- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- 1N-6-387/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius, Snieguolė Uždanavičienė, Galina Kardonovskaja
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino užsienio valstybei asmens E. R. ir jo gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties, kuria nutarta išduoti E. R. Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 16 Cr.841 vykdyti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2017 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas JAV Teisingumo departamento 2017 m. balandžio 5 d. teisinės pagalbos prašymas dėl Lietuvos Respublikos piliečio E. R., gim. (duomenys neskelbtini) išdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – ir JAV) baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 16 Cr. 841 vykdyti.
2. JAV pateiktame teisinės pagalbos prašyme ir jį papildančiuose dokumentuose nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2015 metų spalio E. R. bei kiti nustatyti ir nenustatyti asmenys sugalvojo ir įgyvendino nelegalų verslo planą, padėjusį apgauti JAV kompanijas, tarp jų – tarptautinę technologijos kompaniją (Nukentėjusi įmonė – 1 ) ir tarptautinę kompaniją, teikiančią visuomeninės informacijos paslaugas internete (Nukentėjusi kompanija – 2), apgaulės būdu paskatinant jas pervesti pinigų sumas į E. R. kontroliuojamas banko sąskaitas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teisme taip pat gautas JAV Niujorko Pietinės apygardos teismo patikslintas kaltinimas, kuriame nurodoma, kad E. R. dalyvavo JAV įmonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apgaulės schemoje, ir apgaulės būdu įtikino lėšas, skirtas Taivane veikiančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)..“ (Kaltinamojoje išvadoje, Agento parodymuose ir Prokuroro parodymuose vadinama „1-ąja įmone“), su kuria abi įmonės palaiko nusistovėjusius verslo ryšius, pervesti į banko sąskaitas, priklausančias apgaulingai Latvijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (Kaltinamojoje išvadoje, Agento parodymuose ir Prokuroro parodymuose vadinama „2-ąja įmone“). „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo apgaule įtikintos pervesti lėšas Latvijoje veikiančiai įmonei „(duomenys neskelbtini).“, pasitelkus el. pašto korespondenciją, kuri buvo siunčiama JAV įmonėms, maniusioms, kad tai Taivano įmonės „(duomenys neskelbtini)“ korespondencija. Šiuose el. laiškuose, kurie buvo siunčiami iš tokių el. pašto adresų, kurie atrodė, lyg priklausytų tikrajai įmonei „(duomenys neskelbtini)”, buvo reikalaujama mokėjimų, kurie buvo skirti tikrajai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsidūrė apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitose Latvijos banke „SEB Bank“ (įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atveju) ir Kipro banke „Eurobank“ (įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atveju). Įrodymai padėjo nustatyti, kad be kitų dalykų, E. R. buvo atsakingas už: 1) apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ registravimą ir šioje apgaulėje naudotų banko sąskaitų atidarymą ir kontroliavimą; 2) apgaulės būdu gautų lėšų gavimą į apgaulingas banko sąskaitas, naudojant elektroninį lėšų pervedimą per Niujorko pietų apygardą; ir 3) apgaulės būdu pasisavintų lėšų pervedimą iš apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų į įvairias banko sąskaitas keliose skirtingose šalyse, įskaitant elektroninį lėšų pervedimą per Niujorko Pietų apygardą. Be to, E. R. pateikė suklastotas sutartis ir sąskaitas faktūras, kad patvirtintų apgaulingus lėšų pervedimus į Latvijoje veikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, kuriose buvo suklastoti parašai ir antspaudai, tariamai priklausę „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir jų JAV veikiantiems administracijos darbuotojams, bei suklastotą raštą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ JAV esančio banko „Wells Fargo“, kuriame teigiama, kad lėšų pervedimai iš „(duomenys neskelbtini)“ į Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke „SEB Bank“ buvo teisėti.
3.1. 2013 m. rugpjūčio mėn. E. R. užsiregistravo kaip vienintelis Latvijoje įsteigtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (Kaltinamojo išvadoje, Agento parodymuose ir Prokuroro parodymuose vadinamos „2-ąja įmone“) valdybos narys ir akcininkas. Šios Latvijoje įsteigtos įmonės pavadinimas buvo toks pat, kaip ir Taivanyje veikiančios įmonės „(duomenys neskelbtini).“ (Kaltinamojoje išvadoje, Agento parodymuose ir Prokuroro parodymuose vadinamos „1-ąja įmone“), kuri turi nusistovėjusius verslo ryšius su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet E. R. Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarė sąskaitą Latvijoje, banke „SEB Bank“, kurią pats ir kontroliavo. Netrukus, 2013 m. spalio mėn., į sąskaitą banke „SEB Bank“, E. R. gavo tris atskirus pervedimus, kurių apytikrė bendroji suma buvo 23 260 450,17 JAV dolerių, kurie buvo pervesti iš „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos JAV banke „Wells Fargo“ į banką korespondentą Niujorko pietų apygardoje, o iš ten – į apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke „SEB Bank“. Šias lėšas „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą banke „SEB Bank“ dėl „(duomenys neskelbtini)“ gautų apgaulingų el. laiškų. Šie el. laiškai atrodė taip, lyg būtų siųsti tikrosios Taivano įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o juose buvo pateikti nurodymai mokėjimus, skirtus tikrajai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pervesti ne į tikrosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Azijos banke, o į sąskaitą Latvijoje. Netrukus E. R. iš apgaulės būdu pasisavintų „(duomenys neskelbtini)“ lėšų, esančių apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, pervedė apie 843 855,92 JAV dolerių į kitos įmonės - „Nord International Trading“ - sąskaitą kitame Latvijos banke (Agento parodymuose vadinama „3-iąja įmone“).
3.2. Kai apgaulė buvo pastebėta, bankas „Wells Fargo“ pareikalavo, kad bankas „SEB Bank“ užšaldytų atitinkamas lėšas ir grąžintų jas „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau E. R. pateikė bankui „SEB Bank“ įvairias suklastotas sutartis, įskaitant sutartį, kurią tariamai buvo pasirašęs „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir pats E. R. (Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu), taip pat raštą, tariamai gautą iš banko „Wells Fargo“, kuriame teigiama, kad atitinkamų lėšų pervedimai buvo teisėti lėšų pervedimai, vykdomi pagal tariamai „(duomenys neskelbtini)“ ir Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini) “ sudarytą sutartį. Tiek sutartys, tiek raštas iš „Wells Fargo“ buvo suklastoti, kaip tai patvirtino „(duomenys neskelbtini)“ ir bankas „Wells Fargo“.
3.3. Dėl šios apgaulės Latvijos pareigūnai pradėjo teisminį procesą, susijusį su atitinkamomis lėšomis. 2015 m. balandžio mėn. Latvijos Rygos regioninio teismo Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad „(duomenys neskelbtini)“ tapo sukčiavimo auka, nes buvo apgaulės būdu įtikinta pervesti lėšas, skirtas tikrai, Taivane veikiančiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos buvo pervestos į E. R. įsteigtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke „SEB Banka“. Šia nutartimi Latvijos teismas atmetė E. R. teiginį, kad šios operacijos buvo teisėtos verslo operacijos.
3.4. Nepaisant to, E. R. ir toliau dalyvavo sukčiavimo schemoje ir, apie 2015 m. birželio 26 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams po to, kai Latvijos teismas priėmė nutartį dėl sukčiavimo prieš „(duomenys neskelbtini)“, atidarė sąskaitą Kipre esančiame banke „Eurobank Cyprus“. Bankui „Eurobank Cyprus“ skirtuose dokumentuose, reikalinguose norint atidaryti sąskaitą, E. R. nurodė, kad tikisi į šią sąskaitą gauti lėšų iš „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, E. R. bankui „Eurobank Cyprus“ pateikė savo Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, suklastotą ir tariamai sudarytą sutartį tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jam priklausančios Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, bei banko „SEB Bank“ sąskaitos išrašo kopiją, kurioje buvo matyti apgaulės būdu iš „(duomenys neskelbtini)“ išviliotos ir į sąskaitą banke „SEB Bank“ pervestos lėšos. Suklastotoje sutartyje pateikta banke „SEB Bank“ esančios sąskaitos informacija, kurią E. R. naudojo tam, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ išviliotų lėšas. Netrukus po to, kai buvo atidaryta sąskaita Kipro banke, 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. į E. R. sąskaitą banke „Eurobank Cyprus“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos JAV esančiame banke buvo atlikta 16 atskirų lėšų pervedimų, kurių bendroji suma sudarė apie 98 879 545,80 JAV dolerių ir kurie pirmiausiai buvo pervesti į banką korespondentą Niujorko Pietų apygardoje, o paskui į apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke „Eurobank Cyprus“. Šias lėšas „(duomenys neskelbtini)“ pervedė į apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą dėl gautų apgaulingų el. laiškų, kurie tariamai buvo siųsti tikrosios Taivano įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o juose buvo pateikti nurodymai mokėjimus, skirtus tikrajai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, pervesti ne į tikrosios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Azijoje esančiame banke, o į sąskaitą banke „Eurobank Cyprus“. Netrukus, E. R. pastangomis, šios lėšos buvo išskirstytos į įvairias banko sąskaitas Kipro, Vengrijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos, Honkongo ir Slovakijos bankuose.
3.5. Peržiūrėjus iki šiol gautus banko sąskaitų išrašus neatrodo, kad be vogtų lėšų, kurias pervedė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir jų pavaldžiosios bei asocijuotosios įmonės, į apgaulingos Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas būtų buvusios pervestos dar kokios nors lėšos.
3.6. E. R. apgaulės būdu iš „(duomenys neskelbtini)“ išviliojo apie 23 260 450,17 JAV dolerių, o iš „(duomenys neskelbtini)“ - 98 879 545,80 JAV dolerių; bendroji nuostolių suma – 122 139 996,97 JAV dolerių.
4. JAV Niujorko Pietinės apygardos Prisiekusiųjų teismas pateikė kaltinimus E. R. už šiuos nusižengimus:
pirmasis kaltinimas – sukčiavimas atliekant elektroninį pinigų pervedimą, pažeidžiant Jungtinių Amerikos Valstijų Kodekso 18 antraštinės dalies 1349, 1434 ir 2 skyrius, baudžiamas ne didesne kaip 20 metų įkalinimo bausme; antrasis kaltinimas – tapatybės vagystė sunkinančiomis aplinkybėmis, pažeidžiant Jungtinių Amerikos Valstijų Kodekso 18 antraštinės dalies 1028A ir 2 skyrius, baudžiama privalomojo įkalinimo bent 2 metams bausme; trečiasis kaltinimas – pinigų plovimas, pažeidžiant Jungtinių Amerikos Valstijų Kodekso 18 antraštinės dalies 1956 (a) (l) (B) (i) ir 2 skyrius, baudžiamas ne didesne kaip 20 metų įkalinimo bausme;ketvirtasis kaltinimas – pinigų plovimas, pažeidžiant Jungtinių Amerikos Valstijų Kodekso 18 antraštinės dalies 1956 (a) (2) (B) (i) ir 2 skyrius, baudžiamas ne didesne kaip 20 metų įkalinimo bausme; penktasis kaltinimas – pinigų plovimas, pažeidžiant Jungtinių Amerikos Valstijų Kodekso 18 antraštinės dalies 1957 (a) ir 2 skyrius, baudžiamas ne didesne kaip 20 metų įkalinimo bausme.
5. Vadovaudamasis šiuo kaltinimu, 2016 m. gruodžio 22 d. Niujorko Pietinės apygardos teismas išdavė E. R. arešto (suėmimo) orderį.
6. Kaltinimus patvirtinantys įrodymai yra pateikti priesaika patvirtintuose rašytiniuose JAV Federalinių tyrimų biuro specialiojo agento J. P. parodymuose bei JAV Niujorko Pietų apygardos Jungtinių Amerikos Valstijų prokuratūros prokuroro pavaduotojo E. Y. C. parodymuose.
7. Vykdant Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautą JAV Teisingumo departamento teisinės pagalbos 2017 m. sausio 3 d. prašymą, pateiktą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties, patvirtintos Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai, 11 straipsniu, E. R. buvo sulaikytas Lietuvoje 2017 m. kovo 16 d.
8. Kartu su aukščiau nurodytu prašymu, buvo gautas dar vienas JAV Teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymas, pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartimi dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, patvirtinta Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarčiai dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose. Pagal šį prašymą E. R. buvo pranešta apie JAV tiriamoje baudžiamojoje byloje jam pateiktus kaltinimus, taip pat jis buvo apklaustas įtariamuoju.
9. Siekiant užtikrinti E. R. išdavimą JAV iki bus gautas oficialus prašymas dėl šio asmens ekstradicijos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi E. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi atmestas E. R. advokatų skundas dėl suėmimo paskyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas 1 (vienas) mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi E. R. gynėjų skundas dėl suėmimo termino pratęsimo buvo atmestas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas 3 (trys) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi E. R. gynėjų skundas dėl suėmimo termino pratęsimo buvo atmestas.
10. 2017 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje E. R., dalyvaujant gynėjui advokatui Linui Kuprusevičiui, buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties, patvirtintos Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai, 17 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 75 straipsnio nuostatomis, numatančiomis supaprastinto išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką, jam buvo išaiškintos teisinės supaprastinto išdavimo pasekmės. E. R. nesutiko, kad jam būtų taikoma supaprastinta išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka.
11. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė išduoti E. R. Jungtinėms Amerikos Valstijoms baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 16 Cr. 841 vykdyti. Teismas nenustatė aplinkybių, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 9 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartyje (toliau – ir Ekstradicijos sutartis), kurios neleistų E. R. išduoti baudžiamajam persekiojimui Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Šalies argumentai
12. E. R. gynėja advokatė Snieguolė Uždanavičienė (toliau – ir gynėja) skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, gynėja tvirtina, kad nutartis yra nepagrįsta, nes teismas, priimdamas šį sprendimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad tiek LR Vyriausybės ir JAV Vyriausybės ekstradicijos sutartis, tiek BK, tiek BPK nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro darnią teisės sistemą. Anot gynėjos, siekiant atskleisti tikrąją šių nacionalinių ir tarptautinio teisės aktų prasmę turi būti taikomas ne vien lingvistinis atskirų teisės normų aiškinimo metodas, bet sisteminis visų šių teisės aktų nuostatų aiškinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, kad 2017 m. gegužės 18 d. vykusio teismo posėdžio metu pirmos instancijos teismas nutarė, kad E. R. pateiktas kaltinimas yra surašytas abstrakčiai, nepateikti duomenys, kurie leistų daryti išvadą, kad E. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas, vėliau, iš esmės negavęs jokių naujų duomenų iš JAV teisėsaugos institucijų, apygardos teismas padarė priešingą išvadą – konstatavo, kad tokie duomenys yra ir priėmė sprendimą išduoti E. R. JAV. Gynėja nurodo, kad tokiu būdu teismas pažeidė Ekstradicijos sutarties 8 straipsnio 3 d. „c“ punktą, numatantį, kad ekstradicijos prašyme išduoti asmenį teisminiam persekiojimui taip pat pateikiama tokia informacija, kuri leistų pagrįstai tikėti, kad prašomas išduoti asmuo padarė nusikaltimą, dėl kurio prašoma išduoti. Gynėjos teigimu, šiuo atveju daugiau nei akivaizdu, kad tokios informacijos pateikta nėra. Anot gynėjos, E. R. kaltė yra grindžiama tik bendru nusikalstamos veikos aprašymu, o pateikti duomenys tik sukelia abejones dėl to, kad kaltinime nurodytas veikas galbūt padarė būtent jis.
15. Skunde gynėja tai pat akcentuoja, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame E. R. buvo taikomos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 154 straipsnyje. Gynėjos teigimu, susipažinus su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga, akivaizdu, kad jame yra tiriamos tos pačios veikos, dėl kurių su teisinės pagalbos prašymu į Lietuvos teisėsaugos pareigūnus kreipėsi JAV. Be to, teismui yra pateiktas ir Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijų prašymas atitinkamoms Lietuvos Respublikoms pareigūnams perimti E. R. baudžiamąjį persekiojimą, tačiau šis prašymas buvo atmestas.
16. Anot gynėjos, iš aukščiau aptartų dokumentų daugiau nei akivaizdu, kad tiek JAV, tiek Latvijos Respublikos, tiek ir Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pareigūnų yra tiriamos tos pačios aplinkybės. Gynėjos teigimu, E. R. Latvijos Respublikos pareigūnų pareikštas įtarimas leidžia pagrįstai manyti, kad jos ginamajam inkriminuotos veikos galbūt buvo įvykdytos Lietuvos Respublikos teritorijoje, galbūt naudojantis atitinkamomis priemonėmis, kurios taip pat buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau nepaisant to, Vilniaus apygardos prokuratūros atliekamame ikiteisminiame tyrime E. R. nėra net apklaustas, o jo baudžiamąjį persekiojimą iš Latvijos Respublikos pareigūnų atsisakyta perimti.
17. Gynėjos teigimu, įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, galima daryti tik vieną prielaidą, kad šių veiksmų atlikimą trukdo gautas JAV Teisingumo departamento teisinės pagalbos prašymas dėl E. R. ekstradicijos. Skunde nurodoma, kad procesines prievartos priemones E. R. pareigūnai pradėjo taikyti po šio prašymo gavimo, nors faktinių duomenų, kad jis galėjo įvykdyti jam inkriminuojamas veikas, turėjo ir iki to laiko, tačiau nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių netyrė, kaip ir netiria iki šiol. Pasak gynėjos, šiuo metu aptariamas ikiteisminis tyrimas nėra nei nutrauktas, nei vykdomas toliau. Nors tikėtina, kad tuo atveju jei jis būtų pabaigtas ir E. R. pagal atitinkamus straipsnius būtų atiduotas teismui, atsirastų absoliutus jo neišdavimo pagrindas, numatytas Ekstradicijos sutarties 5 straipsnio 1 dalyje.
18. Įvertinusi ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)faktinius duomenis, gynėja daro išvadą, kad jei vis dėlto E. R. ir padarė kokią nors nusikalstamą veiką, jo galbūt padaryto nusikaltimo tyrimas gali būti baigtas jo pilietybės šalyje ir už jam inkriminuotą nusikaltimą jis gali būti teisiamas ir Lietuvos Respublikoje. Anot gynėjos, tokia proceso eiga atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytus savo piliečių globos ir apsaugos principus, labiausiai užtikrintų 1950 m. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą proceso greitumo principą ir atitiktų teritorinio baudžiamosios jurisdikcijos nustatymo principo reikalavimus, kurie turi pirmumą prieš kitus baudžiamosios jurisdikcijos nustatymo principus.
19. Pasak gynėjos, skundžiamojoje nutartyje yra nepakankami argumentuota kodėl būtent JAV teisėsaugos ir teisingumo institucijos turi išimtinę jurisdikciją E. R. galbūt padarytam nusikaltimui ir kodėl jo tolimesnis baudžiamasis persekiojimas Lietuvoje yra negalimas. Gynėjos teigimu, vien tik ta aplinkybė, kad E. R. apgaulė buvo nukreipta į JAV veikiančias įmones, turinčias banko sąskaitas JAV ir tai, kad apgaulė buvo susijusi su pinigų pervedimais iš JAV įmonių sąskaitų JAV bankuose ir, kad buvo naudojamos JAV esančių bankų korespondentų paslaugos, nepagrindžia tokios teismo išvados ir neleidžia konstatuoti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra būtent JAV. Anot gynėjos, esant šioms aplinkybėms, taikant teritorinį baudžiamosios jurisdikcijos nustatymo principą ir taisykles, įtvirtintas BK 4 straipsnio 3 dalyje, darytina išvada, kad nusikaltimas, už kurį prašomą išduoti E. R., yra padarytas Lietuvos Respublikoje, o ši aplinkybė būtent ir yra viena iš BK 9 straipsnio 3 dalyje ir BPK 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytų pagrindų, dėl kurių asmuo gali būti neišduodamas.
20. Išduotino užsienio valstybei asmens E. R. ir jo gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį perduoti E. R. baudžiamajam persekiojimui Jungtinėms Amerikos Valstijoms, nepažeidė 2001 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties, patvirtintos 2005 m. birželio 15 d. Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai, BK 9 straipsnio bei BPK 71 ir 73 straipsniuose nuostatų, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
22. Teismas, spręsdamas klausimus dėl asmens išdavimo kitos valstybės baudžiamajam persekiojimui, patikrina, ar yra laikomasi teisinės pagalbos prašymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai valstybei, šiuo atveju JAV.
23. Vadovaujantis BPK 71 straipsnio 2 dalimi ir BK 9 straipsnio 2 dalimi, užsienietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prašančioji valstybė yra JAV, su kurios vyriausybe Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. spalio 23 d. yra pasirašiusi Ekstradicijos sutartį, Vilniaus apygardos teismas, išduodamas E. R. JAV baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 16 Cr. 841, pagrįstai vadovavosi minėtos Ekstradicijos sutarties 2 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmenys išduodami už veikas, kurios pagal abiejų Susitariančiųjų Šalių įstatymus yra nusikaltimai ir už kuriuos pagal abiejų šalių įstatymus yra baudžiama didesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo arba griežtesne bausme.
24. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas E. R., atitinka dvigubo baudžiamumo principą ir yra numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą), 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų būdu gauto turto legalizavimas). Už nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas E. R., padarymą JAV kodekse yra numatytos didesnės kaip vieneri metai laisvės atėmimo bausmės. Taigi formalūs pagrindai išduoti E. R. JAV baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra nustatyti. Priešingai nei teigiama skunde, aplinkybių, numatytų Ekstradicijos sutartyje, BPK 71 straipsnio 3 dalyje, kurios neleistų išduoti JAV Lietuvos Respublikos pilietį E. R., nenustatyta. Todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti išduoti E. R. JAV.
25. Skunde nurodyti teiginiai dėl įrodymų nepakankamumo kaltinant E. R. padarius teisinės pagalbos prašyme nurodytus nusikaltimus atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad šio proceso metu nėra tiriamas E. R. inkriminuojamų veikų pagrįstumas ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumas. Minėtos aplinkybės bus nagrinėjamos tiriant bylą JAV, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veikas padariusius asmenis. Šiuo metu yra sprendžiamas tik E. R. išdavimo prašančiajai valstybei klausimas, kuriam išnagrinėti būtini Ekstradicijos sutarties 8 straipsnyje nurodyti dokumentai, taip pat duomenys, patvirtinantys, kad prašymą pateikiančios valstybės institucijos yra pareiškusios kaltinimus prašomam išduoti asmeniui (Ekstradicijos sutarties 1 straipsnis). Tokie duomenys ir dokumentai JAV kompetentingų institucijų yra pateikti.
26. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad JAV kaltinamasis aktas yra parengiamas ir pateikiamas ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet federalinio prisiekusiųjų teismo, kurį sudaro ne mažiau kaip 16 asmenų. Pastaruosius JAV apylinkės teismas atsitiktinai parenka iš šios apylinkės gyventojų. Prisiekusiųjų teismas (grand jury) yra nepriklausoma institucija, kurios tikslas – išnagrinėti JAV teisėsaugos institucijų jai pateiktus nusikaltimų įrodymus. Kaltinamasis aktas yra pateikiamas tik tuo atveju, jeigu nepriklausomai peržiūrėjus minėtus duomenis, bent 12 prisiekusiųjų nubalsuoja, kad yra tikėtinas pagrindas manyti, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus. Tik po to JAV apylinkės teismo teisėjo ar magistratų teismo teisėjo nurodymu išduodamas kaltinamojo arešto orderis. Taigi, prieš kaltinimo asmeniui pateikimą, surinktus įrodymus JAV vertina ne tik juos surinkę teisėsaugos pareigūnai, bet ir visiškai nepriklausomas, bylos baigtimi niekaip nesuinteresuotas prisiekusiųjų teismas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti JAV kompetentingų institucijų pateiktame prašyme dėl E. R. išdavimo ir kartu su šiuo prašymu pateiktoje medžiagoje nurodytų duomenų teisingumu ir pagrįstumu.
27. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbia aplinkybe laikoma ir tai, kad asmenų išdavimas (ekstradicija) pagal teisinės pagalbos sutartį, grindžiamas valstybių abipusiu pasitikėjimu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingą pagrindinių teisių, pripažįstamų tarptautiniu lygiu, apsaugą. Abipusio pasitikėjimo principas reikalauja, kad kiekviena valstybė manytų, jog, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, prašančioji valstybė laikosi tarptautinės teisės ir ypač šioje teisėje įtvirtintų pagrindinių teisių, o valstybių tarpusavio pripažinimo ir pasitikėjimo principų apribojimai gali būti nustatyti tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad asmenį išduodančioji valstybė netiria prašyme dėl asmens išdavimo nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti prašymą išduoti asmenį pateikusios valstybės teisminės institucijos nurodyta informacija ir tikėti, kad išdavus asmenį prašančiajai valstybei baudžiamasis procesas prieš jį bus vykdomas užtikrinant šio asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą.
28. Skunde yra pagrįstai nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatos įpareigoja valstybę ginti ir saugoti savo piliečius. Tačiau valstybės pareiga teikti apsaugą savo piliečiams nėra absoliuti. Išlyga numatyta Konstitucijos 28 straipsnyje, kuriame teigiama, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Tai reiškia, kad pilietis ne tik turi teisę į valstybės teikiamą apsaugą, bet ir tam tikras pareigas valstybei. Viena iš tokių piliečio pareigų – laikytis teisės aktų reikalavimų tiek pilietybės valstybėje, tiek užsienio valstybėje. Valstybės įsipareigojimas savo piliečiui neišduoti jo užsienio valstybei be teisinio pagrindo taip pat yra vienas iš pareigos teikti apsaugą savo piliečiams aspektų. Šio įsipareigojimo nevykdymo pagrindu gali būti Lietuvos Respublikos pasirašytos tarptautinės sutarties nuostatos, kurios, kaip yra pripažinęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, turi įstatymo galią, o esant kolizijai su nacionaliniais teisės aktais – viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus (1995 m. sausio 24 d. Konstitucinio Teismo išvada, 1995 m. spalio 17 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Lietuvos Respublika, pasirašydama Europos Tarybos konvenciją dėl ekstradicijos, sutiko su įsipareigojimu, esant atitinkamam teisėtam pagrindui ir tarptautiniam įsipareigojimui (sutarčiai su užsienio valstybe), išduoti savo piliečius baudžiamajam persekiojimui.
29. Kaip numatyta 2003 m. birželio 25 d. pasirašyto Susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dėl ekstradicijos (toliau – ES ir JAV ekstradicijos susitarimas) 3 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės pripažįsta, kad pagal šio Protokolo nuostatas ES ir JAV ekstradicijos susitarimas yra taikomas 2001 m. spalio 23 d. pasirašytai dvišalei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai. Pagal šios sutarties 1 straipsnį, Šalys susitaria pagal šios Sutarties nuostatas viena kitai išduoti asmenis, kuriems prašančiosios valstybės institucijos yra pateikusios kaltinimus arba kuriuos jos yra nuteisusios už nusikaltimą, dėl kurio išduodama. Taigi Lietuvos Respublikos įsipareigojimas globoti savo piliečius neišduodant jų užsienio valstybei, šiuo atveju – JAV, nėra absoliutus ir gali būti paneigiamas esant pagrįstam ir teisėtam įtarimui, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus.
30. E. R. gynėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo nutartimi išduoti jį JAV, savo poziciją, be kita ko, grindžia tuo, kad nenustatyta, jog šiai užsienio valstybei priklauso išimtinė jurisdikcija teisti E. R.. Gynėja nurodo ir tai, kad nėra pagrindo teigti, jog E. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos JAV, o ne Lietuvoje. Tai esą patvirtinta Lietuvoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių nusikalstamų veikų. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais gynėjos teiginiais.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vienas iš veiksnių nustatant valstybės jurisdikciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Šis veiksnys yra tiesiogiai susijęs su teritoriniu jurisdikcijos principu, įtvirtintu BK 4 straipsnio 1 dalyje. Laikantis absoliutaus teritorinio jurisdikcijos nustatymo principo, šalies baudžiamieji įstatymai taikomi visiems asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką jos teritorijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju teritorinis jurisdikcijos nustatymo principas negali lemti pripažinimo, kad E. R. buvo nutarta išduoti JAV nepagrįstai. Taip yra dėl kelių priežasčių.
32. Visų pirma, gynėja, teigdama, kad šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo vieta turėtų būti laikoma Lietuvos Respublikos teritorija dėl esą šioje teritorijoje atliktų galimai neteisėtų veiksmų, BK 4 straipsnio 2 dalies nuostatas aiškina pernelyg siaurai. Pagal BK 4 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai. Taigi įstatymų leidėjas, reglamentuodamas nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymo taisyklę, įtvirtino ubikvitacinę teoriją, pagal kurią, tiek pavojingo veikimo, tiek pavojingų pasekmių kilimo vieta gali būti laikoma nusikalstamos veikos padarymo vieta. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad paprastai tais atvejais, kai kaltininkas gali kontroliuoti pasekmių kilimą ir sąmoningai siekia, kad pasekmės kiltų kitoje vietoje, nei padaryta pavojinga veika, laikoma, kad veika padaryta pasekmių kilimo vietoje. Taigi nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas negali būti tiesiogiai siejamas vien tik su galimo kaltininko gyvenamąja ar veikimo vieta, kaip tai teigiama gynėjos skunde.
33. Antra vertus, jurisdikcijos nustatymas remiantis vien tik teritoriniu principu neatitiktų ir tarptautiniam bendradarbiavimui keliamų reikalavimų. Tą patvirtina ir minėta Ekstradicijos sutartis su JAV, kurios 2 straipsnio 4 dalyje yra iš esmės atsisakyta išimtinės teritorinės jurisdikcijos principo taikymo, numatant, kad dėl nusikaltimo, dėl kurio išduodama, prašymas išduoti patenkinamas nepaisant to, kur buvo padaryta nusikaltimą sudaranti veika arba veikos. Ekstradicijos sutartyje yra atsisakoma ir pilietybės pagrindu nustatomos jurisdikcijos principo, pagal kurį turi teisę vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ta valstybė, kurios piliečiu kaltininkas yra. Ekstradicijos sutarties 3 straipsnyje numatyta, kad išduoti neatsisakoma dėl prašomo išduoti asmens pilietybės.
34. Ekstradicija - tai ne vien dvišaliais tarptautiniais susitarimais, bet ir bendrai pripažintais tarptautinės teisės principais pagrįstas teisinės pagalbos aktas, susidedantis iš vienos valstybės perdavimo asmens (šiuo atveju - kaltinamojo), kurios teritorijoje jis yra, pabėgęs arba besislapstantis nuo teisingumo, kitai valstybei, reikalaujančiai jo perdavimo, kurios teritorijoje reikalaujamasis asmuo padarė nusikaltimą, arba kurios piliečiu jis yra, arba tai valstybei, kuri yra nukentėjusi nuo nusikaltimo, tam, kad šis asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tarptautinėje arenoje, greta teritorinio, pilietybės jurisdikcijos nustatymo principų, yra pripažįstamas ir taikomas valstybės interesų apsaugos jurisdikcijos nustatymo principas, kuris skirtas apsaugoti savo valstybės piliečius nuo nusikalstamų veikų, kurias jų atžvilgiu padaro užsienio piliečiai arba asmenys be pilietybės. Pagal E. R. JAV pateiktą kaltinimą matyti, kad galimai jo neteisėtais veiksmais padaryta didelė žala kilo būtent JAV įregistruotoms įmonėms. Tai reiškia, kad JAV, pareikšdamos prašymą perduoti E. R. baudžiamajam persekiojimui, vadovaujasi valstybės interesų apsaugos jurisdikcijos nustatymo principu, kuris, atsižvelgiant į E. R. pateiktą kaltinimą, šiuo atveju yra taikomas.
35. Taigi jurisdikcijos klausimas, tarptautinėje teisėje siejamas ne vien tik su nusikalstamos veikos padarymo vieta, bet ir su teise valstybei įgyvendinti pilną baudžiamąją jurisdikciją. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad šiuo atveju JAV priklauso jurisdikcijos teisė, kuri, priešingai nei teigiama gynėjos skunde, nėra išimtinė, tačiau yra pateisinama prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais ir pagrįsta E. R. pareikštu kaltinimu, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu. Šios išvados nepaneigia skundo argumentai, kad tam tikri ikiteisminio tyrimo veiksmai jau atlikti Latvijos Respublikoje ir galbūt atliekami Lietuvos Respublikoje. Pagal Ekstradicijos sutarties 5 straipsnio 2 dalies „c“ punktą, išduoti asmens netrukdo tai, kad prašomosios valstybės kompetentingos įstaigos yra pradėjusios tirti tas pačias galimai neteisėtas veikas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų, tyrimas dėl galbūt E. R. padarytų veiksmų buvo pradėtas ir atliekamas JAV. Šioje valstybėje sukoncentruotas ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo tyrimas. Įvertinus visa tai, baudžiamasis procesas turėtų būti baigtas vienoje, visas nusikalstamas veikas tiriančioje valstybėje – JAV. Būtent tokia baudžiamojo proceso eiga geriausiai užtikrintų proceso atitiktį teisingumo reikalavimams, taip pat greito proceso principo veikimą.
36. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išduotino užsienio valstybei asmens E. R. ir jo gynėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį.
37. 2017 m. rugpjūčio 7 d. E. R. gynėja advokatė Galina Kardonovskaja taip pat buvo pateikusi teismui prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Prašyme advokatė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su JAV advokatu Creizman E. M., kuris atstovaus E. R. JAV teismuose ir, susipažinęs su byla, pateiks teismui savo išvadą ir papildomą medžiagą, esančią JAV E. R. byloje. Šis prašymas atmetamas. Vadovaujantis BPK 74 straipsnio 2 dalimi, skundui dėl nutarties išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos nagrinėti gali būti surengtas posėdis. Taigi įstatymas nenumato teismui pareigos nagrinėti minėtą skundą žodinio proceso tvarka. Šia tvarka skundas paprastai nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad jos nepakanka siekiant visapusiškai išnagrinėti gautą skundą. Nagrinėjamu atveju teismui tokių abejonių nekilo. Atmetant gynėjos prašymą, taip pat atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimas dėl E. R. perdavimo JAV Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2017 m. gegužės 5 d., pirmas posėdis, kuriame šis pareiškimas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, įvyko 2017 m. gegužės 12 d., o skundžiama nutartis priimta tik 2017 m. liepos 17 d. Taigi gynyba turėjo pakankamai laiko pateikti, jų nuomone, sprendžiamam klausimui reikšmingus duomenis. Juo labiau, kad Lietuvos apeliaciniame teisme E. R. ir jo gynėjos skundas buvo gautas 2017 m. liepos 25 d., o pranešimai apie teismo posėdį proceso dalyviams buvo išsiųsti sekančią dieną, t. y. 2017 m. liepos 26 d. Kreipdamasi į Lietuvos apeliacinį teismą, gynėja Galina Kardonovskaja taip pat prašė apklausti E. R., tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jis jau buvo apklaustas teisme ir galėjo pasisakyti sprendžiamu klausimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareiškimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjimo metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas
nutaria:
Atmesti perduotino užsienio valstybei asmens E. R. ir jo gynėjos advokatės Snieguolės Uždanavičienės skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.