- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2A-194-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29202-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- G. V., J. G., D. Ž., D. K., R. A., V. L., J. M., K. S., V. K., L. D., A. D., N. K., R. K., V. Š., M. Ž., S. Š., J. K., A. K., J. U., G. U., R. Š., D. D., V. B., L. B., D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. V., J. G., D. Ž., D. K., R. A., V. L., J. M., J. G., K. S., V. K., L. D., A. D., J. M., N. K., R. K., V. Š., M. Ž., S. Š., J. K., A. K., J. U., G. U., R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B., D. G. (toliau – ir ieškovai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑1717‑931/2020 pagal ieškovų ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl palūkanų priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovės ieškovams priteisti palūkanas: D. Ž., D. K., G. V. po 1 515,08 EUR, J. G. 965,08 EUR, R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B. po 1 496,91 EUR, R. A., J. M., K. S., V. K., L. D., J. M., R. K., V. Š., J. K., A. K., V. L., J. G. po 2 981,75 EUR, N. K. 1 507,61 EUR, M. Ž. 1 500,28 EUR, S. Š., A. D. po 2 966,94 EUR, G. U., J. U. po 925,52 EUR, D. G. 1 521,11 EUR, taip pat iš atsakovės ieškovams priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-13-522/2017, kurioje ieškovai prašė: 1) pripažinti juos nukentėjusiaisiais, vykdant darbo ir (arba) tiesiogines pareigas, gyvsidabriu užterštose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovė), nustatyti tvarką, pagal kurią asmenims, nukentėjusiems dėl darbo ar tiesioginių pareigų vykdymo gyvsidabriu užterštose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose, būtų kompensuojamos visos jų asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir priemonės susijusios su bet kokiomis jų ligomis (išskyrus užkrečiamąsias ligas, virusines infekcijas bei traumas), kurių nepadengia privalomasis sveikatos draudimas, įskaitant (tačiau neapsiribojant), jų sveikatos patikrinimui reikalingas būsimas diagnostikos, laboratorinių tyrimų, atliekamų ne rečiau kaip du kartus per metus sertifikuotose laboratorijose, visų susirgimų gydymo išlaidas, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas, pilną vaistų kompensavimą; 3) įpareigoti atsakovę nustatyti tvarką, pagal kurią asmenims, nukentėjusiems vykdant darbo ir (arba) tiesiogines pareigas gyvsidabriu užterštose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose, būtų kompensuojamos periodiškai po 14 dienų per metus teikiamo sanatorinio gydymo bendram organizmo atstatymui paslaugų Lietuvoje veikiančiose sanatorijose išlaidos; 4) ieškovams iš atsakovės priteisti po 225 550 EUR neturtinės žalos atlyginimo; 5) ieškovams iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovei D. G. 50 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 galiausiai ieškovams buvo priteista neturtinė žala.
2. Teigė, kad ieškovų ieškinys buvo pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. gruodžio 12 d. – pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, 2015 m. gruodžio 14 d. buvo gautas teisme. 2016 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, jog byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos teismas šią nutartį panaikino ir bylą grąžino toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo byla buvo perduota Širvintų rajono apylinkės teismui, kuris bylą išnagrinėjo ir priėmė 2017 m. spalio 11 d. sprendimą. Šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi byla buvo perduota Panevėžio apygardos teismui, kur buvo priimta 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Byla teismuose buvo nagrinėjama iki 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, kuria galiausiai ieškovų ieškiniai buvo tenkinti iš dalies ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir dalis bylinėjimosi išlaidų.
3. Ieškovai nagrinėjant bylą nebuvo pareiškę prašymo priteisti procesines palūkanas, nes ne kartą bandė taikiai susitarti dėl bylos baigties, ginčą perduoti teisminei mediacijai, tačiau ieškovams ne tik nepavyko taikiai susitarti, tačiau ir bylinėjimasis užtruko pusketvirtų metų. Visų trijų instancijų teismai pripažino atsakovės kaltę ir ieškovų ieškinius tenkino visiškai, skyrėsi priteistinos žalos dydis, dėl to, pasak ieškovų, viso bylinėjimosi metu ieškovai turėjo teisę į žalos atlyginimą, o dėl atsakovės veiksmų ieškovams visą šį laikotarpį nebuvo kompensuota už patirtą neturtinę žalą. Taigi, nors ieškovai su pirminiu ieškiniu nepareiškė prašymo dėl palūkanų priteisimo, tačiau jiems nėra užkertamas kelias tokį ieškinį dėl palūkanų pateikti pagrindinei bylai pasibaigus. Ieškovai pasinaudodami tokia teise prašė iš atsakovės kiekvienam priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo jiems priteistos sumos skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. liepos 26 d., o D. G. – iki 2019 m. rugsėjo 13 d.
Atsiliepimas
4. Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atstovė Nacionalinė teismų administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį. Atsiliepime nurodė, jog bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, kuria ieškovams iš Lietuvos valstybės priteista neturtinės žalos atlyginimas, yra įvykdyta įstatyme numatytais terminais: beveik visiems ieškovams nutartimi priteistos tiek neturtinės žalos, tiek bylinėjimosi išlaidų sumos yra išmokėtos.
5. Teigė, kad ieškovai savo reikalavimą kildina netinkamai aiškindami kasacinio teismo jurisprudenciją, kita vertus, neatsižvelgia į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą materialiosios teisės normų taikymo dėl procesinių palūkanų priteisimo už ankstesnį laikotarpį nuo ankstesnės bylos iškėlimo teisme dienos praktiką. Manė, kad ieškovai galėtų reikalauti procesinių palūkanų už nutartimi priteistas sumas tik tuo atveju, jeigu nutartis iki ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo dar nebūtų įvykdyta, t. y. ieškovams priteistos sumos nebūtų išmokėtos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodė, kad ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia, o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pagal faktines aplinkybes tapačioje byloje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę sumokėjusi išmokas dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-403/2019, 32 punktas).
8. Teismas nustatė, kad pradinėje byloje, kurią galutinai išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimdamas 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-148-248/2019, ieškovai nereiškė reikalavimo atsakovei dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prašė tik neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovai ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2019 m. spalio 2 d., ieškovams pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2019 m. spalio 23 d. Ieškovų argumentus, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas turėjo būti skaičiuojamas nuo ieškinio pagrindinėje byloje pateikimo, teismas atmetė, nes toks reikalavimas minėtame ieškinyje nebuvo pareikštas.
9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog procesinės palūkanos nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovei įvykdžius prievolę iki ieškinio pareiškimo procesinių palūkanų priteisimo, šios palūkanos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-403/2019, 29-32 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019, 28-30 punktai). Byloje teismas nustatė, kad atsakovė įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-148-248/2019 patenkintus ieškovų reikalavimus iki naujo ieškinio su reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-1717-931/2020. Todėl, remdamasis kasacinio teismo argumentais, sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas ieškovams. Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimai dėl procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. liepos 26 d., o D. G. – iki 2019 m. rugsėjo 13 d., priteisimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovams priteisti palūkanas: D. Ž., D. K., G. V. po 1 515,08 Eur; J. G. 965,08 Eur; R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B. po 1 496,91 Eur; R. A., J. M., K. S., V. K., L. D., J. M., R. K., V. Š., J. K., A. K., V. L., J. G. po 2 981,75 Eur; N. K. 1 507,61 Eur; M. Ž. 1 500,28 Eur; S. Š., A. D. po 2 966,94 Eur; G. U., J. U. po 925,52 Eur, D. G. 1 505,56 Eur, taip pat iš atsakovės ieškovams priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Apeliantai teigia, kad teismas formaliai vertino pareiškėjų pareikštus reikalavimus, klaidingai taikydamas ir aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Šiuo atveju ieškinio esmė buvo ta, jog pareiškėjai byloje dėl žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo nereiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog procesinės palūkanos kartu atlieka ir kompensuojamąją funkciją, ieškovai iš esmės neprarado teisės reikalauti palūkanų jiems priteisimo.
10.2. Pasak ieškovų, jie rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje yra pažymėta, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, o kreditorius jam priklausančiomis lėšomis naudotis negali, negali gauti iš jų naudos, taip skolininkas pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas.
10.3. Teigia, kad pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Be to, kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė, kas reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).
10.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą, visiškai neįvertino, jog ieškinio dalykas buvo ne procesinės palūkanos, o kompensuojamosios palūkanos, t. y. ieškinio reikalavime buvo paskaičiuotos sumos, kurių ieškovai prašė kaip palūkanų, o ne kaip procesinių palūkanų. Ieškovai, remdamiesi procesinių palūkanų skaičiavimo pagrindais, kuomet dėl atsakovo prievolės neįvykdymo geranoriškai, ieškovas yra priverčiamas kreiptis į teismą, o viso teisminio proceso metu atsakovas gali naudotis pinigais, kurie turėtų būti sumokėti ieškovui, t. y. ieškovas turi teisę juos gauti, laikė, jog atsakovė yra praleidusi prievolės įvykdymo terminą nuo to laiko kai ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su ieškovų apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.
11.1. Teigia, kad sprendžiant dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, teisiškai reikšminga aplinkybė – ar atsakovė praleido teismo sprendimu priteistos sumos (šiuo atveju – ieškovams mokėtinų sumų neturtinei žalai atlyginti) mokėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, iki ieškovams pateikiant ieškinį dėl palūkanų priteisimo, buvo visiškai atsiskaičiusi su ieškovais, t. y. buvo sumokėtos visos byloje dėl žalos atlyginimo nutartimi priteistos sumos. Ieškovai nepateikia jokių teisinių argumentų dėl su priteistų sumų išmokėjimu Ieškovams terminių pagal nustatytą išmokėjimo tvarką, pažeidimų.
11.2. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį šioje byloje, pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2019 m. birželio 6 d. nutartis, kuria ieškovams iš Lietuvos valstybės priteista neturtinės žalos atlyginimas, yra įvykdyta įstatyme numatytais terminais: beveik visiems ieškovams nutartimi priteistos tiek neturtinės žalos, tiek bylinėjimosi išlaidų sumos yra išmokėtos 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d., t. y. iki ieškovų kreipimosi į teismą su ieškiniu priteisti procesines palūkanas.
Šalies argumentai
11.3. Nors ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė yra praleidusi prievolės įvykdymo terminą nuo to laiko, kai ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą, t. y. viso ankstesnio teisminio proceso metu, toks argumentas nėra pagrįstas. Atsakovei prievolė sumokėti ieškovams neturtinę žalą buvo pripažinta įsigaliojus teismo sprendimui byloje, t. y. priėmus nutartį. Atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi nutartį, t. y. priteistos sumos ieškovams buvo išmokėtos per protingą ir įstatymuose nustatytą terminą, teismo sprendimo, kuriuo ieškovams buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, vykdymas nebuvo vilkinamas, todėl ieškovų reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų nėra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės palūkanas ir paaiškino, kad teismuose nuo 2015 m. buvo nagrinėjama ieškovų iškelta civilinė byla atsakovei, kurioje, be kitų reikalavimų, ieškovai prašė juos pripažinti nukentėjusiais ir priteisti neturtinę žalą. 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑148‑248/2019 buvo priimtas galutinis sprendimas ieškovų civilinėje byloje ir ieškovams buvo priteista neturtinė žala. Ieškovai, reikšdami ieškinį šioje byloje nurodė, kad jie nagrinėjant bylą dėl neturtinės žalos priteisimo nebuvo pareiškę prašymo priteisti procesines palūkanas, tačiau, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Kadangi, pasak ieškovų, jiems nėra užkertamas kelias ieškinį dėl palūkanų pateikti pagrindinei bylai pasibaigus, ieškovai, pasinaudodami tokia teise, prašė iš atsakovės kiekvienam priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo jiems priteistos sumos skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. liepos 26 d., o D. G. – iki 2019 m. rugsėjo 13 d.
15. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, konstatavo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, procesinės palūkanos nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovei įvykdžius prievolę iki ieškinio pareiškimo procesinių palūkanų priteisimo, šios palūkanos nepriteisiamos. Kadangi teismas nustatė, jog atsakovė įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K‑148‑248/2019 patenkintus ieškovų reikalavimus iki naujo ieškinio su reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-1717-931/2020, sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas ieškovams.
16. Ieškovai apeliaciniu skundu su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir neteisingai išsprendė bylą, kadangi ieškovai ieškiniu prašė priteisti ne procesines palūkanas, o kompensuojamąsias palūkanas, tik nurodydami, kad procesinės palūkanos yra priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų atsakovei pareikšto ieškinio turinį, motyvus ir įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, kuriais remtasi ieškinyje, sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nagrinėjamoje byloje ieškovų reikalavimas savo esme yra reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Ieškovai ieškinyje aiškiai formulavo ieškinį, kaip atskirą ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo, motyvuodami tuo, kad ieškovai, nors ir neprašė ankstesnėje byloje priteisti procesinių palūkanų, teisės prašyti tokių palūkanų atskiru ieškiniu nepraranda. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, kuriomis ieškinyje rėmėsi ieškovai, jose taip pat buvo sprendžiami procesinių palūkanų, kaip kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, jų skaičiavimo pradžios momento nustatymo ir kt. klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Be to, kad ieškovų reikštu ieškiniu buvo prašoma būtent procesinių palūkanų priteisimo patvirtina ir ieškovų atstovės advokatės paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje (2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 4 min. 22 sek.)
18. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis), o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑144/2014). Procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-403/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019).
19. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 buvo priimtas galutinis sprendimas ieškovų civilinėje byloje ir galutine ir neskundžiama nutartimi ieškovams buvo priteista neturtinė žala. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ši nutartis yra įvykdyta 2019 m. liepos 26 d. bei 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovei pervedus priteistas sumas ieškovams. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo teisme gautas tik 2019 m. spalio 2 d., t. y. jau esant įvykdytai prievolei, remiantis tiek šioje nutartyje, tiek skundžiamame sprendime pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais, nėra teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas ieškovams, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
20. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad argumentą, jog teismas turėjo kvalifikuoti ieškovų ieškinį ne kaip ieškinį dėl procesinių palūkanų, bet kaip ieškinį dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, ieškovai nurodė tik apeliaciniame skunde. Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme reikalavimo priteisti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo laiku, t. y. kompensuojamąsias palūkanas, ieškovai nereiškė (CPK 312 straipsnis). Nors ieškovai teigia, kad teismas formaliai vertino ieškovų pareikštus reikalavimus ir klaidingai kvalifikavo teisinius santykius, tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu nebuvo įrodinėjami nuostoliai dėl prievolės neįvykdymo laiku, ieškinyje nebuvo pateikta jokių argumentų, susijusių CK 6.210, 6.261 straipsnyje nurodytų nuostolių priteisimu, ieškovai neįrodinėjo aplinkybių, kad ankstesnė byla buvo dėl anksčiau egzistavusios prievolės, kurios atsakovė nevykdė, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, kad nevykdė teismo sprendimo ir privalo atlyginti ieškovams nuostolius, t. y. mokėti ieškovams kompensuojamąsias palūkanas už pavėluotą neturtinės žalos išmokėjimą ir pan. Ieškovų ieškinys buvo aiškiai ir konkrečiai siejamas su reikalavimo priteisti procesines palūkanas nepareiškimu ankstesnėje byloje ir tokios teisės nepraradimu reiškiant atskirą ieškinį. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų praleidusi prievolės įvykdymo terminus. Ankstesnė ieškovų byla teisme buvo nagrinėjama pagal ieškinį, be kita ko, dėl pripažinimo nukentėjusiais ir neturtinės žalos atlyginimo. Tik 2019 m. birželio 6 d. šią bylą išnagrinėjus kasaciniame teisme, atsakovei atsirado prievolė sumokėti priteistas sumas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė priteistas sumas ieškovams išmokėjo 2019 m. liepos 26 d. bei 2019 m. rugpjūčio 30 d., kaip pagrįstai nurodyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nepažeisdama Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nuostatų. Dėl to ieškovų argumentai, kad atsakovė yra atsakinga už tai, kad prievolės nevykdė geruoju, kad naudojosi kreditorių lėšomis, kad praleido prievolės įvykdymo terminą ir privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, yra nepagrįsti.
21. Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą bei vertindamas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palūkanų priteisimą, neatsižvelgė į ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.