- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- I-459-386/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00844-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Skuodo skyriaus
- Pareiškėjas
- G. S., R. P.
- Trečiasis asmuo
- Skuodo rajono savivaldybei
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Skuodo skyriaus, atstovui Žydrūnui Kumpiui,
2016 m. balandžio 20 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir R. P., atstovaujamų atstovo K. S., patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Skuodo skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai G. S. ir R. P. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujami atstovo K. S., patikslintu skundu prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir atsakovas) grąžinti (duomenys neskelbtini) natūra į P. V. atkurtą 10,08 ha nuosavybę, pareiškėjams išduodant atkurtos nuosavybės nustatytos tvarkos pažymėjimą su teise įregistruoti Lietuvos Respublikos registrų centre (b.l. 108-114 ir 116-117, t. I).
Patikslintame skunde nurodoma, jog pareiškėjai yra P. V. įpėdiniai. P. V. yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, už 10,08 ha žemės atlyginant pinigais. Pareiškėjai siekia, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant (duomenys neskelbtini) natūra į P. V. atkurtą žemę. Šie tvenkiniai tarybiniais metais buvo iškasti buvusio savininko žemėje. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu tenkino Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės konstitucinės partijos administracijos ir K. S. (pareiškėjų atstovo) skundą, šis sprendimas yra pagrindas grąžinti minėtus (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tvenkiniai) natūra į P. V. atkurtą žemę. Pateiktas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-5539-580/2015 sprendimas.
Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjų patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog buvusio savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos 10,08 ha žemės plotas, į kurį P. V. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 15S-148 atkurtos nuosavybės teisės į žemę, už 10,08 ha žemės atlyginant pinigais, yra užimtas (duomenys neskelbtini). Šie tvenkiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo” (pakeistas 1999-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1436) priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams.
Po (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (patvirtintas 1999-12-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2745) tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija net du kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentą (2000-02-28) ir į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (2004-04-14) su siūlymais išbraukti (duomenys neskelbtini) iš valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašo, tačiau abiem kartais minėtiems siūlymams motyvuotai nebuvo pritarta. Kadangi kito nuosavybės teisės atkūrimo būdo, kaip tik susigrąžinti buvusią žemę natūra, P. V. įpėdiniai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepasirinko (toks nuosavybės teisės atkūrimo būdas dėl aukščiau nurodytų priežasčių buvo negalimas), todėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 15S-148 P. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 10,08 ha žemės plotą, atlyginant pinigais.
Pažymi, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas į minėtą K. J. žemę yra užbaigtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Skuodo rajono savivaldybė atsiliepimo į patikslintą skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas J. B. ir atsakovo atstovas palaikė patikslintame skunde ir atsiliepime išreikštus reikalavimus ir prašė juos tenkinti patikslintame skunde ir atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2002 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 28-9826 P. V. (ji mirė (duomenys neskelbtini)) į buvusio savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 25,94 ha žemę atkurtos nuosavybės teisės į 15,86 ha žemės plotą, grąžinant natūra 11,42 ha žemės ir 4,44 ha miško.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 153-148 P. V. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 10,08 ha žemės plotą, už 10,08 ha žemės atlyginant pinigais (vertė 10080 Lt, indeksuota vertė - 16128 Lt); nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 11,42 ha žemės (vertė 17824 Lt), 4,44 ha miško (vertė 7666 Lt) atkurtos anksčiau (minėto sprendimo 3 p.).
Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 7 d. gautas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 15S-148 dalį dėl 10080 Lt dydžio kompensacijos sumokėjimo pareiškėjams už P. V. atkurtą 10,08 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šio sprendimo dalyje (1.5 p.), kurioje patvirtintas atlyginimas kitais būdais – pinigais, įpareigojant atsakovą atkurti nuosavybės teises natūra į 10,08 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą dėl to, jog jie ilgą laiką gyvendami užsienyje nežinojo apie faktinę ir teisinę situaciją dėl šio ginčo kilimo priežasčių, negalėjo laiku kreiptis į teismą, o į teismą kreipėsi dėl ginčo sprendimo laiku, t. y. po faktinės padėties sužinojimo. Pažymėta, kad reikalavimų turinys nesikeičia, jis yra tikslinamas (b.l. 65, t. II).
Teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjų prašymą (b.l. 64-66, t. II).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjų G. S. ir R. P. atskiruosius skundus atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą (b.l. 99-102, t. II).
LITEKO – Lietuvos teismų informacinės sistemos - duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų G. S. ir R. P. skundą dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 15S-148, kuriuo P. V. atkurta nuosavybės teisė į žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir už tenkančią nekilnojamojo turto dalį 10,08 ha žemės nustatyta piniginė kompensacija 10080 Lt, panaikinimo (administracinė byla Nr. I-2099-342/2014).
Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjų ginčijamas sprendimas priimtas 2011 m. gruodžio 28 d., kuriame nurodoma, kad vienas sprendimo egzempliorius įteikiamas P. V. įpėdiniams. Iš byloje esančių įrodymų ir LITEKO duomenų bazės matyti, kad pareiškėjai 2011 metais žinojo, kad jiems tvenkiniai natūra nebus grąžinami, o yra apskaičiuota piniginė kompensacija už dalį 10,08 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjų pateikto įrodymo Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 1SS-(7.5)-2717 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas R. P. buvo informuotas apie 2011 m. gruodžio 28 d., išaiškinta teisė šį sprendimą skųsti teismui. Taip pat iš kitų teismui pateiktų įrodymų matyti, kad apie tai 2014 m. balandžio 25 d. informuotas pareiškėjų atstovas K. S.. Įstatyto nustatytais terminais ginčijamas sprendimas neapskųstas. Pareiškėjai teismui pateikė skundą 2014 m. lapkričio 25 d. (registracijos Nr. 3-1558). Skundas teismui pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti, apskundimo terminas ginčyti administracinį aktą pasibaigė 2012 m. sausio 27 d. 24 val. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnis). Minėta teismo nutartis Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2099-342/2014 įsiteisėjusi.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai G. S. ir R. P. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2014 m. gruodžio 23 d. paštu pateikė skundą, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. Nr. 153-148 sprendimą dalyje, kuria P. V. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, skiriant 10080 Lt kompensaciją už užimtą 10,80 ha žemę; 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą grąžinti (duomenys neskelbtini) į P. V. atkurtą 10,08 ha nuosavybę likusiems paskutiniams paveldėtojams – G. S. ir R. P., grąžinant (duomenys neskelbtini) (sovietmečiu iškastus) tvenkinius 10,08 ha, natūra. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų G. S. ir R. P. skundą ir išaiškino pareiškėjams jų teisę kreiptis su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. I-5996-281/2015).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjų G. S., R. P. ir jų atstovo K. S. skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 153-148, laikė nepaduotu (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis), taip pat skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (administracinė byla Nr. I-10367-821/2015).
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai, žinodami apie Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. lapkričio 28 d. Nr. 153-148 sprendimą, ne kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Klaipėdos apygardos administracinį teismą, tačiau teismai jų skundus dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsisakė priimti.
Buvusio savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos 10,08 ha žemės plotas, į kurį P. V. Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 153-148 atkurtos nuosavybės teisės į žemę, už ją atlyginant pinigais, yra užimta (duomenys neskelbtini), kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 22 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių plotų patvirtinimo” (pakeistas 1999-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1436) priskirti valstybinės reikšmės vidaus vandens telkiniams.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad žemė, užimta valstybinės reikšmės vidaus vandenimis, yra priskiriama valstybės išperkamiems vandens telkiniams ir natūra negrąžinama.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės vidaus vandenims.
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai.
Vandens įstatymo 4 straipsnio 3 dalis numato, jog valstybinės reikšmės vandens telkinių sąrašą tvirtina Vyriausybė. (duomenys neskelbtini) nuo Vyriausybės 1999 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1436 priėmimo yra įtraukti į valstybinės reikšmės vidaus telkinių sąrašą. Tai rodo, jog tik nuo Vyriausybės sprendimo, išreikšto nutarimo forma, gali priklausyti (duomenys neskelbtini) teisinis statusas. Prašymų dėl (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo nagrinėjimas yra priskirtas Aplinkos ministerijos kompetencijai, o tvenkinių statusas pakeičiamas Vyriausybės nutarimu, kuris ir sukelia teisines pasekmes.
Patikslintame skunde nurodoma ir pareiškėjų atstovas J. B. teisme teigia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5539-580/2015 yra pagrindas grąžinti minėtus (duomenys neskelbtini) natūra į P. V. atkurtą žemę.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5539-580/2015 tenkino Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės konstitucinės partijos administracijos ir K. S. skundą: 1) įpareigojo Aplinkos ministeriją iš naujo išnagrinėti Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės konstitucinės partijos administracijos ir K. S. 2014-10-06 dvyliktą ir 2014-10-10 tryliktą kolektyvinius skundus dalyje dėl prašymo (duomenys neskelbtini) išbraukti iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo ir priimti motyvuotą sprendimą; 2) įpareigojo Aplinkos ministeriją išnagrinėti Žemaitijos visuomenės parlamento, Antikorupcinės konstitucinės partijos administracijos ir K. S. 2014-10-06 dvyliktą ir 2014-10-10 tryliktą kolektyvinius skundus dalyje dėl informacijos, susijusios su Salantų regioninio parko veikla, ir priimti sprendimą sutinkamai su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu. Pažymėtina, jog minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) nėra išbraukti iš valstybinės reikšmės vidaus telkinių sąrašo, o teismas tik įpareigojo Aplinkos ministeriją išnagrinėti skundus dalyje dėl aukščiau nurodytų reikalavimų.
Minėtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-5539-580/2015 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) patenka į Salantų regioninio parko (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją ir atitinka Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Tvenkiniai yra viename vertingiausių Salantų regioninio parko kraštovaizdžio draustinyje, kurio tikslas pagal Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 735 patvirtintą šio parko ribų planą yra išsaugoti paskutinio apledėjimo suformuotą reljefą, unikalius (duomenys neskelbtini) su savitomis augalų bendrijomis, saugomų augalų augavietes.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 15S-148, kuriuo P. V. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. J. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytą 10,08 ha žemės plotą, atlyginant pinigais, nėra panaikintas ar pakeistas ir nuosavybės teisių atkūrimo procesas į minėtą K. J. žemę yra užbaigtas, todėl atsakovas nebeturi atlikinėti jokių veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu P. V. Kaip jau nurodyta, prašymų dėl (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo sprendimas nepriskirtas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai.
Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų G. S. ir R. P., atstovaujamų atstovo K. S., patikslintą skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.