Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys, išnagrinėjęs suimtojo T. B. (T. B.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties, kuria nutarta išduoti Rusijos Federacijos pilietį T. B. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Ukrainos generalinės prokuratūros 2011 m. kovo 3 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. 14/3-34001-11 nurodytus nusikaltimus, numatytus Ukrainos baudžiamojo kodekso (toliau – Ukrainos BK) 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 186 straipsnio 2 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Ukrainos generalinės prokuratūros 2011 m. kovo 3 d. teisinės pagalbos prašymas Nr. 14/3-34001-11, kuriuo prašoma išduoti Rusijos Federacijos pilietį T. B., gim. XXXX m. liepos X d., Ukrainai, siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, numatytus Rusijos BK 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (nužudymas, padarytas daugelio asmenų gyvybei pavojingu būdu), 186 straipsnio 2 dalyje (plėšimas panaudojant nepavojingą nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai smurtą, iš anksto susitarusių asmenų grupe) ir 263 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų nešiojimas, saugojimas, įgijimas, neturint leidimo).

Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos Krymo Autonominės Respublikos vyriausiosios valdybos tardymo skyriaus tiriamojoje baudžiamojoje byloje Nr. 11003360008 T. B. kaltinamas tuo, kad turėdamas tyčią įvykdyti tyčinį O. N. K. nužudymą dėl priešiškų santykių su juo, susiklosčiusių dėl O. N. K. konfliktų su T. B. giminaičiu – A. E. V., nenustatytu laikotarpiu, iki nusikaltimo įvykdymo, stebėjo nukentėjusiojo judėjimo maršrutą iki namų, nustatė, kur stovi O. N. K. priklausantis automobilis „XXX“, valstybinis registracijos numeris XX XXX XX, kuriuo pastarasis važinėjo kiekvieną dieną, taip pat nustatė laiką, kada O. N. K. dažniausiai būna gyvenamojoje vietoje, nustatė vietas, kaip geriausiai privažiuoti prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat kelius, kuriais būtų galima pasišalinti, atsiradus nenumatytam pavojui. Be to, siekdamas įvykdyti šį nusikaltimą, T. B. iš nenustatytų asmenų neteisėtai įsigijo 5.45 mm kalibro Kalašnikovo automatą „XX-XX“ modelio, Nr. XXXXX.

T. B. siekdamas realizuoti savo nusikalstamą tyčią, t. y. O. N. K. tyčinį nužudymą, iš anksto įsigytu mopedu, paslėpęs savo kūną po drabužiais ir turėdamas iš anksto paruoštą ginklą (5.45 mm kalibro Kalašnikovo automatas „XX-XX“ modelio, Nr. XXXX), kurį laikė specialiai paruoštame teniso raketei skirtame medžiaginiame dėkle, 2010 m. birželio 29 d., apie 07 val. atvyko prie namo Nr. XX, esančio (duomenys neskelbtini) ir laukė, kada O. N. K. išeis iš namų.

2010 m. birželio 29 d., apie 07 val. 35 min., O. N. K. išėjus iš savo namo laiptinės ir įsėdus į jam priklausantį automobilį „XXX“, valstybiniai registracijos numeriai XX XXX XX, saloną, T. B. prisiartino prie nukentėjusiojo O. N. K. automobilio vairuotojo durelių, su į kovinę padėtį nustatytu 5,45 mm kalibro Kalašnikovo automatu „XX-XX“ ir turėdamas tikslą tyčia neteisėtai atimti O. N. K. gyvybę, paleido į nukentėjusįjį per „XXX XXXX“ automobilio vairuotojo durelių stiklą trisdešimt vieną šūvį, taip padarydamas pastarajam daugybines skvarbiąsias akląsias ir kiaurymines žaizdas krūtinės kairiojo šono priekiniame paviršiuje, kairioje rankoje su dešinio ir kairiojo plaučio, širdies, aortos, priekinio ir užpakalinio tarpusienio organų pažeidimais, dėl kurių nukentėjusysis mirė. T. B. iš įvykio vietos pasišalino.

Šiais veiksmais T. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Ukrainos BK 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Taip pat, T. B. kaltinamas tuo, kad 2010 m. birželio mėnesį, tardymo metu iš nenustatyto asmens įsigijo daiktą, panašų į 5.45 mm kalibro Kalašnikovo automatą „XX-XX“ modelio ir 5.45 mm kalibro šovinių (31 vnt.), kulkų šerdis ir apvalkalus, skirtus Kalašnikovo automatui.

Šiais veiksmais T. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Ukrainos BK 263 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, T. B. kaltinamas tuo, kad 2009 m. vasario 9 d., apie 23 val., iš anksto susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tyčią pagrobti A. V. P. turtą, veikdamas iš savanaudiškų paskatų, atvyko į (duomenys neskelbtini) tipo gyvenvietėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. XX laiptinę, kur kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė A. V. P. daugybinius smūgius į įvairias kūno dalis ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus, t. y. 1 000 grivinų.

Šiais veiksmais T. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Ukrainos BK 186 straipsnio 2 dalyje.

2010 m. gruodžio 13 d. baudžiamojoje byloje Nr. 11003360008 paskelbta tarptautinė T. B. paieška.

2011 m. vasario 24 d. Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos Krymo Autonominės Respublikos vyriausiosios valdybos tardymo skyriaus nutarimu T. B. pareikšti kaltinimai dėl padarytų nusikalstamų veikų pagal Ukrainos BK 115 straipsnio 2 dalį 5 punktą, 186 straipsnio 2 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį ir T. B. pripažintas kaltinamuoju.

2011 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikoje Vilniaus mieste už neteisėtą disponavimą narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis buvo sulaikytas I. B. (I. B.), gim. XXXX m. liepos X d., kurio pirštų antspaudai sutapo su Ukrainos teisėsaugos institucijų ieškomu asmeniu T. B., gim. XXXX m. liepos X d. pirštų antspaudais.

2011 m. kovo 1 d. buvo gautas Ukrainos generalinės prokuratūros prašymas sulaikyti T. B..

Siekiant užtikrinti T. B. išdavimą Ukrainai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi T. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 40 dienų, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. kovo 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. B. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl T. B. išdavimo Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Ukrainos generalinės prokuratūros 2011 m. kovo 3 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. 14/3-34001-11 nurodytus nusikaltimus, numatytus Ukrainos baudžiamojo kodekso 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 186 straipsnio 2 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė 1957 m. Europos konvencijos dėl ekstradicijos, 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 9 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71 ir 73 straipsniuose nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, kurios neleistų išduoti T. B. Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Teismas, spręsdamas klausimus dėl asmens išdavimo kitos valstybės baudžiamajam perdavimui, patikrina: 1) ar yra laikomasi teisinės pagalbos prašymo turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai valstybei, šiuo atveju Ukrainai. Vilniaus apygardos teismas tai atliko ir pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo neperdavimo pagal Ukrainos teisinės pagalbos prašymą pagrindų, kurie neleistų T. B. perduoti Ukrainai.

Vadovaujantis BPK 71 straipsnio 2 dalimi ir BK 9 straipsnio 2 dalimi, užsienietis, padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje ar kitos valstybės teritorijoje, išduodamas atitinkamai valstybei arba perduodamas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tik remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi arba Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos rezoliucija. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju prašančioji valstybė yra Ukraina, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl teisinės pagalbos, Vilniaus apygardos teismas išduodamas T. B. baudžiamajam persekiojimui Ukrainai, pagrįstai vadovavosi 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad T. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Ukrainos baudžiamojo kodekso 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 186 straipsnio 2 dalyje ir 263 straipsnio 1 dalyje, kurios atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tiek Lietuvos Respublikos, tiek Ukrainos baudžiamuosiuose įstatymuose už šios nusikalstamos veikos padarymą numatyta didesnė, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Apeliacinio teismo manymu, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog yra formalūs pagrindai T. B. išduoti Ukrainai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Atmetami kaltinamojo T. B. skundo argumentai dėl Ukrainos generalinės prokuratūros 2011 m. kovo 3 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. 14/3-34001-11, nurodomų kaltinimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įrodymų vertinimo. Pažymima, kad asmenų išdavimas (ekstradicija) pagal teisinės pagalbos sutartį, paremtas šią sutartį pasirašiusių valstybių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, kad šioje proceso stadijoje, asmenį išduodančios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos kompetentinga teisminė institucija nesprendžia išduodamam asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, kvalifikavimo klausimų, taip pat nevertina atskirų, prašymą išduoti asmenį pateikusioje valstybėje vykdomo baudžiamojo proceso, veiksmų, jų teisėtumo ar pagrįstumo aspektu. Asmenį išduodančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš teisinės pagalbos prašymą pateikusios valstybės teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis bei, kad nėra nuslėpta sprendimo dėl asmens išdavimo priėmimui reikšminga informacija. Taip pat pažymima, kad nagrinėjamu atveju pateiktoje medžiagoje dėl T. B. išdavimo Ukrainos baudžiamajam persekiojimui nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų persekiojimas dėl savo tautybės ir politinių įsitikinimų. Kaltinamasis skunde tik deklaratyviai nurodo, kad yra persekiojimas Rusijos Federacijoje, nes remdamasis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų pagalba vykdo paiešką dėl savo giminaičių dingimo Čečėnijoje. Apeliacinio teismo nuomone, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadą, kad Ukrainos kompetentinga institucija galėjo šią informaciją nuslėpti.

Atmetamas kaltinamojo T. B. skunde nurodytas argumentas, jog Ukrainos generalinės prokuratūros 2011 m. kovo 3 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. 14/3-34001-11 nurodomų nusikalstamų veikų jis nepadarė, nes nuo 2007 m. iki 2010 m. rugpjūčio mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę Rusijos Federacijoje. Lietuvos apeliaciniame teisme rengiantis nagrinėti kaltinamojo T. B. skundą, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė iš Ukrainos generalinės prokuratūros Interpolo kanalais gautus dokumentus, kurie patvirtina, jog kaltinamasis T. B. laikotarpiu nuo 2010 m.balandžio 11 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. bei nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo Ukrainoje, Krymo Autonominėje Respublikoje, t. y. Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos informacija apie T. B. Ukrainos valstybinės sienos kirtimus bei jo 2010 m. gegužės 29 d. rašytas pasiaiškinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo kelyje (duomenys neskelbtini).

Apeliacinis teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl kaltinamojo T. B. skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

nutar i a:

T. B. (T. B.) skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.