Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6455-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22160109561.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu A. S. (toliau – ir pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad ji, būdama pradedančiąja vairuotoja, vairuodama transporto priemonę, važiavo 138 km/h greičiu, kai leistinas greitis – 80 km/h. Įvertinus prietaiso paklaidą, nustatytą greitį viršijo – 53 km/h, taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET) 131.2 papunktį.

2022 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas A. S. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2022 m. balandžio 8 d. Institucijos vyresniojo tyrėjo L. M. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskirti jai administracinę nuobaudą remiantis teisės aktų nustatančių atsakomybę už jos padarytą nusižengimą, tai yra paskirti jai nuobaudą, atitinkančią jos padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 2) jeigu teismas spręs, kad priimdamas 2022 m. balandžio 8 d. nutarimą Institucijos vyresnysis tyrėjas L. M. tinkamai kvalifikavo jos padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones), arba paskirti ją trumpesniam nei 12 mėn. laikotarpiui.

Skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Nutarime nurodyta, kad kaltės klausimas šioje administracinio nusižengimo byloje neginčytinas, nes pati administracinėn atsakomybėn traukiama A. S. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su jai inkriminuotu kaltinimu sutinka, gailisi dėl savo tokio poelgio. Pareiškėja nurodo, kad neginčija savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo – greičio viršijimo, tačiau pripažindama savo kaltę, nepasisakė dėl savo veiksmų teisinio vertinimo, o jos padarytas nusižengimas turėjo būti tinkamai ir teisingai įvertintas. Bylos nagrinėjimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame akivaizdžiai matėsi, jog ji viršijo leistiną greitį, tačiau tikrai nevažiavo 138 km/h greičiu ir tokį greitį pasiekė tik momentiškai – stengdamasi greičiau pabaigti sunkiasvorio automobilio lenkimo manevrą. Ji yra pradedančioji vairuotoja ir važiuodama paskui sunkiasvores transporto priemones nesijaučia saugiai. Be to, viena iš priežasčių kuo greičiau aplenkti sunkiasvorius automobilius, buvo būtent ta, kad iš paskos važiavo kitas automobilis, kaip dabar žinoma, nežymėtas policijos automobilis, ir ji norėjo kuo greičiau baigti lenkimo manevrą bei suteikti jam kelią.

Skunde nurodoma, kad iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas, akivaizdžiai matyti, jog policijos pareigūnai net kelis kartus fiksavo pareiškėjos važiavimo greitį, viršijantį leistiną, tačiau jis buvo kur kas mažesnis nei 138 km/h ir jos nestabdė. Tai yra, važiuodami ta pačia eismo juosta paskui pareiškėją nežymėtu automobiliu bei nestabdydami jos dėl jau padaryto pažeidimo – greičio viršijimo, policijos pareigūnai savotiškai provokavo ją dar labiau viršyti greitį tam, kad ji galėtų atlaisvinti jiems eismo juostą, kuria ji važiavo lenkdama sunkiasvores transporto priemones. Pareiškėja savo kaltę dėl padaryto KET pažeidimo pripažįsta pilna, tačiau mano, kad policijos pareigūnai netinkamai teisiškai kvalifikavo jos veiksmus, tai yra inkriminavo jai didesnį greičio viršijimą ir dėl to nubaudė ją už sunkesnio nusižengimo padarymą. Tai pareiškėja grindžia Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-677/2016. Kaip ji nurodo, minėtoje byloje buvo konstatuota, jog tuo atveju, jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau skundžiamame nutarime yra nurodoma, jog Administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuota, kad pareiškėja per penkių metų laikotarpį administracine tvarka bausta už administracinį nusižengimą (jog asmuo, 7 maršruto troleibusu, garažinis Nr. 067, į inkaro sustojimą Kaune, 2020 m. liepos 22 d., atvažiavo be galiojančio bilieto ir tuo pažeidė ANK 446 straipsnio 4 dalį „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi Kauno mieste taisyklių“ 25 punkto reikalavimus). Nutarime nurodyta, kad anksčiau A. S. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jos nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytųjų nuo naujų pažeidimų darymo, nes ji ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tai yra, parenkant jai bausmę už padarytą administracinį nusižengimą, neteisėtai buvo vertintas ankstesnis jos baustumas už administracinį nusižengimą, padarytą beveik prieš 2 m. bei neteisėtai ir nepagrįstai padarytos išvados apie tai, jog ji neva jau yra bausta ir neva tai rodo, kad toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, bylos nagrinėjime dalyvavęs advokatas E. S. į bylą pateikė šiuos dokumentus: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 23 d. „Pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą) Nr.(2022-219-PD)-103; 2022 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) charakteristiką, 2022 m. kovo 18 d. rangos sutarties papildymą Nr. l, bei 2021 m. liepos 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimą; 2022 m. kovo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ambulatorinio apsilankymo aprašymą; pareiškėjos gimimo liudijimą ir jos tėvo T. S. gimimo liudijimus; (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą gyvenamosios vietos savininkui (bendraturčiams); 2017 m. kovo 28 d. LSMU ligoninės Kauno klinikos filialo (duomenys neskelbtini) ligoninės pažymą apie gydymą; LSMU ligoninės Kauno klinikos filialo (duomenys neskelbtini) ligoninės ligos istoriją (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 17 d. LSMU ligoninės Kauno klinikos Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą; 2018 m. rugsėjo 18 d. LSMU ligoninės Kauno klinikos Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą; 2019 m. kovo 28 d. LSMU ligoninės Kauno klinikos Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, 2019 m. gegužės 21 d. LSMU ligoninės Kauno klinikos Medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Pareiškėja nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o mokosi (duomenys neskelbtini). Viešojo transporto (autobuso) stotelė nuo jos gyvenamosios vietos yra nutolusi apie 2 km atstumu, nes ji gyvena (duomenys neskelbtini), o viešojo transporto stotelė yra (duomenys neskelbtini). Jeigu susidaro tokia situacija, kad iš (duomenys neskelbtini), kur ji mokosi, turi grįžti namo vėliau, vakare, ji turi važiuoti net ne iki (duomenys neskelbtini), o iki (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog yra mergina ir jai labai nesaugu vienai vaikščioti didelius atstumus tamsiu paros metu nuo artimiausios viešojo transporto stotelės iki namų, todėl yra reikalinga transporto priemonė ir teisė ją vairuoti. Pareiškėjos motina A. M. S., kaip matyti iš pateiktų jos medicininių dokumentų, serga, ir net negali pati nuvykti iki gydymo įstaigos. Pareiškėjos tėvas T. S. dirba (duomenys neskelbtini). Todėl, visų pirma, nei tėvas, nei motina, neturi galimybių ją vežioti. O antra, pareiškėja vienintelė gali vežioti savo motiną į gydymo įstaigas, kai tėvas dirba kitame mieste. Pareiškėjos senelė O. R. S. gyvena viena (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš pateiktų jos medicininių dokumentų ji sunkiai serga. Pareiškėja viena ją lanko, nuveža būtinų maisto produktų, kitų prekių, rūpinasi ja, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nei jos motina, nei tėvas to padaryti negali. Ir dėl šios priežasties pareiškėjai yra reikalinga transporto priemonė bei teisėją vairuoti. Priimant skundžiamą nutarimą ir parenkant nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių laikotarpiui, nė vienas iš advokato pateiktų dokumentų nebuvo analizuojamas, nebuvo vertinami ir pareiškėjos paaiškinimai apie būtinybę turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Todėl laikytina, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo iš esmės pažeista ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad „administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais“, ANK 34 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti jog „administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“ bei 34 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes“. Pareiškėja nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą, visiškai nebuvo atsižvelgta į jos asmenybę, kaip jau paminėta, bylos nagrinėjimo metu jos atstovo pateikti rašytiniai dokumentai buvo tiesiog ignoruoti, skundžiamame nutarime apie juos apskritai neužsiminta, nė vienas iš jų nebuvo įvertintas skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, jos trukmę. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 22 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad „administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės ir argumentai leidžia daryti išvadą, jog skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra paskirtos visiškai neatsižvelgiant į jos asmenybę, ignoruojant pateiktus rašytinius dokumentus, neatitinka padaryto administracinio nusižengimo, prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir yra per griežtos, o administracinės nuobaudos paskirties galima pasiekti parenkant jai švelnesnę administracinę nuobaudą bei neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones), arba ją skiriant trumpesniam nei 12 mėn. laikotarpiui.

Institucija atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad pagrindinis administracinio nusižengimo byloje esantis įrodymas yra tarnybinio automobilio greičio matuoklio vaizdo įrašas, kuriame puikiai matosi įvykio aplinkybės. Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalį, administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal ANK 8 straipsnio 2 dalį, administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir jų norėjo. Pagal ANK 8 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi iš šio teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad pareiškėja veikė tyčia, t. y. sąmoningai pasirinko tokį važiavimo greitį. Administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad pareiškėja kurį laiką važiuoja antroje eismo juostoje ir net neketina persirikiuoti į pirmąją eismo juostą kuomet aplenkia sunkiasvores transporto priemones, kai tokios aplinkybės puikiai leido tai padaryti. Pareiškėjai baimintis važiuoti paskui sunkiasvores transporto priemones visiškai nėra jokio pagrindo, kadangi pagal KET jei toje kelio atkarpoje reikėjo važiuoti 80 km/val., o sunkiasvorės transporto priemonės važiuoja 90 km/val. greičiu, kas parodo, kad jeigu laikytųsi nustatyto leistino greičio ją aplenktu kitos transporto priemonės, kurios važiuoja greičiau. Vaizdo įrašas parodo, kad ji nesilaiko KET rekomenduojamo saugaus atstumo važiuodama paskui sunkiasvorę transporto priemonę, kas parodo, kad pareiškėjos teiginys dėl baimės važiuojant paskui sunkiasvores transporto priemones yra niekuo nepagrįstos. Taip pat pareiškėjos teiginys, kad neva pareigūnai provokavo ją važiuoti dar greičiau yra nepagrįsti, nes kaip matyti iš vaizdo įrašo pareigūnai persirikiuoja į pirmąją eismo juostą ir važiuoja kurį laiką po ko persirikiuoja į antrąją eismo juostą, o automobilis (duomenys neskelbtini) tolsta nuo jų net neketindamas persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinus bylos medžiagą ir pareiškėjos skundu pateiktą informaciją, Institucija nuomone, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pareiškėja mokosi toliau nuo gyvenamosios vietos ir praradusi teisę vairuoti gali pasunkėti jos grįžimas ir nuvykimas į/iš mokymosi vietos nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pareiškėjos padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Pareiškėja žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis Pareiškėjos atžvilgiu netaikytinas. Institucijos nuomonę pareiškėjai paskirta minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas nėra per griežtos siekiant ANK įtvirtintų administracinių nuobaudų tikslų.

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad teisę vairuoti transporto priemones turi nuo spalio – lapkričio mėn., tiksliai neprisimena. Atsilikti tuo metu negalėjo, nes buvo tarp sunkiasvorių automobilių. Norėdama aplenkti sunkiasvorius automobilius, ji persirikiavo į antrąją eismo juostą, tačiau jų buvo daug. Sunkiasvorių automobilių ji bijo iki šiol. Tarp jų jaučiasi ne saugi. Visą kelią tokiu greičiu, koks yra užfiksuotas, ji nevažiavo. Pripažįsta, kad važiavo didesniu, nei jai yra leistinas, greičiu, galbūt virš 90 km/val., tačiau tikrai ne tokiu, kaip buvo sustabdyta. Sunkiasvoriai automobiliai važiavo apie 90 km/val. greičiu. Jos motina yra sunkus ligonis, kurį reikalinga nuolatos vežioti į klinikas, masažus, į visokias procedūras. Kadangi tėvas pagal sutartį dirba (duomenys neskelbtini), motinos vežiojimu rūpinasi ji. Taip pat pareiškėja turi senelę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri taip pat negali savimi pasirūpinti. Tėvas į namus grįžta tik savaitgaliais, tačiau nevisada. Vienintelė galinti pasirūpinti senele yra pareiškėja. Pareiškėja nurodė, kad baigė mokyklą, tačiau pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Dirba ir iki 2-3 val. ryto, po to reikia grįžti į namus. (duomenys neskelbtini) nėra saugu vienai vaikščioti.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Atsiliepime nurodė, jog prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

KET 131.2. papunktyje numatyta, kad ne gyvenvietėse A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėmis, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusais (įskaitant mokyklinius) automagistralėse leidžiama važiuoti – ne didesniu kaip 100 km/h greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu kaip 80 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

ANK 416 straipsnio 6 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą. Šio straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir A. S. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai patvirtina, kad ji, būdama pradedančiąja vairuotoja, 2022 m. kovo 8 d. 13.51 val. magistraliniame kelyje Kaunas – Marijampolė – Suvalkai viršijo nustatytą 80 km/h greitį 53 km/h, važiuodama 138 km/h greičiu (įvertinus paklaidą) taip pažeisdama minėtus KET reikalavimus.

Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai savotiškai provokavo pareiškėją daugiau viršyti greitį, užfiksavę jos važiavimo greitį, viršijantį leistiną greitį ir jos nestabdę, jie važiavo ta pačia eismo juosta paskui pareiškėją nežymėtu automobiliu. Pasak pareiškėjos, ji 138 km/h greitį pasiekė momentiškai, norėdama aplenkti sunkiasvorius automobilius ir praleisti iš paskos važiavusį nežymėtą policijos automobilį. Visgi teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad nepageidauja, jog būtų apklausti policijos pareigūnai, minėtas aplinkybes prašo vertinti tik paskirtos nuobaudos ir administracinės poveikio priemonės kontekste, pareiškėja su nustatytu pažeidimu sutinka ir kaltę pripažįsta. Tai, jog kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo pripažįsta patvirtino ir pati pareiškėja. Susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įrašu, teismo vertinimu, pareiškėja padaryti nagrinėjamą administracinį nusižengimą nebuvo išprovokuota policijos pareigūnų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, A. S. padaryti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, numatančią atsakomybę už greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h.

Skunde nurodoma, kad teismui sprendžiant, jog pareiškėjos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, prašoma pakeisti minėtą nutarimą ir neskirti pareiškėjai administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones), arba paskirti ją trumpesniam nei 12 mėn. laikotarpiui.

Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog tuo atveju, kai asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš nutarimo, ši aplinkybė ir nebuvo vertinta kaip pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau vertinta visų pareiškėjos asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 km/h yra įvardijęs kaip pavojingą veiką ir nustatęs už jos padarymą administracinę nuobaudą bei privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Už 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pradedantiesiems vairuotojams yra numatyta bauda nuo 400 Eur iki 500 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai įvertinus pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pareiškėjai buvo paskirta 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieniems metams, t. y. paskirta bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą vidurkį ir minimalus administracinės poveikio priemonės terminas. Kaip matyti iš pareiškėjos alternatyvaus prašymo, baudos dydžio ji neginčija, o prašo neskirti administracinio poveikio priemonės arba paskirti ją trumpesniam nei 12 mėn. laikotarpiui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jos atstovas pateikė papildomus dokumentus, kurie charakterizuoja jos asmenybę, tačiau pateikti dokumentai buvo ignoruoti, paskiriant jai per griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodoma, jog pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), o kaip patikslino teismo posėdžio metu, dirba (duomenys neskelbtini). Darbą ji baigia vėlyvu paros metu, dėl ko, tuo metu viešasis transportas iki jos namų nebevažiuoja, važiuoja tik dalį jai reikiamo atstumo, todėl jai yra nesaugu grįžti pėsčiomis į namus. Šiame kontekste aktualu pažymėti, tai, kad dar skundo pateikimo metu pareiškėja minėtame darbe nedirbo, šį darbą, įvertindama atstumą ir galimybę iki jo nuvykti, ji pasirinko žinoma apie pačios padarytą administracinį nusižengimą bei jos atžvilgiu priimtą nutarimą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja įsidarbino vėliau nei buvo priimtas nutarimas, šios aplinkybės negalėjo būti vertinamos nustatant jai paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Tai, jog pareiškėja šiuo metu dirba, be abejonės, teismo vertintina kaip teigiama aplinkybė, tačiau pažymėtina, jog pareiškėja, teikdama savo paaiškinimus net nenurodė savo darbovietės pavadinimo ir tikslaus jos adreso, aplinkybių dėl kurių ji pasirinko tokiu atstumu nuo gyvenamosios vietos nutolusią darbovietę. Taip pat tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog jos tėvas dirba (duomenys neskelbtini), o motina sunkiai serga, todėl esant būtinybei – ji vienintelė gali savo motiną nugabenti į gydymosi įstaigas, kai tėvas yra išvykęs. Taip pat nurodė, jog jos senelė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), sunkiai serga ir pareiškėja yra vienintelis asmuo, galintis ja pasirūpinti. Tačiau šiuo aspektu pastebėtina, kad specialiosios teisės atėmimas, teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susijęs ir su pareiškėjos galimybėmis ir pareiga pasirūpinti sergančia motina ir senyvo amžiaus senele. Be abejonės, specialiosios teisės atėmimas sukels A. S. nepatogumų, tačiau, šie nepatogumai, atsiradę dėl pačios pareiškėjos neatsakingumo, todėl negali savaime būti laikomi išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbinių funkcijų, tiek rūpinantis artimais giminaičiais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, A. S. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir A. S. paaiškinimus, pateiktą rašytinę medžiagą bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjas L. M., individualizuodamas pareiškėjai paskirtą nuobaudą, teisingai įvertino aplinkybių visumą ir pagrįstai paskyrė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – vienerius metus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6455-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22160109561 pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. S. skundo netekinti ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-6455-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22160109561 nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.