- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-31
- Bylos Nr.
- II-20-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01971-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK
- Advokatai
- Kęstutis Skrebys, Kęstutis Skreba
- Kategorijos
- 18.19Susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimas (ANK 494 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. A. (toliau – ir pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19864-2021 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-19864-2021 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), A. G. A. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 494 straipsnio 1 dalyje, nes (duomenys neskelbtini), vykusio (duomenys neskelbtini) prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų migracijos klausimais ir galimos žmonių segregacijos, (duomenys neskelbtini), neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. A30-2637/21 ,,Dėl organizuojamo mitingo“ (toliau – ir įsakymas) 2 punkto 2.1, 2.2, 2.4, 2.5, 2.6 papunkčių reikalavimų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo ( toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas. Už šio nusižengimo padarymą A. G. A. buvo skirta 370 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis renginiuose – draudimas lankytis visuose viešuosiuose renginiuose nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. birželio 8 d. (b. l. 20-21).
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu skundžiamu nutarimu A. G. A. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Skrebys teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19864-2021 arba skiriant administracinę nuobaudą netaikyti specialiosios teisės (draudimo lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose) atėmimo, bei taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį, t. y. paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Skunde nurodoma, kad su priimtu skundžiamu nutarimu pareiškėja nesutinka, jis yra neteisingas. Mano, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas neišsamiai išsiaiškino veikos kvalifikacijai reikalingas aplinkybes. Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. A30-2637/21 ,,Dėl organizuojamo mitingo“ 2.1. papunkčio nurodo, kad A. G. A. (duomenys neskelbtini) metu ne kartą kreipėsi į susirinkusius (duomenys neskelbtini) dalyvius prašydama, laikytis 75 m. atstumo iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastato, vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus. Dėl įsakymo 2.2. papunkčio, ji kategoriškai neigia šio punkto pažeidimą. Pasibaigus (duomenys neskelbtini) teritorija buvo palikta tvarkinga, be jokių šiukšlių. Dėl įsakymo 2.4. papunkčio, pripažįsta, kad formalus šio papunkčio pažeidimas buvo, bet kartu atkreipia dėmesį, kad toks pažeidimas buvo visuose iki šiol Nepriklausomybės aikštėje vykusiuose (duomenys neskelbtini), susirinkimuose ar renginiuose. Dėl įsakymo 2.5. papunkčio nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) metu t. y. nuo 9 iki 16 valandos būtų buvusi kurstoma nesantaika, tautinė, rasinė ar kitokio pobūdžio diskriminacija, būtų buvusi keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei ir atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai. Byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) metu, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitų valstybinių institucijų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės aktų ir rekomendacijų dėl prevencijos priemonių ir kovos su COVID-19 virusu. Skunde nurodoma, kad „Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad renginio metu buvo sulaikytas neblaivus pilietis už viešosios tvarkos pažeidimą, kuris pristatytas į policiją“, tačiau nenurodoma nei kurioje vietoje pilietis sulaikytas neblaivus, nei kokį pažeidimą jis padarė, nei kaip jis susijęs su (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) vyko dideliame plote, jo perimetro niekas nesaugojo ir bet kas galėjo patekti į (duomenys neskelbtini) teritoriją. Byloje nėra jokių duomenų apie nukentėjusius (duomenys neskelbtini) lankytojus. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pasirašytas raštas yra tendencingas, nepagrįstas realiais faktais. Byloje esantis vaizdo medžiaga visiškai paneigia šiuos savivaldybės tarnautojo teiginius. A. G. A. (duomenys neskelbtini) metu laikėsi Lietuvos Respublikos Susirinkimų ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, vykdė teisėtus policijos pareigūnų nurodymus bei reikalavimus ir užtikrino, kad susirinkimo vieta būtų palikta tvarkinga. Dalinai pripažįsta kaltę, kad (duomenys neskelbtini) metu nepavyko užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) dalyviai nepriartėtų prie (duomenys neskelbtini) pastato arčiau kaip 75 metrus, nors A. G. A., ne kartą su tokiu prašymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dalyvius. A. G. A. nuoširdžiai gailisi, nesugebėjusi užtikrinti reikiamo atstumo iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastato (b. l. 3-9).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos atstovas M. L. prašo nutarimą palikti nepakeistą. Ji (pareiškėja) turėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) vyktų ne arčiau kaip 75 metrai nuo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastato. Mano, kad nebuvo užtikrintas atstumas ne mažiau kaip 75 metrai nuo (duomenys neskelbtini) pastato. Buvo dažnai skatinama, kad žmonės pasitrauktų, nebūtų pažeistas atstumas. (duomenys neskelbtini) metu buvo sulaikytas chuliganiškai besielgiantis asmuo ir sulaikytas asmuo su narkotinėmis medžiagomis. Buvo pranešimų iš šalia esančių žmonių, kad girtuokliavo, gėrė alų, šlapinosi. Atvykę pareigūnai pažeidimų neužfiksavo. Nebuvo užtikrinta, kad būtų sutvarkyta teritorija, buvo paliktos (duomenys neskelbtini), plakatai. Pateikta video medžiaga, bet neaišku, kada buvo filmuota. Po (duomenys neskelbtini) buvo neramumai, turėjo girdėtis triukšmas. Nebuvo užtikrinta, jog renginio dalyviai nekurstytų, atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai. Renginio dalyviai viešai pasisakė, kad reikia 11 dieną protestuoti nesankcionuotame mitinge prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 11 dieną prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo atskirtos papildomos pajėgos dėl nesankcionuoto mitingo. Dėl įsakymo 2.6 punkto, dėl covid, tuo metu Sveikatos apsaugos ministro buvo sprendimas dėl renginių organizavimo sąlygų, buvo rekomendacinio pobūdžio. Duomenų, kad paliktos šiukšlės, neturi. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad yra stop tvorelė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Skrebys nurodė, kad skundą palaiko. A. G. A. kaltinama, kad pažeidė savivaldybės įsakymo punktus. (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su policija, vykdė jų reikalavimus. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dalyvius, kad vykdytų reikalavimą. Buvo padariusi pauzę, sakė, kad nekvies kito kalbėtojo tol, kol neatsitrauks nuo (duomenys neskelbtini) pastato. Chronologijoje pažymėta, tai 9:20 val., vadovybės apsaugos tarnyba neturi pretenzijų, jog nesilaikoma 75 metrų atstumo. Scena buvo montuota arčiau nei 75 metrai, tačiau nebuvo pretenzijų, kad sceną perkelti toliau. Vaizdo įraše matosi, jog aikštė švari. Šiukšlių nėra, ideali tvarka. Pateiktos nuotraukos, vaizdo įrašas, kad aikštė švari. Dėl įsakymo 2.4. papunkčio iš dalies pripažįsta, kad tas punktas pažeistas. Yra pranešimas, kad bandoma aptverti (duomenys neskelbtini) pastatą su juostomis. Policija ėmėsi priemonių, kad būtų pažymėta 75 metrų riba. Visi ankstesni (duomenys neskelbtini) vyko arčiau nei 75 metrai (duomenys neskelbtini) pastato, bet pretenzijų nebuvo. Chronologijoje nieko nėra fiksuota, tik nurodyta, kad sulaikytas vienas asmuo, bet nenurodyta kokioj vietoj, kokioj gatvėj ir ar yra (duomenys neskelbtini) dalyvis. Niekas nebuvo susirinkęs prie Vyriausybės ir nebuvo (duomenys neskelbtini). Dėl pandemijos, reikalavimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Dėl nacionalinės bibliotekos darbo, tai anksčiau policijos pareigūnai atitvėrė biblioteką ir neleido žmonėms stovėti ant tų laiptų.
Teismo posėdžio metu A. G. A. nurodė, kad dėl bibliotekos darbo ir praėjimo, pateikta įrašų. Ji prašė, kad žmonės pasitrauktų nuo įėjimo į biblioteką. Tikrai pažeidimų nebuvo. Kur statyti sceną nurodė policija. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytos ant laiptų, ji pasakė, kad nukeltų ir jos buvo nuo laiptų nukeltos. Ji baigė prieš 16 val. (duomenys neskelbtini) rezoliuciją prezidentui ir žmonės pasirašinėjo. Skubėjo, kad spėtų kol dirba Prezidentūros raštinė. Vežė 99 lapus žmonių parašų. Išvažiavo po 16.15 val. Po to grįžo 17 val., buvo švaru, tvarkinga, pati perėjo, nurinko (duomenys neskelbtini). Viską turėjo sutvarkyti iki 18 val. Buvo derinta su žmonėmis, kada atvažiuoti scenos darbuotojams. A. J. ir S. J. iki 18 val. išardė ir išsivežė inscenizaciją. Buvo pasakyta kada baigiasi (duomenys neskelbtini) ir kada atvažiuoti.
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrimas vaizdo įrašas ir byloje pateiktos nuotraukos.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. N. nurodė, kad A. G. A. buvo išsiėmus leidimą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jis tęsėsi iki 17 val. Buvo nuėjus į (duomenys neskelbtini) žiūrėti, kaip vyksta balsavimas. Durys buvo užblokuotos, negalėjo išeiti. 18 val. išėjo pro pirmų rūmų duris, nei scenos, nei (duomenys neskelbtini), nebuvo. Buvo viskas sutvarkyta, šiukšlių nebuvo. (duomenys neskelbtini) pro langus nematė, nes jis buvo (duomenys neskelbtini), jie stebėjo balsavimą, langai buvo į aikšteles, kur po to vyko riaušės. Jos leidimas buvo iki 17 val., ji išėjo apie 18 val.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta E. M. nurodė, kad ji pridėjo vaizdo medžiagą. Buvo pradėta filmuoti (duomenys neskelbtini), val. 16:39:29 val., nufilmavo aikštę, davė komentarą, kad nėra šiukšlių, tuo metu buvo baiginėjama išardyti scena. Vėliau nuardė (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu buvo peržiūrima liudytojos E. M. ,,Facebook“ patalpintas vaizdo įrašas.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. U. nurodė, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). A. pasakė, kad prieš 16 val. (duomenys neskelbtini) baigėsi, buvo pradėta montuoti visa įranga, palapinė. Gal 6 - 7 val. aikštė buvo palikta tvarkinga, jis šiukšlių nepastebėjo. Jis buvo vienas iš dalyvių. Dėl atstumo nekreipė dėmesio, dėl to nieko negali pasakyti. Jis nusistatęs asmeniškai dėl valdžios ir pasisakė kodėl.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad (duomenys neskelbtini), 18.35 val. jokios scenos ar inscenizacijų nebėra.
Pateiktuose vaizdo įrašuose nesimato jokių primėtytų šiukšlių. Viename epizode matosi palikta inscenizacija ( b. l. 2).
Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus pateiktoje policijos veiksmų prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastato chronologijoje nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės (b. l. 30-35).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
Iš priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. G. A. 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 494 straipsnio 1 dalyje, nes (duomenys neskelbtini), vykusio (duomenys neskelbtini), neįvykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. A30-2637/21 ,,Dėl organizuojamo mitingo“ 2 punkto 2.1, 2.2, 2.4, 2.5, 2.6 papunkčių reikalavimų.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu A. G. A. nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio ir nutarimą priėmusio pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, mano, kad jos veiksmai neužtraukia administracinės atsakomybės ir prašo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19864-2021 panaikinti arba netaikyti specialiosios teisės (draudimo lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose) atėmimo, bei taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį, t. y. paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamo nutarimo naikinti visa apimtimi nėra jokio teisinio pagrindo.
ANK 494 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. Ši įstatymo nuostata yra blanketinė su nuoroda į Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymą. Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad susirinkimo organizatoriai, jų įgalioti asmenys ir dalyviai ar pavienis asmuo, vykdantis akciją, privalo laikytis šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, nustatytų kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių, vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus bei reikalavimus ir užtikrinti, kad susirinkimo vieta būtų palikta tvarkinga.
Pagal Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį susirinkimas apibrėžiamas kaip taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Susirinkimo formos – mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai (Susirinkimų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis).
Teisė rinktis į taikius susirinkimus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija). Konstitucijos 36 straipsnyje nustatyta, kad: 1) negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus; 2) ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamas teisės rinktis be ginklo į taikius susirinkimus užtikrinimo sąlygas ir valstybės bei visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir teisės aktuose įtvirtintų dorovės principų, kitų asmens teisių ir laisvių apsaugos tvarką organizuojant susirinkimus ar vykdant pavienio asmens akciją, taip pat atsakomybę už pažeidimus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas (toliau – Susirinkimų įstatymas) (Susirinkimų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos duomenis, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundo argumentus, konstatuojama, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19864-2021 ANK 494 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, tačiau iš nutarimo šalintinos nepasitvirtinusios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. G. A. pažeidė ir įsakymo 2.1 punkto reikalavimą, numatantį, kad (duomenys neskelbtini) turi užtikrinti, jog (duomenys neskelbtini) dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus.
Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) pareiškimas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) sutrikdė (duomenys neskelbtini) darbą ir tvarką, (duomenys neskelbtini) negalėjo tinkamai užtikrinti saugumo lankytojams, teikti paslaugų – „lankytojai negalėjo patekti į vidines (duomenys neskelbtini) patalpas, kadangi dėl gausaus Renginio dalyvių skaičiaus, dalyviai masiškai norėjo įeiti į (duomenys neskelbtini) patalpas tik dėl šių priežasčių, kaip pasinaudojimas (duomenys neskelbtini) tualetu, kavos ir maisto aparatais ir pan. Atitinkamai (duomenys neskelbtini) privalėjo užsidaryti ir neįleisti lankytojų, taip saugant tiek turtą, tiek negalint užtikrinti Vyriausybės keliamų reikalavimų, tokių kaip lankytojų nosį ir burną dengiančių kaukių dėvėjimas, atstumų, švaros ir tvarkos užtikrinimo uždarose patalpose“ (b.l.28). Taigi, darytina išvada, jog įsakymo 2.1 punkto reikalavimas užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos ir laikytųsi LR susirinkimų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų, nes buvo pažeista viešoji tvarka sutrikdant (duomenys neskelbtini) darbą.
Skundžiamame nutarpime nurodyta, kad A. G. A. pažeidė įsakymo 2.2 punkto reikalavimą, t.y. nors po 17.00 val. šiukšlių nėra, tačiau paliktos inscenizuotos (duomenys neskelbtini), plakatai ir kitos priemonės, naudotos renginio metu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. A30-2637/21 ,,Dėl organizuojamo mitingo“ 2.2 punkte numatyta, kad A. G. A. įpareigojama pasibaigus (duomenys neskelbtini) per vieną valandų sutvarkyti teritoriją, surinkti ir išvežti šiukšles ir atlyginti tretiesiems asmenims visus galimus materialinius ir nematerialinius nuostolius, kurie gali būti padaryti dėl nelaimingų atsitikimų (duomenys neskelbtini) metu.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. A. nurodė, kad su šiuo pažeidimu nesutinka, (duomenys neskelbtini) baigėsi 16 val. 17 val. buvo švaru, tvarkinga, pati perėjo, nurinko (duomenys neskelbtini). Viską turėjo sutvarkyti iki 18 val. A. J. ir S. J. iki 18 val. išardė ir išsivežė inscenizaciją. Šis pareiškėjos teiginys, kad po (duomenys neskelbtini) viskas buvo švaru ir sutvarkyta, patvirtintas ir byloje pateiktais vaizdo įrašai iš kurio matyti, kad prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), kur vyko (duomenys neskelbtini), šiukšlių nėra. Nors viename iš epizodų matyti, kad dar stovi paliktos inscenizacijos, tačiau pateiktuose nuotraukose 18.35 val. nei scenos nei inscenizacijų jau nebėra, todėl sutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad šis pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. Šį faktą patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie nurodė, kad iki 18 val. teritorija prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) buvo palikta tvarkinga. Šiais liudytojų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, kadangi jie prisiekė posėdžio metu sakyti tiesą ir nėra jokiais giminystės ryšiais susiję su pareiškėja. Nors įsakymo 2.2 punkte numatyta, kad pasibaigus (duomenys neskelbtini) (leidimas duotas iki 17 val.) per 1 val. teritorija turi būti sutvarkyta, tačiau nėra aiškiai aptarta sąlyga, nuo kada turi būti skaičiuojamas sutvarkymo laikas, jei (duomenys neskelbtini) baigiasi anksčiau, nei nurodyta išduotame leidime. Šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.). Todėl įsakyme aiškiai nenumačius ir neaptarus teritorijos sutvarkymo termino nuo faktinio (duomenys neskelbtini) pasibaigimo, negali būti reikalaujama, kad (duomenys neskelbtini) turėjo teritoriją sutvarkyti anksčiau negu 18 val., kadangi leidimas (duomenys neskelbtini) buvo išduotas iki 17 val. Be to, teisminio nagrinėjimo metu Institucijos atstovas pripažino, kad šios nutarime nurodytos aplinkybės įrodymais pagrįsti negali. Todėl nepagrįstai skundžiamame nutarime nurodyta, kad buvo pažeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. A30-2637/21 ,,Dėl organizuojamo mitingo“ 2.2 punktas.
A. G. A. nutarimu traukiama administracinėn atsakomybėn ir už įsakymo 2.4 punkto reikalavimo pažeidimą. Jame numatyta, kad A. G. A. turėjo užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) vyktų ne arčiau kaip 75 metrai nuo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastato.
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. A. neneigė, kad buvo pažeistas šio įsakymo punkto reikalavimas, tačiau nurodė, kad ankstesni (duomenys neskelbtini) vyko arčiau nei 75 metrai (duomenys neskelbtini) pastato, bet policijos pretenzijų nebuvo. Teismas su šiais teiginiais nesutinka, nes kiekvienas (duomenys neskelbtini) turi laikytis jam leidime išduodamų reikalavimų, jų nepažeisti, nesielgti savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog įstatymo 2.4 punkto reikalavimas buvo pažeistas. Šį pažeidimą patvirtina Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus pateiktoje policijos veiksmų prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastato chronologija, kurioje nurodoma, kad 9.12 val. (duomenys neskelbtini) dalyviai buvo raginami atsitraukti nuo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) teritorijos, be to 9.32 val. pranešama, jog nepavyksta paženklinti nustatyto atstumo ir atitraukti renginio dalyvius toliau nuo LR (duomenys neskelbtini) pastato (b.l.30). Pažeidimą patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos iš kurių matyti stoviniuojantys žmonės prie pat pastato. Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus pateiktoje policijos veiksmų prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastato chronologijoje (b.l. 30-31) konstatuotų faktinių aplinkybių pareiškėja neginčijo.
Taip pat skundžiamame nutarime nurodoma, kad pareiškėja pažeidė įsakymo 2.5 punktą. Jame numatyta, kad (duomenys neskelbtini) turi užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) metu nebūtų kurstoma nesantaika, tautinė, rasinė ar kitokio pobūdžio diskriminacija, nebūtų keliama grėsmė valstybės ar visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar gyvybei ir atliekami kiti teisės aktams ar viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai.
Chronologijoje nuo 9 val. iki 16 val. nebuvo užfiksuota jokio pažeidimo susijusio su nesantaikos kurstymu. Vien ta aplinkybė, kad Chronologijoje užfiksuota, jog 12.28 val. renginio dalyviai viešai pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) (kitą dieną) reikia protestuoti prie LR Vyriausybės niekaip neįrodo nesantaikos kurstymo. Nors Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdybos tarnybos organizavimo skyriaus pateiktoje policijos veiksmų prie Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pastato chronologijoje nurodyti pavieniai atvejai, t. y. 15.09 val. sulaikytas įtartinas asmuo, kuris galimai išmetė narkotines medžiagas, 15.22 iš renginio išvežamas sulaikytas girtas asmuo, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad buvo pažeistas įsakymo 2.5 punktas. (duomenys neskelbtini) neturi atsakyti už viešosios tvarkos pažeidimus tuo atveju, jeigu jis neskatino atlikti tokių veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog minėti asmenys buvo (duomenys neskelbtini) dalyviai arba buvo paskatinti taip elgtis paties (duomenys neskelbtini). Nors šioje nutartyje jau konstatuota, jog pareiškėjai pagrįstai inkriminuotas reikalavimo užtikrinti, kad nebūtų pažeista viešoji tvarka, pažeidimas, tačiau vertinant įsakymo 2.5 punktą, tai laikytina pertekline aplinkybe, nes viešajai tvarkai prieštaraujantys veiksmai yra apimami įsakymo 2.1 punkto reikalavimu, numatančiu, kad (duomenys neskelbtini) turi užtikrinti, jog (duomenys neskelbtini) dalyviai nepažeistų viešosios tvarkos. Taigi, nepasitvirtino, jog A. G. A. pažeidė įsakymo 2.5 punkto reikalavimus, todėl šios aplinkybės šalintinos iš nutarimo.
Skunde taip pat pažymėtina, jog pareiškėja nesutinka ir su įsakymo 2.6 punkto pažeidimu, kadangi nebuvo nurodyti jokie konkretūs teisės aktai, kurie buvo pažeisti. Analizuojant įstatymo 2.6 punktą, matyti, kad jame kalbama apie rekomendacinio pobūdžio nurodymus, todėl asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už rekomendacijų nevykdymą. Pabrėžtina ir tai, kad Institucijos atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad tuo metu Sveikatos apsaugos ministro sprendimas dėl renginių organizavimo sąlygų buvo rekomendacinio pobūdžio. Darytina išvada, jog nepasitvirtino, jog A. G. A. pažeidė įsakymo 2.6 punkto reikalavimus, todėl šios aplinkybės šalintinos iš nutarimo.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, jog A. G. A. skundas yra iš dalies pagrįstas, todėl yra pagrindas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-19864-2021 šalinti nurodytas aplinkybes dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. A30-2637/21 ,,Dėl organizuojamo mitingo“ 2.2, 2.5, 2.6 papunkčių reikalavimų pažeidimų.
Skunde taip pat prašoma skiriant administracinę nuobaudą netaikyti specialiosios teisės (draudimo lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose) atėmimo, bei taikyti ANK 36 straipsnio 6 dalį, t. y. paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019, 2AT-48-719/2020).
Teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų asmeniui paskirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Vertinant A. G. A. veiksmus, negalima neatsižvelgti ir į prevencinį nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių tikslą – atgrasyti ne vien nusižengimą padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Nepaisant to, kad A. G. A. nėra vertinama itin neigiamai, tačiau nenustatyta nei viena išimtinė aplinkybė sudaranti pagrindą spręsti, kad paskirtos nuobaudos dydis turėtų būti mažintinas. Administracinė nuobauda paskirta remiantis ANK 34 straipsnio nuostatomis ir nenustačius kitų aplinkybių, laikytina, kad paskirta bauda yra tinkama ir pagrįsta. Tačiau, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, A. G. A. skirtas administracinės poveikio priemonės terminas trumpintinas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra traukiama pirmą kartą administracinėn atsakomybėn ANK 494 straipsnio 1 dalies prasme, paskutinį kartą administracine tvarka bausta tik 2019, todėl pritaikius ANK 36 straipsnio 6 dalį administracinio poveikio priemonės terminas trumpintinas iki 7 mėn., t. y. 2022 m. balandžio 24 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. A. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19864-2021 pakeisti ir pašalinti iš kaltinimo aplinkybes dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. A30-2637/21 ,,Dėl organizuojamo mitingo“ 2.2, 2.5, 2.6 punktų pažeidimo, nesant nusižengimo požymių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus administracinės veiklos poskyrio 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19864-2021 paskirtos administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis visuose viešuosiuose renginiuose, terminą sutrumpinti iki 7 (šešių) mėnesių, skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. balandžio 24 d.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.