratif) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams asociacijai ,,Nacionalinė GS1 organizacija“, R. Z., T. J., D. P. ir G. Š. dėl Bendrijos prekių ženklo neteisėto naudojimo, neteisėto kompiuterinės programos ir duomenų bazės naudojimo, dalykinės reputacijos gynimo, nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir žalos atlyginimo (I b. t., 3 – 19 b. l.; III b. t., 36 – 37 b. l.).

„Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ pareiškia, jog neturi ir niekada neturėjo teisės ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą. Vienintelis oficialus ir teisėtas tarptautinės asociacijos GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, kuris turi teisę ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą, yra Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.“

5) priteisti ieškovo LPPARA naudai iš atsakovo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ 36 212 Lt turtinę žalą už neteisėtą prekių ženklo naudojimą, neteisėtą kompiuterinės programos ir sui generis naudojimą bei nesąžiningos konkurencijos veiksmus;

6) priteisti ieškovo LPPARA naudai iš atsakovo T. J. 6 050 Lt turtinės žalos už informacijos kompiuterių tinkle atkūrimo darbus;

7) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, D. P., R. Z. ir G. Š. 10 000 Lt neturtinės žalos už pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją;

8) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, T. J. ir G. Š. 2 923,97 Lt turtinės žalos;

9) priteisti ieškovo LPPARA naudai solidariai iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad 1999 m. liepos 16 d., 201 m. kovo 7 d., 2002 m. spalio 15 d., 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2008 m. liepos 29 d. Paslaugų teikimo sutartys, sudarytos ieškovo LPPARA su UAB ,,Prototechnika“, yra autorinės kūrinio (kompiuterių programų) užsakymo sutartys, pagal kurias UAB ,,Prototechnika“ įsipareigojo ieškovui sukurti kompiuterio programas, o ieškovas (įsipareigojo) sumokėti autoriui atitinkamą atlyginimą. Teismas nurodė, kad pagal 1999, 2001, 2002 ir 2003 metų tarp ieškovo ir UAB ,,Prototechnika“ sudarytų sutarčių turinį, sutartyse nenurodyta, kad ieškovui LPPARA perduodamos autoriaus turtinės teisės į kompiuterio programas, kad svarbu išaiškinti, kokias teises autorius (UAB ,,Prototechnika“) perleido ieškovui pagal visas kūrinio užsakymo sutartis, nes turimų teisių turinys ir apimtis apsprendžia ieškovo reikalavimo teisę, t. y. ieškovo tinkamumą. kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios teisės perduodamos ieškovui (užsakovui) 2008 m. liepos 29 d. sutarties tarp ieškovo ir UAB ,,Prototechnika“ 2.3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad duomenų bazę, kaip kūrinį, ieškovo užsakymu, sukūrė UAB ,,Prototechnika“, kad duomenų bazė, liudytojų parodymais, yra viena iš kompiuterio programų dalių, taigi duomenų bazė yra dalis EAN prekių numerių registravimo programos, o autoriaus turtines teises ieškovas LPPARA galėjo įgyti kompiuterio programos autoriui perdavus turtines teises į jo sukurtą duomenų bazę; kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl jo, kaip sui generis teisės subjekto, teisių pažeidimo pagal specialiąsias ATGTĮ normas, skirtas duomenų bazių teisinei apsaugai.

Vilniaus apygardos teismas, priėmęs nagrinėti iš naujo bylos dalį pagal Lietuvos apeliacinis teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį, 2012 m. spalio 29 d. nutartimi į bylą trečiuoju asmeniu įrašė UAB ,,Prototechnika“ (IV b. t., 138 – 139 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, jog turtinės teisės pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį perduodamos, sukūrus kūrinį ir perdavus jį užsakovui, o esminis kvalifikuojantis autorinės kūrinio užsakymo sutarties požymis yra autoriaus turtinių teisių perdavimas; Teismo sprendime neįvertintos aplinkybės, kad trečiasis asmuo leido ieškovui naudoti kompiuterinę programą, bendradarbiavo su apeliantu programos tobulinime, nedraudė naudojimo ir nereikalavo atlyginimo, o tai patvirtina, kad apeliantui buvo perduotos (suteiktos) autoriaus turtinės teisės ir apeliantas jas teisėtai naudojo ATGTĮ 15 straipsnio prasme; Spręsdamas, kad autoriaus turtinės teisės apeliantui nebuvo perduotos, teismas neatsižvelgė į šalių valią, o autorinės sutarties dėl kūrinio užsakymo turinį nepagrįstai prilygino rangos sutarties, kurios dalyką sudaro materialaus rezultato sukūrimas, turiniui;Teismas nesivadovavo teismų praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, nepagrįstai netyrė ir nepasisakė dėl tikrųjų sutarties šalių ketinimų, neįvertino, kokias autoriaus turtines teises ir kokia apimtimi įgijo apeliantas tiek pagal 1999 m. sutartį, kuria buvo susitarta dėl kompiuterinės programos sukūrimo, tiek pagal sutartis dėl tos pačios kompiuterinės programos tobulinimo;Teismas neatsižvelgė į tai, kad kompiuterinė programa buvo kuriama išskirtinai pagal apelianto užsakymą, išimtinai apelianto poreikiams, susijusiems su prekių numeravimu EAN (dabar GS1) sistemoje, t. y. skirta veiklai, kuri priskiriama išimtinei apelianto kompetencijai, o tęstinių santykių pasekoje sudaryta 2008 m. liepos 29 d. sutartimi susitarė ir dėl visų teisių perdavimo; Teismas neįvertino, kad apeliantas, užsakydamas sukurti individualią programą, siekia įgyti ne tik teises į kompiuterinę programą kaip turtą, bet ir tam tikras autoriaus turtines teises į jį; kad perimdamas savo nuosavybėn pagal jo užsakymą 1999 m. liepos 16 d. sutarties pagrindu sukurtą individualią kompiuterinę programą, yra įgijęs bent jau teisę naudoti kompiuterinės programos autoriaus turtines teises, t. y., išimtinę licenciją, ko pasekoje apeliantas įgijo teisę įgyvendinti autoriaus teisių subjekto teises, numatytas ATGTĮ; Teismas netyrė ir nevertino, kokias autoriaus turtines teises apeliantas yra įgijęs pagal 2008 m. liepos 29 d. sutartį dėl kompiuterinės programos tobulinimo bei 2008 m. lapkričio 28 d. aktą, ir nesprendė, ar ieškovas negali ginti pažeistų teisių perduotų autoriaus turtinių teisių apimtimi, t. y. dalyje, susijusioje su programos patobulinimu ir reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo; nors 2008 m. liepos 29 d. sutartyje ir 2008 m. lapkričio 28 d. akte nedetalizuojama, kokios teisės bus perduotos, tačiau aiškinant sistemiškai, kartu su ATGTĮ nuostatomis, reikėtų laikyti, jog apeliantui buvo perduota ne tik nuosavybės teisė į minėtoje sutartyje nurodytą programinę įrangą, bet ir autoriaus turtinės teisės į ją nuosavybės forma; be to, patobulinimai, atlikti pagal 2008 m. liepos 22 d. sutartį, yra integruoti į kompiuterinę programą, ir yra nedali programos dalis, todėl teisės į kompiuterinės programos patobulinimus negali būti ginamos atsietai nuo kompiuterinės programos, į kurią jie yra integruoti; Teismas nepagrįstai apelianto nepripažino duomenų bazės autoriaus turtinių teisių turėtoju ir (arba) duomenų bazių gamintoju ir netaikė apelianto sukurtai duomenų bazei autorių teisių ir (arba) sui generis teisių apsaugos;Teismas netyrė ir neanalizavo sąvokos ,,duomenų bazė“ turinio, šią sąvoką aiškino plečiamai, nepagrįstai priskirdamas autoriaus turtines teises į GS1 sistemos duomenų bazę UAB ,,Prototechnika“, bei nepagrįstai sprendė, jog nėra aišku, kas sudaro duomenų bazės turinį, nors apeliantas tiek žodžiu, tiek procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad duomenų bazės turinį sudaro GS1 sistemos vartotojų – įmonių – pavadinimai, kodai, EAN (GS1) gamintojo kodas ir prekės kodas, prekės aprašas, be to, kiti duomenys, kurie matosi, analizuojant bylos dokumentus (tarp jų GS1 vartotojo pažymėjimo numeris, GS1 vartotojo užregistruotų prekių skaičius ir pan.; ieškinio priedas Nr. 9);Teismas neatskyrė sąvokų GS1 sistemos duomenų bazės sistema, t. y. programos dalis, į kurią gali būti suvedami tam tikri duomenys, nuo į programą suvestų duomenų visumos, kaip apibrėžta ATGTĮ 2 straipsnio 7 punkte, ko pasekoje klaidingai sprendė, jog autoriaus turtinės teisės tiek į pačią GS1 sistemos duomenų bazės sistemą, tiek ir joje esančių duomenų visumą priklauso trečiajam asmeniui UAB ,,Prototechnika“; jokie bylos duomenys nepatvirtina fakto, kad UAB ,,Prototechnika“ teikė ieškovui bet kokias paslaugas, susijusias su informacijos (t. y. duomenų apie GS1 sistemos naudotojus) surinkimu, susisteminimu bei suvedimu į kompiuterinę programą; Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog, parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį, padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių investicijų, kadangi apeliantas duomenų bazės sudarymui ir valdymui užsakė sukurti kompiuterinę programą, už kurios sukūrimą, tobulinimą ir vystymą sumokėjo daugiau nei 300 000 Lt, t. y. padarė esminių finansinių investicijų; be to, samdė ir mokėjo atlyginimus darbuotojams, kurie, vykdydami jiems pavestas darbines funkcijas, nuolatos ir pastoviai sudarinėjo, pildė duomenų bazę nuo 1994 m. iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, kas patvirtina, padarytas esmines organizacines investicijas;Teismas nenagrinėjo apelianto prašymo atlyginti tik tą išlaidų dalį, kuri buvo sumokėta už programos tobulinimą 2008 m. sutarties pagrindu, į kuriuos UAB ,,Prototechnika“ 2008 m. liepos 28 d. sutarties 2.3 punkto nustatyta tvarka perleido visas teises.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.).

Dėl autoriaus turtinių teisių perdavimo

Nagrinėjamu atveju ieškovas LPPARA prašo uždrausti atsakovui asociacijai ,,Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui priklausančią kompiuterinę programą ,,EAN prekių numerių registravimo programa“ bei GS1 sistemos duomenų bazę, bei priteisti žalos atlyginimą ATGTĮ nuostatų dėl autorių turtinių teisių gynimo pagrindu, savo reikalavimo teises kildindamas iš autorinių sutarčių dėl kūrinio užsakymo, sudarytų su trečiuoju asmeniu UAB ,,Prototechnika“.

Byloje nustatyta, kad kompiuterinės programos ,,EAN prekių numerių registravimo programa“ bei jos dalies - GS1 duomenų bazės, kaip kūrinio, autorius yra trečiasis asmuo UAB ,,Prototechnika“, sukūręs ją pagal ieškovo LPPARA bei trečiojo asmens sudarytas autorines kūrinio užsakymo sutartis (1999 m. liepos 16 d., 201 m. kovo 7 d., 2002 m. spalio 15 d., 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2008 m. liepos 29 d. Paslaugų teikimo sutartys). Tai, kad nagrinėjamu atveju „GS1 duomenų bazė“ yra dalis EAN prekių numerių registravimo programos, nagrinėjamoje byloje patvirtinta liudytojų parodymais (IV b. t., 116 – 121 b. l.) bei konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartyje nustatė, kad ieškovo LPPARA su trečiuoju asmeniu 1999 m. liepos 16 d., 2001 m. kovo 7 d., 2002 m. spalio 15 d., 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2008 m. liepos 29 d. sudarytos sutartys yra autorinės kūrinio užsakymo sutartys, o 1999, 2001, 2002 ir 2003 metų sutartyse nenurodyta, jog ieškovui perduodamos turtinės teisės į kompiuterines programas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar trečiasis asmuo paminėtų sutarčių pagrindu perdavė ieškovui autorių turtines teises (ir kokia apimtimi) į nurodytas kompiuterių programą bei duomenų bazę, ar ieškovas LPPARA turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl autorių turtinių teisių pažeidimo, o tam yra svarbu įvertinti ir išaiškinti aukščiau nurodytas sutartis.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, o 2 dalyje nurodoma, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybe; aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014; 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad autorių teisių subjektu laikytinas autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, ATGTĮ nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas). ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad kompiuterių programos yra autorių teisių objektas, o pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, autorių teisių objektais taip pat laikomi duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas.

Pagal ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalį, autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka, o 3 dalyje nustatyta, kad negali būti perduodamos teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius. ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). ATGTĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatyta, kad autorinėje sutartyje turi būti nurodytas kūrinio pavadinimas, perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai). ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį, nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad preziumuojama, jog pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti; jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų; jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio sutartis buvo sudaryta (ATGTĮ 40 str. 2, 3 d.); tai reiškia, kad, kilus ginčui dėl turtinių teisių perdavimo apimties, taikoma siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė; sutartinis visų autorių teisių perdavimas yra siaurinamas iki konkrečioje sutartyje nurodytų kūrinio panaudojimo būdų, o kilus neaiškumų dėl sutartimi perduotų teisių apimties, vertinama, kad yra perduotas sutarties tikslui pasiekti reikalingas teisių minimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2012).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad nei 1999, 2001, 2002 ir 2003 metais tarp ieškovo LPPARA ir trečiojo asmens sudarytose sutartyse, nei kituose bylos dokumentuose nėra nurodyta, kad ieškovui LPPARA perduodamos autorių turtinės teisės į kompiuterio programą ir (arba) duomenų bazę, kad 2008 m. lapkričio 28 d. tarp šalių pasirašytu darbų perdavimo atlikimo aktu ieškovui LPPARA buvo perduoti tik 2008 m. sutartyje ir jos priede Nr. 1 nurodyti programavimo darbai, t. y. „EAN Lietuva“ tobulinimo ir „GS1 Lietuva“ valdymo programos tobulinimo darbai.

Bylos duomenimis, tarp 1999 m. liepos 16 d. ieškovo LPPARA ir trečiojo asmens buvo sudaryta „Paslaugų suteikimo sutartis“ Nr. 9907/02, kurios objektas – verslo registro informacinės sistemos sukūrimo paslauga, susidedanti iš: registro dokumentacijos parengimo pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų ir standartų, reglamentuojančių registrų ir informacinių sistemų funkcionavimą, reikalavimus; techninės užduoties sukūrimo (darbų specifikacijų parengimo); registro informacinės sistemos programinės įrangos (informacijos apdorojimo sistemos su posistemėmis) sukūrimas, vadovaujantis registro dokumentacija ir technine užduotimi (specifikacijomis); registro informacinės sistemos organizacinių resursų (žmonės, techninės priemonės ir pan.) paruošimas eksploatacijai (t. y. sutartis dėl kūrinio sukūrimo), kurios 4.2 punkte numatyta, kad ,,užsakovas naudojasi ta Prototechnikos programine įranga, kurią įsigijo iš Prototechnikos“, kad ,,visi užsakovo pageidaujami programos pakeitimai atliekami pasirašius naują užsakymo programavimui sutartį, tokios išlaidos negali būti įtrauktos į sutarties 2.1.7. išlaidų sąrašą“ (I b. t., 65 – 69 b. l.) (toliau - 1999 m. sutartis). Byloje nepateiktas 1999 m. sutartyje nurodytas 1999 m. gruodžio 15 d. darbų priėmimo aktas ir nepakanka duomenų nustatyti, kada ir kokiomis sąlygomis trečiasis asmuo perdavė ieškovui LPPARA 1999 m. sutarties pagrindu atliktus darbus, sukurtą kūrinį (tarp jų sutartyje nurodytą registro informacinės sistemos programinę įrangą (informacijos apdorojimo sistemą su posistemėmis)). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nurodytas kūrinys buvo perduotas ieškovui, kuris už jį atsiskaitė (I b. t., 70 - 72 b. l.).

Nors 1999 m. sutartyje kūrinys nėra įvardijamas nei kaip ieškovo nurodyta ,,EAN prekių numerių registravimo programa“, nei kaip GS1 sistemos duomenų bazė, tačiau apie tai nurodyta kitose ieškovo pateiktose sutartyse, tarp jų 2001 m. kovo 7 d. sutartyje dėl ,,verslo registro informacinės sistemos vystymo paslaugos, susidedančios iš šių darbų: Ean uždavinio programavimo darbų pagal priedą Nr. 1, papildomų darbo vietų diegimo ir priežiūros darbų pagal priedą Nr. 2“; beje, šios sutarties duomenimis, ji buvo sudaryta su UAB ,,Prototechnikos kompiuteriai“ (t. y. su kitu juridiniu asmeniu, o ne su trečiuoju asmeniu UAB ,,Prototechnika“; I b. t., 73 – 75 b. l.). Be to, 2002 m. spalio 15 d. Paslaugų suteikimo sutartimi Nr. 2002730 ir 2003 m. gruodžio 2 d. Paslaugų suteikimo sutartimi Nr. 2003/R1202 ieškovas LPPARA ir trečiasis asmuo susitarė, kad užsakovas (LPPARA) užsako ir perka, o UAB „Prototechnika“ suteikia ,,verslo registro informacinės sistemos vystymo paslaugą dėl EAN posistemės prisijungimo prie GEPIR sistemos programavimo darbų pagal priedą Nr. 1“ (Sutarties Nr. 2002730 1.1 punktas), o pagal Sutarties Nr. 2003/R1202 2 punktą - ,,informacinės sistemos vystymo paslaugą, susidedančią iš šių darbų: visada rodomas stulpelis ,,Pageidaujamas EAN numeris prekių paraiškos sąraše, visada rodomas stulpelis ,,Pageidaujamas EAN numeris“ prekių paraiškos spausdinimo lange, patobulintas vartotojų prisijungimas prie sistemos, galimybė peržiūrėti ir atsispausdinti visas savo užregistruotas prekes bei sukurti norimų prekių paiešką“. Be to, 2002 m. gruodžio 16 d. darbų priėmimo akte pagal Sutartį Nr. 2002730 nurodyta, kad trečiasis asmuo atliko šiuos darbus: ,,lokalizacijos numerių (GLN) įvedimas; informacijos anglų kalba įvedimas ir pateikimas; prisijungimas prie GEPIR informacinės sistemos“.

Ieškovo LPPARA pateiktos 2008 m. liepos 29 d. Paslaugų pirkimo sutarties Nr. 20080729 – 2008/29 duomenimis, jos šalys susitarė dėl programavimo darbų pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytą darbų specifikaciją; šios sutarties 1 punkte nurodyta, jog tiekėjas įsipareigoja sutartyje numatytais terminais ir tvarka atlikti programavimo darbus pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytą darbų specifikaciją ir užsakovas įsipareigoja priimti paslaugą bei už ją sumokėti, o sutarties 3 punkte numatyta, kad užsakovas (LPPARA) įsipareigoja priimti programinę įrangą ir laiku pasirašyti šios įrangos priėmimo – perdavimo aktą bei sumokėti tiekėjui (UAB „Prototechnika“) šioje sutartyje numatytas pinigų sumas sutartyje nustatytais terminais; šios sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad šalims pasirašius programinės įrangos priėmimo – perdavimo aktą, UAB ,,Prototechnika“ įsipareigoja „perduoti visas teises užsakovui“ (I b. t., 91 - 92 b. l.; toliau – 2008 m. sutartis). Beje, pagal ieškovo pateiktą su ieškiniu priedą Nr. 12 (I b. t., 91 - 99 b. l.) prie nurodytos 2008 m. liepos 29 d. sutarties Nr. 20080729 yra pateiktas „Priedas Nr. 1 prie Paslaugų pirkimo sutarties „Nr. 20080722“, kuriame nurodyta „EAN Lietuva tobulinimo darbų specifikacija“ - „GS1 Lietuva DB valdymo programos tobulinimas“ ir išvardijami darbai, jų laikas bei kaina (I b. t., 93 – 95 b. l.); be to, 2008 m. lapkričio 28 d. Darbų perdavimo atlikimo akte nurodoma, kad patvirtinama, jog šalys (LPPARA; UAB „Prototechnika“) „perdavė ir priėmė visus darbus, nurodytus Sutartyje „Nr. 20080722“; kad užsakovas patvirtina, jog „priimti darbai atitinka reikalavimus ir jis nekelia pretenzijų jų kokybei“; iš viso „137,5 val., viso su garantine priežiūra 23125 Lt“ (I b. t., 96 b. l.).

Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, 2008 m. lapkričio 28 d. Darbų perdavimo aktu ieškovui LPPARA nebuvo perduoti ieškovo nurodyta kompiuterinė programa ir duomenų bazė, o buvo perduoti sutartyje nurodyti darbai. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau paminėtame 2008 m. sutarties Priede Nr. 1 prie paslaugų pirkimo sutarties bei 2008 m. lapkričio 28 d. Darbų perdavimo atlikimo akte nurodytas paslaugų pirkimo sutartis numeris - „20080722“, nors, minėta, kad 2008 m. sutarties numeris yra „20080729 – 2008/29“. Beje, apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad 2008 m. sutarties ir 2008 m. lapkričio 28 d. akto pagrindu jis prašo atlyginti tą žalos dalį, kuri susijusi su programos patobulinimais, kurie „atlikti pagal 2008 m. liepos 22 d. sutartį“, bet tokios sutarties nepateikė; tačiau ieškovas LPPARA ir neneigia, kad trečiasis asmuo atliko 2008 m. sutartimi užsakytus patobulinimo darbus ir jam perdavė.

Minėta, jog nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 4 d. nutartyje nustatė, kad ieškovo LPPARA su trečiuoju asmeniu sudarytose 1999, 2001, 2002 ir 2003 metų autorinėse kūrinio užsakymo sutartyse nenurodyta, jog ieškovui perduodamos autoriaus turtinės teisės į kompiuterines programas. Be to, ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį, nurodant kūrinio naudojimo būdą. Taigi autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje gali būti įsipareigojimas perduoti autoriaus turtines teises arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį, nurodant kūrinio naudojimo būdą.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju 2008 m. sutarties 2.3 punkto nuostata įsipareigojimas ,,perduoti visas teises užsakovui“ (LPPARA) negali būti aiškinama plečiamai, ieškovo nurodomu būdu – „autoriaus turtinių teisių į programą ir duomenų bazę perdavimą“ bei, kad 2008 m. lapkričio 28 d. aktu priėmęs programos patobulinimus, jis įgijo autoriaus turtines teises į 2008 m. sutartyje nurodytą programinę įrangą ir kad tai įgalina jį ginti pažeistas teises „dalyje, susijusioje su programos patobulinimu“. Beje, minėta, kad siaurinamasis tokio pobūdžio sutarčių aiškinimas suformuluotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Juolab kad apelianto nurodytas aiškinimas prieštarautų ir 1999 m. sutarties paskirčiai – kūrinio sukūrimui ir perdavimui naudoti užsakovui, numatant, kad vėlesni kūrinio tobulinimo darbai bus atliekami sudarant atskiras sutartis, kokia iš jų yra ir 2008 m. sutartis. Be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų įvykdęs nurodytame 2008 m. sutarties 2.3 punkte numatytą įsipareigojimą – „perduoti visas teises užsakovui“ (LPPARA); tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 175, 314 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad „ieškovui perimant nuosavybėn pagal jo užsakymą 1999 m. sutarties pagrindu sukurtą individualią kompiuterinę programą, ieškovas įgijo bent jau teisę naudoti kompiuterinės programos autoriaus turtines teises, t. y. licenciją“, kad iš to jam kyla teisė ginti galimus autorių turtinių teisių pažeidimus. Nors ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje ir numatyta, kad teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pažeistų teisių gynimo turi ne tik autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, bet ir išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, tačiau ATGTĮ 39 straipsnio 2 dalis nustato, kad licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Tačiau tai nebuvo nurodyta byloje esančioje sutartyje, juolab, minėta, jog byloje nepateiktas ir 1999 m. priėmimo-perdavimo aktas pagal 1999 m. sutartį, be to, byloje nėra ir kitų įrodymų, kad ieškovui tokia licencija būtų buvusi suteikta, o tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 175, 314 str.).

Dėl pasakyto, apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neturi autorių turtinių teisių į EAN prekių numerių registravimo programą bei GS1 sistemos duomenų bazę, todėl neturi teisės reikšti ieškinį dėl paminėtų teisių pažeidimo (ATGTĮ 41 str. 1 d., 77 str. 1 d; CPK 185 str.).

Dėl sui generis teisių įgijimo ir apsaugos

ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalis duomenų bazę apibrėžia kaip susistemintą ar metodiškai sutvarkytą kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinį, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti, o to paties straipsnio 26 dalies nuostatomis, sui generis teisių subjektu yra duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės. ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį, padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti atlikti ATGTĮ numatytus veiksmus. Be to, ATGTĮ 61 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenų bazių gamintojų teisės saugomos, nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad pagal ATGTĮ saugomos teisės tik tokio duomenų bazės gamintojo, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį, padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų. Teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo LPPARA nurodytos duomenų bazės sudarymo aplinkybes ir ieškovo esmines investicijas į jos turinį, kurių nesant nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas turi ATGTĮ saugomas sui generis teises, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl sui generis teisių pažeidimo.

Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jo finansinės investicijos, kurių pagrindu jis įgijo sui generis teises, pasireiškė daugiau nei 300 000 Lt, skirtų kompiuterinės programos užsakymu, tobulinimu ir vystymui. Bylos duomenimis, nurodytos išlaidos (I b. t., 70 – 72, 89 – 90, 97 – 99 b. l.) yra susijusios su kompiuterine programa kaip kūriniu bei jo tobulinimu, tačiau ne su duomenų bazės kaip duomenų rinkinio kūrimu, nors nurodyti duomenys ir buvo talpinami konkrečioje duomenų bazėje (kompiuterių programoje), tačiau šie objektai turi būti aiškiai atriboti (ATGTĮ 61 str. 3 d.). Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis yra duomenų bazės gamintojas, kad atliko finansines investicijas, susijusias su duomenų bazės, kaip duomenų rinkinio, kūrimu, nei apygardos, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 314 str.). Nors apeliantas teigia padaręs ir organizacines investicijas į GS1 duomenų bazę, kurios pasireiškė darbuotojų samdymu, atlyginimų jiems mokėjimu, taip pat nurodo, kad duomenų bazės sudarymas ir pildymas buvo vykdomas nuo 1994 m. ieškinio pateikimo dienos, tačiau, bylos duomenys nepatvirtina apelianto teiginių, kad buvo atliktos esminės organizacinės investicijos į duomenų bazės gamybą (juolab kad kompiuterių programa buvo sukurta 1999 m.); o tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 178, 314 str.).

Dėl nurodyto nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas yra įgijęs sui generis teises į jo nurodytą duomenų bazę (ATGTĮ 61 str.).

Taigi apygardos teismas padarė teisingas išvadas, kad apeliantas nėra nei autorių turtinių teisių, nei sui generis teisių subjektas, t. y. nėra tinkamas ieškovas pagal ieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje, dėl to turėjo pagrindo netenkinti jo reikalavimų (CPK 185, 265 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.).

Netenkinus apeliacino skundo, atmestinas apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą.