Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino užsienio valstybei asmens V. H. (V. H.) gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria nutarta išduoti Baltarusijos Respublikos pilietį V. H. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui pagal Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Baltarusijos Respublikos piliečio V. H. perdavimo Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.Ukrainos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodyta, kad Voluinės srities nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Lucko policijos skyriaus Lucko rajono policijos poskyrio Tardymo poskyryje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje V. H. įtariamas padaręs nusikaltimą, nustatytą Ukrainos baudžiamojo kodekso 185 straipsnio 5 dalyje, t. y. jis įtariamas tuo, kad 2015 m. sausio 25 d. laikotarpiu nuo 1.00 val. iki 4.47 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Lucko rajone, veikdamas tyčia, iš savanaudiškų paskatų ir turėdamas tikslą slapta pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitaręs su nenustatytais asmenimis, pažeidęs plombos trosą įsibrovė į automobilio „VOLVO“ (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) puspriekabę (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė alkoholinius gėrimus, iš viso 1 170 dėžių. Dėžėse buvo 13 500 butelių su užklijuotomis banderolėmis, o būtent: 840 dėžių (po 12 butelių 0,7 l talpos) kupažuoto škotiško viskio „Johnnie Walker Red Label“ (alkoholio koncentracija 40 %), kuriose buvo 10 080 stiklinių butelių; 90 dėžių (po 6 butelius 0,7 1 talpos) burbono „Bulleit Burbon“ (alkoholio koncentracija 45 %), kuriose buvo 540 stiklinių butelių; 240 dėžių (po 12 butelių 1 1 talpos) džino „Gordons Dry Gin“ (alkoholio koncentracija 47,3 %), kuriose buvo 2 880 stiklinių butelių, tuo padarydamas įmonėms „Bajadera-Import“ ir „MTK Forteks“ iš viso 78 481,50 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų turtinę žalą, ši suma pagal oficialiai nustatytą Ukrainos grivinos ir Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursą 2015 m. sausio 25 d. atitiko 1 883 720,00 grivinų 65 kapeikas.Voluinės srities Lucko miesto ir rajono ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi leista sulaikyti V. H., siekiant jį atvesdinti į prašymo skirti kardomąją priemonę – suėmimą nagrinėjimą. 2015 m. spalio 5 d. nutarimu buvo paskelbta jo paieška, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas, kadangi įtariamasis slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo. 2016 m. sausio 11 d. iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išskirta ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl įtariamojo V. H. galimai padarytos vagystės pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 185 straipsnio 5 dalį, užregistravus ją Bendrame ikiteisminių tyrimų registre suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 11 d. buvo paskelbta įtariamojo V. H. tarptautinė paieška ekstradicijos tikslu. Voluinės srities Lucko miesto ir rajono teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. liepos 25 d. nutartimi V. H. buvo paskirta kardomoji priemonė — suėmimas.Ukrainos teisėsaugos institucijų ieškomas V. H. buvo sulaikytas 2017 m. liepos 25 d. 3.50 val., Medininkų pasienio kontrolės poste. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 26 d.Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad, užtikrinant perduotino asmens teises, 2017 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje V. H., dalyvaujant gynėjui advokatui ir vertėjai, buvo supažindintas su Ukrainos pateikto ekstradicijos prašymo ir su juo susijusių dokumentų turiniu, jam išaiškinta bendra asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir gauto ekstradicijos prašymo nagrinėjimo eiga.Nesant pagrindų, nustatytų 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijoje dėl ekstradicijos, 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 71 straipsnyje, dėl kurių negalima būtų išduoti V. H. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, prokurorė pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui prašydama išduoti Baltarusijos Respublikos pilietį V. H. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtuose dokumentuose nurodytą nusikaltimą, nustatytą Ukrainos baudžiamojo kodekso 185 straipsnio 5 dalyje.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė išduoti Baltarusijos Respublikos pilietį V. H. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti nenustatęs aplinkybių, kurios neleistų minėto asmens išduoti baudžiamajam persekiojimui Ukrainai. Perduotino užsienio valstybei asmens V. H. gynėjas advokatas Audrius Juozapavičius (toliau – ir gynėjas) skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškimo, atitinkamai – Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašymo netenkinti.Gynėjo teigimu, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, dėl dviejų priežasčių. Pirma, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimus dėl asmens išdavimo kitos valstybės baudžiamajam perdavimui, patikrina: 1) ar yra laikomasi teisinės pagalbos prašymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai valstybei (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1N-46/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1N-6-387/2017 ir kt.). Gynėjo teigimu Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašymas neatitinka jam keliamų turinio ir formos reikalavimų. Gynėjo nuomone, iš minėtame prašyme V. H. nurodyto įtarimo visiškai neaišku, kaip, kokiomis faktinėmis aplinkybės pasireiškė įtarime nurodytų 1 170 dėžių alkoholinių gėrimų vagystė. Taigi, įtarime neaprašytas vagystės padarymo būdas. Be to, iš prašyme nurodyto įtarimo teksto matyti, jog V. H. nusikaltimą tarėsi daryti su bendrininkais, kurie įtarime nenurodyti, tačiau pačią veiką padarė vienas. Dėl to lieka visiškai neaišku, kaip V. H. galėjo vienas pagrobti 1 170 dėžių alkoholinių gėrimų. Gynėjo vertinimu, Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašyme aprašyta V. H. inkriminuojama veika yra nelogiška, neįtikinama, jos fiziškai neįmanoma padaryti. Toks įtarimas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 3 dalies a) punkto reikalavimų ir iš esmės pažeidžia V. H. teisę gintis. Gynėjo teigimu, Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašyme aprašytos veikos nerealumą patvirtina ir prie minėto prašymo pridėti įrodymai. Įrodymų sąrašas prasideda nuo įmonės, kurios alkoholis buvo pagrobtas, direktoriaus, net nebuvusio įvykio vietoje, pareiškimo. Tačiau įvykio vietoje buvęs ar turėjęs būti vairuotojas neapklaustas, jo pareiškimas taip pat negautas. Toliau skunde nurodomos ir kitos aplinkybės, gynėjo vertinimu, patvirtinančios Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašyme aprašytos veikos nerealumą: krovininio automobilio vairuotojas nematė ir negirdėjo daromo nusikaltimo; nėra duomenų apie tai, kad 1 170 dėžių su alkoholiniais gėrimais buvo krautos, gabentos ir t. t.; vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas krovininis automobilis „DAF 95XF“, kuriame neva vairuotojo vietoje sėdėjo V. H., tačiau nėra duomenų kokiu būdu buvo nustatyta vairuotojo tapatybė; neįtikėtina, kad aikštelės sargas saugodamas aikštelę bei matydamas vykdomą nusikaltimą nesiėmė jokių veiksmų jam užkirsti; krovininis automobilis „DAF 95XF“ registruotas A. (A.) A. vardu, jo namuose rasti dingę alkoholiniai gėrimai, tačiau šis asmuo patrauktas atsakomybėn už nusikalstamu būdu įgyto turto laikymą ir t. t. Gynėjas nurodo, kad pasitikėjimas kita valstybe, sprendžiant ekstradicijos klausimą, nėra beribis. Nagrinėjamu atveju iš teisinės pagalbos prašyme nurodyto nusikalstamos veikos aprašymo ir pateikiamų duomenų matyti, kad V. H. reiškiamas įtarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (nelogiškas, nerealistiškas ir t. t.), neatitinka prašymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, dėl to V. H. neišduotinas Ukrainai.Antra, V. H. neišduotinas Ukrainai ir dėl to, kad Ukrainoje jis yra persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Nagrinėjant ekstradicijos prašymą Vilniaus apygardos teisme, V. H. paaiškino, kad vykstant 2014 metų vasario revoliucijai Ukrainoje jis dalyvavo „Dešiniojo sektoriaus“ veikloje. Vėliau, jam nutraukus savo veiklą minėtoje organizacijoje, „Dešiniojo sektoriaus dalyviai, tarp kurių, įtariamojo teigimu yra ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašyme minimas A. A., nusprendė su juo susidoroti inicijuojant dirbtinį („sufabrikuotą“) baudžiamąjį procesą. Gynėjo teigimu, šiuo metu Ukrainoje vyksta vidinis ginkluotas konfliktas, kurio metu smurtaujama prieš žmones, jie žudomi, o rytų Ukraina yra kontroliuojama separatistų ir Ukrainos centrinės valdžia de facto toje teritorijoje neturi jurisdikcijos. Taigi, dėl pirmiau nurodytų priežasčių kyla grėsmė ne tik V. H. laisvei, bet ir sveikatai bei gyvybei. Todėl, remiantis BK 9 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos 3 straipsnio 1, 2 dalimis, yra pagrindas jo neišduoti Ukrainai.Perduotino užsienio valstybei asmens V. H. gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį perduoti V. H. baudžiamajam persekiojimui Ukrainai, nepažeidė 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijoje dėl ekstradicijos, 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, BK 9 straipsnio bei BPK 71 ir 73 straipsnių nuostatų, todėl minėta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Teismas, spręsdamas klausimus dėl asmens išdavimo kitos valstybės baudžiamajam persekiojimui, patikrina, ar yra laikomasi teisinės pagalbos prašymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai valstybei, šiuo atveju Ukrainai. Vadovaujantis BPK 71 straipsnio 2 dalimi ir BK 9 straipsnio 2 dalimi, užsienietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių T. O. Saugumo Tarybos rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju prašančioji valstybė yra Ukraina, su kurios vyriausybe Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. liepos 7 d. yra sudariusi sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Vilniaus apygardos teismas, išduodamas V. H. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai vadovavosi minėtos sutarties nuostata, kad asmenys kitai susitarančiajai šaliai išduodami už veikas, kurios pagal abiejų susitariančiųjų šalių įstatymus yra nusikaltimai ir už kuriuos pagal abiejų šalių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme (minėtos sutarties 50 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika, kurios padarymu įtariamas V. H., atitinka dvigubo baudžiamumo principą ir yra nustatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės svetimo turto vagystė). Už nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas V. H., padarymą Lietuvos Respublikos ir Ukrainos baudžiamuosiuose kodeksuose nustatyta didesnė kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, egzistuoja formalūs pagrindai išduoti V. H. baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Aplinkybių, įtvirtintų 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 51 straipsnyje, BPK 71 straipsnio 3 dalyje, kurios neleistų išduoti Baltarusijos Respublikos piliečio V. H. baudžiamajam persekiojimui Ukrainai, nenustatyta. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, nėra jokio pagrindo spręsti, jog Ukrainos generalinės prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 10 d. teisinės pagalbos prašymas neatitinka 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijoje dėl ekstradicijos ir 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, EŽTK 6 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytų reikalavimų. Prašyme aiškiai aprašyta V. H. inkriminuojama nusikalstama veika, jos padarymo laikas, vieta, būdas (pažeidęs plombos trosą įsibrovė į automobilio „VOLVO“ puspriekabę, iš kur slapta pagrobė alkoholinius gėrimus), pateikiama veikos kvalifikacija pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 185 straipsnio 5 dalį, pateiktas šios teisinės normos tekstas. V. H. už ekstradicijos prašyme nurodytą nusikaltimą nebuvo nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nesuėjęs. Iš gynėjo pateikiamų argumentų dėl prašymo formos ir turinio trūkumų matyti, kad gynėjas analizuoja kartu su prašymu pateiktus įrodymus, kurių pagrindu ginčija V. H. pareikšto įtarimo realistiškumą, faktines veikos aplinkybes. Tačiau tokie samprotavimai turi būti teikiami baudžiamąjį persekiojimą vykdančios valstybės kompetentingoms institucijoms. Gynėjo skunde teisingai pažymima, kad pasitikėjimas kita valstybe, sprendžiant ekstradicijos klausimą, nėra beribis, tačiau asmenų išdavimas (ekstradicija) pagal teisinės pagalbos sutartį, grindžiamas valstybių abipusiu pasitikėjimu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingą pagrindinių teisių, pripažįstamų tarptautiniu lygiu, apsaugą. Abipusio pasitikėjimo principas reikalauja, kad kiekviena valstybė manytų, jog, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, prašančioji valstybė laikosi tarptautinės teisės ir ypač šioje teisėje įtvirtintų pagrindinių teisių, o valstybių tarpusavio pripažinimo ir pasitikėjimo principų apribojimai gali būti nustatyti tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad asmenį išduodančioji valstybė netiria prašyme dėl asmens išdavimo nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti prašymą išduoti asmenį pateikusios valstybės teisminės institucijos nurodyta informacija ir tikėti, kad išdavus asmenį prašančiajai valstybei baudžiamasis procesas prieš jį bus vykdomas užtikrinant šio asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą. Gynėjo skunde taip pat teigiama, kad V. H. Ukrainoje yra persekiojamas dėl politinių įsitikinimų. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nusikaltimas, dėl kurio prašoma išduoti minėtą asmenį, yra padarytas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jis nėra politinio pobūdžio. Priešingai, šis nusikaltimas priskiriamas nusikaltimų nuosavybei grupei. Nors V. H. gynėjas teigia, kad jo ginamasis perduotas Ukrainai bus persekiojamas dėl jo politinių pažiūrų, jokių tai patvirtinančių duomenų teismui pateiktoje medžiagoje nėra, jų nenurodyta ir gynėjo skunde. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2017 m. rugpjūčio 17 d. rašte nurodyta, kad V. H. nebuvo ir nėra pateikęs prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, be to, jis yra ne Ukrainos, o Baltarusijos Respublikos pilietis. Iš skundo nagrinėjimo medžiagoje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo V. H. klausimą, paklaustas dėl ko jis gali būti persekiojamas baudžiamojo proceso tvarka Ukrainoje, pastarasis nurodė, kad baudžiamoji byla yra suklastota Ukrainos teisėsaugos pareigūnų, kurie siekia iš jo pasipelnyti. Jokių aplinkybių apie politinę veiklą Ukrainoje V. H. nenurodė, o šią versiją iškėlė tik Vilniaus apygardos teisme sprendžiant jo išdavimo Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti klausimą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad V. H. siekia išvengti baudžiamojo persekiojimo. Gynėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad Ukrainos rytuose vis dar vyksta ginkluotas konfliktas tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir prorusiškų separatistų, neduoda jokio pagrindo išvadai, kad Ukraina nepajėgi užtikrinti savo įsipareigojimų pagal EŽTK. Pažymėtina ir tai, kad V. H. inkriminuojama nusikalstama veika buvo galimai padaryta Voluinės srityje, kuri yra Ukrainos šiaurės vakarinėje dalyje ir yra labai nutolusi nuo rytinių šalies teritorijų, kuriose ir vyksta ginkluotas konfliktas. Be to, tyrimą šioje byloje atlieka Voluinės srities nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Lucko policijos skyriaus Lucko rajono policijos poskyris. Dėl to gynėjo skunde nurodomi teiginiai neva dėl vykstančio karinio konflikto Ukrainos rytuose kyla pavojus V. H. sveikatai ir netgi gyvybei yra deklaratyvūs ir dėl to atmetami. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išduotino užsienio valstybei asmens V. H. gynėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

nutaria:

Atmesti perduotino užsienio valstybei asmens V. H. (V. H.) gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.