- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-946-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius (pran.), Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- UAB „Lietrusa“
- Ieškovas
- Mako GmbH
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Lietrusa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-824-797/2015 pagal ieškovo Mako GmbH ieškinį atsakovui UAB „Lietrusa“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Mako GmbH ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Lietrusa“ 12404,93 Eur (kas atitinka 42831,74 Lt) skolą, 1666,02 Eur (kas atitinka 5752,44 Lt) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000 Eur (kas atitinka 3452,80 Lt) bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-10 preliminariu sprendimu priteisė ieškovui Mako GmbH iš atsakovo UAB „Lietrusa“ 12404,93 Eur (kas atitinka 42831,74 Lt) skolą, 1666,02 Eur (kas atitinka 5752,44 Lt) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1000 Eur (kas atitinka 3452,80 Lt) bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Lietrusa“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad atsakovas niekada su ieškovu sutarčių neturėjo ir medienos negavo, nes medieną tiekė Suomijos įmonė ,,Petroles Trading Oy“, o ieškovas pagal sutarties 9 p. buvo tik pinigų gavėju. Prie ieškinio pridėta sutartis yra galimai suklastota, nes tokiu numeriu buvo pasirašyta sutartis su minėta Suomijos įmone. Atsakovas nurodo, jog iš sąskaitos žurnalo išrašo matyti, kad atsakovas ieškovui pervedė 36 774,13 Eur, o Petroles Trading Oy atsakovui pardavė medienos už 39 633,48 Eur, nesumokėtas skirtumas yra 2 856,35 Eur. Taip yra todėl, kad buvo pristatyta brokuota mediena 3 570,05 Eur sumai, kurią sutiko nurašyti, ką patvirtina pateiktas susirašinėjimas su P. G., tą pripažino ir pats ieškovas. Nurodo, jog būtent faktinis medienos pardavėjas ,,Petroles Trading Oy“ yra skolingas atsakovui 713,70 Eur. Ieškovas negali reikšti ieškinio šioje byloje, nes su juo nebuvo pasirašyta sutartis ir medienos ji netiekė. Prašo panaikinti preliminarų sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 29 d. galutiniu sprendimu Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-10 preliminarų sprendimą pakeitė.
Ieškinį tenkino iš dalies.
Priteisė ieškovui Mako GmbH iš atsakovo UAB „Lietrusa“ 8834,88 Eur skolą, 1177,67 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 10 012,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 923 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Priteisė iš atsakovo UAB ,,Lietrusa“ valstybei 4,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, jog nors atsakovas neigia sutartinių santykių su ieškovu buvimą, tačiau jų teiginius paneigė kiti įrodymai, patvirtinantys, kad tarp ginčo šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai. Pateiktas susirašinėjimas ir prie jo pateikti rašytiniai įrodymai teismui patvirtino, jog iš viso pagal tarp šalių sudarytą sutartį ieškovas išsiuntė atsakovui 8 sunkvežimius medienos ir ieškovas (ne kita atsakovo nurodyta įmonė) pateikė sąskaitas atsakovui sumokėti už medieną. Tai patvirtina sąskaita faktūra Nr. 14, kurioje aiškiai matyti, jog Petroles Trading Oy parduoda ieškovui Mako Gmbh medieną, kuri pristatoma atsakovui UAB ,,Lietrusa“. Banko išrašas teismui pavirtino, jog atsakovas sumoka ieškovui už medieną. Atsakovo UAB ,,Lietrusa“ pateikti mokėjimo nurodymai, sąskaitos žurnalo išrašas taip pat teismui patvirtino sutartinių teisinių santykių buvimą tarp šalių. Tą faktą patvirtina ir Petroles Trading Oy T. Š. 2014-11-25 raštas, iš kurio teismas matė, jog tarp jų ir atsakovo UAB ,,Lietrusa“ neegzistavo jokių sutartinių santykių, o statybinė miško mediena UAB ,,Lietrusa“ tiekiama buvo išimtinai vokiečių firmos Mako Gmbh nurodymu, su kuria sieja ilgalaikiai santykiai, kad su atsakovu nėra sudarę 2014-01-31 sutarties, o P. G. neturėjo įgaliojimų atstovauti Petroles Trading Oy. Šią aplinkybę, kad mediena atsakovui buvo tiekiama ieškovo Mako Gmbh teismui patvirtino sąskaita faktūra Nr. 14. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais teismui patvirtino šalių (ieškovo ir atsakovo) sutartinių santykių buvimą.
Tarp Petroles Trading Oy ir UAB ,,Lietrusa“ sutarties buvimo daugiau rašytinių įrodymų nėra pateikta, byloje nėra įrodymų, jog Petroles Trading Oy teikia sąskaitas faktūras atsakovui apmokėti, priešingai, jos yra pateikiamos ieškovo Mako Gmbh. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo pateiktos sutarties pasirašymo vieta nurodyta Suomija. Iš atsakovo pateiktos sutarties su Suomijos įmone teismas matė, jog Suomijos įmonei taikomi Vokietijos institucijų mokesčiai ir rinkliavos, kas kėlė teismui abejonių atsakovo pateiktos sutarties, kaip įrodymo, patikimumu. Nors atsakovas teigė, kad ieškovas buvo tik pinigų gavėjas, tačiau net ir jam laikantis šios pozicijos, atsakovas neįrodė, jog ieškovui pagal sąskaitas faktūras pinigai sumokėti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai.
Pasisakydamas dėl atsakovo nurodomo prieštaravimų pagrindo – brokuotos medienos, teismas sprendė, jog atsakovo UAB ,,Lietrusa“ pretenzijos dėl medienos ieškovo Mako Gmbh buvo priimtos ir nagrinėtos, tai patvirtina jau minėtas susirašinėjimas elektroniniu paštu ir ieškovo pateikti pranešimai dėl broko pripažinimo. Ieškovas pripažino medienos dalies broką. Teismas sąlygą, jog broko pripažinimas galioja tik jeigu bus sumokėta kita dalis sumos už medieną, laikė nepagrįsta, kadangi esminis klausimas yra tas, ar atsakovui buvo pateikta dalis brokuotos medienos ir ar atsakovas už ją privalo mokėti. Ieškovui pripažinus medienos broką, teismas tai laikė fakto pripažinimu, todėl esant atsakovo pareikštam prieštaravimų pagrindui dėl medienos broko, atsakovas neprivalo mokėti ieškovui už patiektą ieškovo brokuotą medieną. Atsižvelgiant į tai, preliminarų teismo sprendimą teismas pakeitė, mažindamas priteistos skolos sumą sumomis dėl broko pripažinimo.
Teismui nepateikti įrodymai, kad už medieną pagal pateiktas sąskaitas ir važtaraščius buvo sumokėta, nors atsakovas teigia gavęs medieną (patvirtina ir susirašinėjimas tarp šalių), todėl teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti skolą už medieną.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog atsakovas prievolės neįvykdė, todėl iš atsakovo UAB „Lietrusa“ ieškovui Mako GmbH teismas priteisė 8834,88 Eur skolą, kuri susidaro atėmus sumą už patiektą brokuotą medieną, dėl to teismas preliminarų teismo sprendimą pakeitė.
Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, iš atsakovo priteistus preliminariu sprendimu delspinigius teismas mažino, nes sumažinta priteista skola, kurią privalėjo sumokėti atsakovas.
Teismas pakeitė preliminarų teismo sprendimą ir dėl procesinių palūkanų, nes keičiasi priteistina suma. Atitinkamai teismas perskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lietrusa“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
1. Apeliantas nurodo, kad teismas priėmė nagrinėti ieškinį, nors ieškovo atstovas nepateikė nei įmonės pažymėjimo, nei įgaliojimų Mako GmbH vardu vesti bylą o Vokietijos teisinių paslaugų įmonės prašymas atstovauti ieškovą negali būti laikomas atitinkančiu CPK 51 str. ir 56 str. reikalavimus.
2. Teismas vadovavosi dokumentais, kurie net elektroniniu būdu pateikti be jokių parašų ir antspaudų. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas pripažino ieškovo pateiktos, atsakovo įsitikinimu, suklastotos 2014-01-31 sutarties Nr. 04014/2014 versijos tikrumą, o šios sutarties originalas taip ir nebuvo pateiktas. Atsakovų pateiktos sutarties dokumentų originalus teismas priimti atsisakė, kas verčia apeliantą abejoti teismo sprendimo objektyvumu.
3. Apeliantas laiko, kad Mako GmbH yra netinkama proceso šalis, nes jokios sutarties su šia bendrove niekada nėra pasirašęs. Nesutinka su teismo išvada, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai. Atkreipia dėmesį į tai, kad visose Rusijos muitinės deklaracijose aiškiai nurodoma, kad šių prekių savininku pagal sutartį yra niekas kitas, o tik Suomijos įmonė Petroles Trading Oy.
4. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų sutikęs su broko dydžiu. Teismas nevertino aplinkybės, kad pats ieškovas sutiko, kad brokas patiektas ir neprieštaravo, kad iš bendros menamos skolos būtų atimta broko suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Mako GmbH prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. galutinį sprendimą.
Teismui buvo pateiktas tinkamas, įstatyme numatytas dokumentas, kuriame įformintos ieškovą atstovaujančio asmens teisės ir pareigos. Faktas, jog Mako GmbH turi sutartį su UAB „Lietrusa“ parašu bei faktas, kad UAB „Lietrusa“ yra atlikusi daugkartinius mokėjimus į Mako GmbH, patvirtina šių dviejų bendrovių sutartinius santykius, kuriuos UAB „Lietrusa“ neigia. Apelianto nurodoma versija dėl sutartinių santykių su Petroies Trading Oy, paneigiama tuo, kad atsakovas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo Petroies Trading Oy, be to, pati Petroies Trading Oy 2014-11-25 raštu, pateiktu į bylą, yra patvirtinusi, kad tokie santykiai neegzistuoja. Nors ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas priėmė atsakovo pretenzijas bei jas nagrinėjo, dėl ko teismas sumažino priteistinos skolos sumos dydį, tačiau apeliacinio skundo dėl to neteikia. Vien atsakovo bendravimas su Mako GmbH atstovais, Mako GmbH rašto dėl broko siuntimas į UAB „Lietrusa“ dar kartą patvirtina sutartinių santykių tarp UAB „Lietrusa“ ir MAKO GmbH buvimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas sprendimo, kuriuo pirmos instancijos teismas pakeitė preliminarų sprendimą sumažindamas priteistos skolos sumą sumomis dėl broko pripažinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl ieškovo atstovavimo
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovo atstovas advokatas G. Ž. nėra pateikęs įgaliojimų Mako GmbH vardu vesti bylą o Vokietijos teisinių paslaugų įmonės prašymas atstovauti ieškovą negali būti laikomas atitinkančiu CPK 51 str. ir 56 str. reikalavimus. Su tokia apelianto dėstoma pozicija nesutiktina.
Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, išvardinti CPK 56 straipsnio 1 dalyje, tarp jų advokatai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtis patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 57 str. 3 d.). Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, o atlikdamas pavedimus pagal sutartį advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar jos išrašą.
Nagrinėjamu atveju ieškinys ir jo priedai buvo teikiami elektroninio ryšio priemonėmis, tarp kurių yra pateiktas teisinių paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir advokatų profesinės bendrijos „Ius plus ultra“, išrašas, kurios 2.7. puntu klientui gali būti priskiriamas konkretus advokatas, vykdant šią sutartį. Todėl vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovas byloje buvo tinkamai atstovaujamas jo atstovo advokato G. Ž..
Dėl originalų dokumentų pateikimo
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nes teismui nebuvo pateikti dokumentų originalai.
CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Todėl teismas turėjo teisę vadovautis jam pateiktų dokumentų skaitmeninėmis kopijomis. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kad Mako GmbH ir UAB „Lietrusa“ 2014 m. sausio 31 d. sudarytos sutarties Nr. 04014/2014 originalas neegzistuota, nes ši sutartis, pasirašius UAB „Lietrusa“ atstovui, buvo atsiųsta elektroniniu paštu į Mako GmbH.
Byloje nėra duomenų, kad V. Š., ėjusio UAB „Lietrusa“ direktoriaus pareigas parašas ar šios bendrovės antspaudas būtų suklastoti, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi galimai suklastotos 2014-01-31 sutarties Nr. 04014/2014 faktu.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas atsisakė priimti atsakovo pateiktos sutarties dokumentų originalus, kas verčia apeliantą abejoti teismo sprendimo objektyvumu.
Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo spręsti, kad apelianto argumentas dėl teismo sprendimo objektyvumo, iš esmės yra susijęs su apeliantui nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, t. y ne tokiu, kokio tikėjosi atsakovas.
Dėl sutartinių santykių buvimo
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai.
Elektroniniu būdu sudarytoje sutartyje atsakovo UAB „Lietrusa“ antspaudas ir įmonės direktoriaus parašas, ieškovo sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymas bei atsakovo daugkartinių atliktų mokėjimų ieškovui faktas, neabejotinai patvirtina šių dviejų bendrovių sutartinius santykius, kuriuos apeliantas neigia. Nekartodamas teismo nustatytų ir išsamiai sprendime aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepaneigė tarp jo ir ieškovo Mako GmbH sutartinių santykių dėl medienos pirkimo buvimo fakto.
Nepagrįstai apeliantas remiasi 2014-01-31 tarp UAB „Lietrusa“ ir Petroles Trading Oy sudaryta sutartimi Nr. 04014/2014, teigdamas, kad ne tarp ieškovo Mako GmbH ir UAB „Lietrusa“, tačiau tarp Petroles Trading Oy ir UAB „Lietrusa“ buvo susiklostę medienos pirkimo - pardavimo santykiai. Nagrinėjamu atveju, tiesioginių sutartinių santykių tarp UAB „Lietrusa“ ir Petroles Trading Oy buvimą paneigia ir santykių tarp Mako GmbH ir UAB „Lietrusa“ buvimą leidžia pripažinti šios aplinkybės: pirma, sutartis, kurią pateikė atsakovas, nėra pasirašyta Petroles Trading Oy. Antra, apeliantas nepaneigė ieškovo 2014-11-25 Petroles Trading Oy pateiktą patvirtinimą, kad tarp UAB „Lietrusa” ir Petroles Trading Oy, niekada neegzistavo jokie sutartiniai santykiai. Trečia, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo mokėjimus į Petroles Trading Oy, priešingai ieškovo pateikti banko sąskaitos išrašai, patvirtina, kad UAB „Lietrusa“ už medieną pagal Mako GmbH pateiktas sąskaitas mokėdavo ieškovui. Ketvirta, ieškovo saugomi krovinio važtaraščiai, kurie yra medienos siuntimo į UAB „Lietrusa“ lydimieji dokumentai, yra ieškovo žinioje. Penkta, krovinio važtaraščiuose Nr. 4401305 ir 4402904 bei ieškovo išrašytose sąskaitose už medieną nurodytų transporto priemonių ir puspriekabių valstybiniai numeriai sutampa. Šešta, byloje atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal važtaraščius Nr. 4401305 ir4402904 atsakovas yra atlikęs mokėjimus Petroles Trading Oy. Septinta, tiesioginis ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas dėl broko, dar kartą patvirtina sutartinių santykių tarp UAB „Lietrusa“ ir Mako GmbH buvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas bando klaidini teismą, manipuliuodamas identiškai sudaromų sutarčių maketu, todėl ir apeliacinės instancijos teismui kyla abejonių dėl atsakovo su Petroles Trading Oy pateiktos sutarties, kaip įrodymo, patikimumo.
Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti atsakovo sutartinių santykių su Petroles Trading Oy buvimo, nes apeliantas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo Petroies Trading Oy, be to, pati Petroies Trading Oy 2014-11-25 raštu paneigė tokių santykių egzistavimą. Remiantis išdėstytu apelianto argumentas, kad ieškovas Mako GmbH yra netinkama proceso šalis, nes jokios sutarties su šia bendrove niekada nėra pasirašęs, laikytinas nepagrįstu.
Dėl medienos broko
Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų sutikęs su broko dydžiu, nes nėra sudaryta jokio akto. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu, kadangi atsakovas subjektyviai vertina pateiktas teismo išvadas dėl broko pripažinimo fakto.
Nors apelianto įsitikinimu teismas nevertino aplinkybės, kad pats ieškovas sutiko, kad buvo patiektas brokas ir neprieštaravo, kad iš bendros menamos skolos būtų atimta broko suma, tačiau apeliantas sąmoningai nutyli reikšmingą ieškovo nurodytą aplinkybę dėl likusios skolos dalies apmokėjimą per tris kalendorines dienas.
Neteisus apeliantas teigdamas, kad sutartyje nėra nurodyta, kokios formos ir kokiu būdu turi būti pateikiama pretenzija ieškovui, todėl akcentuotinas 2014-01-31 sutarties Nr. 04014/2014 6 p. sąlygos nesilaikymas ir ieškovo sutikimas dėl broko pripažinimo, kaip žingsnis link bendradarbiavimo, o ne teisine aplinkybe, kylančia iš pareigų pagal sutartį.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nors atsakovas neigia medienos pirkimo-pardavimo sutartinių santykių su ieškovu Mako GmbH egzistavimą, tačiau pretenzijų dėl broko pateikimą ieškovui Mako GmbH pripažįsta.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį teikiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.