Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjų G.S., R.P. skundu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl 2011 12 28 sprendimo panaikinimo bei spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau ši konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu toks kreipimasis (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Vieno mėnesio terminas per kurį pareiškėjai galėjo kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jų teisė arba įstatymų saugomas interesas, yra praleistas ir neprašoma šio termino atnaujinti. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005, 2010 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-425/2010 ir kt.).

Pareiškėjų ginčijamas sprendimas priimtas 2011 12 28, kuriame nurodoma, kaqd vienas sprendimo egzempliorius įteikiamas P.V. įpėdiniams. Iš byloje esančių įrodymų ir LITEKO duomenų bazės matyti, kad pareiškėjai 2011 metais žinojo, kad jiems tvenkiniai natūra nebus grąžinami, o yra apskaičiuota piniginė kompensacija už dalį 10,08 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjų pateikto įrodymo Nacionalinės žemės tarnybos 2013 12 17 rašto Nr. 1SS-(7.5)-2717 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas R.P. buvo informuotas apie 2011 12 28 sprendimą, išaiškinta teisė šį sprendimą skųsti teismui. Taip pat iš kitų teismui pateiktų įrodymų matyti, kad apie tai 2014 04 25 informuotas pareiškėjų atstovas K.S. Tačiau įstatyto nustatytais terminais ginčijamas sprendimas neapskųstas.

Pareiškėjai teismui pateikė skundą 2014 11 25 (registracijos Nr. 3-1558). Skundas teismui pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą skundui paduoti, apskundimo terminas ginčyti administracinį aktą pasibaigė 2012 m. sausio 27 d. 24 val. (ABTĮ 66 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Pareiškėjai privalėjo šių nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai šias nuostatas pažeidė.

Kreipimosi į administracinį teismą praleisto termino atnaujinimo galimybę ir pagrindus nustato ABTĮ 34 straipsnis, numatantis, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jei bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Akcentuotina, kad prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ABTĮ numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti nurodytų termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis bei termino atnaujinimo klausimą. Pareiškėjai prašymo dėl praleisto kreipimosi į teismą termino atnaujinimo nepateikė.

Pareiškėjai praleido skundo padavimo teismui terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl išdėstytų aplinkybių, atsisakius priimti skundą, įsiteisėjusius nutarčiai skundas grąžintinas pareiškėjams.

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams kreiptis į teismą teisminės gynybos, paduodant naują skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo.

Atsisakius skundą priimti, jo trūkumai neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 37 straipsnio 3 dalimi, 105-106 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjų G.S., R.P. skundą ir jį grąžinti nutarčiai įsiteisėjus padavusiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.